- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2-605-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00115-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ceryx“
- Atsakovas
- J. R., uždarajai akcinei bendrovei „Arnolita“
- Trečiasis asmuo
- T. D., D. Č., A. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ceryx“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ceryx“ ieškinį atsakovėms J. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Arnolita“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys T. D., D. Č. ir A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ceryx“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės J. R. 159 466,85 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas, taip pat solidariai iš atsakovių J. R. ir UAB „Arnolita“ priteisti 977 299,61 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei J. R. priklausantį 159 466,85 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jei tokio turto nėra ar nepakanka – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, areštuoti atsakovėms J. R. ir UAB „Arnolita“ priklausantį 977 299,61 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jei tokio turto nėra ar nepakanka – lėšas ir / ar turtines teises.
3. Prašymą ieškovė grindė tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkės arba taps nebeįmanomas. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovėms laikytina didele, kad kitoje byloje atsakovės J. R. atžvilgiu jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, be to, dėl kitoje byloje pareikštų reikalavimų ši atsakovė ėmė mažinti savo turtą – turimas įmonių akcijas neatlygintinai perleido sūnui. Ieškovės įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina atsakovės J. R., o tuo pačiu ir per susijusius asmenius jos valdomos atsakovės UAB ,,Arnolita“ nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė apie atsakovės J. R. 2020 m. lapkričio 13 d. sudarytą akcijų perleidimo sutartį savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, nes sandoris sudarytas prieš keturis mėnesius iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje byloje. Teismas nustatė, kad kitoje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos ne dėl atsakovės J. R. nesąžiningumo, tačiau siekiant išsaugoti ginčo objektą – įmonių akcijas – ir apriboti galimybes šį konkretų turtą perleisti. Teismas nurodė, kad kitos ieškovės išdėstytos aplinkybės apie atsakovės J. R. giminystės ryšius su atsakovės UAB „Arnolita“ akcininku bei apie galimus artimus ryšius su UAB „Arnolita“ vadovu nelaikytinos abiejų atsakovių nesąžiningu elgesiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Ceryx“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje yra nagrinėjamas analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių dėl J. R. veiksmais padarytos žalos bendrovei dalies atlyginimo, dviejų instancijų teismai pripažino atsakovės J. R. nesąžiningumą sudarant dovanojimo sutartį dėl didelės vertės turto perleidimo sūnui A. K., kuriuo siekta išvengti žalos atlyginimo bendrovei, ir taikė jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovė J. R. sudarė dovanojimo sutartį iki šios bylos iškėlimo būtent siekdama išvengti ieškovės reikalavimų dėl jos veiksmais bendrovei padarytos žalos įvykdymą, nes dovanojimo sutarties sudarymo metu jai, kaip buvusiai ieškovės vadovei, buvo žinoma ne tik apie pareikštą ieškinį, tačiau ir apie kitus tikėtinus reikalavimus.
8.3. Teismas, nepagrįstai nenustatęs atsakovės J. R. galimo nesąžiningumo byloje, nepagrįstai neįvertino ir jos sąsajų su atsakove UAB „Arnolita“, kas leidžia spręsti apie UAB „Arnolita“ galimą nesąžiningumą, dėl to būsimas teismo sprendimas šioje byloje gali tapti neįgyvendinamas. Atsakovės UAB „Arnolita“ steigėja ir vienintelė akcininkė buvo J. R., UAB „Arnolita“ vardu veikia ir sandorius sudaro jos vadovas V. S., kuris yra J. R. sugyventinis ir taip pat suinteresuotas apsunkinti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. UAB „Arnolita“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimą kontroliuoja atsakovės J. R. sūnus A. K.. Taigi UAB „Arnolita“ šiuo metu yra netiesiogiai kontroliuojama J. R., kurios veiksmai sudarant dovanojimo sutartį ir tokiu būdu mažinant turimą turtą pripažintini nesąžiningais.
