- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 2-254-637/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Ežerskė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- S. K., N. K.
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė, Loreta Selilionė
dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovei advokatei Loretai Selilionei, atstovui pagal pavedimą A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams S. K., N. K. dėl turtinės žalos ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. G. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų 3820,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė I. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl kaimynų, t.y. atsakovų kaltės buvo aplietas jos butas, dėl ko ji patyrė žalą, kurią ir prašo atlyginti.
Abu atsakovai, duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, neginčijo fakto, kad ieškovei priklausantis butas buvo aplietas iš jų buto, tačiau nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl žalos atlyginimo
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).Nors atsakovai, duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, neginčijo fakto, kad ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš atsakovams S. K., N. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau į ieškinį pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad nesutinka, jog ieškovės butas buvo aplietas du kartus. Įrodymų, kad ieškovės butas galėjo būti aplietas iš kitų šaltinių atsakovai nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, kad buvo Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, ar tam tikri nukentėjusio asmens veiksmai. Ieškovė patvirtino ir pateikė teismui įrodymus (2 t., b.l. 35), kad turto apdraudusi nebuvo, atsakovai pateikė įrodymus, kad įvykio metu civilinės atsakomybės apdraudę nebuvo (2 t., b.l. 30, CK 6.254 straipsnis). Ieškovės buto apypilimo faktą įrodo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., b.l. 10-17), “Klaipėdos bendrabutis” raštas (1 t., b.l. 7) bei teismo nutartimi paskirtos ekspertizės aktas (1 t., b.l. 98). Teismo ekspertas, nesant byloje pakankamai duomenų, negalėjo nustatyti vidaus apdailos pažeidų atsiradimo laiko, tačiau aiškiai nurodė, kad tokio tipo pažeidos atsirado dėl užpylimo (t.1, b.l. 109).Atsakovai neginčija aplinkybės, kad ieškovė dėl buto apliejimo patyrė žalą. Ginčas kilo dėl atlygintinos žalos dydžio.Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.281 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).Vienas žalos dydžiui nustatyti taikomų būdų gali būti prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje atlikta teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirta statybos darbų techninė ekspertizė. Prašymą ekspertizės atlikimui pateikė atsakovai, nesutikdami su prašomu ieškovės priteisti žalos atlyginimu ir ieškovės keliamais argumentais dėl galimai pažeistų konstrukcijų, atitinkamai buvo pateikiami šalių klausimai ekspertui. Iš ekspertizės akto nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra lubų ir sienų, vidaus apdailos defektai (pažeidos) tai – gipso kartono plokščių vietinės deformacijos (dėl drėgmės poveikio), glaistyto ir dažyto paviršiaus vietinės pažeidos, o vidaus apdailos darbų pažeidos priskirtinos II kategorijai, t.y. tokios pažeidos pašalinamos atliekant paprastojo remonto darbus (1t., b.l. 103-104). Atsakovai, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 prašo taikyti nusidėvėjimą. Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje konstatuota jog ekspertizės akte ekspertas žalos dydį skaičiavo pagal atkuriamąją dėl gaisro sugadinto turto vertę. Tačiau teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi šioje byloje paskirtos ekspertizės išvadomis ir todėl teismas negali sutikti su ieškovės argumentu, kad turtas yra prarastas ir reikia nustatyti jo atkuriamąją vertę. Ekspertas taip pat nurodo, kad nenustatyti lubų ir/ar sienų konstrukcijų pakitimai, ar kad užpylimas gali įtakoti šiuos pakeitimus ateityje. Atsakovai nesutinka su tuo, kad į išlaidas turi būti įskaičiuojamos netiesioginės eksperto nurodytos statybų išlaidos, tačiau šį atsakovų argumentą paneigia ta pati atsakovų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014. Nurodytoje nutartyje teismas konstatavo: “Tačiau vien tokia aplinkybė, kad ieškovė jų gali ir nepatirti, negalima apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą. Šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, kasatorė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą šias išlaidas pripažinti ieškovės patirta žala. Dėl to kasacinio skundo argumentas pripažintinas nesudarančiu pagrindo pakeisti ar panaikinti procesinio sprendimo dalį dėl netiesioginių statybos išlaidų kaip dalies žalos priteisimo. “Atsakovų argumentas, kad ieškovė neprašo šių išlaidų priteisti ieškiniu, laikytinas nepagrįstu. Žalos dydį nustato teismas. Kai nėra atlikti žalos atstatymo darbai, teismas turi žalą apskaičiuoti.Ieškovė nesutinka su eksperto nurodytu lubų plotu (16.8 m2), nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buto plotas yra 17,50 kv.m. Su šiuo argumentu teismas nesutinka, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina ieškovės teisę į nuosavybę, tuo tarpu eskepertas ekspertizę atliko ne tik vizualiai apžiūrėjęs patalpą, bet ir naudojantis matavimo prietaisais (rulete, slankmačiu, gulsčiuku) (1 tomas, b.l. 99).Tiek ieškovė, tiek atsakovai su ekspertizės akte esančia teismo eksperto sudaryta lokaline sąmata sutinka iš dalies, tai yra sutinka su kiekvienai šaliai naudingomis kainomis, plotais. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Vadovaujantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7, 23 straipsniu teismo ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašus. Šalių į bylą kaip įrodymai pateikti susirašinėjimo laiškai (1 t., b.l. 177-179, 2 t. 14,15,37) neturi įrodomosios reikšmės, nes iš jų turinio matyti, kad atsakymai teikti neapžiūrėjus objekto, neįvertinus situacijos, nurodant, kad negalima tiksliai atsakyti į šalių užduodamus klausimus. Ieškovė patvirtino, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” sudaryta lokalinė sąmata (1 t., b.l. 9) sudaryta preliminariai, taip pat neapžiūrėjus objekto.Ieškovės argumentas, kad ekspertas tiksliai neatsakė dėl šiukšlių išvežimui bei baldų išmontavimui-sumontavimui reikalingų išlaidų, laikytinas nepagrįstu. Skiriant ekspertizę, tokio klausimo ieškovė ekspertui neformulavo. Tačiau iš su ekspertizės aktu pateiktos sąmatos matyti, kad šiukšlių išvežimo išlaidos paskaičiuotos. Teismas negali daryti išvados, kad atliekant eksperto nurodytus apdailos darbus jų bus daugiau, nes ieškovė to neįrodė. Kadangi pagal ekspertzės akto išvadas reikės daryti tik dalinį grindų remontą, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad reikės baldus išvežti, t.y., kad dalinio remonto negalima padaryti baldus pastūmus ir juos tinkamai paruošus/apdengus. Kaip teisingai nurodė atsakovai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ketina ir kur ketina transportuoti baldus, kad juos įmanoma išmontuoti ir kokia konkreti būtų tokių darbų savikaina, nes UAB “(duomenys neskelbtini)” sąmata, neneigiant to pačiai ieškovei, sudaryta preliminariai, lokalinę sąmatą sudariusiems asmenims faktiškai nepažiūrėjus nei buto, nei įvertinus situacijos. Dėl ieškovės į bylą teiktų elektronių laiškų vertinimo įrodomąją prasme jau pasisakyta nutarties 16 p.Ieškovės argumentas, kad nors ji laiko, kad patirta žala yra didesnė, negu prašoma priteisti ieškiniu, tačiau ji nedidina reikalavimo ir prašo tik priteisti ieškiniu prašomą dydį, teisiškai nėra pagrįstas. Žalos turi būti atlyginta tiek, kiek asmuo patyrė. Ieškovė pasirinko kaip ginti savo teises, t.y. neteikdama įrodymų dėl jau turėtų išlaidų atlyginimo (CK 1.138 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teismas vadovaujasi teismo ekspertizės akte nustatytais užpylimo vandeniu padarytų padarinių pašalinimo, atliekant paprastojo remonto darbus kaštais, kurie sudaryti vidutinių rinkos kainų lygiu ir sudaro 1729,37 Eur. Darydamas tokią išvadą teismas įvertina ir teismo posėdžio metu ištirtą ieškovės pateiktą laikmeną (1 t., b.l. 189), iš kurios nustatytas ieškovės bute prieš dešimt metų daryto remonto lygis. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai nurodė, kad byloje nereikalinga nei papildoma nei pakartotinė ekspertizė (CPK 219 straipsnis). Tokią teisę teismas šalims išaiškino tiek parengiamojo teismo posėdžio metu (1 tomas, b.l. 148), tiek bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu. Taip pat šalys atsisakė eksperto apklausos teismo posėdžio metu (CPK 217 straipsnis). Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovų solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) priteistina 1729,37 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovei iš atsakovų priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 115 Eur žyminio mokesčio (1 tomas, b.l. 20), 330,33 Eur už advokato pagalbą (2 t., b.l.18-19). 80 Eur sumokėtų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (1 tomas, b.l. 8) pripažintina bylinėjimosi išlaidomis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad ieškovės nurodytos kelionės išlaidos – 46,97 Eur (1 tomas, b.l. 19) nepagrįstos nei dokumentais nei nurodant kaip jos susijusios su šia byla. Ieškovė prašo priteisti 60,50 Eur už atliktą remonto darbų sąmatą (1 tomas, b.l. 13). Atsakovai šių išlaidų neginčijo, be to patys prašo priteisti 80 Eur už užklausų parengimą statybos bendrovėms (1 tomas, b.l. 191), todėl šios šalių išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Darytina išvada, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra – 585,83 Eur.
Atsakovai teismo ekspertizės atlikimui patyrė 605 Eur išlaidų (1 tomas, b.l. 84, 129, 138), advokato teisinei pagalbai 1090 Eur (1 tomas, b.l. 191-197) ir papildomai 140 Eur (2 tomas, b.l. 43-45). Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra – 1835 Eur.
Kadangi ieškovės reikalavimų patenkinta 45 proc., ieškovei iš atsakovų priteistina 263,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovams iš ieškovės priteistina 1009,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. G. solidariai iš atsakovų S. K. ir N. K. 1729,37 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 37 ct) turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1729,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 263,62 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti S. K., N. K. iš ieškovės I. G. 1009,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.