Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jono statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-415-600/2012 pagal ieškovo UAB „Judėjimo kryptis“ ieškinį atsakovui UAB „Jono statyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, vertindamas atsakovo paaiškinimus dėl energetinių resursų ir kitų paslaugų susitarimo Statybos subrangos kontekste (sutarties 2.3 p., 5.2 p.), atkreipė dėmesį, jog sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sąžiningai ir pirmiausia aiškinantis tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas, išanalizavęs sutarties turinį, konstatavo, jog negalima pripažinti, kad šalys dėl atsakovo nurodytų paslaugų susitarė, nes nėra pagrindinių tokiam susitarimui būtinų, aukščiau paminėtų, požymių. Be to, atsakovo nurodytos paslaugos negali būti pripažintos vienarūšiu priešpriešiniu reikalavimu ieškovo reiškiamiems reikalavimams atliktų darbų pagrindu.

Šalys susitarė dėl galimybės prisijungti ar naudotis energetiniais resursais. Sutartyje niekur nebuvo nurodyta, kad ieškovas minėtais resursais gali naudotis neatlygintinai. Tai, jog sutartyje nėra aptarta energetinių resursų kaina, nereiškia, kad ieškovui neatsiranda pareiga mokėti. Bendra išlaidų suma už energetinius resursus, kurią turi apmokėti ieškovas, sudaro 2 902,48 Lt be PVM. Objekte veikė centralizuotas šildymas bei papildomai buvo naudojamas dujinis šildymas. Šie resursai nėra susiję su higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimais, kuo vadovaudamasis ieškovas teigia nesutinkąs apmokėti už nurodytus resursus. Bendra suma, tenkanti ieškovui už šildymą ir dujinį šildymą, sudaro 3 692,51 Lt be PVM. Ieškovo darbuotojai naudojosi liftu, už kurio administravimo ir priežiūros išlaidas proporcingai atliktų darbų kiekiui turi apmokėti ieškovas. Išlaidų už liftą, tenkančių ieškovui, dalis sudaro 1 015,85 Lt be PVM. Ieškovas taip pat privalo kompensuoti dalį išlaidų už naudojimąsi biotualetu, kurios sudaro 301,68 Lt be PVM. Byloje buvo pateikta lentelė, kurioje yra pagrindžiamas minėtų išlaidų paskaičiavimas. Visos išlaidos buvo apskaičiuotos pagal paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas. Gauta bendra suma už energetinius resursus buvo paskirstyta visiems objekte veikusiems subrangovams, proporcingai jų atliktų darbų kiekiui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama atsakovo UAB „Jono statyba“ apeliacinio skundo ribose.

CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino ir padarė atitinkamas išvadas, šias išvadas motyvavo.

Pagal CK 6.650 str. 1 d. rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus). Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinio rangovo ir subrangovo santykius dėl darbų apimties, jų kainos, apmokėjimo už atliktą darbą ir kt. reglamentuoja subrangos sutartis. Subrangos sutartis savo esme yra rangos sutartis. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarčių teisinio reglamentavimo bendrosios nuostatos taikomos ir atskiroms rangos rūšims, jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 str. 2 d.).

