Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-994-370/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-19
Bylos Nr.: e2-994-370/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01409-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-994-370/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.1.9.1.3; 3.3.2.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finance Guru“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“, Sakartvelo Respublikoje registruotas juridinis asmuo LLC „Geobuilders“ ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ATEA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti nepagrįstu ir panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. spalio 6 d. sprendimą nutraukti 2018 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. A62-151/18(3.10.21-TD2) dėl dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje, statybos darbų su darbo projekto parengimu dėl esminio sutarties pažeidimo ir pripažinti, kad ieškovė nepadarė esminio 2018 m. rugsėjo 18 d. sutarties Nr. A62-151/18(3.10.21-TD2) dėl dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje statybos darbų su darbo projekto parengimu pažeidimo.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2018 m. balandžio 30 d. Centrinės viešųjų pirkimų sistemos informacinėmis priemonėmis buvo paskelbtas perkančiosios organizacijos (atsakovės) (projekto valdytojas – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir VVK)) tarptautinės vertės Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbų su darbo projekto parengimu pirkimas atviro konkurso būdu, pirkimo Nr. 369861 (toliau – ir Pirkimas).

3. UAB „LitCon“, atstovaujama laikinai einančio direktoriaus pareigas E. K., UAB „ATEA“, atstovaujama projektų vadovo A. K., ir LLC „Geobuilders“, atstovaujama direktoriaus S. P. (toliau kartu – partnerės), 2018 m. birželio 25 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS-1 (toliau – JVS), kurios pagrindu partnerės susitarė, kad partnerės apjungs savo organizacinį ir finansinį potencialą, profesines žinias ir įgūdžius ir susitaria kartu dalyvauti konkurse (Pirkime) kaip bendrai veiklai susivieniję asmenys, pateikdamos vieną bendrą konkurso pasiūlymą ir vykdydamos konkurso užduotis (JVS 1.1 papunktis). Partnerės taip pat susitarė, kad pagrindinis partneris yra UAB „LitCon“, su kuriuo laimėjus konkursą, Pirkimo sutartį visų jungtinės veiklos sutarties partnerių vardu, pasirašys UAB „LitCon“ laikinai einantis direktoriaus pareigas E. K. (JVS 2.1 papunktis). Pagal JVS 2.3 papunktį šalys susitarė, kad, partnerėms laimėjus konkursą, UAB „LitCon“ atliks apie 80 proc. visų su konkursu susijusių darbų – dalį bendrųjų ir dalį specialiųjų darbų, dalį projektavimo paslaugų (projektavimo paslaugas, išskyrus specialiųjų (elektrotechnikos) darbų projektavimo paslaugas), UAB „ATEA“ atliks dalį specialiųjų darbų – visus elektrotechnikos darbus, dalį projektavimo paslaugų (elektrotechnikos dalies projektavimo paslaugas), tai sudarys apie 10 proc. visų su konkursu susijusių darbų, ir LLC „Geobuilders“ atliks apie 10 proc. visų su konkursu susijusių darbų – dalį bendrųjų ir dalį specialiųjų darbų.

4. Partnerėms laimėjus Pirkimą, atsakovė ir UAB „LitCon“, UAB „ATEA“, LLC Geobuilders, atstovaujamos pagrindinės partnerės UAB „LitCon“ laikinai einančio direktoriaus pareigas G. B., 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. A62-151/18(3.10.21-TD2) dėl dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje, statybos darbų su darbo projekto parengimu (toliau – Sutartis). Sutarties vertė – 4 866 000,11 Eur be PVM (5 888 108,26 Eur su PVM).

5. Pagal JVS kiekviena partnerė turėjo atsakyti už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui, tačiau dėl UAB „LitCon“ apgaulės ir ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir ERGO), kaip draudėjo, pareigų neatlikimo, 2018 m. rugsėjo 20 d. sudaryta sutartis Nr. AT 82165 (toliau – Laidavimo sutartis), kurios pagrindu ERGO laiko ieškovę solidariai atsakinga prieš ERGO laidavimo draudimo sumą, kuri buvo minėtos draudimo bendrovės sumokėta AB „Šiaulių bankas“, šiam išmokėjus atsakovei 323 000 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą pagal Sutartį.

6. Partnerės 2018 m. spalio 17 d. pasirašė Susitarimą Nr. 1 „Dėl 2018 m. birželio 25 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS-1 vykdymo“ (toliau – Susitarimas dėl JVS), kurio pagrindu partnerės susitarė, kad UAB „ATEA“ atliks 100 proc. elektrotechnikos darbų numatytų Konkurso sąlygose, išskyrus Sąnaudų žiniaraštyje Nr. 8 numatytus Elektrotechnika 10kV (ESO), darbus (Susitarimo dėl JVS 1 punktas). Susitarimo dėl JVS 2 punkte partnerės susitarė, kad UAB „ATEA“ visus su elektrotechnika susijusius darbus atliks už fiksuotą 167 559,92 Eur be PVM kainą.

