Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo protokolą, atstovui Nerijui Panasiukui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl 2023-01-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus nutarimo Nr. NZT-ANR_N-302-2023 panaikinimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad ANK 110 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas. Dėl tyčinio veikos padarymo - naudojimosi valstybine žeme fakto, darytina išvada, kad L. V. buvo suprantama, dėl kokios veikos pradėta administracinė teisena, veikos padarymo kaltės forma - tyčia ir kitos reikšmingos aplinkybės, nes asmeniui buvo žinoma, kad tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir ežero (duomenys neskelbtini) pastatytas pastatas (pirtis) su terasa. Greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės plote trinkelėmis išklotas kelias, įrengtos braškių lysvės, auga medžiai, pastatyti apšvietimo stulpai. Valstybiniame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini) ežere pastatytas lieptas. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šalia jo esanti valstybinė žemė aptverti tvora, taip užimant apie 4720 kv. m. valstybinės žemės plotą. Ir visa tuo naudojosi. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl šios veikos teisinio vertinimo reikšmės neturi, ar žala kitiems asmenims padaryta ar ne, nes ANK 110 straipsnio sudėtis yra formalioji, kas reiškia, kad nustatyta administracinė atsakomybė kyla už savavališką žemės užėmimą, t. y. už tam tikrų veiksmų atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kitiems asmenims kilo kokie nors padariniai. Dėl to atlikus veiksmus - tyčia savavališkai užėmus žemę - administracinis nusižengimas yra laikomas įvykdytu, o paskesni asmens veiksmai, pavyzdžiui, kreipimasis į Tarnybą siekiant įsigyti įsiterpusią ir savavališkai užimtą valstybinę žemę ar ėmimasis kitų veiksmų ir pan., teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnį neturi. Vadinasi atsakomybė už savavališką žemės užėmimą kyla nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ar motyvų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad UAB „Traksalis“ matininkas atlieka žemės sklypo kadastrinius matavimus, ANK 110 straipsnio kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Taip pat pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, ANK 39 str. įtvirtinta nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, turi būti skaičiuojama nuo paskutinio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo momento, t. y. šiuo atveju nuo 2022 m. birželio 7 d. (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-273- 908/2022). Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, k turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Daikto atveju žemės, naudotojo pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą numato ir Žemės įstatymą įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta žemės naudotojo sąvoka, pagal kurią žemės naudojimas - tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismų sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytos savininkų ir kitų naudotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi žemės naudotojai. Viena iš naudotojų pareigų yra savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl dabartinio žemės savininko nuosavybės teisių, todėl akivaizdu, kad įgydama šį sklypą (duomenys neskelbtini) (L. V.) įgijo į perduotą daiktą ne tik teises, bet ir su juo susijusias pareigas, kurių nevykdymas, kaip savininkui, (duomenys neskelbtini) direktoriui L. V., užtraukia atsakomybę. Todėl nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo) Žemės naudojimo patikrinimo aktuose fiksuotų statinių nestatė, kad jie buvo pastatyti seniai, turėtų būti vertinama asmens naudai tik tuo atveju, jeigu jis apie neteisėtą valstybinės žemės sklypą užėmimą (naudojimą) būtų nežinojęs, o sužinojęs - nedelsdamas, per protingą laiką šį paže pašalinęs. (Pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis Nr. II-546-1011/2019). Nagrinėjamu atveju, priešingai – L. V. apie galimai savavališką valstybinės žemės užėmimo faktą tapo žinoma nuo 2017 metų, t. y. nuo galimo sužinojimo dienos vis dar pažeidimai nepašalinti. Taip pat pažymėtina, kad 2021-06-17 įstatymu Nr. XIV-415 buvo pakeistos ANK 110 nuostatos (įsigaliojo nuo 2021-07-01) numatant administracinę atsakomybę ne tik už valstybinės žemės užėmimą, bet ir naudojimą. Nagrinėjamu atveju, Nutarimas Nr. NZT ANR N- 302-2023 buvo priimtas pagal ANK 110 str. 2 d. už savavališką valstybinės žemės naudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1872-643/2018, L. V., (duomenys neskelbtini) direktorius, teiktuose paaiškinimuose, bei Teismo sprendime fiksuota, kad L. V. pripažįsta, kad 2022-06-07 Patikrinimo akte fiksuotais statiniais bei inžineriniais įrenginiais naudojasi, o juos dar statė J. S. Teismo taip pat buvo nustatyta, kad „<...> Iš tikrųjų namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 78,20 kv. m. ploto, šiame žemės sklype yra įvairių statinių (gyvenamasis namas, kiemo įrenginiai, tvora), jame auga daugiamečiai vaismedžiai, yra daržas. Kad <...> šiame žemės sklype yra įvairių statinių (gyvenamasis namas, kiemo įrenginiai, tvora), jame auga daugiamečiai vaismedžiai, yra daržas. “<...> Sklypas suformuotas anksčiau nei buvo perstatyti (rekonstruoti) buvę bei pastatyti nauji statiniai, todėl buvusi Sklypo ir Statinių savininkė J. S. prisiėmė visą riziką ir padarinius perstatydama (rekonstruodama) buvusius statinius bei pastatydama naujus statinius ne nuosavybės teise valdomame 0,3900 ha ploto Sklype, bet, kaip nustatyta 1996-07-17 atlikus Statinių kadastrinius matavimus, 0,7820 ha žemės plote“. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės taip pat nustatytos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1872-643/2018, pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl sprendimų panaikinimo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą, ar kitoje byloje padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-l872-643/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-299-502/2020 nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) naudojasi Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotais statiniais ir kitais inžineriniais statiniais, esančias valstybinėje žemėje, už ką ir buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023-01-31 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT_ANR_N-302-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) skirti 875 Eur baudą dėl administracinio nusižengimo turinčio ANK 110 str. 2 d. požymius. Institucija, priimdama nutarimą Nr. NZT_ANR_N-302-2023 pagal ANK 110 str. 2 d. įrodė, kad (duomenys neskelbtini) savavališkai be jokio teisinio pagrindo naudoja valstybinę žemę.

