Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį; ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3 dalis, 72¹ straipsnis).E. R. įpareigotas 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie M. G. arčiau nei 200 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G., nesilankyti M. G. gyvenamojoje vietoje, bausmė atlikta;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-08-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; ir baudžiamojo poveikio priemonė – 8 (aštuoni) mėnesiai nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-08-13 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie M. G. arčiau nei 200 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G., nesilankyti M. G. gyvenamojoje vietoje.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią privaloma įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas E. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-09-15 01.00 val. iki 2020-09-15 14.23 val. (viena para). 2021 m. rugsėjo 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo.

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Šis nuosprendis 2022 m. kovo 24 d. Kauno apygardos teismo buvo pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jį išteisinant jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmė atlikta.

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. R., 2024 m. kovo 21 d. apie 17.08 val. viešoje vietoje – A. K. gatvėje, prie 14–o pastato, Kaune, elgdamasis įžūliai, pašalinių asmenų akivaizdoje, be pateisinamo motyvo ir priežasties, tyčia metaline grandine sudavė 2 (du) smūgius į galvą E. K., padarydamas 2 (dvi) kirstines odos žaizdas kairėje kaktos pusėje briauną turinčiu daiktu, sukeldamas nukentėjusiajam E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką.

Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, jis 2024 m. gegužės 4 d. apie 13.45 val. UAB „Kilminė“ parduotuvėje „Express Market“, esančioje Tilžės 8B, Kaune, atvirai pagrobęs UAB „Kilminė“ priklausantį turtą: klientų krepšelį 25 eurų vertės, 2 (du) butelius „Blindos Extra“ alaus, bendros 3, 70 eurų vertės, pakuotę kavos „Pauling“, 250 g., 4, 29 eurų vertės, 4 (keturias) dešras česnakinio saliamio, bendros 9, 16 eurų vertės, 4 (keturias) pakuotes kavos „Maccoffee“, bendros 1 euro vertės, 1 pakuotę žemės riešutų chalvos saldainių, 300 g., 3, 19 eurų vertės, 6 (šešias) „Vėtrungės“ dešras, po 2, 59 eurus, bendros 15, 54 eurų vertės, 2 (dvi) pakuotes vištienos dešrelių „Stix“, bendros 5, 18 eurų vertės, pakuotę rūkytų broilerių blauzdelių, 600 g., 3, 69 eurų vertės, 3 (tris) butelius alaus „Fortas tradicinis“, bendros 6, 27 eurų vertės–- svetimą turtą, bendros 77, 02 eurų vertės, krepšelį su prekėmis palikęs parduotuvės prieigose, pardavėjui–konsultantui G. K. krepšelį su prekėmis suradus ir nešant į parduotuvę, jis (E. R.), siekdamas užvaldyti pagrobtą turtą, privažiavęs dviračiu spyrė nukentėjusiam G. K. 1 (vieną) kartą į pilvo sritį; nuo spyrio G. K. nugriuvus ant žemės, prekėms pabirus ant žemės, paėmė 5 (penkias) „Vėtrungės“ š/r dešras, bendros 12,95 eurų vertės ir pasišalino iš įvykio vietos, savo veiksmais UAB „Kilminė“ padarydamas 12, 95 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajam G. K. padarydamas odos įbrėžimą ir poodinę kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl spyrio į pilvo sritį G. K. sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė dėvimose apatinėse kelnaitėse 2 (dviejuose) bespalviuose plastikiniuose maišeliuose psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio masė yra 0,245 g (18,5 %), iki tol, kol 2024 m. gegužės 04 d. apie 18.41 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinėje, esančioje Vytauto p. 91, Kaune, asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pareigūnas.

Šiais savo veiksmais E. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo paaiškino, kad jį užsipuolė pardavėja pačioj parduotuvėje, nors jis nebuvo nieko pavogęs. Buvo su žmogumi, jis buvo pirkėjas, jo nepažįsta, bet jis jį apgynė, kai pardavėja užsipuolė jį. Žmogaus, kuriam trenkė nepažįsta, bet jis pats kišosi, ir jis jį (kaltinamąjį) vos ne valkata vadino. Pripažįsta, kad taip atsitiko, gailisi, pasikarščiavo dėl pardavėjos elgesio, nes jis neapsivogė, sakė nelįsk ne į savo reikalus, jis neapsivogė. Su nukentėjusiuoju susitiko parduotuvėje, jis jo nesekė, jis kišosi, paprašė nesikišti, o jam nepatinka kai ant jo šaukia. Išėjęs iš parduotuvės, netikėtai jį pamatė, buvo įkarštis ir nesusivaldė. Būtų praėjęs pusvalandis, nebūtų kabinęs. Šalia ten yra stotelė, galimai gal ir matė kažkas, kas vyko, nepamena, kad jam būtų kažkas kažką pasakęs, niekas nesikišo. Parodė, kad po smūgių nuėjo – susistumdė, trenkė, apsisuko ir išėjo. Jis asmeniui sudavė, nes asmuo jį įžeidė, rėkė ant jo, jautėsi kaip gyvulys. Ką darė tas žmogus, kuriam jis sudavė, po to, negalėjo pasakyti. Jis tam žmogui pasakė, tas žmogus jam atsakė ir jis tada trenkė tam žmogui porą kartų. Tas žmogus, kuriam jis trenkė, atrodė vyresnis. Po smūgių jis į jį nežiūrėjo nei kaip jaučiasi, nieko. Jei būtų nukritęs ir mirštantis, būtų gelbėjęs jį su dirbtiniu kvėpavimu. Įrankis, su kuriuo trenkė, buvo grandinė, su kuria prisega dviratį, kuri buvo kuprinėje. Tam žmogui, jei gerai pamena, sudavė du smūgius. Kiek žmonių buvo stotelėje, nepamena. Dėl pašalinių žmonių jis nežino, ką jie galvoja, kiekvieno yra skirtinga nuomonė. Nuo žmogaus sąžinės priklauso, ar jis padėtų tokiu atveju. Jis skaitė bylos medžiagą, sutinka su bylos medžiaga ir prisipažįsta.

Dėl plėšimo paaiškino, kad jis įvyko prie kitos parduotuvės. Dėl krepšelio atsimena, kad jis spyrė parduotuvės darbuotojui, kad jis neimtų atgal prekių iš krepšelio, kai jis norėjo juos įsidėti į savo krepšį, kuris buvo ant dviračio lauke. Spyrė, nes nenorėjo, kad imtų krepšelį. Apsivogė, nes valgyti norėjo, neturėjo, ką valgyti, pasiėmė dėl savęs, nepardavinėjo, o ėmė sau.

Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis paaiškino, kad kartas nuo karto pavartoja, nuo gruodžio 21 d. nevartoja. Tą kartą turėjo amfetaminą, šią narkotinę medžiagą ir vartodavo. Kiekis yra nurodytas teisingai. Būdavo, iš eilės 3 ar 5 dienas pavartoja, paskui miega 2 dienas. Nėra taip, kad kasdien vartoja. Jo pasas yra paimtas, turi kopiją, susitarė su kaimynu, sakė „atvažiuok, priregistruosim, aš tau padėsiu“. Su juo pašnekėjo, ir nusprendė „prisiduoti“.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis)

Dėl plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis)

Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis)

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis)

Kasacinės instancijos teismo praktikoje viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-719/2012, 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-367-511/2018, 2K-239-697/2022 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-19-511/2020). Be to, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-3-489/2018 ir kt.). Tuo tarpu nukentėjusiam patyrus nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas tokius veiksmus kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018, 2K-347-976/2018, 2K-19-511/2020).

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis E. R. 2024 m. kovo 21 d. apie 17.08 val. viešoje vietoje – A. K. gatvėje, prie 14–o pastato, Kaune, elgdamasis įžūliai, pašalinių asmenų akivaizdoje, be pateisinamo motyvo ir priežasties, tyčia metaline grandine sudavė 2 (du) smūgius į galvą E. K., padarydamas 2 (dvi) kirstines odos žaizdas kairėje kaktos pusėje briauną turinčiu daiktu, sukeldamas nukentėjusiajam E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis)

Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu ir kaltinamojo akto surašymo metu galiojo BK 180 straipsnio 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija. Tačiau, vykstant bylos nagrinėjimui, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060. BK 180 straipsnio 1 dalies redakcija buvo pakeista įtvirtinant naują sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Be ankstesnėje šio straipsnio dalies redakcijoje numatyto arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų papildomai įtvirtinta ir laisvės apribojimo bausmė. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas, įvertinant ir kodekso bendrosios dalies pakeitimų visumą kaltinamojo individualiai situacijai, laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl E. R. nusikalstama veika dėl įvykdyto plėšimo, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Kai vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia nusikalstama veika kvalifikuojama kaip plėšimas.

Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia svetimą turtą palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018). Plėšimo metu panaudojus fizinį smurtą kilusius fizinio smurto padarinius – fizinio skausmo sukėlimą, nežymų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą apima plėšimo norma.