Šioje byloje nustatyta, kad 2010-10-18 atsakovas su ieškovu sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2010/10/18, pagal kurią ieškovas kaip subrangovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis, priemonėmis, medžiagomis ir rizika atlikti vidaus remonto darbus, įvardintus Lokalinėje sąmatoje objekte VGTU Bendrabutis Nr. 4, (duomenys neskelbtini), ir kartu su Rangovu (t.y. atsakovu) pateikti juos objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisijai (sutarties 1.1 p., b.l. 13). Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad bendra trijų aukštų remonto darbų kaina yra 127 613,86 Lt su PVM (b.l. 13), į kurią įskaičiuoti visi bet kurio pobūdžio mokesčiai ir / ar mokėjimai bei visi darbai, kurie būtini siekiant užtikrinti darbo saugos, priešgaisrinės ir aplinkos apsaugos, higienos ir kitus nustatytus reikalavimus, o taip pat išpildomosios dokumentacijos parengimo kaina (sutarties 2.2 p.). Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad statybos darbų pradžia 2010-10-22, plytelių klijavimo darbų pabaiga – 2010-11-25, statybos darbų pabaiga – 2010-11-25. 2010-11-12 Statybos subrangos sutarties Nr. 2010/10/18 Papildomu susitarimu Nr. 1 šalys susitarė dėl papildomų darbų – vieno tipinio aukšto virtuvės stalviršių įrengimo už bendrą 33 650,09 Lt sumą (b.l. 22, susitarimo 2.1 p.). 2010-11-25 Statybos subrangos sutarties Nr. 2010/10/18 Papildomu susitarimu Nr. 2 šalys susitarė dėl papildomų darbų – vidaus patalpų remonto ir patalpų valymo darbų bendrai 16 090,60 Lt sumai (b.l. 23, susitarimo 1.1, 2.1-2.4 p.p.). 2010-12-08 Statybos subrangos sutarties Nr. 2010/10/18 Papildomu susitarimu Nr. 3 šalys susitarė dėl papildomų darbų – vidaus patalpų remonto ir patalpų valymo darbų bendrai 7 285,42 Lt sumai (b.l. 24, susitarimo 1.1, 2.1-2.3 p.p.).

Pagal Statybos subrangos sutarties Nr. 2010/10/18 3 p. sąlygas statybos darbų pabaiga buvo numatyta 2010-11-25 (sutarties 3.3 p., b.l. 13). Iš kalendorinio darbų vykdymo VGTU bendrabutyje grafiko matyti, kad paskutinių statybos darbų pabaiga numatyta 2011-11-26 (b.l. 21). Pagal sutartį statybos darbai laikomi pilnai užbaigtais, kai tarp šalių pasirašomas Baigiamasis statybos darbų atlikimo aktas (sutarties 4.6 p., b.l. 14).

Remiantis CK 6.694 str., užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus, tačiau jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą pasirašyti ir aktą pasirašo kita šalis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žymos apie atsisakymą pasirašyti nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, tačiau užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Be to, būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčija ieškovo teisę reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą 12 364,11 Lt sumai ir išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (b.l. 46, 48), teigdamas, kad šie darbai nebuvo atlikti. Kaip matyti, atsakovas 2011-02-15 atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą 12 364,11 Lt sumai, nenurodęs jokių pastebėtų trūkumų dėl atliktų „sienų ir grindų lyginimo iki 10 mm“ darbų, nepareiškęs dėl jų pretenzijų, todėl šis aktas buvo pasirašytas ieškovo vienašališkai (b.l. 48). Atsakovas nei nagrinėjamoje byloje, nei atskiroje civilinėje byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl šio vienašalio darbų perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Taigi, remiantis norminiu reglamentavimu bei teismine praktika, minimas ieškovo vienašaliai pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra galiojantis, o atsakovui iš to kyla pareiga pilnai atsiskaityti už jame fiksuotus atliktus darbus, t.y. 434,82 kv.m. atliktų darbų – „sienų ir grindų lyginimas iki 10 mm“.

Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei teigia atsakovas, šiuo atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad darbai pagal minėtą aktą nebuvo atlikti. Atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokius atsakovo argumentus paneigia paties atsakovo pasirašyti dokumentai bei atsakovo veiksmai – 2011-01-04 atliktų darbų aktą 10 162,30 Lt sumai, kuriame įtraukti darbai – sienų ir grindų lyginimas iki 10 mm atsakovas pasirašė ir jį pripažino (b.l. 45), o 2010-10-20, 2010-11-04 ir 2010-11-22 aktuose numatytų darbų – sienų ir grindų išlyginimas, kuriuos atsakovas taip pat pasirašė, nepripažino, šiuos aktus reikalaudamas vertinti ne kaip atliktų darbų faktą fiksuojančius dokumentus, o kaip susitarimą dėl tokių darbų atlikimo ateityje (b.l. 49-51). Pastaruosius atsakovo teiginius paneigė tiek minėtuose aktuose užfiksuoti duomenys, tiek liudytojo – darbų vadovo J. M. parodymai teismo posėdyje.

