Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys O. Ž., G. Ž., AB DNB bankas, antstolis I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti J. S.. Nurodė, kad ji atitinka fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtinas sąlygas, nes sąžiningai nesugeba kreditoriams grąžinti daugiau nei 195 619,69 Eur dydžio pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurie pagrinde susidarė dėl su buvusiu sutuoktiniu – suinteresuotu asmeniu O. Ž., iš AB DNB banko (toliau Bankas) 2006 m. sausio 11 d. paimto 196 974,61 Eur (680 000 Lt.) kredito nekilnojamojo turto pirkimui ir remontui (toliau kreditas/Kredito sutartis). Sudarant Kredito sutartį buvo įkeistas nekilnojamas turtas, kuris parduotas, neįstengiant mokėti kredito įmokų. Pažymi, kad nors kredito gavėjais buvo nurodyti du asmenys - pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis O. Ž., tačiau visi pinigai buvo išmokami išimtinai į O. Ž. banko sąskaitą ir jais naudojosi vienas. 2015 m. vasario 12 d. nutraukus santuoką, prievolė Bankui liko solidari. Pareiškėja paaiškino, jog turi tris kreditorius: AB DNB bankas (reikalavimo dydis yra 191 086,64 Eur, ši prievolė solidari kartu su O. Ž.); pilnametė neįgali dukra G. Ž. (reikalavimo dydis 4 006 Eur (tai asmeninė pareiškėjos skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį) ir antstolis I. G., vykdantis abu išieškojimus, - reikalavimas 527,05 Eur. Prievolių įvykdymas kreditoriams šiuo metu nėra užtikrintas jokiais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais Pažymėjo, jog dukrai yra nustatytas neįgalumas ir 40 proc. darbingumas. Kitų skolininkų neturi. Pareiškėjos teigimu, ji negali įsipareigojimų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių - nepakankamų pajamų, nes dirbdama Ugdymo plėtotės centre, gauna 539,60 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą ir jo nepakanka, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais. Kitokio turto neturi. Pažymėjo, kad turi neįgalią motiną B. R. (gimusią 1929 m.), gyvenančią Utenoje, kuriai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir būtina nuolatinė slauga, todėl pareiškėjai tenka dažnai vykti į Uteną slaugyti neįgalią motiną. Pareiškėjos teigimu, būtiniems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį jai reikalinga apie 300 Eur. Esmine savo nemokumo priežastimi pareiškėja laiko Banko reikalavimą sumokėti 191 086,64 Eur, t.y. tokios sumos sumokėjimas objektyviai yra neįmanomas, todėl laiko save nemokia FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, todėl jai turi būti iškelta bankroto byla.Suinteresuotas asmuo O. Ž. atsiliepime nurodė neprieštaraujantis, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, kad 2006 metais jis kartu su pareiškėja sudarė Kredito sutartį su AB DNB banku. Nutraukus santuoką su pareiškėja, skola liko bendra ir Bankas pradėjo priverstinį įsiskolinimo išieškojimą. Taip pat nurodo, kad daugiau turto, į kurį būtų galima nukreipti Banko išieškojimą, jis neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. Ž. pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos skola didžiausiam kreditoriui - Bankui, yra solidari su O. Ž.. Teismas, įvertinęs Kredito ėmimo tikslą, sprendė, kad jis buvo paimtas tikslu tenkinti ne tik suinteresuoto asmens O. Ž., bet ir pareiškėjos (šeimos) poreikius. Teismo vertinimu, beveik pusė pareiškėjos turimų įsipareigojimų kreditoriams yra bendri (solidarūs) pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio O. Ž. įsipareigojimai ir turi būti tenkinami iš šių abiejų asmenų turimo turto. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo O. Ž. į bylą pateiktame atsiliepime nurodęs, jog nėra galimybės grąžinti skolos Bankui, nes nėra jokio turto, teismui nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra išsamių duomenų apie solidaraus skolininko dabartinį turtą. Teismas nustatė, jog pareiškėjos gaunamas atlyginimas siekia apie 539,60 Eur, todėl vien iš jos gaunamų pajamų (apie 600 Eur kas mėnesį), atėmus pareiškėjos nurodytą būtiniesiems poreikiams kas mėnesį reikalingą 300 Eur sumą, gaunasi, kad kiekvieną mėnesį pareiškėja gali skirti mažiausiai apie 300 Eur kreditorių įsiskolinimams dengti. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų kokią sumą galėtų skirti bendraskolis, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatavo, jog pareiškėjos teigimas, kad ji skolų negrąžintų per visą gyvenimą, yra nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nurodydama, jog reikalingos papildomos lėšos sergančios motinos slaugai, jų nenurodo būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sąraše. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja negalėjo paaiškinti iš kokių lėšų bus sumokama turto administratoriui. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjos tvirtinimas apie jos įsiskolinimą yra pagrįstas vienpusiškais (tik jos padėtį patvirtinančiais) įrodymais apie jokio likvidaus turto nebuvimą bei gaunamų pajamų, kurių nepakanka ir ateityje nepakaks skoliniam įsipareigojimui įvykdyti ir sprendė, kad nesant tikslių duomenų apie tikrąją solidariųjų bendraskolių turtinę padėtį, nėra galimybės nustatyti tikrojo pareiškėjos skolų ir turto santykio, o tuo pačiu konstatuoti pareiškėjos nemokumo FABĮ prasme. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog pareiškėja negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų ir, pareiškėjos argumentus apie jos nemokumą atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.Teismas konstatavo, jog ištyrus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei pareiškėjos paaiškinimus, byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. Ž. būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios, todėl teismas atsisako jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), nes bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui - atkurti asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja R. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016, kurioje buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą solidariajam skolininkui, kadangi faktinė situacija nagrinėjamoje byloje yra priešinga nei nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino O. Ž. turtinės padėties, o O. Ž. pats tokių duomenų nepateikė; į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog O. Ž. turi didesnę nei 2 000 000 Eur skolą mokesčių inspekcijai, taip pat daugiau nei 190 000 Eur skolą bankui ir jokio likvidaus turto neturi. Pareiškėja neturi duomenų nei apie O. Ž. gaunamas pajamas, nei apie galimybes mokėti įmokas bankui. Pareiškėja nėra atsakinga už O. Ž. ir jo veiksmus atsisakant dengti solidarią skolą AB DNB bankui. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo minėta, jog pagal kredito sutartį sudarytą su AB DNB banku, kredito gavėjai turėjo būti pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis O. Ž., tačiau visi pinigai buvo išmokami išimtinai O. Ž. į jo asmeninę banko sąskaitą. Pareiškėja AB DNB banko išmokėtais pinigais nesinaudojo ir nežino kam jie buvo panaudoti, nes jais disponavo - išimtinai O. Ž.. Apeliantės teigimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad O. Ž. turi itin didelių skolų. Pavyzdžiui, pagal Vilniaus apskrities VMI sprendimą, asmeniškai iš O. Ž. yra nuspręsta išieškoti 2 086 927,73 Eur (7 205 744,07 Lt) dydžio mokestinė nepriemoka užsienio valstybei. Pastebi, jog solidari pareiškėjos ir O. Ž. skola AB DNB bankui yra 191 086,64 Eur, t. y. asmeninė O. Ž. mokestinė nepriemoka užsienio valstybei yra beveik 11 kartų didesnė nei skolai, dėl kurios pareiškėja, kaip solidari skolininkė prašo iškelti jai bankroto bylą. Pareiškėja su O. Ž. išsituokė 2015 m. vasario 12 d., nors bendrą ūkį tvarkyti buvo nutraukusi kur kas ankščiau. Pareiškėja neturi ir negali turėti jokios objektyvios informacijos apie buvusio sutuoktinio O. Ž. turtą ir turimus skolinius įsipareigojimus, nes tokia informacija pareiškėjai yra neprieinama. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas įgaliojimus, nesiėmė aktyvių veiksmų nustatant O. Ž. turimą turtą, o būtent: 1) neužklausė nekilnojamojo turto registro apie O. Ž. turimą nekilnojamąjį turtą, neužklausė VĮ Regitros dėl O. Ž. įregistruotų transporto priemonių ir kitų turtą registruojančių registrų, 2) neįpareigojo O. Ž., kaip byloje dalyvaujančio suinteresuoto asmens pateikti informaciją apie turimą turtą. Apeliantės nuomone, negalima sutikti su teismo pozicija, jog pareiškėjai nepateikus duomenų apie solidarųjį skolininką O. Ž. (nors pareiškėja pateikė duomenis apie O. Ž. skolas, apie turimą turtą O. Ž. pats nurodė atsiliepime) bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai yra negalimas. Pareiškėja neturi ir negali turėti duomenų apie trečiąjį asmenį, įskaitant jo turimą turtą ir skolas, o šias aplinkybes turi pareigą nustatinėti teismas.Skundžiamoje nutartyje remiamasi klaidinga aplinkybe, jog pareiškėjos mėnesinės pajamos tėra 539,60 Eur. Pareiškėja dirba biudžetinėje įstaigoje. Po Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (TAR, Nr. 1764) įsigaliojimo padidėjo didžiosios dalies tokiose įstaigose dirbančių darbuotojų atlyginimai, todėl pareiškėjos mėnesinės pajamos pakilo iki apytiksliai 600 Eur per mėn., atskaičius mokesčius.Aplinkybes iš kokių lėšų bus sumokama turto administratoriui pareiškėja paaiškino teismui 2017 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu. Tam, kad būtų atsiskaitoma su bankroto administratoriumi pakanka ir pareiškėjos darbo užmokesčio lėšų, neatsižvelgiant į ateityje užplanuotas gauti papildomas pajamas. Pareiškėja taip pat paaiškino, jog siekiant pasirengti Seimo ir Vyriausybės inicijuojamai aukštųjų mokyklų pertvarkai (sujungimui) Pareiškėjos darbovietėje su LR Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimu bus pradėti vykdyti papildomi su pasirengimu reformai susiję projektai. Kitaip tariant, pareiškėjai buvo pasiūlyta toje pačioje darbovietėje įsidarbinti papildomam projektų vykdymo darbui, dėl ko jos pajamos turėtų pakilti dar papildomai 290 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius.Be to, net ir atsižvelgiant tik į „pagrindines“ pareiškėjos pajamas iš darbinės veiklos (600 Eur atskaičius mokesčių), iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra reikalinga apie 300 Eur per mėn. Taigi, kita pusė pareiškėjos pajamų iš darbo užmokesčio (300 Eur per mėn.) galės būti skiriama atsiskaitymui su kreditoriais ir su bankroto administratoriumi, o atsižvelgiant į pareiškėjos papildomas pajamas tokioms išlaidoms iš viso galės būti skiriama daugiau nei 590 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, tam, kad atsiskaityti su bankroto administratoriumi pakanka ir pareiškėjos darbo užmokesčio lėšų, neatsižvelgiant į papildomas pajamas.Pareiškėja nenurodė, jog jai yra reikalingos papildomos lėšos sergančios motinos slaugai, todėl tokių išlaidų atskirai ir nebuvo išskirta būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sąraše, tačiau teismo prašė atsižvelgti į šį faktą vertinant pareiškėjos būtinąsias išlaidas ir jų pagrįstumą.Pareiškėja nurodė, kad jai mėnesiui pragyventi reikia ženkliai mažesnės sumos, t. y. 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjos nurodyta būtinųjų išlaidų suma atitinka ne tik pareiškėjos, bet ir kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-269-219/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužtenka jo įsipareigojimams padengti, o nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui. Todėl teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skoliniams įsipareigojimams vykdyti, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-217-969/2015, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl solidariosios prievolės įtakos sprendžiant fizinio asmens nemokumo klausimą yra konstatavęs, kad nors FABĮ nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Jeigu pareiškėjo solidariajam bendraskoliui priklausančio areštuoto turto pardavimo atveju būtų padengtas visas abiejų solidariųjų skolininkų įsiskolinimas, yra objektyvios galimybės išieškoti visą kreditorės naudai išieškomą sumą iš kitam skolininkui priklausančio turto. Esant šiai galimybei, pareiškėjo prievolė kreditorei būtų pasibaigusi ir jis neatitiktų FABĮ pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016). Esant nurodytai formuojamai kasacinio teismo praktikai, sprendžiant dėl pareiškėjo nemokumo, turi būti vertinama ir solidariojo skolininko turtinė padėtis, ir jo galimybės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas kaip pagrindą atsisakyti kelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, nurodė, kad pareiškėjos būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytosios, todėl bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui - atkurti asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, konstatavęs, jog pareiškėjos skola didžiausiam kreditoriui – AB DNB bankui, yra solidari su pareiškėjos buvusiu sutuoktiniu O. Ž., kas reiškia, jog beveik pusė pareiškėjos turimų įsipareigojimų kreditoriams yra bendri (solidarūs) pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio įsipareigojimai ir turi būti tenkinami iš šių abiejų asmenų turimo turto, tačiau teismas neturi išsamių duomenų apie solidaraus skolininko dabartinį turtą. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pabrėžė, kad pareiškėjos tvirtinimas apie jos įsiskolinimą yra pagrįstas vienpusiškais (tik jos padėtį patvirtinančiais) įrodymais apie jokio likvidaus turto nebuvimą bei gaunamų pajamų, kurių nepakanka ir ateityje nepakaks skoliniam įsipareigojimui įvykdyti, todėl, nesant tikslių duomenų apie tikrąją solidariųjų bendraskolių turtinę padėtį, nėra galimybės nustatyti tikrojo pareiškėjos skolų ir turto santykio, o tuo pačiu konstatuoti pareiškėjos nemokumo FABĮ prasme. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog pareiškėjai nepateikus duomenų apie solidarųjį skolininką O. Ž. bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai yra negalimas. Pareiškėjos teigimu, ji neturi ir negali turėti duomenų apie trečiąjį asmenį, įskaitant jo turimą turtą ir skolas, o šias aplinkybes turi pareigą nustatinėti teismas. Pažymi, kad trečiasis asmuo O. Ž. savo atsiliepime pripažino, kad AB DNB banko išmokėtus pinigus naudojo vienas savo interesais (o ne šeimos) ir šiuo metu jokio turto neturi. Atkreipia dėmesį, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad O. Ž. turi itin didelių skolų. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau galimos situacijos, kai teismas turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Tokiems atvejams priskirtini CPK ir kitų įstatymų nustatyti atvejai, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str. FABĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 01 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes, iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 07 03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-434-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-56/2015). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje trūksta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti tikrąją solidariųjų bendraskolių turtinę padėtį, bei nustatyti tikrojo pareiškėjos skolų ir turto santykį, privalėjo imtis procesinių priemonių ir pareikalauti papildomų įrodymų tiek iš pareiškėjos, tiek iš trečiojo asmens O. Ž., ar pasinaudoti teise ex officio rinkti įrodymus, t.y. užklausti nekilnojamojo turto ar kito turto registrus apie O. Ž. (ne) turimą registruotiną turtą ir pan. Tokia teismo teisė įtvirtinta ir FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepakankamai tyrė ir pasisakė dėl pareiškėjos (ne)mokumo. Pažymėtina, kad išvada dėl fizinio asmens (ne)mokumo turi būti konkreti, motyvuota, paremta faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl toks menamas mokumo konstatavimas nėra pakankamas nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis ir visapusiškai bei kompleksiškai netyrė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktui taikyti reikšmingų aplinkybių, t.y. nepakankamai ištyrė pareiškėjos galimybės vykdyti savo įsipareigojimus, atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, jog visi pareiškėjos įsiskolinimai yra išieškomi priverstine tvarka, taip pat nevertino pareiškėjos (ne)mokumo sąžiningumo aspektu ir pan. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su apeliantės (ne) mokumu, liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, o dėl to galėjo būti nepagrįstai atsisakyta iškelti apeliantei bankroto bylą. Taigi skundžiama nutartis naikinama ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su gaunamomis ir numatomomis gauti pajamomis, taip pat dėl pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydžio ar administratoriaus atlyginimui galimų skirti lėšų, kadangi šiuos klausimus privalės spręsti pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pareiškėjos R. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys O. Ž., G. Ž., AB DNB bankas, antstolis I. G., perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.