Byloje surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, specialisto išvada, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis E. R. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą pripažino ir paaiškino, kad atsimena, kad jis spyrė parduotuvės darbuotojui, kad jis neimtų atgal prekių iš krepšelio, kai jis norėjo juos įsidėti į savo krepšį, kuris buvo ant dviračio lauke. Spyrė, nes nenorėjo, kad imtų krepšelį. Apsivogė, nes valgyti norėjo, neturėjo, ką valgyti, pasiėmė dėl savęs, nepardavinėjo, o ėmė sau. Nukentėjusysis G. K. parodė, kad dirba UAB „Volfas Engelman“ operatoriumi. Įvykio dieną, reaguodamas į kolegės, pardavėjos A. S. pateiktą informaciją, kad vyriškis, nereaguodamas į pardavėjos reikalavimą padėti prekes į vietą, išėjo iš parduotuvės išsinešdamas krepšelyje buvusias prekes, išėjo į lauką. Minėtą krepšelį s prekėmis pamatė padėtą prie parduotuvės kampo. G. K., paėmęs pirkinių krepšį su jame esančiomis prekėmis, ėjo link parduotuvės. Tuomet jis pamatė iš už parduotuvės kampo ateinantį vyriškį, kuris stūmė dviratį. Tai buvo prekes pagrobęs vyriškis. Vyriškis su savimi turėjo juodos spalvos kuprinę. Priėjęs prie G. K., vyriškis agresyviai sušuko: „Ką tu čia darai“ ir dešine koja 1 (vieną) kartą spyrė jam į pilvo sritį. Spyrio koja pasekoje, G. K. pajuto stiprų fizinį skausmą ir nukrito ant žemės. Jam nukritus, nukrito ir krepšys su prekėmis. Prekės iš krepšio iškrito, išsibarstė. Jam gulint ant žemės, vyriškis paėmė dalį prekių ir atsisėdęs ant dviračio, pasišalino link Raudondvario plento. Įvykio metu jis patyrė fizinę ir moralinę žalą, medikų pagalbos jam nereikėjo, tęsė darbą parduotuvėje. Panaudojęs fizinį smurtą G. K. atžvilgiu, vyriškis pagrobė 5 (penkias) dešras „Vėtrungės“, kurių bendra vertė 12,95 eurų, viso pagrobto turto jam užvaldyti nepavyko. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų parodymai. Liudytoja A. S., kuri dirba UAB „Kilminė“ parduotuvės „Express Market“ kasoje, parodė, kad jai dirbant kasoje, į parduotuvę įėjo vyriškis, kuris nešinas pirkinių krepšeliu, išbėgo iš parduotuvės. Kokias tiksliai prekes pavogė vyriškis, nežino, matė, kad krepšyje buvo 4 (keturi) buteliai alaus, mėsos produktai, sausainiai, pakuotės kavos. Ji matė, kad vyriškis, laikydamas rankose pirkinių krepšelį, išbėgo iš parduotuvės ir pasuko į kairę pusę. Tuomet ji kolegai pasakė, kad vyriškis pasuko į kairę pusę. Kolega nuėjo nurodyta kryptimi, rado paliktą pirkinių krepšelį. Tačiau prekes pavogęs vyriškis sugrįžo, įspyrė kolegai į pilvo sritį, nuo spyrio pastarasis nukrito ant asfalto. Vyriškis, kuris įvykdė vagystę, iš iškritusio pirkinių krepšelio paėmė mėsos gaminius ir nuvažiavo dviračiu. Kiek žino, vyriškis, kuris įspyrė jos kolegai, iš ant asfalto iškritusio pirkinių krepšelio pasisavino mėsos produktus. Liudytojas I. A. parodė, kad 2024 m. gegužės mėnesio pradžioje, po pietų (tikslios dienos ir laiko neprisimena), jis buvo prie parduotuvės „Express Market“, esančios Tilžės gatvėje, Kaune. Baigęs kalbinti pardavėją, atsisuko į kiemo pusę ir pamatė ant žemės gulintį parduotuvės darbuotoją. Prie jo gulėjo prekybinis krepšelis, iš kurio pabiro prekės. Matė, kad nuo gulinčio pardavėjo dviračiu nuvažiuoja vyras, kurį liudytojas anksčiau gal 2 (du) kartus yra matęs Vilijampolėje. Liudytojas nematė ar tas vyras, kuris buvo su dviračiu, panaudojo fizinį smurtą pardavėjo atžvilgiu. UAB „Kilminės“ patikslintame pareiškime nurodyta, kad prekybos centre, esančiame Tilžės g. 8B, Kaune, atėjęs vyriškis prisidėjo prekių į prekybos centro krepšelį ir nesusimokėjęs išsinešė prekių už 77,02 eurus. Išnešęs prekes iš parduotuvės, jas paslėpė kieme, už prekybos centro. Po minutės tas pats vyriškis, vesdamas dviratį, sugrįžo, ėjo link paslėptų pavogtų prekių. Tuo metu darbuotojas G. K. pavogtas prekes nešė į parduotuvę. G. K. susitiko su prekes pavogusiu vyriškiu prekybos centro kieme. Vyriškis spyrė G. K.,o pastarasis nuo pargriuvo, prekės išbyrėjo. Vyriškis pagriebė 5 (penkias) „Vėtrungės" dešras (1 vnt. kaina – 2.59 eurai), kurių bendra vertė – 12.95 eurų, ir, sėdęs ant dviračio, pasišalino iš parduotuvės kiemo. G. K., padedamas įvykį mačiusio asmens, surinko išbyrėjusias prekes ir parnešė į prekybos centrą. Prekės nepažeistos, todėl buvo grąžintos į prekybą. Parduotuvės pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip E. R. prieina prie prekių lentynų, nuo kurių paima įvairių prekių (tarp kurių alus), jas deda į prekybos centro pirkinių krepšį. Tuomet eina prekybos centro išėjimo link, prekių apmokėjimui nepateikia ir pasišalina iš prekybos centro. Tai pastebėjusi kasoje dirbusi darbuotoja, atsitraukia nuo kasos ir eina link parduotuvės išėjimo. Netrukus paskui ją ateina kitas darbuotojas – nukentėjusysis G. K.. Užfiksuota, kaip E. R., rankoje laikydamas prekybos centro prekių krepšelį, kuriame prekės, išėjęs iš prekybos centro, pasuka į kairę pusę, padeda pirkinių krepšelį su jame esančiomis prekėmis ant grindinio. Užfiksuota, kad iš prekybos centro išeina G. K., kuris pakelia krepšelį ir eina, nešdamas krepšį, link prekybos centro. Paskui jį eina I. A.. Netrukus prie G. K., stumdamas dviratį, prieina E. R., kuris dešine koja spiria G. K.. Pastarasis nugriūna ant grindinio, iš rankų iškrenta prekybos centro krepšelis. E. R. paima prekes, iškritusias iš krepšelio, nuspiria ant grindinio iškritusius alkoholio gėrimo butelius ir dviračiu pasišalina. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad grobia svetimą, UAB „Kilminė“ priklausantį, turtą, panaudodamas fizinį smurtą, siekdamas šį turtą užvaldyti, numatė, kad dėl jo pavartoto fizinio smurto nukentėjusysis patirs fizinį skausmą, o turto savininkas – materialinę žalą, ir norėjo tokių padarinių.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis E. R. 2024 m. gegužės 4 d. apie 13.45 val. UAB „Kilminė“ parduotuvėje „Express Market“, esančioje Tilžės 8B, Kaune, atvirai pagrobęs UAB „Kilminė“ priklausantį turtą: klientų krepšelį 25 eurų vertės, 2 (du) butelius „Blindos Extra“ alaus, bendros 3, 70 eurų vertės, pakuotę kavos „Pauling“, 250 g., 4, 29 eurų vertės, 4 (keturias) dešras česnakinio saliamio, bendros 9, 16 eurų vertės, 4 (keturias) pakuotes kavos „Maccoffee“, bendros 1 euro vertės, 1 pakuotę žemės riešutų chalvos saldainių, 300 g., 3, 19 eurų vertės, 6 (šešias) „Vėtrungės“ dešras, po 2, 59 eurus, bendros 15, 54 eurų vertės, 2 (dvi) pakuotes vištienos dešrelių „Stix“, bendros 5, 18 eurų vertės, pakuotę rūkytų broilerių blauzdelių, 600 g., 3, 69 eurų vertės, 3 (tris) butelius alaus „Fortas tradicinis“, bendros 6, 27 eurų vertės–- svetimą turtą, bendros 77, 02 eurų vertės, krepšelį su prekėmis palikęs parduotuvės prieigose, pardavėjui–konsultantui G. K. krepšelį su prekėmis suradus ir nešant į parduotuvę, jis (E. R.), siekdamas užvaldyti pagrobtą turtą, privažiavęs dviračiu spyrė nukentėjusiam G. K. 1 (vieną) kartą į pilvo sritį; nuo spyrio G. K. nugriuvus ant žemės, prekėms pabirus ant žemės, paėmė 5 (penkias) „Vėtrungės“ š/r dešras, bendros 12,95 eurų vertės ir pasišalino iš įvykio vietos, savo veiksmais UAB „Kilminė“ padarydamas 12, 95 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajam G. K. padarydamas odos įbrėžimą ir poodinę kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl spyrio į pilvo sritį G. K. sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis)

