- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-592-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00815-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- A. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4314-1085/2023 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. T. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovo A. R. 20 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškovas nurodo, kad ieškovas 2013 m. birželio 26 d. atsakovui paskolino 20 000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. rugpjūčio 26 d., vėliau skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. spalio 26 d. Iki šios dienos skola ieškovui negrąžinta. 2022 m. lapkričio 7 d. atsakovui buvo išsiųstas raginimas grąžinti skolą, tačiau pranešimas nebuvo įteiktas, kadangi atsakovas siuntos neatsiėmė pašte.
3. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, jo esant nepakankamai – areštuoti kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir/ar turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti pingines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 20 000 Eur sumai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
4. Prašymą grindė argumentais, kad atsakovas nevykdo savo prievolės, kreditorinis reikalavimas yra pakankamai didelis, o atsakovo turtinė padėtis yra prasta – jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, žemės sklypas su statiniais yra areštuotas dviejų antstolių. Be to, atsakovas galimai bandė parduoti nekilnojamąjį turtą 2022 m. rugsėjo mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas, atlikęs ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
7. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog ieškinyje nurodyta ganėtinai didelė ieškinio suma savaime negali būti vertinama kaip besąlyginis ir lemiamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje turi būti nustatytas ir tikėtinas atsakovo nesąžiningumas, t. y. kad pastarasis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų, Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad atsakovui, asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas yra areštuotas antstolės J. Ž. ir antstolio R. B.. Kitų aplinkybių bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali jam priklausantį turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims, paslėpti ar atlikti kitus panašius veiksmus, ir taip teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu, ieškovas nepateikė.
8. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas grindžiamas galimai prasta atsakovo turtine padėtimi, prievolės nevykdymu, tačiau tai neįrodo atsakovo nesąžiningo elgesio bei nesudaro prielaidų manyti, kad šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo, gali elgtis nesąžiningai ar bandyti nuslėpti savo turtą. (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 7 dalis). Teismas pažymėjo, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas savaime pagrindžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks aiškinimas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių procesinio instituto paskirčiai ir jo taikymo išimtinumui, abiejų ginčo šalių teisėtų interesų derinimo taisyklei, nes šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas S. T. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nevertino ieškovo argumentų, kad atsakovas bandė parduoti vienintelį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pateikė ir tokius argumentus pagrindžiantį įrodymą – ekrano momentinę nuotrauką, kurioje matomas skelbimas, įkeltas atsakovo sutuoktinės – E. R., apie jų parduodamą vienintelį registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį Plytų g., Neveronių k., Kauno r. sav.
9.2. Atsakovas sąmoningai neatsiėmė iš pašto jam adresuotos ieškovo siųstos siuntos. Toks atsakovo elgesys, įvertinus tai, kad jis turi vieną vienintelį jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta, patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir galimą siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (ieškovu) arba jį apsunkinti, juolab, kad pati prievolė ieškovui nevykdoma beveik 10 metų. Be to, pardavus vienintelį atsakovo vardu registruotą turtą, tikėtina, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi nebebus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, juolab, kad jo atžvilgiu jau yra vykdomi antstolių išieškojimai.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
15. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas, šiuo atveju nėra kvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.
16. Apelianto nuomone, aplinkybės, kad atsakovas ketino perleisti vienintelį nekilnojamąjį turtą ir kad sąmoningai nebendrauja su ieškovu, neatsiėmė ieškovo siųstos siuntos iš pašto, paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovas nepateikė duomenų dėl atsakovo veiksmų nesąžinigumo.
17. CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinis kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2023).
18. Apeliantas prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, grindžia didele ieškinio kaina ir beveik 10 metų terminu, per kurį atsakovas vengia įvykdyti prievolę. Minėta, kad atsakovo turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, tačiau šis kriterijus nėra pakankamas konstatuoti, kad dėl to egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar kitokiam jo apsunkinimui.
19. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, vien ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nelemia absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas).
20. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-916-1120/2022; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-88-567/2023).
21. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-605-330/2021).
22. Apeliantas atsakovo nesąžiningus veiksmus grindžia aplinkybe, kad jis siekia sumažinti savo turimo turto masę, nes siekia parduoti vienintelį savo vardu turimą nekilnojamąjį turtą ir tai patvirtina jo sutuoktinės įdėtas skelbimas apie namų valdos, esančios Kauno r. sav., Neveronių sen., Neveronių k., Plytų g. 7, pardavimą.
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2935 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtam turtui nuo 2016m. liepos 19 d. yra taikyta sutartinė hipoteka, be to šis turtas yra areštuotas antstolės J. Ž. ir antstolio R. B.. Interneto svetainėje www.aruodas.lt 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo patalpintas skelbimą apie nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą, šiuo skelbimu pasidalino E. R., kuri, tikėtina, yra atsakovo sutuoktinė.
24. Iš Turto arešto aktų registro duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad antstolis R. B. vienoje vykdomojoje byloje 2020 m. birželio 9 d. areštavo prieš tai minėtą atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę FORD TRANSIT, kurioje išieškotojas yra Kauno kredito unija, išieškoma suma siekia 3 818,27 Eur. Antstolė J. Ž. kitoje vykdomojoje byloje taip pat areštavo prieš tai minėtą atsakovo nekilnojamąjį turtą ir tą pačią transporto priemonę, išieškotojas – UAB „Ignitis“, išieškoma suma – 396,44 Eur. Nors antstolių išieškomos sumos nėra didelės, palyginus jas su atsakovo turimo nekilnojamojo turto verte (VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 88 100 Eur), tačiau atsakovo turimas turtas dar yra apsunkintas ir hipoteka. Taigi, nors teismui nėra žinomas nei hipotekos kreditorius, nei hipoteka užtikrinta suma, tačiau bet kokiu atveju, pirmumo teisę nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą turėtų hipotekos kreditorius.
25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vardu registruotam nekilnojamojo turto objektui yra taikyti suvaržymai, taip pat į tai, kad atsakovas, turėdamas skolinius įsipareigojimus ieškovui, siekė parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą ir nesant duomenų, jog atsakovas geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu paskolos grąžinimo klausimais, teikia pagrindo tokius atsakovo veiksmus pripažinti nesąžiningais.
26. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas atsakovo nesąžiningumas ir grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis), padaryta neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 377 str. 1 dalies 2 punktas).
27. Pažymėtina, kad ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Įvertinus tai, kad ginčo turtas jau yra realizuotas, todėl pirmiausiai areštuotinos atsakovės turimos piniginės lėšas bankuose ir (ar) turtinės teisės, esant jų nepakankamai, areštuotinas atsakovei priklausantis kilnojamasis turtas ir (ar) turtinės teisės, esančios pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, pareikštai ieškinio reikalavimo sumai (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Įvertinus tai, kad areštuotinos atsakovo turimos piniginės lėšas bankuose ir (ar) turtinės teisės, dėl ko gali susidaryti situacija, kai bus areštuotos asmens turimos ir gaunamos lėšos, akivaizdu, kad atsakovui turi būti paliekama galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios paprastai naudojamos maistui ir drabužiams įsigyti, vaikų išlaikymui, gyvenamajam plotui išlaikyti ir pan. Todėl tokių lėšų dydį pavestina nustatyti antstoliui, kuriam ir bus pateikta teismo nutartis vykdymui.
29. Nutartis siųstina ieškovui, išaiškinant jam, kad teismo nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 5, 6 dalys). Kadangi ieškovas nenurodė konkretaus atsakovo turto, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavestina vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo S. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovo S. T. ieškinio reikalavimams užtikrinti, taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. (duomenys neskelbtini)) 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) reikalavimo ribose priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.
Nurodyti, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovo piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo pragyvenimui.
Nutarties kopiją išsiųsti ieškovui ir nurodyti, kad jis dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutartyje nurodytą areštuotą atsakovo turtą palikti saugoti atsakovui.
Nurodyti, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą atsakovas atsako nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o šią nutartį priėmus atsakovui nedalyvaujant – nuo jos įregistravimo turto arešto aktų registre momento.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.