- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- e2-1047-1030/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02136-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- I. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vida Šeikienė, Gintaras Degimas
- Kategorijos
- 2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Vaidilutei Stalmokienei ir Anželai Šumauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. (J. A.) patikslintą ieškinį atsakovei I. A. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi nutraukta civilinės bylos Nr. e2-1047-1030/2019 dalis dėl tėvystės nustatymo (el. b. t. I, psl. 160-161).
Šalies argumentai
Kitoje bylos dalyje ieškovas J. A. patikslintu ieškiniu (el. b. t. I, psl. 20-23) prašo teismo nustatyti, kad jis nėra R. A. tėvas bei panaikinti 2009 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie vaiko R. A. tėvą. Ieškovas nurodo, kad šalys 2017 m. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamos nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr.1377, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus R. A., kuris po santuokos nutraukimo liko gyventi su motina atsakove I. A.. R. A. gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas ieškovas. J. A. 2017 m. kalėdiniu laikotarpiu lankant R. A., I. A. dviprasmiškai užsiminė dėl ieškovo tėvystės. Kadangi ieškovui kilo pagrįstų abejonių, jis, paėmęs sūnaus seilių mėginį, kreipėsi į genetikos centrą „Nasledije“ dėl biologinės tėvystės išvados. 2018 m. sausio 22 d. gauta išvada patvirtino atsakovės žodžius, rezultatas – 0 procentų tikimybė, kad J. A. yra R. A. biologinis tėvas. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus užregistruotame vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir teismine tvarka gali būti nuginčyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi atsakovė palaiko ryšius su biologiniu sūnaus tėvu. Ieškovo žiniomis, tarp jų susiklostę faktiniai šeiminiai santykiai. Patenkinus ieškinį, vaikas neliktų be tėvo ir taip būtų apginti vaiko interesai. Tikėtina, kad R. A. yra žinoma, kas yra tikrasis jo biologinis tėvas. Atsakovė nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad ieškovas nėra tikrasis vaiko tėvas. Šias aplinkybes patvirtina per visą vaiko vystymosi ir augimo raidą padarytos tik kelios nuotraukos. Ieškovas neturi šeimos nuotraukų su buvusia sutuoktine ar su R. A.. Ieškovo bendravimas su netikru sūnumi yra labai paviršutiniškas, vaikas nelaiko J. A. autoritetu, jam neskambina, nebendrauja, jo elgesys ieškovo atžvilgiu yra įžūlus. Ieškovo santykiai su vaiku šalti, vaikas neprisirišęs prie ieškovo. J. A. vaidmuo tik pirkti vaiko nurodytus daiktus. Vaiko prašymų netenkinimas dažnai palydimas įžeidžiančiais gestais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, davė paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovė I. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. t. I, psl. 43-47), kuriuo prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, duomenų gimimo akto įraše apie tėvą panaikinimo. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu susipažino 2007 m. spalio 25 d. per savo draugės gimtadienį. Tuo metu ji buvo išsituokusi ir viena augino dukrą. Nuo 2008 m. pradžios šalys pradėjo susitikinėti, draugavo, J. A. pasiūlė atsakovei už jo tekėti. Atsakovė, būdama 10 metų vyresnė už ieškovą, nenorėjo skubinti vestuvių. Apie nėštumą ji sužinojo 2008 m. rugsėjo mėnesį ir tą pačią dieną apie tai pasakė ieškovui. Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), sūnus R. A. gimė (duomenys neskelbtini) Ištuokos iniciatoriumi buvo ieškovas, nes turėjo kitą moterį Baltarusijoje, su kuria susituokė praėjus vos 3 mėnesiams po šalių santuokos nutraukimo. Ieškovas pasiūlė sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukiant santuoką, nėra dalijama ir, kaip išlaikymas, atitenka sūnui R. A.; taip pat ieškovas įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį po 300 Eur. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. prasidėjo problemos dėl išlaikymo vaikui teikimo. Atsakovė turėjo nuolat prašyti, kad jis sumokėtų, ką yra įsipareigojęs, dėl šios priežasties tarp jų nuolat kildavo konfliktai. Ieškovui neteikiant išlaikymo, 2018 m. rugpjūčio mėnesį susidarė 3 134 Eur išlaikymo vaikui skola. Kai atsakovė vykdomąjį raštą pateikė antstoliui, kuris areštavo ieškovo turtą, ieškovas labai supyko, grasino ją užmušti. Atsakovė dėl tokio ieškovo elgesio, jo grasinimų kreipėsi į policiją, tačiau buvo atisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ieškovas gyvena Baltarusijoje. Kai ieškovas atvykdavo į Lietuvą, jis susitikdavo su sūnumi R. A., vaikas visada laukdavo tėvo ir norėdavo su juo bendrauti. Ieškinio teiginiai, esą vaikas elgiasi su juo nepagarbiai ir galimai žino, kad ieškovas yra ne jo tėvas, yra išsigalvoti ir neatitinka tikrovės. Vaikas myli ieškovą, su juo nuolat susirašinėjo žinutėmis, taip pat bendravo „Skype“ programoje. Kadangi vaikas yra dar mažas, jis neturi savo lėšų, kad galėtų skambinti tėvui į užsienį (Baltarusiją). Jų bendravimas vyko telefonu („Viber“ programa), taip pat ieškovui atvykus į Lietuvą. Taip pat neatitinka tikrovės teiginys, kad ieškovas 2017 m. gruodžio mėn. per Kalėdas esą sužinojo iš ieškovės, jog sūnus yra ne jo vaikas. Tokios kalbos nebuvo, atsakovė taip nesakė ir sakyti negalėjo. Jokio konflikto per ar prieš 2017 m. Šv. Kalėdas nebuvo. Pagal šalių susitarimą prieš minėtas šventes ieškovas su vaiku išvyko 2 savaitėms į Baltarusiją. Sūnų atgal į Lietuvą ieškovas parvežė 2018 m. sausio 8 d. Tai, kad vaiko ir tėvo susitikimai pastaruoju metu nebevyksta, yra ne vaiko, o ieškovo kaltė. Vaikas nori bendrauti su tėvu, pasiilgsta jo. Jų ryšys nėra nutrūkęs. Ieškovas konfliktuoja su atsakove, bet ne su vaiku, kuris yra dar mažas (9 metų) ir jam yra reikalingas tėvas, jo dėmesys. Ieškovą jis laiko sau artimu žmogumi – tėvu ir nesupranta, kas vyksta. 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovas atvyko į Klaipėdą. Tada įvyko šalių konfliktas, nes ieškovas 2018 m. rugpjūčio 11 d. parašė SMS žinutę, kad į butą, kuriame gyvena atsakovė su vaiku, įsikels jo mama T. A.. 2018 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas kartu su savo mama atvyko į butą, reikalavo leisti jo motinai T. A. gyventi šiame bute, nes esą jai priklauso šio buto dalis. Atsakovė iškvietė policijos pareigūnus. Susipažinę su dokumentais, pareigūnai pasakė ieškovui, kad jo motina ir jis pats negali šiame bute apsigyventi. Apie 2018 m. sausio mėnesį Baltarusijoje atliktą tėvystės tyrimą ieškovas atsakovei nepranešė. Apie tai ji sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kai ieškovui nepavyko įkeldinti savo motinos į atsakovei priklausantį butą. Po šio nepavykusio bandymo 2018 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas perdavė ne atsakovei, o jos motinai V. S. 2018 m. sausio 22 d. aktą dėl biologinės tėvystės. Atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovas yra sūnaus (duomenys neskelbtini) tėvas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas 1 metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi ieškinio senaties terminas – vieneri metai. Jokios kalbos 2017 m. gruodžio mėnesį (kalėdiniu laikotarpiu) tarp ieškovo ir atsakovės dėl vaiko tėvystės nebuvo. Atsakovė nesakė, kad ieškovas nėra sūnaus (duomenys neskelbtini) tėvas, ir taip sakyti negalėjo. Šią aplinkybę ieškovas išsigalvojo tam, kad galėtų pareikšti ieškinį. Jei ieškovui 2017 m. gruodžio mėnesį tai tapo žinoma, tokiu atveju nesuprantama, kodėl jis ilgą laiką nesikreipė į teismą. Atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 3.152 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė ieškinį prašė atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų pagrindu, davė paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė A. Šumauskienė 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje davė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisako ir neketina toliau bendrauti su R. A., tėvystės nuginčijimas yra galimas. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė V. Stalmokienė 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje akcentavo socialinės tėvystės svarbą, taip pat nurodė, kad vaikas suvokia ieškovą kaip tėvą ir tėvystės nuginčijimas gali pažeisti jo interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė I. A. į ieškinį atsikerta, be kita ko, tuo, kad ieškovas J. A. į teismą kreipėsi, praleidęs ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Teismo posėdyje ieškovas davė paaiškinimus, kad apie tai, jog jis nėra (duomenys neskelbtini) tėvas, jam pasakė atsakovė, būtent dėl to jis 2018 m. sausio mėn. Baltarusijoje atliko biologinės tėvystės tyrimą (el. b. t. I, psl. 6-12), kuris tai patvirtino. Pažymėtina, kad ieškovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai dėl to, kada vyko šis pokalbis su atsakove, nėra nuoseklūs. Iš pradžių ieškovas nurodė, kad atsakovė apie tai, jog jis nėra (duomenys neskelbtini) tėvas, pasakė skyrybų metu (šalių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu), vėliau ieškovas paaiškino, kad šis pokalbis įvyko 2017 m. pabaigoje, prieš maždaug tris mėnesius iki biologinės tėvystės tyrimo Baltarusijoje, o prieš skyrybas vyko pokalbis dėl turto perleidimo vaikui ir ginčas dėl galimybės bendrauti su juo (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdis, garso įrašo 5-7, 15-17 min.). Pabrėžtina, kad atsakovė neigia apskritai buvus tokį pokalbį. Todėl, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, kad jis visą laiką galvojo, esąs (duomenys neskelbtini) tėvu, kitaip nebūtų sutikęs su santuokos nutraukimo sąlygomis (dėl išlaikymo vaikui nekilnojamuoju turtu ir išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio), konstatuotina, kad santuokos nutraukimo metu ieškovas tikėtinai neturėjo reikšmingų ir pakankamai apibrėžtų abejonių dėl savo tėvystės, pokalbio su atsakove faktas ir laikas nėra įrodyti, todėl, teismo vertinimu, aplinkybės, sudarančios pagrindą kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovui galutinai paaiškėjo 2018 m. sausio 22 d. gavus Baltarusijos genetikos centro išvadą dėl biologinės tėvystės negalimumo. Būtent nuo šio momento skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti. Ieškovas J. A. į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi 2018 m. lapkričio 28 d., taigi ieškinio senaties termino ieškovas nėra praleidęs.
Dėl tėvystės nuginčijimo.
Nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2017 m. gegužės 27 d. (el. b. t. I, psl. 132-134). R. A. gimė (duomenys neskelbtini), taigi santuokos metu. Tuo pagrindu jo tėvu gimimo įraše buvo įrašytas ieškovas (CK 3.140 straipsnio 1 dalis) (el. b. t. I, psl. 5, 143).
CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
Bylos nagrinėjimo metu atliktos biologinės tėvystės ekspertizės metu ekspertas davė išvadą, kad ieškovas J. A. nėra biologinis R. A. tėvas (el. b. t. I, psl. 192).
Kartu akcentuotina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų suformuotą praktiką tai, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas vaiko tėvu, nėra biologinis jo tėvas, savaime nesudaro teisinio pagrindo tėvystei nuginčyti.
CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 31 punktas).
Pabrėžtina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog tokio pobūdžio ginčai yra pirmiausiai susiję ne su asmens, įrašyto vaiko tėvu, siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).
Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta; tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę; teismas atsisako ginti siekį, kad vaikas liktų be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sutuoktinis (ar buvęs sutuoktinis, tuo atveju jei vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos) nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, apibendrinus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatuota, kad pagal šią praktiką, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju.
