Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. 2022 m. kovo 31 d., apie 23.27 val., Vilniuje, Kirtimų g. – Lentvario g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta, padarė nusikaltimą ir nusikaltimui nėra jokio pateisinimo. Sustojo prieš Vilnių stovėjimo aikštelėje ir planavo padaryti pertrauką, kuri būtina pagal KET. Pajuto, kad pavargo ir nusprendė aikštelėje pernakvoti. Aikštelė prie kelio, triukšmas, kelias laisvas ir nutarė važiuoti iki galo. Aikštelėje gėrė degtinę, išgėrė kažkur 0,5 l. Nuo išgėrimo pradėjo vairuoti po 30 min. Kai važiavo, nesijautė apsvaigęs, atvirkščiai. Prieš tai jautėsi pavargęs, išgėrė, pastovėjo ir pajuto, kad jam geriau. Savo elgesį vertina labai blogai, bet pastatė ne tik save, bet ir savo šeimą į tokią padėtį.

Galima laiduotoja M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras ir ji su juo nuo (duomenys neskelbtini) metų santuokoje, dirbo firmoje, o dabar nedarbingume jau (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio pati jaučiasi kalta, nes nuo kovo mėnesio susirgo ir gal kažką pasakė jam telefonu, pradėjo verkti, nepasakys, kas įvyko dėl jos elgesio. Paskui kalbėjo, ar tai psichologinės problemos, ar nervai, bet savęs negali pateisinti. Vyro elgesio visiškai nepateisina, tai neleistina sėsti už vairo išgėrus ir jam tai pamoka visam gyvenimui. Vyras dėl įvykio gailisi ir prašo atleidimo visos šeimos, jos. Vyrui darytų teigiamą poveikį, tuo įsitikinusi, nes ir jis pats tai suprato, nes likti be jo mylimo darbo sunku. Jie su vyru daug kalbėjosi, vaikai atvažiavo, anūkai, jis suprato, kad šitame darbe jau nedirbs, reiks įsidarbinti. Dabar reikia ieškoti išeities, nes jų bloga materialinė padėtis. Suprantama, kad padarė klaidą ir reiks atsakyti, bet ir jie nukentėjo. Vyras būdavo, kad išgerdavo, bet švenčių metu, taip nevartoja alkoholio. Yra vyrui autoritetas, nes jau vien tai, kad pragyveno kartu (duomenys neskelbtini) metus kartu, vaikai, anūkai. Ji turi problemų su sveikata ir jis jai padeda, jis jos atrama, nes vaikai jau suaugę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir jo gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2022 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022 m. kovo 31 d. apie 23.27 val., Vilniuje Kirtimų g., (duomenys neskelbtini) pilietis I. S., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabinta puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.65 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje A, vairuotoju, dirba su krovininiais automobiliais, vežioja prekes į pabaltijo valstybes. Dirba su minėtai įmonei priklausančiu automobiliu DAF, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bei įtarime minėta puspriekabe. Vakar po pietų jis gavo užduotį nuvežti 3 krovinius iš vienos vietos, iš Rygos į Vilnių. Vienas, pagrindinis krovinys, skirtas B, o kiti neatsimena. Berods krovinį turėjo pristatyti į Metelių gatvę, ar kažkas panašaus, tiksliai nepamena. Jis vakar pasiėmė krovinį apie 19.30 val. Rygoje ir išvažiavo į Vilnių. Tada buvo blaivas. Išvažiavus į Vilnių, pakeliui, netoli Maišiagalos jis vairuodamas pradėjo vartoti pipirinę degtinę. Tai buvo apie 22.30 val. Jis išgėrė pusę litro tokios degtinės. Tiesiog važiavo ir gėrė, net nestojo. Tiesiog yra peršalęs, taip norėjo, kad kiek palengvėtų, nors pats supranta, kad tai negalima, net pas juos Latvijoje taip pat už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Galimai įtarime nurodytu adresu jis pastebėjo, kad už jo šviesos ir garsinius signalus įjungė policijos ekipažas. Jis tada buvo sustabdytas, iškart sustojo. Jam patikrino neblaivumą, tikrino 2 kartus, negali pasakyti, kiek tiksliai įpūtė kiekvieną kartą, tačiau tai gali būti tiek, kiek nurodyta įtarime. Tada jis buvo sulaikytas, o automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Jis telefonu dar informavo įmonės vadovą, kad jis ir automobilis sulaikyti Vilniuje. Nori pasakyti, kad automobilis yra pakrautas. Automobilio dokumentai, t. y. techninis pasas, draudimas ir kita liko kabinoje. Dėl to, ką padarė, gailisi (t. 1, b. l. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2022 m. kovo 31 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su kolega N. P. su tarnybiniu policijos pareigūnų žymėtu automobiliu. 2022 m. kovo 31 d. apie 23.22 val. per radijo ryšį išgirdo pranešimą nuo VPK OVS budėtojo, kuris nurodė, kad Gariūnų gatve nuo parduotuvės „Depo“ kryptimi link Gariūnų turgaus važiuoja sunkvežimis su prikabinta puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas įtartinai manevruoja kelyje ir galimai yra neblaivus. Kadangi tuo metu buvo netoli, todėl sustojo Kirtimų – Lentvario gatvių sankryžoje ir laukė, kol iki jų atvažiuos minėtas vilkikas. Po kelių minučių pamatė atvažiuojantį sunkvežimį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabinta puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), supratę, kad tai yra sunkvežimis, apie kurį pranešė vyriausiojo policijos komisariato budėtojas, iš karto jį sustabdė, sustojus sunkvežimiui bei priėjus prie jo buvo nustatyta, kad jį vairuoja (duomenys neskelbtini) pilietis I. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą bei (duomenys neskelbtini) pasą. Pradėjus bendrauti su vairuotoju iš karto buvo nustatyta, kad vairuotojas yra neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, vairuotojas išlipęs iš kabinos svirduliavo ir sunkiai stovėjo ant kojų, paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, jis nurodė, kad gėrė degtinę prieš 30 min. iki tol, kol jie jį sustabdė. Sustabdymo vietoje vairuotojui buvo patikrintas blaivumas su tarnybiniu alkoholio matuokliu „Drager“, pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1.82 promilės neblaivumo laipsnis, antro patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1.65 neblaivumo laipsnis, vairuotojas su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Apie tai buvo pranešta VPK OVS budėtojui, kuris iškvietė tralą į įvykio vietą, iš kurios sunkvežimis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabinta puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į laikino saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21. Vairuotojas iš įvykio vietos buvo pristatytas į VPK OVS patalpas (t. 1, b. l. 9).

