- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-340-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00301-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- R. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – I. Č., Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: pripažinti 2021 m. sausio 25 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. S. išduotą notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 392 negaliojančiu dalyje dėl 16 721,20 Eur pagrindinės skolos, 9 146,17 Eur palūkanų, 9 064,48 Eur delspinigių išieškojimo; notaro vykdomajame įraše Nr. 392 nurodytai 18 575,86 Eur delspinigių daliai taikyti ieškinio senatį ir šią vykdomojo įrašo dalį pripažinti negaliojančia; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje sutarė, jog sutarties kaina – 128 300 Lt, sumokama periodinėmis įmokomis 2011–2020 m. laikotarpiu, už skolos likutį pirkėjas moka 5 proc. metinių palūkanų; nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovas sumokėjo 3 344,24 Eur sutartinę įmoką už 2011 m. ir palūkanas už 2011–2012 m. po 1 672,12 Eur, likusių piniginių prievolių nevykdė. 2021 m. sausio 25 d. notarė išdavė notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
3. Ieškovas neginčijo esantis skolingas, tačiau teigė, kad atsakovė siekia išieškoti neadekvačiai didelę delspinigių sumą, kurios daliai yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, abejojo vykdomajame įraše apskaičiuota palūkanų suma, ar nėra vykdomas dvigubas išieškojimas.
4. Ieškovas teigė, kad vykdomuoju įrašu atsakovė siekia išieškoti 30 098,16 Eur pagrindinės skolos, 28 723, 86 Eur delspinigių, 11 219,97 Eur palūkanų. Šios sumos kildinamos iš sutarties už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d. Tačiau išduodant vykdomąjį įrašą neatsižvelgta, kad 2017 m. vasario 8 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 16 721,20 Eur skolos, 7 524,55 Eur palūkanų, 9 064,48 Eur delspinigių pagal sutartį išieškojimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d. Todėl išieškomos sumos iš dalies dubliuojasi. Skaičiuojant palūkanas nuo skolos likučio turėjo būti paskaičiuota ne 2 918,92 Eur, o 1 297,30 Eur sutartinių palūkanų. Siekdama iš ieškovo išieškoti 28 723,86 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2021 m. sausio 15 d., atsakovė ignoravo delspinigių skaičiavimo senaties terminus. Dalis nesąžiningai apskaičiuotų delspinigių (9 064,48 Eur) yra priteisti 2017 m. vasario 8 d. įsiteisėjusiu teismo įsakymu, taigi, dėl šios dalies ieškovas nepasisako. Ieškovo nuomone, vykdomajame įraše nurodyta 19 659,38 Eur delspinigių dalis turėtų būti sumažinta tiek dėl senaties termino taikymo, tiek dėl neteisingo jų apskaičiavimo. Atsakovės delspinigių daliai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d. viršijančiai 1 083,53 Eur (361,18 × 3), kuri sudaro 18 575,86 Eur, ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį. Atitinkamai metinės 5 proc. palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d. turi sudaryti ne 1 504,91 Eur, o 668,85 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – sumažino Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. S. 2021 m. sausio 25 d. išduotame vykdomajame įraše dėl skolos išieškojimo solidariai iš R. Č. ir I. Č. Lietuvos Respublikos naudai pagal 2009 m. gruodžio 24 d. pirkimo sutartį ir priverstinės hipotekos sutartį nustatytą delspinigių sumą nuo 28 723,86 Eur iki 3 718,63 Eur; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT)) ir R. Č. 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią R. Č. įsipareigojo nuo 2011 m. kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos, sumokėti nustatyto dydžio metines įmokas su priskaičiuotomis palūkanomis pagal sutarties 5 punkte išdėstytą mokėjimo grafiką ir 0,05 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos metinės skolos ir palūkanų. Sutartyje sulygta, kad parduodamo žemės sklypo kaina sudaro 128 300 Lt (37 158,25 Eur). Pirkėjas sumokėjo 12 830 Lt (3 715,82 Eur) grynaisiais pinigais, o likusią 115 470 Lt (33 442,40 Eur) sumą ieškovas turėjo sumokėti lygiomis dalimis, po 11 547 Lt (3 344,24 Eur) iki 2020 metų. Žemės sklypui 2011 m. sausio 12 d. įregistruota priverstinė hipoteka; nurodyta reikalavimo suma 37 158,25 Eur, priverstinės hipotekos terminas – 2021 m. sausio 15 d.