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šiame straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti įvykdomas padarant vieną ar keletą iš straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropinės, ir nori taip veikti.

BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Baudžiamoji atsakomybė yra diferencijuojama pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, nedideliu, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės/psichotropinės medžiagos kiekis.

Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas E. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – psichotropinės medžiagos laikymo neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasitvirtino. Nagrinėjamu atveju, E. R. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė dėvimose apatinėse kelnaitėse 2 (dviejuose) bespalviuose plastikiniuose maišeliuose psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio masė yra 0,245 g (18,5 %), iki tol, kol 2024 m. gegužės 04 d. apie 18.41 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinėje, esančioje Vytauto p. 91, Kaune, asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pareigūnas. Kaltinamasis prisipažino, ką patvirtina ir kita byloje esanti tyrimo medžiaga, kad draudžiamą medžiagą turėjo savo naudojimui, niekam jos nesiūlė.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo kaltės prisipažinimu, liudytojo parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolu, specialistų išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis E. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis kartas nuo karto pavartoja, nuo gruodžio 21 dienos nevartoja. Tą kartą turėjo amfetaminą, šią narkotinę medžiagą ir vartodavo. Medžiagos kiekis yra nurodytas teisingai. Būdavo, iš eilės 3 ar 5 dienas pavartoja, paskui miega 2 dienas. Nėra taip, kad kasdien. Atlikus E. R. toksikologijos tyrimą, specialisto išvada patvirtina, kad E. R. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino.

