Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios L. M. individualiosios įmonės „Iola“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai”, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos bankrutavusios L. M. individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, pareiškimo suinteresuotiems asmenims L. M., Klaipėdos miesto 5-ajam notarų biurui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo pateikti pirkimo–pardavimo sutarties nuorašą bei teismo leidimo įregistruoti L. M. nuosavybę išdavimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankrutavusios L. M. individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius negali tinkamai atlikti ĮBĮ nustatytų bankroto procedūrų. Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi leidus nukreipti išieškojimą į bankrutuojančios L. M. individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L. M. turtą, administratorius, nustatęs, kad L. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą, negali nukreipti į minėtą turtą išieškojimo, nes jis nėra įregistruotas L. M. vardu.Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojama nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie nuosavybės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 str.). Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo (pirkėjas) (CK 4.256 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d.). Registruojant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, nuosavybės teisės atsiradimą (tokie dokumentai yra nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis ir daikto perdavimo aktas (ar kitoks dokumentas) arba tik nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, jeigu daikto perdavimo momentas numatytas šioje sutartyje (t. y. sutarties sudarymas ir daikto perdavimas sutapo).CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatyta pardavėjo teisių gynimo galimybė, kuria naudodamasis pardavėjas gali reikalauti iš teismo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties ir daikto perdavimo akto ar kitokio dokumento pagrindu, jeigu pirkėjas, kuriam perduotas nekilnojamasis daiktas, vengia įregistruoti įgytą nuosavybės teisę. Teismui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, nuosavybės teisė registruojama teismo sprendimo pagrindu. Kadangi tokio pobūdžio bylose ginčo iš esmės dėl nuosavybės teisės disponavimo nėra, todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo atlikti techninio pobūdžio veiksmą – išviešinti viešame registre – išdavimo. Taigi, tokios bylos nagrinėjamos kaip bylos dėl teismo leidimų išdavimo supaprastinto proceso tvarka (CPK 579–582 str.).Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškė prašymą įpareigoti Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarą pateikti bankroto administratorei suinteresuoto asmens L. M. sudarytos 0,06 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties nuorašą ir duoti leidimą pareiškėjai kaip bankrutavusios L. M. individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei viešame registre įregistruoti L. M. nuosavybės teisę į įsigytą nekilnojamąjį turtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. į 0,06 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tam, kad būtų galima spręsti klausimą dėl teismo leidimo atlikti minėtą veiksmą išdavimo, būtina išsiaiškinti, ar iš tikrųjų minėtas turtas buvo perleistas L. M.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-09-19 išrašas patvirtina, kad minėtas žemės sklypas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleistas L. M.. Esant nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, spręstina, kad vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį L. M. individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, administratorė turi teisę nukreipti išieškojimą į minėtą žemės sklypą, tačiau negali to padaryti dėl to, kad L. M. nuosavybės teisės į sklypą nėra įregistruota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorė pagrįstai nusprendė kreiptis į pirmosios instancijos teismą su atitinkamais reikalavimais, kurių netenkinus, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą viešame registre negali būti įregistruota, o kartu negali būti įvykdyta Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-18 nutartis. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl to, kad pareiškimas turėtų būti paduodamas įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes reikalavimas kyla iš teismo nutarties, priimtos įmonės bankroto byloje, nėra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atitinkami reikalavimai (pvz., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo ir kt.) gali būti nagrinėjami atitinkamame apylinkės teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą (ĮBĮ 14 str. 3 d.).Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pažeidė procesines teises normas, reglamentuojančias teismingumą, todėl skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina. Kadangi, pareiškimo priėmimo klausimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos bankrutavusios L. M. individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.