Pažymėtina, kad, kaip minėta, ieškovui aplinkybės, sudarančios pagrindą kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, galutinai paaiškėjo 2018 m. sausio 22 d. gavus Baltarusijoje atlikto tyrimo išvadą dėl biologinės tėvystės negalimumo. Tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo beveik devyneri metai. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad iki tol (duomenys neskelbtini) laikė savo sūnumi, o, atsiradus nesutarimams su atsakove, jai nurodė atvykstąs iš darbo užsienyje tik pas vaiką (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdis, garso įrašo 9-11, 15-17 min.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ieškovas suteikė vaikui išlaikymą nekilnojamojo turto dalimi ir įsipareigojo teikti išlaikymą periodinėmis 300 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis (el. b. t. I, psl. 113-115). Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. N. patvirtino, kad nuo vaikystės ieškovo ir (duomenys neskelbtini) santykiai buvo kaip tėvo ir sūnaus, kad (duomenys neskelbtini) ir dabar laukia, kad ieškovas jį aplankytų (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdis, garso įrašo 53-54 min.). Ieškovo nuotraukos su vaiku taip pat patvirtina ieškovo dalyvavimo vaiko gyvenime įvairiais vaiko amžiaus tarpsniais faktą (el. b. t. I, psl. 16, t. II, psl. 10-11). Ypač pabrėžtina, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje, išklausius vaiką, matyti, kad (duomenys neskelbtini) savo tėvu laiko ieškovą, įvardija jį vienu iš mylimų žmonių, ieškovo mamą pažįsta kaip savo močiutę, ieškovo nebendravimo su juo priežastimi mano esant ieškovo išvažiavimą gyventi į Baltarusiją. Pažymėtina ir tai, kad šie (duomenys neskelbtini) paaiškinimai sutampa su užfiksuotais vaiko teisių apsaugos specialistės (el. b. t. I, psl. 59-61; vaiko teisių apsaugos specialistės liudijimas 2019 m. liepos 23 d. teismo posėdyje). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko supratimui ir paaiškinimams apie tai, kas yra jo tėvas, nepadarė įtakos net ta aplinkybė kad, kaip nurodė šalys, vaiko nuomonės išklausymo teisme išvakarėse ieškovas pasakė vaikui, kad nėra jo tikras tėvas ir kad daugiau su juo nesimatys. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad per devynerius ieškovo ir (duomenys neskelbtini) bendravimo metus tarp jų susiklostė socialinis ir teisinis tėvo ir vaiko ryšys. Teismo nuomone, ieškovo siekis nuginčyti tėvystę yra nulemtas jo nuoskaudos dėl susiklosčiusios situacijos ir atsakovės poelgio, taip pat ieškovo įsitikinimo, kad jis nepagrįstai teikė ir teikia (duomenys neskelbtini) išlaikymą (tai, be kita ko, patvirtina byloje esanti pažyma dėl išlaikymo įsiskolinimo, el. b. t. I, psl. 91-92). Teismo vertinimu, šiems ieškovo interesams ir siekiams negali būti suteiktas prioritetas prieš vaiko interesą turėti tėvą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo pozicija nuo šiol nebebendrauti su vaiku neturi lemiamos teisinės reikšmės sprendžiant byloje kilusį ginčą, nes atsisakymas nuo šeimos teisės ar jos įgyvendinimo jos nepanaikina (CK 3.5 straipsnio 1 dalis).
Būtina pažymėti ir tai, kad tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Jei nurodyti asmenys tokio reikalavimo teismui nepateikia, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 45 punktas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad nereikš ieškinio dėl tėvystės nustatymo, nes galimas biologinis vaiko tėvas yra ispanas ir yra miręs. Taip pat pažymėtina, kad nors ieškinyje ieškovas vaiko tėvu buvo įvardijęs Z. G., bylos nagrinėjimo metu davė paaiškinimus, kad atsakovė šį asmenį nurodė, kaip pažįstamą galintį padėti dėl automobilio remonto, ieškovas taip pat nurodė, kad spėjamais (duomenys neskelbtini) biologiniais tėvais galėtų nurodyti bent keturis asmenis, neatmeta ir ieškovės versijos, kad ji, dirbdama Ispanijoje, galėjo palaikyti artimus santykius su ispanu (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdis, garso įrašo 12-14 min.). Pažymėtina ir tai, kad savo procesiniuose dokumentuose Z. G. neigia galimybę, kad yra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (el. b. t. I, psl. 56-57). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių konkrečių ir patikimų duomenų apie spėjamą biologinį (duomenys neskelbtini) tėvą, todėl teismas neturi pagrindo naudotis įstatymo jam suteiktomis procesinėmis priemonėmis tam, kad būtų nustatytas biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas ir jam pareikštas ieškinys dėl tėvystės nustatymo. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad, nuginčijus ieškovo tėvystę, R. A. tikėtinai liktų be tėvo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo netenkina, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, nes esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą, biologinio tėvo nustatymas nebūtų tikėtinas, be to, tėvystės nuginčijimas neatitiktų susiformavusio vaiko supratimo apie tai, kas yra jo tėvas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Byloje esančiais rašytiniai įrodymais pagrįsta, kad atsakovė už advokatės teisinę pagalbą sumokėjo 800 Eur (el. b. t. II, psl. 12, 13). Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 175 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. I, psl. 17). Už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, kuris, ieškinį atmetus, ieškovui nepriteistinas. Kitoje dalyje bylą nutraukus teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 160-161), nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, 100 Eur žyminio mokesčio grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.
Priteisti atsakovei I. A. iš ieškovo J. A. (J. A.) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ZH03270.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.