Tai, kad pas kaltinamąjį 2024 m. gegužės 4 d. rasta medžiaga yra psichotropinė patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš 2 (dviejų) bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, 2024 m. gegužės 4 d. asmens kratos metu rastų pas E. R., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas.

Kaltinamojo veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, būtina įvertinti rastų psichotropinių medžiagų kiekį. Kaip matyti iš bylos duomenų, pas kaltinamąjį E. R. buvo rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios grynasis kiekis – 0,245 g., neviršija pagal Rekomendacijas nustatyto šios medžiagos nedidelio kiekio. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis nedidelį psichotropinės medžiagos kiekį su savimi laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Iš aptartų duomenų visumos, darytina išvada, kad veikos padarymo metu kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo E. R. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę E. R., atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nurodytus BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaip jau minėta, šiuo nuosprendžiu E. R. nusikalstama veika dėl įvykdyto plėšimo, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija), taigi, atsižvelgiant į tai, vertinant kodeksą kaip vientisą teisės aktą, parenkant bausmės rūšis kaltinamajam E. R. ir nustatant jų dydžius, bus vadovaujamasi nauja kodekso redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija).

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 180 straipsnio 1 dalyje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

E. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, visos nusikalstamos veikos yra baigtinės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos galimai nulemtos asmens piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, finansinės situacijos, savito visuomenės normų supratimo bei negebėjimo kontroliuoti savo elgesio konfliktinėse situacijose, veikos padarytos per gana trumpą laikotarpį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamąjį E. R. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, kad jis išsituokęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, baudos iš dalies sumokėtos (3 t., b.l. 53–69). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad E. R. anksčiau teistas, dalis teistumų išnykę, šios veikos padarytos prieš daugiau kaip 20 ir daugiau kaip 10 metų. Per paskutiniuosius penkerius metus E. R. teisiamas penktą kartą, veikos yra smurtinio pobūdžio, nesukėlę sunkių padarinių, taip pat ir turtinio pobūdžio, bausmes kaltinamasis atlikęs. Kaltinamasis yra teistas ir laisvės atėmimo bausme, taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis nenusikalsta probacijos laikotarpiu, tačiau teigiamų išvadų nedaro, nauja nusikalstama veika padaryta praėjus mėnesiui po asmens išregistravimo iš probuojamų asmenų sąrašo (3 t., b.l. 2–16). Kaltinamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje neregistruotas (3 t., b.l. 70), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale penkerių metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (3 t., b.l. 73). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ankstesniais teismų sprendimais skirtos bausmės ilgalaikės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kuris, kaip buvo minėta galimai nulemtas asmens piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, finansinės situacijos, savito visuomenės normų supratimo, bei negebėjimo kontroliuoti savo elgesio konfliktinėse situacijose. Teismas, įvertinęs išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam E. R. už atskiras nusikalstamas veikas gali būti skirtos laisvės apribojimo bausmės. Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje skirtina 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Laisvės apribojimas paskirtinas su intensyvia priežiūra, kartu su ja įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu: be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje; per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, ši bausmė yra proporcinga nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 1 metus ir 3 mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB „Kilminė“ pateikė 12,95 Eur (dvylikos eurų ir devyniasdešimt penkių centų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 19), o nukentėjusysis G. K. pateikė 500 Eur (penkių šimtų eurų) civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 50).

Anksčiau šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad civilinė ieškovė patyrė turtinės žalos. Jos patirta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Turtinės žalos dydis byloje surinktais įrodymais yra visiškai pagrįstas ir įrodytas, kaltinamojo neginčijamas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo E. R. civiliniam ieškovui UAB „Kilminė“ priteisiant 12,95 Eur (dvylika eurų ir devyniasdešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu G. K. prašė atlyginti jam ir jo patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur. Civiliniame ieškinyje G. K. nurodė, kad nuo spyrio pajautė didelį skausmą, parkrito ant žemės, nurodo, kad nors vykdė savo darbinę funkciją, jam buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Šiuo atveju, nukentėjusysis neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir šoką, kai jam dirbant parduotuvėje ir atliekant savo pareigas asmuo sudavė netikėtą smūgį į pilvą, nuo kurio nukentėjusysis parkrito, jautė fizinį skausmą, baimę, pažeminimą ir kitus nepatogumus. Vis dėlto, įvertinus tai, jog itin sunkių, negrįžtamų pasekmių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė, nukentėjusiojo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies ir nustatytinas iš kaltinamojo priteistinas 400 eurų neturtinės žalos dydis.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, todėl į kaltinamajam E. R. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 4 d. 16.45 val. iki 2024 m. gegužės 2 d. 12.37 val. (viena para). Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 184–187, 188–192, 190–191) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje 2025 m. vasario 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-02070 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė R. A. teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. R.. Pažymoje nurodyta, jog iš viso valstybės naudai priteistinos 231, 25 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro dvidešimt penkių centų) antrinės teisinės pagalvos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas buvo paskirtas ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam E. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– vokas, kuriame yra vokas ir tyrimo objekto pakuotė (2 (du) polietileniniai maišeliai), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Radvilėnų pl. 1C, Kaune (2 t., b.l. 124–128), paliktini saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

– atlikus tyrimą likęs metamfetaminas (bendras kiekis - 1,195 g, grynos medžiagos kiekis - 0,221 g), supakuotas į užspaudžiamą plastikinį uždaromą maišelį, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Liepyno g. 7, Vilniuje (2 t., b.l. 120–121), paliktinas saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

– vokas, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš įvykio vietos, esančios A. K. g. 14, Kaune, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

– vokas, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašai, pateikti Bendrojo pagalbos centro, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

– vokas, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašai, pateikti Bendrojo pagalbos centro, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

– vokas, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš įvykio vietos, esančios Tilžės g. 8B, Kaune, saugomas baudžiamojoje byloje (2 tomas, b.l. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes:

– pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

– pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 1 metus ir 3 mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams.

Laisvės apribojimą paskirti su intensyvia priežiūra, kartu su ja įpareigoti kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu: be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje; per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 4 d. 16.45 val. iki 2024 m. gegužės 2 d. 12.37 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „Kilminė“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir jos naudai iš E. R. priteisti 12,95 Eur (dvylika eurų ir devyniasdešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš E. R. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. R. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– voką, kuriame yra vokas ir tyrimo objekto pakuotė (2 (du) polietileniniai maišeliai), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Radvilėnų pl. 1C, Kaune (2 t., b.l. 124–128), palikti saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

– atlikus tyrimą likusį metamfetaminas (bendras kiekis - 1,195 g, grynos medžiagos kiekis - 0,221 g), supakuotą į užspaudžiamą plastikinį uždaromą maišelį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Liepyno g. 7, Vilniuje (2 t., b.l. 120–121), palikti saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

– voką, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš įvykio vietos, esančios A. K. g. 14, Kaune, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

– voką, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašai, pateikti Bendrojo pagalbos centro, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

– voką, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašai, pateikti Bendrojo pagalbos centro, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

– voką, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš įvykio vietos, esančios Tilžės g. 8B, Kaune, saugomą baudžiamojoje byloje (2 tomas, b.l. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.