Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei E. N. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje I. Č., notarė Gražina Slavinskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas sumokėjo 3 344,24 Eur sutartinę įmoką už 2011 m. ir sumokėjo palūkanas už 2011-2012 metus po 1 672,12 Eur. Likusių piniginių prievolių ieškovas nevykdė, ko pasekoje ieškovo įsiskolinimas didėjo, taip pat buvo skaičiuojami delspinigiai. Dėl šių priežasčių atsakovė ėmėsi veiksmų skolai išieškoti.

4. 2017 m. vasario 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl 16 721,20 Eur skolos, 7 524,55 palūkanų, 9 064, 48 Eur delspinigių išieškojimo iš R. Č., o 2019 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl 6 688, 48 Eur skolos, 776, 50 Eur palūkanų, 2 379, 69 Eur delspinigių išieškojimo. Teismo įsakymai įsiteisėjo ir buvo vykdomi.

5. 2021 m. sausio 25 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Gražina Slavinskienė išdavė Notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 392 dėl 30 098,16 Eur pagrindinės skolos, 28 723, 86 Eur delspinigių, 11 219, 97 Eur palūkanų, 167, 79 Eur žyminio mokesčio išieškojimo.

7. Vykdomuoju įrašu NŽT siekia iš atsakovės išieškoti 30 098,16 Eur pagrindinės skolos, 28 723, 86 Eur delspinigių, 11 219, 97 Eur palūkanų. Šios sumos kildinamos iš Sutarties už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d.. Išduodant šį vykdomąjį įrašą neatsižvelgta, kad pagal NŽT prašymą, teismas 2017 m. vasario 8 d. išdavė teismo įsakymą dėl 16 721,20 Eur skolos, 7 524,55 palūkanų, 9 064, 48 Eur delspinigių pagal Sutartį išieškojimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d. Tai rodo, kad Vykdomuoju įrašu ir Teismo įsakymu išieškomos sumos iš dalies dubliuojasi. Negana to, Vykdomasis įrašas ir 2017 m. vasario 8 d. teismo įsakymas yra vykdomi. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo pripažinti Vykdomajame įrašo dalį negaliojančia dalyje dėl 16 721,20 Eur skolos, 7 524,55 palūkanų, 9 064, 48 Eur delspinigių išieškojimo, be kita ko apeliuodamas į CPK 647 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8. Vykdomuoju įrašu yra išieškoma 11 219, 97 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d. Pagal 2017 m. vasario 8 d. Teismo įsakymą išieškoma 7 524,55 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d.. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad už skolos likutį pirkėjas moka 5 proc. metinių palūkanų. Remiantis 2020 m. vasario 21 d. NŽT pateikta Mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimu, palūkanos nuo 2012 m. sausio 15 d. apskaičiuojamos nuo 30 098, 16 Eur neapmokėtos Sutarties kainos, kas sudaro kasmetinę 1 504, 91 Eur sumą.

9. Nors 2017 m. vasario 8 d. ieškovė buvo iš viso prisiteisusi 16 721,20 Eur pagrindinės skolos pagal Sutartį už nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d. bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, atsakovė už likusį laikotarpį sutartines (pelno) palūkanas skaičiavo ne nuo 13 376,96 Eur pagrindinės skolos likučio, o nuo 30 098, 16 Eur sumos. Skaičiuojant nuo skolos likučio, už šį laikotarpį turėjo būti paskaičiuotą ne 2 918,92 Eur sutartinių palūkanų, o 1 297,30 Eur sutartinių palūkanų. Tai lemia, kad Vykdomajame įraše nurodyta išieškotina palūkanų suma sudaro prielaidas atsakovei nepagrįstai praturtėti (CK 6.242 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

10. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, Vykdomojo įrašo dalis dėl 1 621,62 Eur palūkanų išieškojimo turėtų būti pripažinta negaliojančia. Vertinant kompleksiškai su aukščiau išdėstytų reikalavimu, teismo prašo pripažinti Vykdomojo įrašo dalį dėl 9 146,17 Eur palūkanų išieškojimo negaliojančia.