7. Vėliau ieškovei tapo žinoma, kad UAB „LitCon“ turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nes Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2623-2583/2019 UAB „LitCon“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovė raštais kreipėsi į UAB „LitCon“ dėl informacijos apie Sutarties vykdymą suteikimo, tačiau UAB „LitCon“ atsakymų nei žodžiu, nei raštu nepateikė. UAB „LitCon“ žodžiu nurodė, kad UAB „ATEA“ turėtų sumokėti 500 000 Eur, jog UAB „LitCon“ pasitrauktų iš JVS arba perleistų UAB „ATEA“ pagrindinio partnerio statusą. Taip pat ieškovei tapo žinoma, kad tikrasis UAB „LitCon“ tikslas buvo dalyvauti ir laimėti Pirkimą, pasinaudojus ieškovės gera finansine padėtimi, kuri buvo būtina siekiant atitikti Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus tiekėjams.

8. Atsakovė 2021 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą dėl Sutarties vienašalio nutraukimo dėl esminių jos pažeidimų, tačiau ieškovės vertinimu šiuo konkrečiu atveju Sutartis iš esmės buvo nutraukta dėl UAB „LitCon“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės apgaulės sudarant Laidavimo sutartį ir JVS.

Šalies argumentai

9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad JVS, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta, pagrindu ieškovė kaip tiekėjų grupės narė prisiėmė solidariąją atsakomybę (tokią atsakomybės formą numatė tiek Pirkimo dokumentai, tiek įstatymas) prieš atsakovę dėl tinkamo Sutarties vykdymo. Sutartį iš esmės pažeidė tiekėjų grupė, todėl kiekvienas jos narys yra vienodai kaltas dėl Sutarties pažeidimo.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad JVS partnerių nesutarimai vykdant Sutartį negali pateisinti netinkamo Sutarties vykdymo. Tokie nesutarimai (dėl Sutarties vykdymo turi būti nedelsiant sprendžiami vadovaujantis jungtinės veiklos santykius reguliuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatomis, taip pat kitais teisės aktais, nelaukiant kol atsiras neigiamos pasekmės bet kuriam jungtinės veiklos partneriui ir (arba) kreditoriui.

Šalies argumentai

11. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių (ieškovės ir atsakovės pasirašytą) 2023 m. liepos 28 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad: 1) ieškovė atsisako atsakovės atžvilgiu civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, 2) Šalys susitaria, kad Sutartis yra laikoma nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo nuo 2021 m. lapkričio 5 d.; 3) atsakovė sutinka bei patvirtina, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, nesusiję su ieškovės individualiu elgesiu ir iš ieškovės nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei ji padarė tiems trūkumams pašalinti; 4) nutraukus sutartį, nėra pagrindo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsniu, ir tai nesudaro pašalinimo pagrindo pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį ir bylą nutraukė.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taikos sutarties turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų. Šalims taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos ir suprantamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Trečiasis asmuo BUAB „Litcon“ atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir grąžinti taikos sutarties tvirtinimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti byloje pateiktą taikos sutartį kaip prieštaraujančią viešajam bei BUAB „LitCon“ interesams; 2) apie paaiškėjusius galbūt įžvelgtinus atsakovės atstovų veiksmuose nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo tarnyba, kt.) požymius, informuoti prokuratūrą, priimant dėl to atskirąją nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė teisės trečiajam asmeniui BUAB „LitCon“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pareikšti nuomonę dėl ieškovės ir atsakovės prašymo patvirtinti taikos sutartį, todėl buvo pažeistas šalių rungimosi principas ir BUAB „LitCon“ interesai bei viešasis interesas.

14.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atlikti esminiai Sutarties pažeidimai yra aiškūs ir įrodyti, todėl ieškovės bandymas kaltę suversti kitiems asmenims dėl savo neveikimo nesudaro pagrindo išskirti ją iš tiekėjų grupės (partnerių) ir nelaikyti jos Sutarties šalimi.

14.3. Atsakovė, nuosekliai kelis metus įrodinėjusi, kad ieškovė yra solidariai atsakinga už Sutarties nutraukimą, bei kad, esant konstatuotam esminiam Sutarties pažeidimui, taikos sutartyje nurodė priešingai, nei kad reglamentuoja imperatyvios įstatymo nuostatos jos pačios ankstesniu teigimu.

14.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino kilusiam ginčui svarbių aplinkybių – 1) kokius dėl ieškovės atlikto esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo nutraukus Sutartį nuostolius patyrė atsakovė; 2) kokią įtaką tokių nuostolių išieškojimui iš visų solidariai atsakingų JVS dalyvių ir konkrečiai iš ieškovės, turės šios taikos sutarties tvirtinimas, joje pačiai atsakovei siurpriziškai raštu pripažįstant (priešingai visai savo pozicijai iki tol bei bylos rašytiniams įrodymams), kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta Sutartis, nesusiję su ieškovės individualiu elgesiu; 3) dėl kokių priežasčių atsakovei imperatyviai privalant ieškovę įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taikos sutartyje ji sutinka bei patvirtina, kad nutraukus Sutartį, nėra pagrindo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, vadovaujantis VPĮ 91 straipsniu.

14.5. Taikos sutarties nuostatos pažeidžia ir trečiojo asmens interesus, nes privalėjusi kooperuotis bei savarankiškai imtis atsakomybės pagal Sutartį, kai BUAB „LitCon“ susidūrė su finansinėmis problemomis, ieškovė elgėsi priešingai – iš esmės įrodinėjo, kad nieko nedarė, buvo „atribota ir nušalinta ar suklaidinta bei apgauta“, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-276-807/2022 tokių melagingų teiginių pagrindu nesąžiningai siekė nuginčyti jungtinės veiklos sutartį, o tokiu atveju ir pats trečiasis asmuo galbūt būtų išvengęs bankroto.