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad, ieškovui tinkamai nevykdant prievolių, atsakovė kreipėsi į teismą; Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. išdavė teismo įsakymą dėl 16 721,20 Eur nesumokėtų įmokų, 7 524,55 Eur palūkanų, 9 065,48 Eur delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. vasario 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo. Teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo pateiktas priverstiniam vykdymui. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus iš viso išieškota 719,65 Eur skolos. Priverstinis vykdymas nutrauktas antstolio 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymu, atsižvelgiant į kreditorės prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorei 2021 m. sausio 25 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 30 098,16 Eur įsiskolinimo likučio, 28 723,86 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų – 11 219,97 Eur, notaro atlyginimo – 166,29 Eur, pašto išlaidų – 1,50 Eur, iš viso: 70 209,78 Eur išieškojimo. Pagal kreditorės pateiktus skaičiavimus 2020 m. vasario 21 d. datai, ieškovas yra atlikęs tik pirmąją įmoką 2011 m. sausio 15 d., likusi nesumokėtų dalinių mokėjimų suma sudaro 30 098,16 Eur ir dėl to byloje ginčo nėra.
Šalies argumentai
9. Pasisakydamas dėl palūkanų ir netesybų skaičiavimo teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl dvigubo išieškojimo, nes, teismo vertinimu, nors, skolininkui tinkamai nevykdant savo prievolių, kreditorė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau, notarui išdavus vykdomąjį įrašą dėl visos neįvykdytos prievolės, priverstinis vykdymas pagal teismo išduotą įsakymą buvo nutrauktas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atmesdamas ieškovo argumentus, kad teismo įsakymu priteisus dalį skolos – 16 721,20 Eur, palūkanos turėjo būti apskaičiuotos nuo likusios nesumokėtų įmokų sumos – 13 376,96 Eur, teismas pažymėjo, jog prievolės tinkamu įvykdymu šiuo atveju gali būti laikomas tik pradelstų įmokų sumokėjimas, bet ne skolos priteisimas teismo procesiniu sprendimu. Pagal sutarties 5 punkto nuostatas ieškovas turėjo mokėti 5 proc. metines palūkanas už skolos likutį. Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu nesusitarta kitaip, kreditoriaus iš skolininko gautos sumos visų pirma skiriamos palūkanoms, netesyboms ir tik tuomet pagrindinei skolai, priverstinis 719,65 Eur skolos išieškojimas kreditoriaus naudai neturėjo jokios įtakos pradelstų įmokų sumai. Todėl teismas atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu vykdomąjį įrašą dalyje dėl 9 146,17 Eur palūkanų.
11. Teismas dėl analogiškų priežasčių (nesant pagrindo išminusuoti teismo įsakymu priteistą skolą) atmetė ieškovo argumentus dėl delspinigių skaičiavimo.
12. Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms teismas pažymėjo, kad pagal sutarties nuostatas ieškovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo likusios nesumokėtos skolos ir palūkanų sumos. Netesybos yra tęstinio pobūdžio ir nagrinėjamu atveju, kiekvienais metais pradelsiant sumokėti vis didesnę įmokų ir palūkanų sumą, atitinkamai didėjo ir bendra suma nuo kurios skaičiuoti delspinigiai. Atsakovė delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m., atitinkamai įvertindama nepadengtos skolos (įmokų ir palūkanų) dydį. Paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2020 m. sausio 15 d., bendra įsiskolinimo suma tinkamai nurodyta notaro vykdomajame įraše, o nuo bendros skolos sumos 41 318,13 Eur (30 098,16 Eur nesumokėtos įmokos + 11 219,97 Eur palūkanos), 0,05 proc. delspinigių suma už 6 mėnesius sudaro 3 718,63 Eur. Ieškovas, prašydamas pritaikius ieškinio senatį delspinigiams, pripažinti vykdomąjį įrašą dalyje dėl 18 575,86 Eur sumos negaliojančiu, iš esmės remiasi klaidingais argumentais ir klaidingais skaičiavimais, o be kita ko reikalavimas taikyti senatį delspinigiams nėra teisinis pagrindas vykdomojo įrašo naikinimui.
13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, sumažindamas vykdomajame įraše nustatytą delspinigių sumą nuo 28 723,86 Eur iki 3 718,63 Eur; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kėdainių skyriaus, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį dėl Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. S. 2021 m. sausio 25 d. vykdomajame įraše dėl skolos išieškojimo solidariai iš R. Č. ir I. Č. Lietuvos Respublikos naudai, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pagal 2009 m. gruodžio 24 d. pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priverstinės hipotekos sutartį ident. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos delspinigių sumos sumažinimo nuo 28 723,86 Eur iki 3 718,63 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, pagal kurią delspinigių suma sumažinta nuo 28 723,86 Eur iki 3 719,63 Eur. Skolininkas ieškinyje prašė ieškinio senatį taikyti tik 18 575,86 Eur delspinigių sumai, o ne 28 723,86 Eur.
14.2. Pareiga mokėti delspinigius ir palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą buvo nustatyta teisės aktu – Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, todėl NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neturi diskrecijos spręsti, ar ieškovui turėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Be to, nuo Taisyklėse įtvirtinto reguliavimo šalys negali nukrypti, nes tai reikštų Žemės įstatymo nuostatų, pagal kurias parduodama valstybinė žemė, pažeidimą. Palūkanų ir delspinigių mokėjimas, jų dydžiai sutartyje nustatyti pagal sutarties sudarymo metu galiojusias Taisykles. Ieškovui nevykdant įsipareigojimų NŽT privalėjo skaičiuoti delspinigius nuo nesumokėtų įmokų ir mokėjimo palūkanų dalies už ilgesnį laikotarpį, nei numatytas 6 mėn. senaties terminas.
14.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 9 065,48 Eur delspinigių jau buvo priteisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. teismo įsakymu ir jie nėra išieškoti.
14.4. Neatitinka sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų tai, kad ieškovas įgijo teisę naudoti, valdyti ir disponuoti žemės sklypu, sumokėjus tik 10 proc. jo kainos, t. y. jis beveik 11 m. žemės sklypu naudojasi beveik neatlygintinai, kas reiškia nepagrįstą praturtėjimą valstybės sąskaita, pažeidžia valstybės interesus.
15. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys sumažinant vykdomajame įraše nurodytą delspinigių sumą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Byloje nustatyta ir ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, kad ieškovas (pirkėjas) su valstybe 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią 128 300 Lt (37 158,25 Eur) sumą įsipareigojo sumokėti nustatyto dydžio metinėmis įmokomis su priskaičiuotomis palūkanomis pagal sutarties 5 punkte išdėstytą mokėjimo grafiką (iki 2020 m.), taip pat sutartyje sulygta ir dėl 0,05 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos metinės skolos ir palūkanų. Nustatyta, kad ieškovas savo mokėjimo prievolės tinkamai nevykdė; atsakovės prašymu notarė 2021 m. sausio 25 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 30 098,16 Eur įsiskolinimo likučio, 28 723,86 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų – 11 219,97 Eur, notaro atlyginimo – 166,29 Eur, pašto išlaidų – 1,50 Eur, iš viso: 70 209,78 Eur išieškojimo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl vykdomojo įrašo pakeitimo sumažinant išieškomą pagrindinę skolą bei palūkanas, o reikalavimą dėl delspinigių iš esmės tenkino, ieškovo prašymu taikęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą.
18. Apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja teismo sprendimo dalį dėl delspinigių sumažinimo, teigdama, kad teismas peržengė ieškinio ribas pritaikęs ieškinio senatį 28 723,86 Eur sumai, o ne 18 575,86 Eur sumai, kaip prašė ieškovas, be to, pagal Taisykles apeliantė privalėjo skaičiuoti delspinigius nuo nesumokėtų įmokų ir mokėjimo palūkanų dalies už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
19. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, jog neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).
20. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019, 46 punktą).
21. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas šalių sutartais terminais, t. y. pagal sutarties 5 punkte įtvirtintą mokėjimų grafiką savo prievolės mokėti metines įmokas su palūkanomis nevykdė, todėl apeliantei atsirado teisė reikalauti šalių sulygtų 0,05 proc. dydžio delspinigių už nesumokėtas sumas, kurios 2020 m. sausio 15 d., kai turėjo būti atlikta paskutinė įmoka, sudarė 41 318,13 Eur (30 098,16 Eur nesumokėtos įmokos ir 11 219,97 Eur palūkanos).
22. Delspinigiai, skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą, pasižymi tęstinumu, nes skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (dieną, savaitę ar mėnesį ir pan.). Tačiau ginčo šaliai reikalaujant (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, ginčo teisinių santykių metu galiojusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir kt.). Taigi, šešių mėnesių ieškinio senaties termino delspinigiams taikymas reiškia, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
23. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pradelsto įsiskolinimo, kuris šiuo atveju sudarė 41 318,13 Eur (30 098,16 Eur nesumokėtos įmokos ir 11 219,97 Eur palūkanos), bendra delspinigių suma už 6 mėn. laikotarpį sudaro 3 718,63 Eur ((30 098,16 +11 219,97) x 0,05 proc. x 180 d.). Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ieškinio senatį ir paskaičiavo delspinigių sumą bei nurodė, jog, prašydamas taikyti ieškinio senatį, ieškovas iš esmės rėmėsi klaidingais skaičiavimais. Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija pažymi, kad turėdamas ieškovo prašymą taikyti ieškinio senatį delspinigiams pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigius paskaičiavo nuo visos mokėtinos sumos, o ne pagal klaidingus ieškovo paskaičiavimus, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas peržengė ieškinio ribas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pradelstas įsiskolinimas, nuo kurio skaičiuoti delspinigiai, faktiškai, kasmet nesumokėjus įmokos iki sausio 15 d., didėjo vienų metų nesumokėtos įmokos ir nesumokėtų palūkanų norma, t. y. didėjo bendra įsiskolinimo suma, nuo kurios atitinkamai skaičiuojami delspinigiai, taigi, apeliantė nepagrįstai apeliuoja į pažeidžiamus valstybės interesus.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė iš esmės teisingai remiasi Taisyklėmis ir teigia, jog, ieškovui nevykdant įsipareigojimų, NŽT privalėjo skaičiuoti delspinigius nuo nesumokėtų įmokų ir mokėjimo palūkanų dalies už visą laikotarpį, t. y. ilgesnį laikotarpį, nei numatytas 6 mėn. senaties terminas, tačiau toks delspinigių skaičiavimas nepaneigia įstatymo nuostatos, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti CK yra nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl delspinigiai gali būti priteisiami tik už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo. Be to, pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms; to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta. Taigi, esant CK įtvirtinam ieškinio senaties institutui, jis taikomas nepaisant Taisyklėse, kurios patvirtintos Vyriausybės nutarimu, įtvirtinto reglamentavimo. Kita vertus, Taisyklių 12.10 punkte įtvirtintas tik delspinigių dydis – 0,05 proc. privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau niekaip nereglamentuotas laikotarpis, už kurį jie skaičiuotini, pareiškiant ieškinį.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Be kita ko, jos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 37).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje tinkamai taikė teisės normas ir jas aiškinančią praktiką dėl ieškinio senaties delspinigiams taikymo ir tinkamai paskaičiavo jų sumą, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo klausimas nesprendžiamas nesant šalių prašymų ir tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.