Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. B. ir H. B., trečiajam asmeniui V. Š., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, rūpybos bei globos ir globėjo skyrimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai.

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius patikslintu ieškiniu prašo:

II. Atsakovo argumentai.

III. Trečiojo asmens argumentai ir paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė V. B. ir yra nepilnamečių vaikų: K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Atsakovas H. B. yra nepilnamečio E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nepilnamečių vaikų K. Š., A. Š., M. Š. ir U. Š. tėvas M. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo 2021-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas leido paimti nepilnamečius vaikus K. Š., A. Š., M. Š., U. Š. ir E. B. iš jų motinos V. B., o E. B.- iš tėvo H. B.

2021-06-22 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos(rūpybos“ nustatymo be globos likusiam vaikui“, nepilnamečiams vaikams K. Š., A. Š., M. Š., U. Š. ir E. B. buvo paskirta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta V. Š.

2021-05-18 Paramos šeimai centro rašte apie V. B. šeimą nurodoma, kad dėl pagalbos šeimai organizavimo atvejo vadybos paslaugų teikimo šeimai pradžios buvo organizuoti devyni atvejo vadybos posėdžiai. Periodiškai atliekant šeimos poreikių pagalbai vertinimus visada išlikdavo rizika beveik visose srityse visų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. 2021-01-29 sudarytame pagalbai šeimai plane numatytas priemones ir veiksmus V. B. faktiškai vykdė tik iš dalies, ilgalaikių teigiamų pokyčių šeimoje pasiekti nepavyko, periodiškai pasikartojančios krizės- piktnaudžiavimas alkoholiu, pašalinių asmenų lankymasis namuose, motinos vidinės motyvacijos stoka auginti vaikus ir kt., kelia grėsmę vaikų saugumui.

Mobiliosios komandos specialistai siekė suteikti pagalbą ir E. B. tėvui H. B., tačiau jis 2021-05-19 pagalbą atsisakė priimti.

Paėmus nepilnamečius vaikus iš V. B. ir H. B. ir jiems nustačius laikinąją globą, tačiau siekiant vaikus gražinti auginti biologiniams tėvams, Centre šeimai ir toliau buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. 2022-04-14 Centro rašte nurodyta, kad socialiniai darbuotojai su V. B. ir toliau bandė susiekti įvairiais būdais, tačiau nesėkmingai. V. B. toliau girtavo, nebūdavo namuose, į socialinį būstą vesdavosi girtaujančius asmenis, vadybos posėdžiuose nedalyvavo, pagalbos planas šeimai nebuvo sudarytas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus specialistai 2022 m. gegužės 5 d. išklausė vaikų – K. Š., A. Š., M. Š., U. Š., E. B. nuomonės. Klausė vaikų nuomonės apie santykius su mama V. B. ir E. tėvu H. B. ir surašė aktą, kuriame nurodė, kad vaikai nurodė, jog mama vartodavo alkoholi beveik kiekvieną dieną, su vaikais beveik nebendraudavo, ant jų rėkdavo. K. palikdavo prižiūrėti mažąjį E. Vaikai nurodė, kad geriau liktų gyventi pas močiutę, nes mama jais neužsiėmė. Močiutė su jais bendrauja, gerai prižiūri, grįžti pas mamą nenori. E. nurodė, kad mamos iš viso nėra matęs.

Ieškovas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad atsakovai V. B. ir H. B. tinkamai nesirūpina savo vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, atsisakė socialinės pagalbos, nevykdo mobiliosios komandos specialistų rekomendacijų bei kelia grėsmę ir neužtikrina nepilnamečių vaikų emocinio ir fizinio saugumo, ta yra vengia atlikti tėvų pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu nesant tam jokių pateisinamų priežasčių. Ieškovas nurodė, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, kas esama situacija gali keistis dėl to prašo atsakovams V. B. ir H. B. apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų : K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

V. Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovas prašo atsakovams V. B. ir H. B. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų K. Š., A. Š., M. Š., U. Š. ir E. B. atžvilgiu. Atsakovė V. B. į pareikštą ieškinį nereagavo, atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, nebendradarbiavo, vengė priimti procesinius dokumentus, nors teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Atsakovas H. B. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, pripažino, kad nesirūpina sūnumi E. ir neturi jokių sąlygų jį auginti ir motyvacijos juo rūpintis.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo paimti vaikai, yra visiškai pagrįstai nustatytas nepilnamečių vaikų – K. Š., A. Š., M. Š., U. Š. ir E. B. apsaugos poreikis, kadangi nepilnamečių vaikų tėvai V. B. ir H. B. visiškai nesirūpina nepilnamečiais vaikais mažiausiai dvejus metus, nežino jų poreikių, neišlaiko, nesidomi, su jais nebendrauja, atsakovė V. B. piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo jo, kaip pati pripažįsta, nesistengia nuo to gydytis, dėl to visiškai negali prižiūrėti ir auklėti savo vaikų, kelią grėsmę vaikų psichologiniam ir fiziniam saugumui. Atsakovas H. B. pats atsisako auginti savo sūnų E. ir tai gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Objektyvių duomenų, kad susiklosčiusi padėtis, priklausanti nuo nepilnamečių vaikų atstovų pagal įstatymą – motinos V. B. ir tėvo H. B. – pagerėjo ar gali pagerėti per protingai trumpą laiką, nėra. H. B. raštu išreiškė, kad nenori ir negali auginti sūnaus. Teismo posėdžio metu atsakovas H. B. nurodė, jog namuose sąlygų auginti vaiką nėra, vaikas ten dabar gyventi negali, su vaiku gali pasimatyti pas globėją. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad H. B. bei V. B. dėl savo viso elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų nepriežiūros, savo požiūrio dėl savo nepilnamečių vaikų auginimo neketina keisti. Atsižvelgtina ir į nepilnamečių K. Š., A. Š., M. Š., U. Š. ir E. B. išreikštą nuomonę, t. y. kad jie išreiškė norą, kad būtų negražinti motinai, o gyventų su globėja jos namuose.

Tokie atsakovų veiksmai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai nedėjo, nededa ir neketina dėti pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, neteikia jiems išlaikymo, visiškai nesirūpina jais. Pakankamų ir svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovams V. B. ir H. B. įgyvendinti savo kaip tėvų pareigų, teismas nenustatė. Duomenų, kad atsakovai būtų suinteresuoti keisti esamą padėtį ir siektų patys asmeniškai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais – nėra. Teismas, išklausęs ieškovo atstovės, atsakovo H. B. ir trečiojo asmens V. Š. paaiškinimus teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai neatliko ir neatlieka tėvų pareigų savo nepilnamečiams vaikams K. Š., A. Š., M. Š., U. Š. ir E. B., visiškai nesirūpina savo vaikais, jų neišlaiko, neauklėja, jais nesidomi, yra abejingi jų poreikiams, daro žalingą įtaką vaikams savo neveikimu bei daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir jų psichologinei būklei savo žalingais įpročiais – girtavimu. Atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų ir tokio elgesio nekeičia, nesiekia susigražinti savo vaikų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, jų neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nekeičia gyvenimo būdo, dėl ko nepilnamečiai vaikai auga atskirti nuo tėvų ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovams neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovams V. B. ir H. B. neterminuotai apribotina tėvo valdžia į vaikus- K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)

Apribojus atsakovui tėvų valdžią neterminuotai, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jų atskiro sutikimo nepilnamečiai vaikai gali būti įvaikinti. Tačiau atsakovams išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovas ar abu atsakovai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinio rūpintojo ir globėjo, turto administratoriaus skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečiams K. Š., A. Š. ir M. Š. nustatyti nuolatinę rūpybą, o nepilnamečiams U. Š. ir E. B. nuolatinę globą, nuolatine rūpintoja ir globėja ir turto administratore paskirti laikinąją globėją – V. Š.. Ieškovo duomenimis, daugiau asmenų, norinčių rūpintis nepilnamečiais vaikais K. Š., A. Š., U. Š., M. Š. ir E. B., nėra. Vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečių vaikų nuolatinės rūpybos ir globos nustatymo bei nuolatinio rūpintojo ir globėjo paskyrimo klausimus.