14.6. Kitose bylose atsakovei atstovaujanti advokatų kontora TGS Baltic, šioje byloje veikia priešingą interesą turėjusios ieškovės naudai ir interesais, ir tokio atstovavimo metu atsakovės nuosekliai dėstyta pozicija byloje pasikeičia į prieštaraujančią viešajam interesui. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teismui priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokuratūrą apie galimus požymius nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo tarnyba), įžvelgtinus atsakovės atstovų veiksmuose.

Atsiliepimas

2. Ieškovė atsiliepime prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1. Ieškovė ieškiniu ginčijo Sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ieškovės atžvilgiu, t. y. ieškovė siekė, kad sutartį vykdžiusį rangovą vieno iš sudariusių subjektų, veikusių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, (ieškovės) atsakomybė būtų individualizuota atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2023 pateiktus išaiškinimus dėl perkančiosios organizacijos pareigos įvertinti kiekvieno iš ūkio subjektų grupės narių (jungtinės veiklos partnerių) individualius veiksmus vykdant viešojo pirkimo sutartį, sprendžiant dėl jų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovė, sudarydama taikos sutartį, ieškovės atžvilgiu neatsisakė jokių reikalavimų pagal Sutartį – Sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo išliko, tačiau, įvertinus ieškovės individualų elgesį Sutarties vykdymo metu, taikos sutartimi buvo išspręstas ieškovės (ne)įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą klausimas – buvo sutarta, jog pagrindo įtraukti nėra.

15.2. Ieškovė siekė Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-276-807/2022 įrodyti, kad JVS buvo sudaryta dėl apgaulės ieškovės atžvilgiu, tačiau ieškovei nepavykus atitinkamų aplinkybių įrodyti teisme ir teismui priėmus nepalankų ieškovei sprendimą, ieškovė išliko JVS šalimi. Aplinkybė, kad JVS nebuvo nuginčyta kaip sudaryta dėl apgaulės, nereiškia, jog taikos sutartimi negalėjo būti individualiai išspręstas ieškovės inicijuotas ginčas dėl jos individualios atsakomybės.

15.3. Taikos sutarties sudarymas, patvirtinimas ir ieškovės neįtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neturi jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o trečiojo asmens samprotavimai apie tai, jog ieškovės kooperavimasis būtų padėjęs išvengti UAB „LitCon“ bankroto, yra visiškai nepagrįsti, nes 2020 m. vasario 17 d. buvo sustabdytas trečiojo asmens kvalifikacijos atestatas dėl pažeidimų su ginču nesusijusiame objekte.

15.4. Trečiasis asmuo pats neginčijo Sutarties nutraukimo, praėjus beveik 2 metams nuo bylos iškėlimo jokių prieštaravimų dėl ieškinio, kuriame būtent ir buvo keliamas ūkio subjektų grupę sudarančių subjektų atsakomybės individualizavimo klausimas bei su tuo susiję reikalavimai, nepareiškė, nepateikė jokios pozicijos į bylą, reikalavimų ar prašymų neteikė, nors, kaip pats nurodo, trečiajam asmeniui buvo net 1,5 metų žinoma apie šalių derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo. Net ir ieškovei pateikus prašymą patvirtinti taikos sutartį, per visą mėnesį iki skundžiamos nutarties priėmimo trečiasis asmuo taip pat nematė reikalo pareikšti prieštaravimus, poziciją dėl neva jo interesus pažeidžiančios taikos sutarties.

15.5. Trečiasis asmuo nenurodė jokių objektyvių argumentų ir nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovei teisines paslaugas teikianti advokatų kontora atliko nusikalstamus veiksmus. Trečiajam asmeniui, manant, kad nusikalstamo pobūdžio veiksmai buvo atlikti, jis turėtų pranešti teisėsaugos institucijoms, o ne teikti nepagrįstus prašymus teismui.

3. Atsakovė atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Taikos sutartis teismui buvo pateikta 2023 m. rugpjūčio 3 d., o patvirtinta 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi – per daugiau nei mėnesio laiką Trečiasis asmuo jokių motyvų dėl taikos sutarties netvirtinimo nepateikė, tačiau dabar trečiasis asmuo užsiima tik deklaratyviu teismo kaltinimu nevykdžius neįvardytų procesinių pareigų.

16.2. Taikos sutartis šioje byloje buvo sudaryta įvertinus jos preambulėje nurodytas aplinkybes ir naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl tiekėjų grupės narių įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą – kasacinis teismas labai aiškiai nurodė, kad visi tiekėjų grupės nariai negali būti automatiškai įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir būtina atlikti individualų su kiekvienu tiekėju susijusių aplinkybių vertinimą.