CPK 312 str. numato draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl 2010-10-20, 2010-11-04 ir 2010-11-22 aktų, kuriuose numatyti darbai – sienų ir grindų išlyginimas, pasirašymo, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šias naujai nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip atsakovo siekį išvengti prievolės atsiskaityti už ieškovo atliktus statybos darbus, ir dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dalinis darbų atlikimo priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas būtent 2010-11-30, kaip ir nurodyta daliniame darbų priėmimo-perdavimo akte, o ne kaip teigia ieškovas – 2010-11-10, todėl atsakovas pagrįstai sumažino ieškovui mokėtinas sumas 0,5 proc. dydžiu nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotai atliktą atitinkamo darbų etapo dieną, kurias vėliau įskaitė įskaitymo aktais. Kolegija su tokiu skundo argumentu nesutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog būtent 2010-11-30 priimdamas ieškovo atliktus darbus ir pasirašydamas dalinį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, jame būtų nurodęs kokias nors išlygas dėl darbų atlikimo termino pažeidimo, byloje nenustatyta, jog atsakovas dėl termino pažeidimo būtų reiškęs pretenzijas ar kad toks termino praleidimas buvo esminis sutarties pažeidimas ir dėl to sutarties įvykdymas atsakovui prarado prasmę. Dėl šių aplinkybių labiau tikėtina nei netikėtina, jog ieškovas sutartyje nustatytus darbus atliko sutartyje numatytais terminais, t.y. kad šių terminų nepraleido.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo teisės įskaityti priešpriešinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamo ginčo ribas ir sprendė klausimą, ar atsakovo reikalavimas yra vienarūšis ar ne, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas ex officio turi įvertinti, ar egzistavo visos įskaitymo sąlygos, tame tarpe turi įvertinti, ar reikalavimai buvo vienarūšiai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2011-01-19 raštu Nr. 6 b informavo ieškovą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 13 399,46 Lt sumai, motyvuojant, kad ieškovas kaip subrangovas vėlavo laiku perduoti tvirtinti statybos darbus 3, 4, 5 aukštuose (b.l. 59, 60). Ieškovas atsakovo įskaitymą ginčijo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2011-01-19 raštas Nr. 6b, patikslintas 2011-03-25 raštu Nr. 45 „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ (13 399,46 Lt sumai), savo esme negali būti vertinamas CK 6.130 str. pagrindu kaip prievolės pasibaigimas įskaitymu, nes atsakovas priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pagrindą nurodo kaip netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, teigdamas, kad subrangovas vėlavo laiku perduoti tvirtinti statybos darbus, todėl 13 399,46 Lt suma paskaičiuota vadovaujantis sutarties 9.5 p. Tuo tarpu atsakovo nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos kaip sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymas CK 6.70-6.71 str. str. prasme, bet ne CK 6.130 str. kontekste, atkreipiant dėmesį į tai, kad atsakovo nurodoma kaip įskaityta suma nėra aiškiai ir konkrečiai apibrėžta.

