Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-12 · Civilinė byla Nr. e2S-552-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
e2S-552-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15288-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
K. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-552-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15288-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11. 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos K. U. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja K. U. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, prašydama panaikinti antstolio I. G. 2017 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr.S1-24040 vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/05144, bei įpareigoti antstolį paskirti papildomą ekspertizę 0,0650 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Nurodė, kad ekspertizės akte turto rinkos vertė 2016 m. vasario 1 d. nustatyta lyginamuoju metodu. Ekspertizės aktas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 04 27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika. Reimiantis šios metodikos nuostatomis, lyginamuoju metodu atliktas turto vertinimas gali būti laikomas pagrįstu tik laikotarpiu, kai laiko tarpas tarp anksčiausio lyginamojo sandorio ir jo pagrindu atlikto turto vertinimo panaudojimo momento neviršija trisdešimt šešių mėnesių termino. Anksčiausias sandoris, pagal kurį buvo parengtas ekspertizės aktas buvo sudarytas 2013 m. gegužės mėn., todėl pripažintina, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio šio sandorio naudojimas, sprendžiant dėl kito turto rinkos palyginamuoju metodu, yra nepagrįstas, nes prieštarauja metodikos 58.1. ir 63 punktams. Skundžiamame patvarkyme antstolis taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į prieštaravimų argumentą, kad netgi, jei 2013 m. gegužės mėn. sandorio naudojimas nepažeistų minėtos metodikos, šiuo sandoriu perleisto turto negalima naudoti pareiškėjos turto vertinimui, kadangi abu turto objektai nėra panašūs, pareiškėjos namo plotas yra 36 kv. m. didesnis nei lyginamojo objekto plotas. Be to, prie pareiškėjos namo įrengta medinė terasa, kuri dar labiau padidiną bendrą namo naudingąjį plotą. Viešai skelbiama informacija apie Lietuvos ekonomikos ir nekilnojamojo turto rinkos ir būsto kainų augimą 2016 metais ir tolimesnio augimo prognozės, įrodo, kad lyginant su 2015 m. 3 ketvirčiu, kuriuo remiamasi eksperto išvadoje, situacija nekilnojamojo turto rinkoje yra iš esmės pasikeitusi. Tokie reikšmingi per 1,5 metų įvykę rinkos pokyčiai negalėjo neturėti įtakos turto vertės augimui. Antstolis 2017 m. balandžio 11 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo ir nurodė, nustatant turto vertę teismo ekspertas pasirinko lyginamųjų objektų sandorius, kurie buvo sudaryti ne mažiau kaip prieš 36 mėn., taigi skolininkės teiginiai apie metodikos 58.1 ir 63 punkto pažeidimą yra nepagrįsti. Ekspertizė akte aiškiai nurodyta, kad turto vertės nustatymui buvo atrinkti įvykę trys labiausiai tinkami individualių gyvenamųjų namų su žemės sklypais lyginamieji objektai, t y. objektai, kurie yra analogiškos paskirties, panašaus ploto, panašioje vietoje su išvystyta infrastruktūra ir privažiavimo keliais. Įvertinęs visas turto vertės nustatymui svarbias aplinkybes, teismo ekspertas nustatė, kad visi lyginamieji objektai yra sąlyginai panašūs (kiek įmanoma atsižvelgiant į vertinamo turto ypatybes) ir jų aritmetinis vidurkis pakankamai objektyviai atspindi vertinamo objekto vertę rinkoje. Teismo eksperto parengtas ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, detaliai aptarta įkeisto turto būklė, atsižvelgta į realiai įvykusių sandorių kainas, išnagrinėtos ir įvertintos visos įkeisto turto rinkos vertei nustatyti svarbios aplinkybės. Jokių objektyvių įrodymų, kad ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, skolininkė nepateikė. Skolininkės skunde dėstomi bendro pobūdžio teiginiai apie nekilnojamojo turto rinkos auginimą niekaip nepagrindžia to, kad vykdymo procese įkeisto turto rinkos vertė teismo eksperto buvo nustatyta netinkamai. Nekilnojamojo turto rinkoje laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. neįvyko tokių esminių pokyčių, galinčių ženkliai įtakoti įkeisto turto rinkos vertę. Antstoliui jokių abejonių dėl vykdymo procese nustatytos įkeisto turto rinkos vertės nekyla. Skolininkei taip pat buvo pasiūlyta pateikti antstoliui areštuoto turto vertinimo ataskaitą, kuri vykdymo procese būtų vertinama kaip įrodymas. Skolininkė šia teise nepasinaudojo, tačiau pateikė skundą su abstrakčiais teiginiais dėl turto vertės, tuo pačiu išdėstydama ir samprotavimus dėl antstolio pasiūlytos pateikti ataskaitos teisinės reikšmės, galimo rezultato, galimų išlaidų. Taigi, turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius, skolininkė siekia įrodinėjimo pareigą perkelti kitiems asmenims arba galimai ir pati abejoja galimos ekspertizės rezultatais. Skolininkė, norėdama apginti savo interesus, galėjo imtis kitų priemonių iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjos K. U. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų atmetė.Teismas nustatė, kad kad turto vertės nustatymui buvo atrinkti įvykę trys labiausiai tinkami individualių gyvenamųjų namų su žemės sklypais lyginamieji objektai, t y. objektai, kurie yra analogiškos paskirties, panašaus ploto, panašioje vietoje su išvystyta infrastruktūra ir privažiavimo keliais. Nustatydamas įkeisto turto rinkos vertę, teismo ekspertas atsižvelgė tiek į vertinamo ir lyginamų pastatų ir žemės sklypų plotų skirtumus, išvesdamas ploto skirtumų pataisos koeficientus, tiek į vertinamo ir lyginamų pastatų konstrukcijų skirtumus, išvesdamas pastato konstrukcijos pataisos koeficientą, tiek ir į kitus vertinamo turto vertei svarbius veiksnius, t. y. vietą, infrastruktūrą, pastatų amžių, komunikacijas.Teismas konstatavo, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė būtų didesnė už toje vietovėje esančias nekilnojamojo turto rinkos kainas. Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje.Teismas konstatavo, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis ėmėsi visų priemonių bendradarbiauti tiek su išieškotoju, tiek ir su skolininke bei atitinkamai reagavo į teikiamus prašymus, pastabas ir pasiūlymus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pati skolininkė būtų ėmusis konkrečių veiksmų, siekiant realizuoti turtą už jam priimtiną turto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja K. U. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti antstolio I. G. 2017 m. kovo 27 d. patvarkymą vykdomojoje byioje Nr. 0008/15/05144. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nenagrinėjo ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl Ekspertizės akto pagrįstumo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 04 27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintai Turto ir verslo vertinimo metodikai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vykdymo proceso metu antstolis tinkamai bendradarbiavo su apeliante bei siekė vykdymo proceso šalims aktyviai padėti ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis nepagristai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, o pasiūlė apeliantei per labai trumpa terminą pateikti nekilnojamo turto įvertinimo ataskaitą, kuri teisine galia negali būti lyginama su pakartotinė ekspertizės teisine galia.Antstolio pasiūlytas veiksmas (pateikti turto vertinimą) neturėtų jokios teisinės galios (ekspertizė neskirta), o apeliantės dėl to turėtos išlaidos būtų patirtos be jokio pagrįsto pagrindo. Skundžiamosnutarties tekstas patvirtina, kad teismas nevertino 2017-03-27 patvarkymo atitikimo kasacinio teismo suformuotos praktikos reikalavimams ir dėl šios priežasties teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl 2017-03-27 patvarkymo pagrįstumo, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis. Antstolis visiškai neatliko įstatyme numatytų pareigų dėl teisingos turto rinkos vertės nustatymo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Jokių objektyvių įrodymų, kad ekspertizė būtų ydinga ar iš tiesų prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams apeliantė nepateikė ir nepateikia, o ir toliau, turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, dėsto deklaratyvius teiginius, prielaidas ir pasamprotavimus. Apeliantės prielaidos, deklaratyvūs pasamprotavimai nėra pagrindas abejoti teismo eksperto nustatyta turto rinkos verte, nėra pagrindas skirti papildomą ekspertizę.Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, ėmėsi visų priemonių bendradarbiauti tiek su išieškotoju, tiek ir su skolininke bei atitinkamai reagavo į teikiamus prašymus, pastabas ir pasiūlymus.CPK 644 str. 4 p. būtent skolininkui įtvirtina pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, siekti, kad turtas būtų parduotas už geriausią kainą, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti įgyvendinti įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Tačiau šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad pati skolininkė būtų ėmusis konkrečių veiksmų, siekiant realizuoti turtą už jai priimtiną turto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju ar pateikti antstoliui turto vertinimo ataskaitą, kuri vykdymo procese būtų vertinama kaip įrodymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos K. U. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.Apeliantė skundą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skolininkės skundą, nenagrinėjo ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl 2016-02-01 ekspertizės akto pagrįstumo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 04 27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintai Turto ir verslo vertinimo metodikai (toliau - Metodika). Pasak apeliantės, Metodikoje nustatyta turto vertinimo remiantis lyginamuoju metodu taisyklė reiškia, kad šiuo metodu atliktas turto vertinimas gali būti laikomas pagrįstu tik laikotarpiu, kai laiko tarpas tarp anksčiausio lyginamojo sandorio ir jo pagrindu atlikto turto vertinimo panaudojimo momento neviršija trisdešimt šešių mėnesių termino. Tačiau su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.Iš vykdomojoje byloje esančio ekspertizės akto nustatyta, kad turto vertės nustatymui buvo atrinkti įvykę trys labiausiai tinkami individualių gyvenamųjų namų su žemės sklypais lyginamieji objektai, t y. objektai, kurie yra analogiškos paskirties, panašaus ploto, panašioje vietoje su išvystyta infrastruktūra ir privažiavimo keliais. Metodikos 58.1. punkte nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Šiuo atveju anksčiausias ekspertizėje naudotas sandoris buvo sudarytas 2013 m. gegužės mėnesį, tuo tarpu ekspertizės aktas surašytas 2013 m. birželio mėnesį, t. y. nepraėjus 36 mėnesiams nuo šio sandorio sudarymo, todėl nėra pagrįsti apeliantės teiginiai, kad šiuo sandoriu remtis negalima. Aplinkybė, kad dabar yra praėję daugiau nei 36 mėnesiai po šio sandorio sudarymo, nesudaro pagrindo pripažinti ekspertizės aktą nepagrįstu ar atliktu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliantė taip pat nurodo, kad minėtu 2013 m. gegužės mėnesio sandoriu taip pat negalima remtis ir dėl to, kad pareiškėjos namo plotas yra 36 kv. m. didesnis už lyginamojo objekto plotą. Tačiau tokie apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ekspertizės akte aptarta lyginamųjų objektų kainų korekcija, įvardijant aplinkybes, kurios pagrindžia pataisų būtinumą. Nustatydamas įkeisto turto rinkos vertę, teismo ekspertas atsižvelgė tiek į vertinamo ir lyginamų pastatų ir žemės sklypų plotų skirtumus, išvesdamas ploto skirtumų pataisos koeficientus, tiek į vertinamo ir lyginamų pastatų konstrukcijų skirtumus, išvesdamas pastato konstrukcijos pataisos koeficientą, tiek ir į kitus vertinamo turto vertei svarbius veiksnius, t. y. vietą, infrastruktūrą, pastatų amžių, komunikacijas (ekspertizės akto Nr. VS-2016/02-1 29 l).Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog vykdymo proceso metu antstolis tinkamai bendradarbiavo su apeliante bei siekė vykdymo proceso šalims aktyviai padėti ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Pasak apeliantės, antstolis nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, o pasiūlė apeliantei per labai trumpą terminą pateikti nekilnojamo turto įvertinimo ataskaitą, kuri teisine galia negali būti lyginama su pakartotinė ekspertizės teisine galia. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo.Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismosprendimasbus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymoįgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizėsišvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis matyti, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog teismo ekdperto V. S. atiliktame nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta. Pareiškėja prieštaravimuose nurodė, kad situacija nekilnojamojo turto rinkoje yra pasikeitusi, tačiau jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius, nepateikė. Skolininkės nurodyti straipsniai iš interneto svetainių apie prognozuojamus kainų kilimus ir ekonomikos raidą bei perspektyvas nepatvirtina, kad ekspertizės akte nustatyta turto kaina yra iš esmės pasikeitusi. Skolininkė taip pat pateikė kelis skelbimus iš nekilnojamojo turto objektų pardavimo svetainės, kurie, pasak jos, pagrindžia, kad eksperto nustatyta turto vertė nepagrįstai maža. Tačiau minėti skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimo internetinių puslapių paneigia nustatytos vertės pagrįstumo, kadangi minėtuose skelbimuose pateikta informacija apie nekilnojamųjų objektų kainas yra informacinio pobūdžio, paremta siekiu parduoti turtą kuo aukštesne kaina. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog atliktos ekspertizės išvada dėl 116 000 Eur bendros turto vertės būtų neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju antstolis ėmėsi visų veiksmų kuo objektyvesniam ginčijamos sklypo rinkos vertės nustatymui, teisės normų, reglamentuojančių iš varžytynių parduodamo turto įkainojimą nepažeidė ir pagrįstai atsisakė paskirti dar vieną ekspertizę pareiškėjos turto vertei nustatyti.Pažymėtina, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi apeliantė turėjo pareigą pagrįsti, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie didesnę areštuoto turto vertę, kaip minėta, pareiškėja nepateikė. Pareiškėja taip pat turėjo teisę pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą ne mažesnę nei nustatė antstolis, tačiau ji šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo (CPK 704 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, jog 2016-02-01 ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl antstolis pagrįstai, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, atsižvelgė į teismo ekspertizės akte nustatytą turto rinkos vertę. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė