- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-1098-479/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02136-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- I. A., Z. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo J. A. (J. A.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl tėvystės nustatymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. (J. A.) patikslintą ieškinį atsakovams I. A. ir Z. G. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas J. A. (J. A.) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti, kad ieškovas nėra R. A. (R. A.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas bei panaikinti 2009 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie vaiko R. A. (R. A.) tėvą; 2) nustatyti, kad atsakovas Z. G. yra vaiko R. A. (R. A.) biologinis tėvas ir atitinkamai pakeisti civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytą gimimo įrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo nustatyti tėvystę, priteisė atsakovui Z. G. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Teismas nustatė, kad pagal CK 3.147 straipsnio 2 dalį ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą išsiaiškina, ar asmuo pagal įstatymą turėjo teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, ar vaiko gimimo įraše yra tėvo duomenys, ar jų nėra, taip pat ar yra pagrindas nustatyti tėvystę. Išsiaiškinus, kad nėra vieno iš šių trijų elementų, tėvystės negalima nustatyti. Tais atvejais, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo, asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir pareiškę ieškinį dėl tėvystės nustatymo, pirmiausia turi Civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniuose nustatyta tvarka nuginčyti gimimo įrašo duomenis apie vaiko tėvą. Nagrinėjamoje byloje, jei būtų nuginčyta ieškovo tėvystė, jis nebūtų tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, todėl byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas J. A. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas nurodė, kad sutinka, jog nėra tinkamas subjektas, gali kreiptis dėl tėvystės nustatymo, tačiau, įvertinus ieškovės paaiškinimus, mano, kad nei ji, nei spėjamas biologinis vaiko tėvas nesikreips su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo. Nurodo ir tai, kad jis reiškia netiesioginį ieškinį, nes galima situacija, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, vaiko tėvystė nebus nustatyta ir taip būtų pažeisti vaiko interesai, vaiko teisė į išlaikymą ir teisė žinoti savo kilmę. Mano, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teikia tik išvadą ir reikalavimo dėl tėvystės nustatymo negali reikšti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra civilinės bylos dalies dėl tėvystės nustatymo nutraukimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl tėvystės nustatymo. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad teismas neįvertino atsakovės vaiko motinos paaiškinimų, kuriais ji neigia kitą asmenį esant vaiko tėvu ir mano, kad atsakovė, ieškovui nuginčijus tėvystę, dėl vaiko tėvystės nustatymo nesikreips ir taip bus pažeisti vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
7. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 3.147 straipsnyje išvardintas sąrašas asmenų, kurie gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo: vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Šis sąrašas asmenų yra baigtinis ir ieškovas, kuris vaiko gimimo liudijime yra įrašytas vaiko tėvu, į jį nepatenka. Tuo atveju, kai į teismą kreipiasi asmuo, kuris tokios teisės pagal įstatymą neturi, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jei tai paaiškėja iškėlus bylą, teismas tokią bylą ar jos dalį nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.153 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kilus tėvų ginčui nepilnamečio interesus turi saugoti ir ginti valstybė (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsniai). Institucijos uždavinys yra saugoti ir ginti vaiko interesus, imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės, taip pat ir teisė žinoti savo tėvus (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). Esant įrodymui (ekspertizės išvadai), kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas ir vaiko motina nurodo spėjamą vaiko tėvą, vaikas nori žinoti savo kilmę, teismas tokiu atveju turi spręsti tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, atsižvelgdamas į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 34 punktas). Šiuo atveju, spėjamą vaiko tėvą nurodo pats ieškovas. Minimas asmuo yra įtrauktas į bylos nagrinėjimą.
9. Tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Jei nurodyti asmenys tokio reikalavimo teismui nepateikia, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 45 punktas).
10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, ieškovui, neturint teisės reikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ir to nedarant vaiko motinai, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali tai įpareigoti padaryti vaiko teisių apsaugos instituciją, tačiau teismas negali plečiamai aiškinti įstatyme įtvirtinto sąrašo asmenų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, dėl to pagrįstai nutraukė bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.