Atsakovo argumentai, kad ieškovas privalo atsiskaityti už jam suteiktas energetinių resursų ir kitas paslaugas proporcingai atliktų darbų kiekiui, yra nepagrįstas. Priešingai nei teigia atsakovas, iš tarp šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys Statybos subrangos sutartyje apskritai nesusitarė ne tik dėl energetinių resursų ir kitų paslaugų kainos, bet ir tokių paslaugų teikimo bei apmokėjimo tvarkos. Kaip matyti iš Statybos subrangos sutarties 2.2 p., šalys susitarė, kad į sutarties objekto kainą įskaičiuoti visi bet kurio pobūdžio mokesčiai ir/ar mokėjimai bei visi darbai, kurie būtini siekiant užtikrinti darbo saugos, priešgaisrinės ir aplinkos apsaugos, higienos ir kitus nustatytus reikalavimus. Šiuo sutarties punktu šalys susitarė, kad viena kitai nemoka jokių papildomų mokėjimų, o sutarties objekto kaina apima visus galimus mokėjimus, įskaitant už energetinius resursus, naudojamus darbų atlikimo metu. Pagal CK 6.688 str. 2 d., užsakovas privalo perduoti rangovui naudotis pastatus ar įrenginius, įrengti laikinus energijos ar vandens tiekimo tinklus bei teikti kitas sutartyje numatytas paslaugas. CK 6.688 str. 3 d. nustatyta, kad CK 6. 688 str. 2 d. numatytos paslaugos apmokamos statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos yra aišku, kad šalys yra laisvos susitarti ne tik dėl energetinių resursų bei kitų teiktinų paslaugų apmokėjimo kainos ir tvarkos, bet ir laisvos susitarti, kad tokios paslaugos ir energetiniai resursai yra tiekiami neatlygintinai (t.y. rangovas atskirai už juos užsakovui nemoka).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2011-01-28 išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje JST Nr. 2011/0008 11311,50 Lt sumą už paslaugas – elektrą, vandenį, šildymą, liftą, dujinį šildymą, WC, apsaugą įskaitė 2011-02-21 įskaitymo aktu Nr. 26 (b.l. 57, 58). 2011-01-25 raštu Nr. 11/024 ieškovas, gavęs iš atsakovo 2011-01-19 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą JST Nr. 2011/0005 12 254,24 Lt sumai už paslaugas – elektrą, vandenį, šildymą, liftą, dujinį šildymą, WC, apsaugą ir priešgaisrinės signalizacijos perkėlimą (šitos paslaugos 2011-01-28 sąskaitoje jau nėra), informavo, kad nesutinka apmokėti už šias paslaugas, motyvuodamas, kad dėl jų nebuvo susitarta Statybos subrangos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išreiškė savo poziciją dėl atsakovo reikalavimų mokėti už suteiktą energiją ir kitas paslaugas savo raštuose, darytina išvada, kad atsakovas savo reikalavimus įskaityti kelia ne iš sutarties, o tuo pagrindu, kad ieškovui buvo suteiktos paslaugos, tačiau jis nemoka už jas, todėl atsakovas turi nuostolių. Tokio ieškovo ginčijamo reikalavimo negalima laikyti priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu, kuri galima būtų įskaityti CK 6.130 str. 1 d. pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, vadovaujantis CK 6.131 str. 1 d. nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad rangovui žinant apie subrangovo nesutikimą apmokėti 2011-01-28 išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje JST Nr. 2011/0008 nurodytus darbus, įskaitymas negalimas CK 6.134 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes įskaitymas galimas tik nesant ginčo dėl konkrečios reikalavimo teisės.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atlikęs darbus, sulygtus šalių pasirašytoje sutartyje ir papildomuose susitarimuose, dėl jų atlikimo trūkumai nenustatyti, Baigiamasis statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas 2010-12-02, o užsakovas darbus priėmė darbų perdavimo–priėmimo aktu 2011-01-06 (b.l. 104, 105), todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už ieškovo atliktus statybos darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo sutartinės prievolės atsiskaityti su subrangovu neįvykdė ir liko skolingas 80773,25 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsakovui nepateikus įrodymų apie atsiskaitymą, ieškovo nurodytą sumą priteisė iš atsakovo, taip pat pagrįstai tenkino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Atmetus apeliacinį skundą, atmetamas ir apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas įrodymais dėl tokių išlaidų buvimo fakto ir dydžio, todėl netenkinamas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas turėjo 1361,25 Lt išlaidų advokato suteiktai teisinei pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti; atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas prašoma priteisti suma mažintina ir iš apelianto ieškovui priteistina 1200 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Jono statyba“, (j.a.k.123439153) ieškovui UAB „Judėjimo kryptis“ 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.