Pareiškėjas L. V., jo atstovė teismo posėdyje prašė tenkinti skundą, palaikė jame nurodytas aplinkybes.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 110 str. 1 - 2 dalyse numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas pripažįsta reikšmingomis tokias aplinkybes.

Visų pirma, byloje esančiais įrodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, kad pareiškėjo vadovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantis 0,39 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatuotas tik preliminariais matavimais.

Antra, byloje esančiais įrodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1996-03-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į kitą 4,05 ha ploto žemės sklypą, kurio dabartinis plotas po kadastrinių matavimų yra 4,1418 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu priklauso kitiems asmenims. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus kadastrinius matavimus, NŽT 2020-12-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatuota, kad Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, nes parengti nesilaikant 1995-12-28 Plano sprendinių, todėl turi būti tikslinami vadovaujantis 1995-12-28 Planu.

Trečia, byloje esančiais įrodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, kad skundžiamame Nutarime nurodytų statinių, (duomenys neskelbtini) ar jos vadovas L. V. nestatė, tai taip pat patvirtinta įsiteisėjusioje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-06-06 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-33-213/2018 konstatuojant, jog nėra jokių duomenų, kad ginčo statinius pastatė (duomenys neskelbtini) ar jos vadovas L. V.

Ketvirta, byloje esančiais įrodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, kad (duomenys neskelbtini), įsigydama nuosavybėn Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esančių statinių (gyvenamųjų namų) bei statinių, kuriais neva yra užimta valstybinė žemė, nenusipirko. Šių statinių nepirko ir L. V.

Penkta, byloje esančiais įrodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, kad valstybinė žemė, kuri kaip vertinama Skundžiamame Nutarime, yra savavališkai užimta ir naudojama, nėra suformuota žemės sklypu.

Šešta, byloje esančiais įrodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-06-06 nutartyje nurodyta, jog iš byloje esančių ortofoto nuotraukų negalima tiksliai nustatyti ar pastatas pirtis su terasa patenka į valstybinę žemę, kadangi byloje nėra atlikti žemės sklypų (tiek (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, tiek valstybei priklausančio žemės sklypo) kadastriniai matavimai, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog ginčo objektai yra valstybinėje žemėje.

Septinta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad priėmus Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-06-06 nutartį, kurioje, be kita ko, buvo pažymėta, jog nėra atlikti žemės sklypų (tiek (duomenys neskelbtini) priklausančio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tiek valstybei priklausančio žemės sklypo) kadastriniai matavimai, (duomenys neskelbtini) ėmėsi aktyvių veiksmų atlikti savo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus: jos pasamdyta įmonė UAB „Traksalis“ vykdė matavimus, rengė kadastrinių matavimo dokumentus, teikė juos derinti Institucijai, daugybę kartų prašė Institucijos pateikti nuomonę ir išaiškinimus kaip tinkamai atlikti kadastrinių matavimus bei pašalinti trūkumus pagal Institucijos pastabas. (duomenys neskelbtini), norėdama tinkamai atlikti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kartu su besiribojančio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku bei gyvenamųjų namų savininke taip pat kreipėsi į NŽT dėl išaiškinimų (t. I, b. l. 43 – 59).