2022 m. kovo 31 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad I. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinimo alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0210, Nr. 1540540 2022 m. kovo 31 d. 23.27 val. nustatytas 1,82 promilės neblaivumas, o 23.47 val. 1,65 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 15).

Transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta, kad krovininis automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A (t. 1, b. l. 31).

VšĮ „Emprekis” pažymoje nurodyta, kad krovininio automobilio DAF XF105.460 FT Space Cab vertė Lietuvoje yra 18 730,90 Eur be PVM, kaina su PVM – 23 710 Eur (t. 1, b. l. 32).

2021 m. balandžio 12 d. nutarimu I. S. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 88).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 203,04 Eur (t. 2, b. l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog I. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo I. S. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. S. parodė, kad padarė nusikaltimą ir nusikaltimui nėra jokio pateisinimo. Sustojo prieš Vilnių stovėjimo aikštelėje ir planavo padaryti pertrauką, kuri būtina pagal KET. Pajuto, kad pavargo ir nusprendė aikštelėje pernakvoti. Aikštelė prie kelio, triukšmas, kelias laisvas ir nutarė važiuoti iki galo. Aikštelėje gėrė degtinę, išgėrė kažkur 0,5 l. Nuo išgėrimo pradėjo vairuoti po 30 min. Kai važiavo, nesijautė apsvaigęs, atvirkščiai. Prieš tai jautėsi pavargęs, išgėrė, pastovėjo ir pajuto, kad jam geriau. Savo elgesį vertina labai blogai, bet pastatė ne tik save, bet ir savo šeimą į tokią padėtį.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: neblaivumo nustatymo aktas, liudytojo M. S. parodymai, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, duomenys apie transporto priemonę. I. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

M. S. bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl I. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodė, kad yra I. S. žmona, su savo vyru užaugino (duomenys neskelbtini) vaikus, dabar auga (duomenys neskelbtini) anūkai, kartu su vyru rūpinasi šeimos reikalais. I. S. apibūdina kaip atsakingą, pareigingą ir darbštų asmenį. Mano, kad jis vairavo išgėrus dėl psichologinių problemų. Labai pergyveno dėl to. Yra įsitikinusi, kad jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Mano, kad sugebės padaryti savo vyrui teigiamą įtaką, kad jis nepažeidinėtų įstatymų ir kitų teisės reikalavimų (t. 2, b. l. 78).

Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl I. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

I. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 94). I. S. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad I. S. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

M. S. yra kaltinamojo sutuoktinė, šiuo metu dėl sveikatos problemų laikinai nedirba. Anksčiau darbe charakterizuojama kaip atsakinga, lengvai išmokstanti naujų dalykų, gebanti prisitaikyti prie įvairių darbo sąlygų darbuotoja (t. 2, b. l. 75). Teisiamojo M. S. posėdžio metu neigiamai vertino I. S. veiksmus, teigė galinti daryti jam teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į M. S. asmenines savybes ir finansinę padėtį, tai yra į tai, kad ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, šiuo metu nedirba, kadangi yra nedarbingume, taigi jos finansinė padėtis nėra itin gera, laidavimas skiriamas be užstato. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis I. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad I. S. padarė nusikalstamą veiką, vairavo automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – SIA MTRANSPO. Byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo teismas pažymi, kad iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad krovininio automobilio DAF XF105.460 FT Space Cab vertė Lietuvoje yra 18 730,90 Eur be PVM, kaina su PVM – 23 710 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti dalį krovininio automobilio vertės, t. y. 3 000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo 203,04 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nustatė, kad šiuo metu I. S. nedirba, taigi jo finansinė padėtis nėra itin gera. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš I. S. netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas kompetentingai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. S. (I. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos M. S. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti I. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. S. konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) valstybės naudai.

I. S. taikomą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 203,04 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti kompetentingai institucijai.

Išaiškinti I. S., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. S., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.