11. Vykdomuoju įrašu NŽT siekia iš ieškovo išieškoti 28 723, 86 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2021 m. sausio 15 d. Atsakovė, pasinaudodama ne teismine išieškojimo ignoravo delspinigių skaičiavimo senaties terminus. Dalis nesąžiningai apskaičiuotų delspinigių (9 064, 48 Eur) yra priteisti 2017 m. vasario 8 d. įsiteisėjusių teismo įsakymu, todėl dėl šios dalies ieškovas nepasisako. Ieškovo nuomone, aktuali Vykdomajame įraše nurodyta 19 659,38 Eur delspinigių dalis, kuri ieškovo įsitikinimu, turėtų būti sumažinta, tiek dėl senaties termino taikymo, tiek dėl neteisingo jų apskaičiavimo.

12. Nurodo, kad 2017 m. vasario 8 d. teismo įsakymu atsakovė prisiteisė 16 721,20 Eur pagrindinės skolos pagal Sutartį. Po šios sumos prisiteisimo, pagal Sutartį neapmokėtas skolos likutis turėjo būti sumažintas priteista suma. Atitinkamai, palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 13 376,96 Eur pagrindinės skolos likučio, o ne nuo 30 098, 16 Eur sumos. Tai ne tik įtakoja palūkanų dydį, tačiau ir delspinigių dydį, kadangi delspinigiai skaičiuojami nuo pagrindinės skolos ir palūkanų sumos. Atitinkamai, metines 5 proc. palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d. turi sudaryti ne 1 504, 91 Eur kaip NŽT skaičiavimuose, o 668,85 Eur.

13. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas taikomas reikalavimams dėl netesybų. Kadangi atsakovė prisiteisė pagrindinę skolą, palūkanas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d., delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2021 m. sausio 15 d. t. y. už 4 metus. Kiekvienais iš šių metų ieškovas turėjo sumokėti 3 344, 24 Eur pagrindinės skolos ir 668, 85 Eur palūkanų, iš viso po 4 013, 08 Eur. Šią sumą už einamuosius metus, ieškovas turėjo pareigą apmokėti iki sekančių metų sausio 15 d. (Sutarties 5 punktas). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus netesyboms taikomą 6 mėnesių senaties terminą, ieškovo skaičiavimu, atsakovė turėjo teisę reikalauti sekančių netesybų: už 2017 m. mokėtiną 4 013,08 Eur sumą, kurios mokėjimo terminas pasibaigia 2018 m. sausio 15 d. netesybas, skaičiuotinas už 180 dienų, kas sudaro – 361,18 Eur; už 2018 metus ir 2019 metus, susidaro tokia pati suma; už 2020 m. mokėtiną 4 013,08 Eur sumą, kurios mokėjimo terminas pasibaigia 2021 m. sausio 15 d., netesybos Vykdomajame įraše negalėjo būti įtrauktos, nes hipotekos terminas buvo nustatytas iki 2021 m. sausio 15 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovo delspinigių reikalavimo daliai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d. viršijančiai 1 083,53 Eur (361,18 × 3), kuri sudaro 18 575,86 Eur, ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį.

14. Atsakovė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko.

15. Nurodė, kad R. Č. nevykdė prievolės, numatytos Sutarties 5 punkte, todėl Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. vasario 6 d. pareiškimu kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

16. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko R. Č. 16 721,20 Eur nesumokėtų įmokų, 7 524,55 Eur palūkanų, 9 065,48 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Įsiteisėjęs teismo įsakymas pateiktas vykdymui antstoliui Aleksandrui Ščiukinui. Iki kreditoriaus kreipimosi į Notarą pagal nurodytą teismo įsakymą buvo išieškota tik 81 26 Eur.

17. Kadangi Sutarties įvykdymo terminas suėjo 2020 m. sausio 15 d., Kėdainių skyrius kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarė Gražina Slavinskienė 2021 m. sausio 25 d. išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti solidariai iš R. Č. ir I. Č. Lietuvos Respublikos naudai, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesumokėtą skolos sumą, viso 70 209,78 Eur.

18. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 9SD-2727-(14.9.104.) „Dėl informacijos pateikimo ir išieškojimo nutraukimo“ kreipėsi į antstolį Aleksandrą Ščiukiną prašydama pateikti informaciją apie pagal 2017 m. vasario 8 d. teismo įsakymą išieškotas sumas ir išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0110/17/00334 nutraukti. 2021 m. gegužės 31 d. iš antstolio Aleksandro Ščiukino gauta pažyma, kad pagal 2017 m. vasario 8 d. teismo įsakymą Nr. L2-723-986 iš skolininko R. Č. yra išieškota 719,65 Eur skolos. Taip pat gautas 2021 m. gegužės 26 d. „Patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo“ Nr. S-21-110-19350, bei 2021 m. gegužės 26 d. „Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“. Šie dokumentai patvirtina, kad išieškomos sumos nėra dubliuojamos ir visa suma išieškoma pagal 2021 m. sausio 25 d. notarės Gražinos Slavinskienės vykdomąjį įrašą. Išieškojimą vykdo antstolė Virginija Paunovienė vykdomojoje byloje Nr. 0186/21/00205.

19. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su ieškovo reikalavimu taikyti ieškinio nurodytai 18 575,86 Eur delspinigių daliai ir šią vykdomojo įrašo dalį pripažinti negaliojančia. Nurodo, kad pareiga mokėti delspinigius ir palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą buvo nustatyta teisės aktu - Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neturi diskrecijos spręsti, ar ieškovui turėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Be to, nuo teisinio reguliavimo, įtvirtinto Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse, šalys negali nukrypti, nes tai reikštų Žemės įstatymo nuostatų, pagal kurias valstybinė žemė parduodama, pažeidimą.

20. Sutarčių sudarymo metu galiojusiose Taisyklėse numatyta, kad pirkėjas turi pareigą už skolos likutį mokėti 5 procentus metinių palūkanų, o nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų yra skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už minėtoje Sutartyje nurodytą žemės sklypus nurodytų mokėjimų tinkamai nevykdė, dėl to buvo tinkamai informuotas, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai gali reikalauti iš ieškovo sumokėti delspinigius. Ieškovo prašymas taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams yra nepagrįstas, nes ieškovai privalo vykdyti Sutartį taip, kaip yra susitarta, o neįvykdžius Sutartimi nustatytų įsipareigojimų - mokėti netesybas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. Č., atsiliepimu su ieškiniu sutiko.

22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Gražina Slavinskienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba) ir R. Č. 2009-12-24 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (notarinio reg. Nr. S-7332). Pagal Sutartį R. Č. įsipareigojo nuo 2011 metų kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos, sumokėti nustatyto dydžio metines įmokas su priskaičiuotomis palūkanomis pagal Sutarties 5 punkte išdėstytą mokėjimo grafiką už išsimokėtinai pirktą 20,70 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,05 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos metinės skolos ir palūkanų.

24. Sutartyje sulygta, kad parduodamo žemės sklypo kaina sudaro 128 300 Lt ( 37 158,25 Eur). Pirkėjas sumokėjo 12 830 Lt (3 715,82 Eur) grynaisiais pinigais, o likusią 115 470 Lt (33 442,40 Eur) sumą ieškovas turėjo sumokėti lygiomis dalimis, po 11 547 Lt (3 344,24 Eur) mokant kiekvienų metų sausio 15 d. nuo 2011 metų iki 2020 metų.

25. Žemės sklypui 2011 m. sausio 12 d. buvo įregistruota priverstinė hipoteka. Pažymėjime apie hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką nurodyta reikalavimo suma yra 37 158,25 Eur, Priverstinės hipotekos terminas – 2021 m. sausio 15 d.

26. Ieškovui tinkamai nevykdant prievolių atsakovė kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. išdavė teismo įsakymą atsakovei dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų R. Č. ir I. Č., tačiau teismo įsakymas buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, po skolininko priimtų prieštaravimų, kreditorei nepateikus ieškinio.

27. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. išduotas teismo įsakymas, dėl skolos iš skolininko R. Č., išieškojimo, nurodant, kad išieškomą skolą sudaro 16 721, 20 Eur nesumokėtų įmokų, 7 524,55 Eur palūkanų, 9 065,48 Eur delspinigių, bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. vasario 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo pateiktas priverstiniam vykdymui.

28. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, kaip nurodyta antstolio A. Ščiukino pažymoje, iš viso išieškota 719,65 Eur skolos. Priverstinis vykdymas nutrauktas, antstolio 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymu, atsižvelgiant į kreditoriaus prašymą.

29. Kreditorei pasikreipus į notarą, 2021 m. sausio 25 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 30 098,16 Eur įsiskolinimo likučio, 28 723,86 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų - 11 219,97 Eur, notaro paimto atlyginimo – 166,29 Eur, pašto išlaidų – 1,50 Eur, viso: 70 209,78 Eur išieškojimo.

30. Pagal kreditorės pateiktus skaičiavimus 2020 m. vasario 21 d., ieškovas atliko tik pirmąją įmoką 2011 m. sausio 15 d. Taigi, likusi nesumokėtų dalinių mokėjimų suma sudaro 30 098,16 Eur nesumokėtų įmokų ir dėl to byloje ginčo nėra.

31. Ieškovas, nesutinka su palūkanų ir netesybų skaičiavimu. Pirma, teismas neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad yra vykdomas dvigubas išieškojimas tiek pagal teismo įsakymą, tiek pagal notaro vykdomąjį įrašą, dėl tos pačios prievolės, nes šiems argumentams prieštarauja byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Bylos duomenys patvirtina, kad dar sutarties vykdymo eigoje, skolininkui tinkamai nevykdant savo prievolių kreditorius kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo, tačiau notarui išdavus vykdomąjį įrašą dėl visos neįvykdyto prievolės, priverstinis vykdymas pagal teismo išduotą teismo įsakymą buvo nutrauktas.

32. Nesutikdamas su vykdomajame įraše nurodyta išieškotina 5 procentų metinių palūkanų - 11 219,97 Eur suma, ieškovas apeliuoja į tai, kad pagal sutarties nuostatas palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo skolos likučio. Ieškovo nuomone, teismo įsakymu priteisus dalį skolos 16 721,20 Eur, palūkanos turėjo būti apskaičiuotos nuo likusios nesumokėtų įmokų sumos – 13 376,96 Eur sumos. Su šiais argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad prievolės tinkamu įvykdymu šiuo atveju gali būti laikomas tik pradelstų įmokų sumokėjimas, bet ne skolos priteisimas teismo procesiniu sprendimu. Pagal Sutarties 5 punkto nuostatas, ieškovas turėjo mokėti 5 procentų metines palūkanas už skolos likutį, kas reiškia kad iki kiekvienų metų sausio 15 d. ieškovas turėjo sumokėti ir apskaičiuoti sulygtas palūkanas, nuo nesumokėtų įmokų likučio, o to nepadarius ir nemokant kitų įmokų, akivaizdu likutis su kiekvienais metais didėjo iki iš viso buvo laiku nesumokėta. Priverstinio vykdymo procese, bylos duomenimis buvo išieškota tik 719,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad jeigu nesusitarta kitaip, kreditoriaus iš skolininko gautos sumos visų pirma skiriamos palūkanoms, netesyboms ir tik tuomet pagrindinei skolai (CK 6.54 straipsnis), akivaizdu, jog 719,65 Eur skolos išieškojimas kreditoriaus naudai, jokios įtakos neturėjo pradelstų įmokų sumai. Todėl, reikalavimas pripažinti vykdomąjį įrašą dalyje dėl 9 146,17 Eur palūkanų, atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Dalyje dėl delspinigių skaičiavimo, ieškovas prašo taikyti 6 mėnesių senaties terminą, bei apeliuoja į neteisingą delspinigių skaičiavimą, be kita ko remdamasis tais pačiais argumentais, kaip ir dėl palūkanų skaičiavimo, o būtent perskaičiuodamas delspinigių sumas atitinkamai remdamasis mažesne skolos suma (išminusavęs teismo įsakymu priteistą pagrindinę skolą), kas anot ieškovo lemia ir mažesnę delspinigių sumą. Dėl teismo įsakymo įtakos, skolos sumai ir apskaičiuotoms palūkanoms teismas jau pasisakė, todėl nesikartoja.

34. Dėl ieškovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms pažymėtina, kad pagal sutarties nuostatas ieškovas įsipareigojo mokėti 0,05 delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, nuo likusios nesumokėtos skolos ir palūkanų sumos. Pažymėtina, kad netesybos yra tęstinio pobūdžio, ir nagrinėjamu atveju, kiekvienais metais pradelsiant sumokėti vis didesnę įmokų ir palūkanų sumą, atitinkamai didėjo ir bendra suma nuo kurios skaičiuoti delspinigiai. Pagal atsakovės atliktus skaičiavimus 2020 m. vasario 21 d., atsakovė delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m., atitinkamai įvertinant nepadengtos skolos (įmokų ir palūkanų) dydį.

35. Minėta, kad paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2020 m. sausio 15 d., ir šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad bendra įsiskolinimo suma tinkamai nurodyta notaro vykdomajame įraše, o nuo bendros skolos sumos 41 318,13 Eur (30 098,16 Eur nesumokėtos įmokos 11 219,97 Eur palūkanos), 0,05 proc. delspinigių suma už 6 mėnesius, sudaro 3 718,63 Eur. Ieškovas kaip minėta, prašo pritaikius ieškinio senatį delspinigiams, pripažinti vykdomąjį įrašą dalyje dėl 18 575,86 Eur sumos negaliojančiu. Tačiau, kaip minėta prašydamas taikyti ieškinio senatį, ieškovas iš esmės remiasi klaidingais argumentais ir klaidingais skaičiavimais, be kita ko reikalavimas taikyti senatį delspinigiams nėra teisinis pagrindas vykdomojo įrašo naikinimui.

36. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: šis terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Netgi suėjus ieškinio senaties terminui kreditoriaus teisė apginti pažeistą teisę teisme neišnyksta, nes ieškinio senatį teismas taiko tik reikalaujant šaliai, o nustatęs, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, o pažeistoji teisė turi būti ginama – atnaujina praleistą terminą (CK 1.126, 1.131 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; kt.).

37. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nemažinamos sumokėtos netesybos, taikoma tik tuo atveju, jeigu netesybos sumokėtos geruoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-401/2008). Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka. Teismui pradėjus nagrinėti šalių ginčą dėl netesybų dydžio, netesybų priverstinis išieškojimas tuo metu, kai civilinėje byloje dėl šių netesybų dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, negali būti pripažintas netesybų sumokėjimu CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nustatytą teisinį reguliavimą, ieškovui prašant taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškinio reikalavimai šioje dalyje tenkinti iš dalies, sumažinant vykdomajame įraše nustatytą delspinigių sumą nuo 28 723,86 Eur iki 3 718,63 Eur. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkinamas dalyje dėl delspinigių sumažinimo, likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256 straipsniais, teismas

ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės 2021 m. sausio 25 d. išduotame vykdomajame įraše, dėl skolos išieškojimo solidariai iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos naudai, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, į. k. 188704927, pagal 2009 m. gruodžio 24 d. pirkimo sutartį Nr. S-7332, ir priverstinės hipotekos sutartį, ident.Nr. 02520110000289, nustatytą delspinigių sumą nuo 28 723,86 Eur iki 3 718,63 Eur.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.