Aštunta, byloje esančiais įrodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, kad Institucijos vedėjo 2021-09-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ pagrindu, 2021-10-06 vėl atliko tos pačios teritorijos naudojimo patikrinimą ((duomenys neskelbtini) Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ežeru (duomenys neskelbtini)). Atlikus patikrinimą, buvo surašytas 2021-10-07 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad: <...> Tarp žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ežero (duomenys neskelbtini) pastatytas pastatas (pirtis) su terasa. Patikrinime dalyvavusių asmenų teigimu pastatytas ir naudojamas J. S. Pirtis galimai stovi valstybinėje žemėje. (duomenys neskelbtini) ežere stovi lieptas. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), aptvertas metaline tvora su betoniniais stulpais, galimai užimant valstybinės žemės plotą. Užtvertame valstybinės žemės plote auga medžiai, trinkelėmis užklotas kelias, pastatyti apšvietimo stulpai, įrengtas braškių lysvės. Teritorija tvarkoma, prižiūrima, šienaujama. Patikrinime dalyvavę asmenys paaiškina, kad šią teritoriją valdo ir naudoja daug metų. Vadovaudamasi 2021-10-07 Patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 straipsnio 1dalyje numatyto pažeidimo požymius, Institucija Nutarimu dėl įspėjimo L. V. skyrė administracinę nuobaudą - įspėjimą, ir nustatė įpareigojimą per šešis mėnesius pašalinti nustatytus pažeidimus.

Devinta, byloje esančiais įrodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, kad 2022-06-07 Institucija atliko pakartotinį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ežeru (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus šį patikrinimą, buvo surašytas 2022-06-07 Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2021-10-07 Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai nepašalinti. L. V. 2021-10-07 Patikrinimo akte parašė pastabą, kad šiuo metu daromi kadastriniai matavimai, be kurių nėra galimybės nustatyti ribos, ir kad 2022-06-07 padavė prašymą su išdėstytais argumentais.

Dešimta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Institucija 2022-12-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai bešeimininkio turto ir statinių naudojimo priežiūros atlikimo“ kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl statinių, kuriais, Institucijos nuomone, užimta valstybinė žemė, besiribojanti su Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ežeru (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu turtu. Trakų rajono savivaldybės administracija, 2023-01-26 atlikusi Faktinių duomenų patikrinimo vietoje, 2023-01-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai bešeimininkio turto ir statinių naudojimo priežiūros atlikimo“ informavo Instituciją, kad Trakų rajono savivaldybės administracija inicijuos procedūrą dėl statinių (pirties su terasa, liepto) ir inžinerinių įrenginių (tvoros su betoniniais stulpais, trinkelių tako su apšvietimo stulpais) pripažinimo bešeimininkiu.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas esmine bylai pripažįsta aplinkybę, kad byloje nėra atlikti žemės sklypų (tiek UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, tiek valstybei priklausančio žemės sklypo) kadastriniai matavimai, kurie neabejotinai įrodytų, jog ginčo objektai (pastatas (pirtis) su terasa, metalinė tvora su betoniniais stulpais, trinkelėmis išklotas kelias, apšvietimo stulpai, braškių lysvės) yra valstybinėje žemėje. Šią aplinkybę patvirtina 1995-12-28 Planas, iš kurio matyti, kad Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra besiribojantys žemės sklypai, o jų pietinės kraštinės ribojasi su ežeru (duomenys neskelbtini), t. y. Institucijos apibrėžtoje teritorijoje, valstybinės žemės, kuri galimai savavališkai užimta ir naudojama, nėra pažymėta (t. I, b. l. 101, t. II, b. l. 17). Taip pat aplinkybė, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1996-03-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikytos (nustatytos) specialiosios žemės naudojimo sąlygos, numatytos šio sprendimo priėmimo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, XXIX dalyje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“: Žemės sklypui Nr. 1 - 0,10 ha plote, Žemės sklypui - 0,05 ha plote. Tai reiškia, kad yra pagrįsta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog šie žemės sklypai buvo suprojektuoti kaip besiribojantys su ežeru (duomenys neskelbtini) sklypai, priešingu atveju specialiųjų žemės naudojimo sąlygų veikimo zona nepatektų į Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas pripažįsta, kad abejones dėl valstybinio žemės sklypo buvimo vietos patvirtina 2004-09-14 Tipinė vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su buvusia Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke J. S., nes pagal Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“, 9 punktą valstybinio fondo vandens telkiniai verslinei žūklei uždaro konkurso tvarka pirmumo teise buvo nuomojami rajono, kuriame buvo vandens telkinys, gyventojams, kurių žemė, esanti privačioje nuosavybėje, arba kurią jie turi teisę susigrąžinti, ribojosi su išnuomojamu vandens telkiniu (t. I, b. l. 23 – 25).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tol, kol nėra nustatytos tikslios Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (t. y. neatliktas žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimas), nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar tarp Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ir ežero (duomenys neskelbtini) yra valstybinės žemės plotas, o jeigu toks yra - jo tiksliuosius parametrus (ribas), taip pat, ar su valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) tinkamai naudoja žemės sklypus, nepažeidžia nustatytų žemės sklypų ribų bei neužima valstybinės žemės ploto.