16.3. Taikos sutartis nepaneigia tarp visų tiekėjų grupės narių sudarytos JVS nuostatų dėl solidariosios atsakomybės prieš užsakovą, taip pat nepaneigia ir teisinio reglamentavimo, kad visi tiekėjų grupės nariai yra solidariai atsakingi prieš užsakovą, jei, pvz., kiltų ginčas dėl nuostolių atlyginimo užsakovui. Taikos sutartyje nėra jokių nuostatų apie tai, kad ieškovė yra kažkokiu būdu atleidžiama nuo solidariosios atsakomybės, jeigu tokia būtų taikoma, prieš ieškovę – taikos sutartyje spręsta tik tiek, kad atsakovė, individualizavusi ieškovės indėlį į Sutarties vykdymą, nematė pagrindo ieškovę įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

16.4. Trečiasis asmuo be jokio teisinio, faktinio pagrindo reiškia kaltinimus ieškovei ir atsakovei dėl nusikalstamų veikų padarymo, dėl kurių neva turėtų būti informuota prokuratūra. Šiuo konkrečiu atveju, trečiojo asmens kaltinimai nėra susiję su taikos su taikos sutarties tvirtinimo klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės ir atsakovės prašymas patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

7. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) internetinės svetainės www.Alfa.lt straipsnį https://www.alfa.lt/verslas/verslo-naujienos/taikos-sutartis-pakvipo-skandalu-vilniaus-savivaldybe-galimai-atsisako-ginti-viesa-interesa/302967/; 2) UAB „LitCon“ ir UAB „Skominta“ 2019 m. liepos 1 d. sudarytą tiekimo ir statybos rangos sutartį; 3) UAB „LitCon“ ir UAB „Skominta“ 2019 m. spalio 30 d. sudarytą susitarimą dėl papildomų darbų ir apmokėjimo už papildomus darbus; 4) Atsakovės, ieškovės, trečiojo asmens UAB „LitCon“, trečiojo asmens LLC „Geobuilders“ ir UAB „Skominta“ 2019 m. liepos 17 d. sudarytą trišalę atsiskaitymo sutartį; 5) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1161-653/2022. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių naujų įrodymų turinį, neturi pagrindo juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

8. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo priimti ieškovės pateiktą internetinės svetainės www.Alfa.lt straipsnį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1161-653/2022. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių ir kitų įrodymų (UAB „LitCon“ ir UAB „Skominta“ 2019 m. liepos 1 d. sudarytą tiekimo ir statybos rangos sutartį; UAB „LitCon“ ir UAB „Skominta“ 2019 m. spalio 30 d. sudarytą susitarimą dėl papildomų darbų ir apmokėjimo už papildomus darbus; atsakovės, ieškovės, trečiojo asmens UAB „LitCon“, trečiojo asmens LLC „Geobuilders“ ir UAB „Skominta“ 2019 m. liepos 17 d. sudarytą trišalę atsiskaitymo sutartį) ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujus įrodymus.

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, bylos proceso

9. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, ieškinyje nurodė tokias faktinį ieškinio pagrindą ir ginčo esmę sudarančias faktines aplinkybes bei jas grindė atitinkamais įrodymais, taip pat suformulavo reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktai).

10. Atsakovė 2018 m. balandžio 30 d. paskelbė konkursą „Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“, pirkimo Nr. 369861.

11. UAB „LitCon“, ieškovė ir LLC „Geobuilders“ 2018 m. birželio 25 d. sudarė JVS, atsižvelgdamos į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbtą supaprastintą atvirą konkursą „Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto rengimu“ ir siekį jame dalyvauti, partnerės susitarė apjungti savo organizacinį ir finansinį potencialą, profesines žinias ir įgūdžius ir sutarė kartu dalyvauti konkurse kaip bendrai veiklai susivieniję asmenys, pateikdami vieną bendrą konkurso pasiūlymą ir vykdydami konkurso uždavinius (JVS 1.1 papunktis). Jungtinės veiklos sutarties 2.1 papunkčiu šalys susitarė, kad pagrindinis partneris yra UAB „LitCon“. Šalys susitarė, kad laimėjus konkursą UAB „LitCon“ atliks 80 proc. visų su konkursu susijusių darbų – dalį bendrųjų ir dalį specialiųjų darbų, dalį projektavimo paslaugų (projektavimo paslaugas, išskyrus specialiųjų (elektrotechnikos) darbų projektavimo paslaugas, UAB „ATEA“ atliks dalį specialiųjų darbų – visus elektrotechnikos darbus, dalį projektavimo paslaugų (elektrotechnikos dalies projektavimo paslaugas), kas sudarys apie 10 proc., o LLC „Geobuilders“ atliks apie 10 proc. visų su konkursu susijusių darbų – dalį bendrųjų ir dalį specialiųjų darbų (JVS 2.3 papunktis).

12. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir ūkio subjektų grupė UAB „LitCon“, UAB „ATEA“, LLC „Geobulders“, atstovaujama pagrindinio partnerio UAB „LitCon“, veikdami pagal JVS, 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarė sutartį Nr. A62-151/18(3.10.21-TD2) dėl dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbų su darbo projekto parengimu. Pirkimo sutarties vertė – 4 866 000,11 Eur be PVM.

13. JVS partnerės 2018 m. rugsėjo mėn. 20 d. sudarė su ERGO laidavimo sutartį, kurios pagrindu ERGO suteikė laidavimo draudimą Nr. AT 82165 naudos gavėjui AB Šiaulių bankui, kad UAB „LitCon“ kartu su UAB „ATEA“ ir LLC „Geobuilders“ išpildys visus reikalavimus, nurodytus banko išleistoje banko garantijoje dėl UAB „LitCon“, UAB „ATEA“ ir LLC „Geobuilders“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sutarties įvykdymo.