8.4. Kitoje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų suma sudaro 32 743,41 Eur, o atsakovės J. R. neatlygintinai perleistų akcijų vertė dovanojimo sutartyje įvertinta net 1 015 480,00 Eur suma. Toks didelės vertės turto perleidimas rodo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti J. R. reiškiamų reikalavimų patenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Teismas nevertino aplinkybės dėl didelės ieškinio sumos kartu su kitomis aplinkybėmis dėl atsakovės J. R. sudaryto didelės vertės turto perleidimo sandorio ir kitoje civilinėje byloje jau nustatyto J. R. nesąžiningumo.
Atsiliepimas
9. Atsakovė J. R. ir UAB „Arnolita“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus.
10. Atsiliepime išdėstyti tokie pagrindiniai teiginiai:
10.1. Atskirasis skundas grindžiamas neteisingomis interpretacijomis vertinant tarp šalių susiklosčiusią situaciją, iškraipant faktines aplinkybes dėl dovanojimo sutarties sudarymo motyvų, klaidingai nurodant kitas ginčui svarbias aplinkybes. Dovanojimo sutartis buvo planuojama sudaryti dar gerokai iki pareiškiant bet kokius materialinius teisinius reikalavimus dėl iškilusių konfliktų tarp įmonės akcininkų (2019 metų pradžioje).
10.2. Vien tik atsakovės J. R. artimi ryšiai su A. K. ir UAB „Arnolita“ direktoriumi V. S. nesuponuoja nesąžiningo atsakovių elgesio.
10.3. Atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės J. R. tariamo žinojimo apie ateityje jai pareikštinus reikalavimus, kas neva sąlygojo dovanojimo sutarties sudarymą, yra nepagrįsti, nes akcininkai įstatymo numatyta tvarka domėjosi bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke ir jokių pretenzijų nereiškė.
10.4. Akcijų dovanojimo sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 13 d., o ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas 2021 m. kovo 11 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po sandorio sudarymo. Akivaizdu, kad tai niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė J. R. blogina savo turtinę padėtį ar slepia savo turimą turtą, siekdama išvengti galimo išieškojimo nagrinėjamoje byloje.
10.5. Vien didelė ieškinio suma nelaikytina atskiru pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašoma apimtimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų areštuojamas visas atsakovėms priklausantis turtas, tokiu būdu atimant galimybes vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą.
11. Tretieji asmenys T. D. ir D. Č. atsiliepime prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime jie nurodė, kad atsakovė J. R. nesąžiningai siekdama sumažinti turimą turtą, sudarė turto dovanojimo sutartį, nes 2020 metų pradžioje jai jau buvo žinoma apie akcininkų (trečiųjų asmenų) reiškiamas pretenzijas dėl netinkamo įmonės valdymo.
12. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti ieškovės UAB „Ceryx“ rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl naujų įrodymų (2020 m. rugpjūčio 19 d. UAB ,,Ceryx“ pretenzija ir 2020 m. rugpjūčio 24 atsakymas į pretenziją) priėmimo. Nurodoma, kad naujai pateikiami įrodymai patvirtina atskirojo skundo teiginius, jog atsakovei J. R. buvo žinoma apie galimas pretenzijas dėl žalos, padarytos bendrovei, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovės kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus, o ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus.
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti atskirojo skundo teiginius ir patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, o pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pirmosios instancijos teisme joms nebuvo sudaryta galimybė, taip pat įvertinus pateiktų naujų įrodymų turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, remiantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima su atsakovių atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus.
17. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, o taip pat naujai pateikiamus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų, o tik siekia papildomai įrodyti atskirajame skunde išdėstytus teiginius, be to, atsižvelgdamas į atsakovių atsiliepime pateikiamas aplinkybes, priima ieškovės papildomus paaiškinimus ir įrodymus.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).
21. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
22. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes kyla grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pasak ieškovės, pareikštų reikalavimų suma atsakovėms laikytina itin didele, kitoje byloje atsakovės J. R. turtui jau taikytas 32 000 Eur dydžio areštas, taigi šios atsakovės nesąžiningumas yra nustatytas. Apeliantės įsitikinimu, atsakovės J. R. nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji, siekdama išvengti ieškovės reikalavimų patenkinimo ir sumažinti turimą turtą, sudarė neatlygintiną jos turimų įmonių akcijų, kurias naujasis savininkas planuoja perleisti net už 759 480 Eur, dovanojimo sutartį, nors apie jai reiškiamas pretenzijas ir būsimus reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovei jau buvo žinoma.
23. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
24. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama atsakovės elgesiu iki šios bylos iškėlimo, tikėtinai patvirtinančiu jos nesąžiningumą. Ieškovė teigia, kad atsakovė J. R., 2020 m. lapkričio 13 d. sudarė akcijų dovanojimo sandorį, tokiu būdu sumažinusi savo turtą, nors turėjo ir galėjo žinoti, kad ieškovė jai reiškia pretenzijas dėl įmonės valdymo ir sieks žalos atlyginimo. Grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar ieško kitų panašių būdų, siekdama išvengti galimų skolinių prievolių vykdymo šioje byloje. Nagrinėjamu atveju tokie duomenys teismui nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis). Apeliantės teiginiai, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina jos sudarytas turto (įmonių, su kurių akcininkais yra kilę ginčai, akcijų) dovanojimo sūnui sandoris, neįrodo atsakovės siekio išvengti šioje byloje priimtino sprendimo įvykdymo. Tokie teiginiai iš esmės paremti subjektyviu vertinimu ir deklaratyvaus pobūdžio interpretacija. Apeliantė išreiškia savo subjektyvią nuomonę dėl jos nurodytų aplinkybių, pateikia itin išsamius argumentus bei įrodymus apie ieškovės akcininkų reiškiamus reikalavimus bei pretenzijas, jų turinį analizuodama iš esmės sau naudinga linkme, tačiau tai iš esmės sudaro ginčo dalyką ir dėl tokių ieškovės teiginių pagrįstumo pasisakys teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės. Nurodytas turtas jo perleidimo sandorio sudarymo metu nebuvo areštuotas ar kitaip suvaržytas, o kol tas sandoris nėra nuginčytas ir pripažintas negaliojančiu, vien ši aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė jį sudarė elgdamasi nesąžiningai ir siekdama išvengti šioje byloje pareikštų reikalavimų patenkinimo.
25. Pastebėtina, kad pagal bylos duomenis ieškovė kitoje byloje ginčija akcijų dovanojimo sutarties teisėtumą, reikalauja pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti akcijų nuosavybės teisę atsakovei J. R., o pats ginčo objektas (akcijos) yra areštuotos – uždrausta jas perleisti.
26. Atskirajame skunde taipogi įrodinėjama, kad kitoje civilinėje byloje buvo patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės J. R. atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodomos kitos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, todėl nėra pagrindo vadovautis tomis aplinkybėmis ir spręsti, kad atsakovė laikytina nesąžininga.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik atsakovės J. R., tačiau ir atsakovės UAB ,,Arnolita“ atžvilgiu, nenurodo ir nepateikia jokių duomenų apie pastarosios atsakovės galimus konkrečius nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant išimtiniams atvejams, todėl vien tik iš esmės formalus atsakovės J. R. susietumas su UAB „Arnolita“ valdymo nariais nėra pakankamas pagrindas tenkinti apeliantės prašymo, nesant jokių kitų duomenų apie atsakovės UAB ,,Arnolita“ veiksmais keliamą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės teiginiams, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visos aktualios faktinės aplinkybės turi būti vertinamos kartu, o didelė reikalavimų suma yra reikšminga visų kitų argumentų kontekste. Visgi, įvertinęs bylos duomenis, pateiktų įrodymų visumą, byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė, nurodydama, kad reiškiamų reikalavimų suma yra didelė, nepagrindė, kokiu būdu atsakovių turto areštas padidintų turto vertę ar kitaip pagerintų atsakovių turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Analizuojamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, o ir apeliantė neįrodė savo teiginių, kad nepaisant kitoje byloje jau taikomų atsakovės J. R. turtinių teisių suvaržymų, jos turimo turto vertės nepakaktų pareikštų reikalavimų patenkinimui ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju (CPK 178 straipsnis).
29. Apeliacinis teismas, išanalizavęs skundžiamos teismo nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų jos išdėstytų argumentų. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pagrįstai netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.