CK 3.248 straipsnyje išdėstyti vaiko globos tikslai ir uždaviniai, o būtent, sudaryti vaikui sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. CK 3.271 straipsnis numato, kad vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis. Globėjas, priimdamas pareigą globoti vaiką, tampa vaiko atstovu pagal įstatymą (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.272 straipsnio 1 dalis), todėl privalo sudaryti tokias sąlygas, kokių reikia vaiko fizinei, dvasinei, protinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos(rūpybos“ nustatymo be globos likusiam vaikui“, nepilnamečiams vaikams K. Š., A. Š., M. Š., U. Š. ir E. B. buvo paskirta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) ir kartu su ja nustatyta laikinosios globos vieta. Nepilnamečiai vaikai K. Š., A. Š., M. Š., U. Š. ir E. B. gyvena kartu su laikinąja globėja jos namuose. Byloje nėra duomenų, kad šiais nepilnamečiais vaikais pageidautų rūpintis kiti vaikų artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys (CK 3.261 straipsnis). Šie vaikai jau antrus metus kartu gyvena su laikinąja globėja močiute V. Š., kuri išlaiko ir auklėja šiuos nepilnamečius vaikus. Vaikų ryšiai su laikinąja globėja ir jos šeima artimi. V. Š. neteista, nebausta administracine tvarka. V. Š. sveika globoti gali, yra išklausius globėjų ir įtėvių mokymus ir pripažinta tinkamu asmeniu globoti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais- K. Š., A. Š., U. Š., M. Š. ir E. B. (Duomenys neskelbtini) pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pasirengimo vaiko globai)rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir dalyvio veiklai“ nurodoma, kad V. Š. yra pasirengusi nuolatinai globoti, rūpintis nepilnamečiais vaikais ir šiuo metu tinkamai vykdo laikinosios globėjos pareigas ir gali užtikrinti vaikų interesus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepilnamečiams vaikams K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), likus be tėvų globos nustatytina nuolatinė rūpybą ir globa (CK 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas). Šių nepilnamečių vaikų nuolatine rūpintoja ir nuolatine globėja bei jų turto administratore skirtina V. Š.. kadangi ateityje gali atsirasti ir turto priklausančio šiems nepilnamečiams vaikams ir tą turtą bus būtiną tvarkyti. Šių vaikų gyvenamoji vieta gyvenamoji vieta nustatoma su nuolatine rūpintoja ir globėja V. Š. (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuolatiniam rūpintojui ir globėjui išaiškintina CPK 504 straipsnio 4 dalis, kad globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai). Globėjui išaiškintina įstatymų numatyta atsakomybė pagal CK 3.273 straipsnį.

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės V. B. 100,00 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui o iš atsakovo H. B. - 200 Eur materialinį išlaikymą sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors šalys neteikė įrodymų kokie yra vaiko poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesi yra reikalingas, patenkinti šiuos poreikius, tačiau akivaizdu, kad atsakovų vaikams augant išaugs ir jos poreikiai, tiek maisto, tiek aprangos, avalynės ir kt. Būtinos lėšos skirti sveikatai, laisvalaikiui, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad vaikams augant, jų poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu turėtų specialių poreikių byloje nėra.

Iš Sodros duomenų bazės 2022 m. gegužės 3 d. išrašo, matyti, kad atsakovė V. B. niekur nedirba, o atsakovas H. B. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias pajamas. Užimtumo tarnybos išrašo 2022 m. gegužės 3 d. duomenimis V. B. tarnyboje nėra registruota. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės 2022 m. gegužės 3 d. išrašo matyti, kad duomenų apie V. B. ir H. B. neįgalumą nėra.

Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad nurodytos ieškovo sumos yra realios ir būtinos vaikams išlaikyti. Spręstina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 100 Eur iš atsakovės V. B. ir 200 Eur iš atsakovo H. B., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįstos ir jų mažinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš atsakovės V. B. priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui: K. Š., A. Š., M. Š., U. Š. ir E. B., o iš atsakovo H. B. priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio- 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis E. B. išlaikyti nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y 2022 m. gegužės 12 d., iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaikų rūpintoja ir globėja V. Š. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Šioje byloje yra susidariusios 39,90 Eur procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Kurios solidariai priteistinos iš atsakovų V. B. ir H. B., valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią H. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečių vaikų: K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Nustatyti U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Skirti K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) rūpintoją V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Skirti U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globėją V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja (rūpintoja) V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš H. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. B. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur materialinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečiams vaikams K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 100 (vieną šimtą) Eur materialinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nuolatinę globėja (rūpintoją) V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), globojamų (rūpinamų) K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir H. B., a/k (duomenys neskelbtini) viso 39,90 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimui. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.