14. UAB „LitCon“, UAB „ATEA“ ir LLC „Geobuilders“ 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė susitarimą Nr. 1 dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad partneriai apjungė savo žinias, organizacinį ir finansinį potencialą, profesines žinias ir įgūdžius, į tai, kad 2018 m. birželio 25 d. sudarė JVS, bei į tai, kad partneriai pateikė bendrą pasiūlymą konkurse ir, jį pripažinus laimėjusiu, 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarė pirkimo sutartį, susitarta, kad ieškovė atliks 100 proc. elektrotechnikos darbų, numatytų konkurso sąlygose, išskyrus sąnaudų žiniaraštyje Nr. 8 numatytus darbus (Susitarimo 1 punktas). Taip pat susitarta dėl UAB „ATEA“ atliekamų darbų kainos, t. y. 167 559,92 Eur be PVM (Susitarimo 2 punktas).

15. Atsakovė UAB „LitCon“ 2019 m. kovo 20 d. raštu dėl sutarties vykdymo pranešė ieškovei, kad nuo 2019 m. kovo 29 d. ji gali pradėti vykdyti darbus pagal Jungtinės veiklos sutartį, taip pat prašyta ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 25 d. pateikti kalendorinį darbų grafiką ir savo pasiūlymo kainos išskaidymą. Ieškovė, atsakydama į šį raštą, 2019 m. kovo 22 d. pranešime nurodė, kad ieškovė nėra informuota apie Sutarties vykdymo eigą, statusą ar ginčus su savivaldybe, nurodoma, kad UAB „LitCon“ visiškai nekomunikuoja dėl Sutarties ir Jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Pabrėžta, kad būdama solidariai atsakinga prieš Administraciją pagal Sutartį, šiuo raštu neatsisako vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau dėl UAB „LitCon“ nebendradarbiavimo, informacijos nebuvimo, JVS sudarymo metu sąmoningai, nesąžiningai nuslėptų faktų apie realią UAB „LitCon“ finansinę padėtį, jos skolinius įsipareigojimus ieškovei, nemokumo grėsmę, kad ji gali būti nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus savivaldybei pagal Sutartį ir gali vengti atsiskaitymo su ieškove už darbus, ieškovė kelia klausimą dėl JVS galiojimo ir jos baigties ar savivaldybės tiesioginio atsiskaitymo su ieškove už atliktus darbus. Taip pat reikalauta, kad UAB „LitCon“ pateiktų informaciją apie Sutarties vykdymo eigą, ar LLC „Geobuilders“ nėra pasitraukusi iš JVS, pateikti parengtą UAB „LitCon“ darbo projektą pagal Sutartį ir darbų kalendorinį grafiką, taip pat reikalauta kreiptis į savivaldybę ir inicijuoti Sutarties pakeitimą, numatant tiesioginį atsiskaitymą su ieškove ar pateikti kitokį atsiskaitymo su apeliante užtikrinimą. Nurodyta, kad UAB „LitCon“ pateikus visą prašytą informaciją, ieškovė priims sprendimus, susijusiu su tolesniu Sutarties vykdymu.

16. UAB „LitCon“ 2019 m. gegužės 15 d. raštu dėl JVS vykdymo reikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 20 d. pateikti darbų grafiką bei pradėti vykdyti darbus. Pažymėta, kad dėl UAB „ATEA“ įsipareigojimų nevykdymo yra vėluojama atlikti rangos sutarties darbus bei gali būti tinkamai ir laiku neįvykdyta rangos sutartis ir Vilniaus miesto savivaldybė gali taikyti sankcijas jungtinės veiklos partneriams.

17. Ieškovė 2019 m. gegužės 31 d. prašymu dėl Sutarties vykdymo kreipėsi į atsakovę ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, prašydama pateikti informaciją ir turimus dokumentus.

18. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. gegužės 31 d. rašte nurodė, kad: 1) kalendorinio UAB „LitCon“ darbų grafiko kopija ieškovei pateikta 2019 m. birželio 11 d.; 2) techninio darbo projekto kopija dėl didelės bylos apimties pateikiama per elektroninę duomenų dalijimosi sistemą; 3) 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. iš UAB „LitCon“ priimti darbai, kurių bendra vertė 38 565,23 Eur su PVM; 4) UAB „LitCon“ už darbus sumokėta 11 454,55 Eur, likusi dalis apmokama iki 2019 m. liepos 30 d.; 5) detalesnės informacijos dėl LLC „Geobuilders“ ketinamų atlikti darbų užsakovui nebuvo pateikta ir iki šios dienos šis rangovas jokių darbų neatliko; 6) UAB „LitCon“ su užsakovu suderino ir darbų vykdymui pasitelkė šiuos subrangovus: UAB „Agvysta“ ir UAB „Storoma“. UAB „Agvysta“ faktiškai jokių darbų neatliko. Taip pat gauti prašymai iš UAB „LitCon“ dėl subrangovų SĮ „Vilniaus planas“ ir UAB „Elmantas“ pasitelkimo.

19. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. liepos 26 d. raštu dėl ieškovės 2019 m. gegužės 31 d. prašymo nurodė, kad Sutartis yra vykdoma ir UAB „LitCon“ jos vykdymui pasitelkė subrangovus UAB „Skominta“ (lietaus ir vandentiekio nuotekų tinklų rekonstravimo darbai) ir SĮ „Vilniaus planas“ (darbo projekto parengimas) bei pateikė prašymą dėl subrangovo UAB „Grista“ pasitelkimo. Pažymėjo, kad VPĮ bei Sutartis numato tiesioginio atsiskaitymo galimybę tik su subrangovais. Tuo tarpu santykiai tarp jungtinės veiklos partnerių yra reglamentuoti išimtinai Jungtinės veiklos sutartimi ir jie nėra Sutarties dalykas. Pagal JVS pagrindinis partneris yra UAB „LitCon“, kuriai atliekami visi mokėjimai pagal Sutartį, nesant partnerių Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, užsakovas neturi pagrindo inicijuoti Sutarties pakeitimo.

20. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. spalio 25 d. raštu dėl Sutarties nutraukimo informavo, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, vadovaujantis Sutarties 17.4.1 bei 17.4.2 papunkčiais. Administracija 2019 m. lapkričio 22 d. raštu atšaukė vienašališką Sutarties nutraukimą.

21. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2020 m. kovo 9 d. rašte dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo pateikta Sutarties sąlygų įvykdymo garantija Nr. G-03-SB-386207, kuri galiojo iki 2020 m. kovo 20 d. Todėl buvo prašoma ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 11 d. pateikti užsakovui pratęstą arba naują Sutarties įvykdymo užtikrinimo banko garantiją. Įspėta, kad užsakovas turi teisę pasinaudoti garantija. Šį raštą ieškovei 2020 m. kovo 9 d. persiuntė UAB „LitCon“.

22. Ieškovė 2020 m. kovo 10 d. raštu pareikalavo, kad UAB „LitCon“ pateiktų duomenis apie Sutarties ir Jungtinės veiklos sutarties vykdymą ir kitą informaciją.

23. ERGO 2020 m. kovo 19 d. rašte dėl galimų nuostolių atlyginimo pagal laidavimo draudimo raštą Nr. AT 82165 nurodė, kad UAB „LitCon“, UAB „ATEA“ ir LLC „Geobuilders“ nepratęsus arba nepateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai naujos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos bei bankui išmokėjus garantijos sumą 323 000 Eur Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, atitinkamai, ERGO išmokėjus bankui draudimo sumą, reikalaus sutarties šalis atlyginti visą išmokėtą sumą.

24. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2020 m. kovo 31 d. rašte nurodė, kad dėl Sutarties vykdymo bendrauja su UAB „LitCon“. Nepaisant to, UAB „ATEA“ prašymu informacija dėl Sutarties vykdymo buvo teikiama ir UAB „ATEA“ (2019 m. birželio 12 d. raštas Nr. 10-ST-(109.18); 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. 10-ST-(140.2), 2019 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. 10-ST-(224.4)). Taip pat ne kartą raštuose buvo nurodoma, kad visa aktuali ir su darbų vykdymu susijusi informacija yra aptariama kiekvieną trečiadienį 13.00 val. statybvietėje vykstančiuose gamybiniuose pasitarimuose, kuriuose turi teisę dalyvauti ir UAB „ATEA“ atstovai. Tačiau UAB „ATEA“ aktyvių veiksmų nesiėmė ir gamybiniuose pasitarimuose nedalyvavo. Paminėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės pašalinti iš teisinių santykių vieną iš jungtinės veiklos partnerių, jeigu šis partneris nėra bankrutavęs. Pažymėjo, kad pagal Sutarties 17.4.2 papunktį, terminas yra esminė Sutarties sąlygą, kurią pažeidus užsakovas turi teisę inicijuoti vienašalį Sutarties nutraukimą. Kol JVS teismo nėra pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, tol UAB „ATEA“ yra atsakinga už visų įsipareigojimų pagal minėtą sutartį vykdymą, įskaitant 3.1 papunktį, pagal kurį partneriai už prievolių vykdymą pagal Sutarties sąlygas atsako solidariai. Taip pat UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ šiuo raštu pateikė informaciją apie Sutarties vykdymą, kiek darbų atlikta, kokie subrangovai buvo pasitelkti, dėl LLC „Geobuilders“ darbų, dėl Sutarties vykdymo užtikrinimo.

25. ERGO 2020 m. spalio 1 d. rašte nurodė, kad sudarant 2018 m. rugsėjo 20 d. laidavimo draudimo sutartį Nr. 710-451-82165, vertino UAB „LitCon“ finansinę padėtį remiantis UAB „LitCon“ finansinės atskaitomybės dokumentais – 2016 m. gruodžio 31 d. finansinėmis ataskaitomis, 2017 m. gruodžio 31 d. finansinėmis ataskaitomis ir 2018 m. kovo 31 d. finansinėmis ataskaitomis. Pažymėta, kad UAB „LitCon“ finansinė padėtis nebuvo įvertinta kaip bloga ir nepatikima. Papildomai nurodyta, kad 2018 m. spalio mėn. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į penkias užsienio perdraudimo įmones su prašymu padidinti UAB „LitCon“ turėtą laidavimo draudimo limitą. Visos jos patvirtino UAB „LitCon“ laidavimo draudimo limito padidinimą.

26. Atsakovė 2020 m. spalio 6 d. raštu dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. sutarties Nr. A62-151/18(3.10.21-TD2) vienašališko nutraukimo informavo UAB „LitCon“, UAB „ATEA“, ir LLC „Geobuilders“, kad vienašališkai nutraukia Sutartį suėjus 20 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos. Atsakovė rašte nurodė, kad esminiai Sutarties pažeidimai yra šie: „a) Rangos sutartis nėra vykdoma joje numatytomis sąlygomis (Rangos sutarties 12.1.1 punkto pažeidimas), o Darbai sustabdyti nesant tam teisinio pagrindo; b) nepateiktas Rangos sutarties įvykdymo užtikinimas (Rangos sutarties 12.1.3 punkto pažeidimas); c) nepateiktas galiojantis Rangovo civilinės atsakomybės“.

27. Ieškovė ieškinyje nurodė tokio turinio ieškinio reikalavimą – pripažinti nepagrįstu ir panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. spalio 6 d. sprendimą nutraukti 2018 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. A62-151/18(3.10.21-TD2) dėl dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje, statybos darbų su darbo projekto parengimu dėl esminio sutarties pažeidimo ir pripažinti, kad ieškovė nepadarė esminio 2018 m. rugsėjo 18 d. sutarties Nr. A62-151/18(3.10.21-TD2) dėl dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje statybos darbų su darbo projekto parengimu pažeidimo.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

28. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

29. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

30. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012). Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatomi faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

31. Bylose, kuriose nagrinėjamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilęs ginčas, šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisinių santykių specifiką. Nors pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose teismas iš principo gali patvirtinti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytą taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017), tačiau dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio ir svarbos bei teisinio viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo ir šių santykių reguliavimo teismai, spręsdami šiuos ginčus, ribojami nutraukti procesą kitais atvejais leistinomis priemonėmis (pvz., taikos sutarties patvirtinimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms VPĮ normoms ir principams bei viešajam interesui, ar ja nesukuriama tokia tvarka, kad viešojo pirkimo procedūros toliau būtų vykdomos ne pagal VPĮ nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

32. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

33. Taigi, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Kita vertus, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityvumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

34. Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).

35. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. CPK 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti nepagrįstu ir panaikinti atsakovės 2021 m. spalio 6 d. sprendimą nutraukti 2018 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. A62-151/18(3.10.21-TD2) dėl dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje, statybos darbų su darbo projekto parengimu dėl esminio sutarties pažeidimo ir pripažinti, kad ieškovė nepadarė esminio Sutarties pažeidimo. Iš ieškinyje nurodomo faktinio ieškinio pagrindo ir ieškinio reikalavimo – dalyko matyti, kad ieškovė tokį reikalavimą grindė dėl draudimo įmonės ERGO jau pareikštų pretenzijų dėl atsakomybės pagal draudimo teisinius santykius taikymo, todėl siekė, preliminariai vertinant, kad teismas nustatytų juridinį faktą, kad būtent ieškovė, veikusi grupėje vykdant sutartį, savo individualiais veiksmais ir elgesiu nepadarė tokio esminio sutarties pažeidimo, kurio pagrindu atsakovė nutraukė Sutartį. Motyvacijos ar reikalavimų dėl sutarties nutraukimo datos ar kitų teisinių padarinių išvengimo ieškinyje nebuvo nurodoma.

37. Pagal ieškovės pateiktą šalių taikos sutarties sąlygas, ieškovė atsisako savo visų reikalavimų atsakovei pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, o atsakovė sutiko ir patvirtino, kad sutarties vykdymo trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta Sutartis, nesusiję su ieškovės individualiu elgesiu ir iš ieškovės nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei ji padarė tiems trūkumams pašalinti. Atsakovė taip pat patvirtino, kad nutraukus sutartį, nėra pagrindo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, vadovaujantis VPĮ 91 straipsniu ir tai nesudaro pašalinimo pagrindo pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą.

38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi; tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Klausimai, dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi, taikos sutartimi negali būti sprendžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010, 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

39. Kaip minėta, taikos sutartimi šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendžia kilusį ginčą, tačiau nagrinėjamu atveju taikos sutarties turinys rodo galimą preliminarų vertinimą, kad nors ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų, tačiau atsakovė iš esmės juos pripažino ir sprendė dėl tokio pripažinimo teisinio padarinio, numatyto VPĮ 91 straipsnyje ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte. Šias taikos sutarties sąlygas galima vertinti kaip prieštaringas pareikšto ieškinio pagrindui, t. y. kad Sutartis yra laikoma nutraukta dėl esminio jos pažeidimo nuo 2021 m. lapkričio 5 d., bei sutikimas, jog trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta Sutartis, nesusiję su ieškovės individualiu elgesiu ir iš ieškovės nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei ji padarė tiems trūkumams pašalinti, taip pat sutikimas, kad nutraukus sutartį, nėra pagrindo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Sąlygose nenurodoma jokia motyvacija dėl Sutarties nutraukimo datos nustatymo.

40. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo pobūdis lemia VPĮ teisės normų taikymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva panaikinti viešajame pirkime priimtą sprendimą, taip pat panaikinti ar keisti sprendimus dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, nutraukimo ir teisinių padarinių, visgi, tokia perkančiosios organizacijos teisė nėra absoliuti ir ribojama priežastimis, nulėmusiomis poreikį sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad trečiasis asmuo pagrįstai kelia abejones, ar atsakovė taikos sutartimi pakeitė savo sprendimą nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, tokiu susitarimu eliminuodama ieškovės civilinę atsakomybę (kaltus veiksmus ir priežastinį ryšį), teismui nenurodydama argumentų, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas, neįtraukiant apeliantės į sutartį ar negavus jos nuomonės dėl tokios sutarties sąlygos, nes apeliantė buvo ginčo sutarties šalis, ir ar taip nenuspręsta tiesiogiai dėl jos teisių ir pareigų. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

41. Be to, iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, nevertino, kokią įtaką turės šios taikos sutarties tvirtinimas tretiesiems asmenims, kurie kaip ir ieškovė yra galiojančios JVS partnerės. Pažymėtina, kad taikos sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta Sutartis, nesusiję su ieškovės individualiu elgesiu, tokiu būdu iš esmės susitarė, kad dėl Sutarties nutraukimo, atsakovės vertinimu, yra atsakingos kitos sutarties šalys – BUAB „LitCon“ ir LLC „Geobuilders“, ir ateityje ginčas, susijęs su Sutarties nutraukimo pasekmėmis, bus sprendžiamas tik tarp atsakovės ir BUAB „LitCon“ ir LLC „Geobuilders“.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė pasyviai dalyvavo byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, statusu, tačiau iškelto ginčo pobūdis ir pareikšto reikalavimo dalykas, leidžia padaryti išvadą, jog tokio ginčo išsprendimas tretiesiems asmenims gali turėti įtakos ne tik procesinėms, bet ir materialiosioms teisėms, todėl pripažintinas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vien atitinkamos konkrečios datos dėl sutarties nutraukimo termino pakeitimo nustatymas reikalauja paaiškinimo, nes tokios ginčo aplinkybės nebuvo nurodoma. Vadinasi nebuvo išklausyti teismo bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, kai taikos sutartis turi įtakos byloje dalyvaujančių šalių interesams. Apeliacinės instancijos vertinimu, esant ginčui, kuriam spręsti taikomos ir VPĮ nuostatos, trečiasis asmuo privalėjo būti informuotas apie prašymą patvirtinti taikos sutartį, taip pat apie teismo posėdį, kuriame toks prašymas bus nagrinėjimas, sudarant galimybę pareikšti nuomonę. Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys BUAB „LitCon“ ir LLC „Geobuilders“ pritarė taikos sutarčiai. Taip pat šios nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad ieškovės ir trečiojo asmens interesai yra priešingi, nes juos sieja kaip grupės narių tarpusavio ginčas prieš atsakovę dėl atsakovės sutarties nutraukimo. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas vertino taikos sutarties sąlygas formaliai, tik atkartodamas įstatymo nuostatas, nevertindamas jų ginčo faktinių aplinkybių kontekste, be to, byloje neaiški ir trečiojo asmens pozicija, t. y. kurios šalies pusėje jis yra, ir priklausomai nuo to, kokias jam procesines teises garantuoja ir pareigas nustato CPK, nes toks asmuo negali veikti prieš šalį kurios pusėje yra (CPK 47 straipsnio 4 dalis).

Dėl trečiojo asmens prašymo kreiptis į prokuratūrą

43. Trečiasis asmuo atskirajame skunde prašo apie paaiškėjusius galimai įžvelgtinus atsakovės atstovų veiksmuose nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo tarnyba, kt.) požymius, informuoti prokuratūrą, priimant dėl to atskirąją nutartį. Nurodo, kad kitose bylose atsakovę atstovaujanti advokatų kontora TGS Baltic, šioje byloje veikia priešingą interesą turėjusios ieškovės naudai ir interesais ir tokio atstovavimo metu, atsakovės nuosekliai dėstyta pozicija byloje kardinaliai pasikeičia į, trečiojo asmens vertinimu, prieštaraujančią viešajam interesui.

44. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nepaaiškėjo aplinkybės, kurios leistų pagrįstai manyti apie atsakovės atstovų nusikalstamo veikimo požymių buvimą. Atsakovės naudojimasis procesinėmis teisėmis reiškiant prašymus teisme nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė (jos atstovai) atlieka (atliko) nusikalstamus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia neatlikti CPK 300 straipsnyje numatytų veiksmų ir išaiškina, kad ikiteisminį tyrimą trečiasis asmuo gali inicijuoti savarankiškai, pateikdamas prašymą prokurorui ir nurodydamas aplinkybes, kurios, jo vertinimu, sudaro pagrindą įtarti atsakovės atstovų galbūt padarytas nusikalstamas veikas.

46. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai netaikė taikos sutarties patvirtinimą reglamentuojančių teisės normų ir kasacinio teismo tuo klausimu praktikos ir dėl tokių procesinės teisės normų pažeidimo galėto būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismui grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus.

Atmesti trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ prašymą kreiptis į prokuratūrą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų veiksmų.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti Vilniaus apygardos teismui klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danguolė Martinavičienė