Vertindamas Institucijos atstovo teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas įrodytų, jog jo vadovaujama įmonė savavališkai nenaudoja valstybinės žemės, jeigu aptvertų jai priklausantį Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pripažįsta, kad šis reikalavimas negali būti įvykdytas tol, kol neatliktas žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimas.

Šiame kontekste teismas pripažįsta svarbiomis aplinkybes, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) ėmėsi aktyvių veiksmų atlikti savo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kai jos pasamdyta įmonė UAB „Traksalis“ vykdė matavimus, rengė kadastrinių matavimo dokumentus, teikė juos derinti Institucijai, prašė Institucijos pateikti nuomonę ir išaiškinimus, kaip tinkamai atlikti kadastrinių matavimus bei pašalinti trūkumus pagal Institucijos pastabas. Tai reiškia, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais siekė patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis bei pašalinti šioje nutartyje nurodytus žemės sklypų ribų netikslumus ir neaiškumus (t. I, b. l. 43 – 59).

Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad 2018-06-06 Teismo nutartimi administracinė teisena L. V. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose neteisėtos veikos, o kadangi ši nutartis yra įsiteisėjusi, tos pačios aplinkybės, įvertintos Teismo, Institucijos nepagrįstai panaudojamos iš naujo, siekiant įrodyti L. V. neteisėtą veiką, teismas pripažįsta pagrįstomis Institucijos nurodytas aplinkybes, kad 2021-06-17 įstatymu Nr. XIV-415 buvo pakeistos ANK 110 nuostatos (įsigaliojo nuo 2021-07-01) numatant administracinę atsakomybę ne tik už valstybinės žemės užėmimą, bet ir naudojimą. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad iš esmės pasikeitus teisiniam reguliavimui, Institucija L. V. neteisėtą veiką siekia įrodyti atsižvelgdama į šį esminį teisės aktų pasikeitimą.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Institucija nepagrįstai neteisėto nuo pat priėmimo momento Nutarimo dėl įspėjimo pagrindu L. V. atžvilgiu taikė administracinę atsakomybę pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, priėmus Skundžiamą Nutarimą, kuris ir pats priimtas pasibaigus ANK 39 straipsnyje nurodytam terminui, nes Nutarimas dėl įspėjimo buvo priimtas pagal 2021-10-07 Patikrinimo aktą, kuris buvo surašytas remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos Institucijos 2017-11-21 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), o pats pastarasis nutarimas buvo priimtas 2017-07-18 Patikrinimo akto pagrindu, matyti, jog Institucija jau 2017-07-20 nustatė teisės pažeidimą - valstybinės žemės savavališką užėmimą ir naudojimą, teismas remiasi jau nurodyta aplinkybe, kad 2021-06-17 įstatymu Nr. XIV-415 buvo pakeistos ANK 110 nuostatos (įsigaliojo nuo 2021-07-01) numatant administracinę atsakomybę ne tik už valstybinės žemės užėmimą, bet ir naudojimą. Tai reiškia, kad iš esmės pasikeitus teisiniam reguliavimui, Institucija nepažeidė ANK 39 str. nurodyto dvejų metų termino administracinei nuobaudai paskirti.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad vadovaujantis LR ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra pakankamas pagrindas pareiškėjo skundą patenkinti, t. y. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023-01-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT_ANR_N-302-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną L. V. ((duomenys neskelbtini) direktoriaus) atžvilgiu nutraukti dėl to, kad nėra nustatytos tikslios Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (t. y. neatliktas žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimas), dėl ko nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar tarp Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ežero (duomenys neskelbtini) yra valstybinės žemės plotas, o jeigu toks yra - jo tiksliuosius parametrus (ribas), taip pat, ar su valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) tinkamai naudoja žemės sklypus, nepažeidžia nustatytų žemės sklypų ribų bei neužima valstybinės žemės ploto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo L. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023-01-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT_ANR_N-302-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną L. V. ((duomenys neskelbtini) direktoriaus) atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos L. V. naudai 2040 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus