- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-431-656/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė prašymą, kuriuo prašo leisti Nacionalinei žemės tarnybai įregistruoti VĮ „Registrų centras“ R. S. nuosavybės teisę į pareiškime nurodytus žemės sklypus, įgytus pagal 2013 m. gruodžio 11 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 22 d., 2014 m. birželio 9 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėja nurodė, kad nurodytose sutartyse pirkėjas įsipareigojo per protingą terminą įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, o, nepagrįstai vengiant įregistruoti nuosavybės perėjimą, įsipareigojo atlyginti pardavėjui dėl to patirtus nuostolius. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrius 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. kovo 25 d. raštais kreipėsi į R. S., prašydama įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypus, tačiau pastarasis pareigos įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypus neįvykdė. Pareiškėjos nuomone, kadangi tokio pobūdžio bylose ginčo iš esmės dėl nuosavybės teisės disponavimo nėra, o sprendžiamas klausimas dėl leidimo atlikti techninio pobūdžio veiksmą – išviešinti viešame registre – išdavimo, tokios bylos nagrinėjamos kaip bylos dėl teismo leidimų išdavimo supaprastinto proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas išduoti leidimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre R. S. nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įgytus žemės sklypus nenagrinėtinas civilinio proceso supaprastinto proceso tvarka. Pareiškėja prašymą motyvuoja tuo, kad žemės sklypų pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės perėjimą viešajame registre.
4. Pagal CPK 579 straipsnyje įtvirtintą taisyklę prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo supaprastinto proceso tvarka nagrinėjami tik CK numatytais atvejais. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodo faktinių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą prašymą kvalifikuoti kaip CK nustatytus atvejus, kuriems esant, pareiškėjos teisėms įgyvendinti turėtų būti išduodamas teismo leidimas.
5. Pareiškėja remiasi CK 6.393 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius. Teismas pažymėjo, kad nurodyta teisės norma taikytina tik tais atvejais, kai viena sutarties šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą. Aplinkybė, kad tam tikri asmens veiksmai (neveikimas) laikytini vengimu, gali būti konstatuota tik išklausius kitą bylos šalį ir išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne nagrinėjant prašymą supaprastinto proceso tvarka.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja nurodo, kad pirkėjas valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse įsipareigojo per protingą terminą įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, o nepagrįstai vengiant įregistruoti nuosavybės perėjimą, įsipareigojo atlyginti pardavėjui dėl to patirtus nuostolius. Pareiškėjos teigimu, pirkėjas nevykdo pirkimo–pardavimo sutartyse prisiimtų įsipareigojimų ir vengia įregistruoti nuosavybės perėjimą viešajame registre. Teismo vertinimu, iš pačios pareiškėjos nurodomų aplinkybių matyti, kad aptariamu atveju kreipimąsi į teismą iš esmės lėmė valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas. Teismas nurodė, kad bylos dėl sutarčių nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėtinos ne supaprastinto proceso, bet ginčo teisenos tvarka, paduodant teismui ieškinį. Nurodytų motyvų pagrindu teismas pareiškimą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismai yra saistomi tiek vertikalaus, tiek horizontalaus teismų sukurto precedento. Analogiškai bylas dėl teismo leidimo įregistruoti nuosavybės teises išdavimo supaprastinta tvarka sprendė horizontalų precedentą sukūrę teismai (Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. e2SP-5776-1028/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. e2SP-41130-820/2019, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis byloje Nr. e2SP-42028-545/2019). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1253-524/2017 taip pat yra pasisakęs dėl tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.
9. Byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti Nacionalinė žemės tarnybos pareiškimą kaip nenagrinėtiną ypatingosios (supaprastintos) teisenos tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre R. S. nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įgytus žemės sklypus. Pareiškėja prašymą motyvuoja tuo, kad žemės sklypų pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės įgijimą viešajame registre.
11. CPK 579 straipsnis nustato, kad Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, jeigu šis kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Tai reiškia, kad teismo leidimo supaprastinta tvarka išdavimas sietinas išimtinai su materialinėmis teisės normomis, kuriose turi būti aiškiai išreikšta įstatymų leidėjo valia klausimą nagrinėti supaprastinta tvarka, t.y. visi klausimai, kurie gali būti nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, yra konkrečiai nurodyti teisės normose.
12. CK 6.393 straipsnio 4 dalyje, kuria remiasi pareiškėja, numatyta pardavėjo teisių gynimo galimybė, kuria naudodamasis pardavėjas gali reikalauti iš teismo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties ir daikto perdavimo akto ar kitokio dokumento pagrindu, jeigu pirkėjas, kuriam perduotas nekilnojamasis daiktas, vengia įregistruoti įgytą nuosavybės teisę. Joje taip pat numatyta, kad, teismui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, nuosavybės teisė registruojama teismo sprendimo pagrindu. Taigi nurodytoje materialinėje teisės normoje nėra leistas klausimo dėl daiktinių teisių įregistravimo nagrinėjimas supaprastinto proceso tvarka, teismui išduodant leidimą dėl daiktinių teisių įregistravimo.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, materialinėje teisės normoje nesant tiesioginio nurodymo dėl klausimo nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 579 straipsnis), pareiškėjos prašymo išnagrinėjimas supaprastinta tvarka, jai išduodant leidimą įregistruoti kitos sandorio šalies daiktines teises, prieštarautų įstatymų leidėjo nustatytam teisiniam reglamentavimui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja savo galimai pažeistas teises dėl kitos pirkimo – pardavimo sandorio šalies sutartinių įsipareigojimų įregistruoti daiktines teises nevykdymo gali ginti ginčo teisenos tvarka, pareikšdama teismui ieškinį.
14. Laikytini pagrįstais apeliantės argumentai, kad teismai yra saistomi teismų sukurtų precedentų. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kita vertus, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).
15. Apeliantės tvirtinimu, analogiškai bylas dėl teismo leidimo įregistruoti nuosavybės teises išdavimo supaprastinta tvarka sprendė horizontalų precedentą sukūrę teismai (Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. e2SP-5776-1028/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. e2SP-41130-820/2019, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis byloje Nr. e2SP-42028-545/2019), o Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1253-524/2017 taip pat yra pasisakęs dėl tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka.
16. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1253-524/2017 turinio, šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes nurodytoje byloje ginčo dalykas buvo pateikto pareiškimo (dėl įpareigojimo notarų biurui pateikti pirkimo – pardavimo sutarties nuorašą bei teismo leidimo išdavimo įregistruoti suinteresuoto asmens nuosavybę, individualios įmonės bankroto administratoriui siekiant nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės neįregistruotą turtą) teismingumo klausimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismui ar Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam įmonės bankroto bylą. Šiuo gi atveju – pateikto pareiškimo dėl leidimo įregistruoti pirkėjo nuosavybės teises viešame registre nagrinėjimo ginčo teisena ar supaprastinta teisena klausimas.
17. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad kitose apeliantės nurodytose apylinkių teismų nutartyse buvo nagrinėjamas analogiškas klausimas kaip ir šioje byloje, dėl ko minėtais procesiniais sprendimais apylinkės teismui buvo kuriamas horizontalus precedentas. Kita vertus, visose nurodytose apylinkių teismų nutartyse buvo remiamasi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1253-524/2017 išdėstytais argumentais, kuriais pažymėta, kad bylose (kaip numatyta CK 6.393 straipsnio 4 dalyje) ginčo iš esmės dėl nuosavybės teisės disponavimo nėra, todėl jose sprendžiamas klausimas dėl leidimo atlikti techninio pobūdžio veiksmą – išviešinti viešame registre – išdavimo, o jos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka (CPK 579–582 str.).
18. Pažymėtina, kad horizontalūs precedentai buvo kurti remiantis nutartimi, priimta byloje, kurioje faktinis pagrindas su šios bylos nesutampa. Be to, tai pavienis atvejis, o ne nuosekli apygardos teismų praktika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad supaprastinta tvarka išnagrinėtose nurodytose bylose priimtos nutartys yra neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 6 dalis), taigi neperžiūrėtos apeliacine tvarka, o jose formuojama praktika prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui dėl supaprastinto proceso taikymo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažįstama kaip nepagrįsta vien todėl, kad joje nebuvo vadovautasi jau minėtais teismų kurtais precedentais.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo momento.