Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Lukui Kaminskui, atsakovo atstovei adv. Vaivai Grižaitei, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finance Guru“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skominta“ dėl sutarties kainos pakeitimo, tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždarojo akcinė bendrovė „Atea“, užsienio juridinis asmuo „Geobuilders LLS“, uždaroji akcinė bendrovė UAB “Lemalike Innovations“, A. D., Geobuilders LLS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nuo 2019 m. sausio mėnesio, o labiausiai tikėtina ir dar anksčiau, ieškovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, dėl ko jos akcininko sprendimu buvo siekiama rasti racionalių išeičių tam, jog prisiimti įsipareigojimai, įskaitant ir minėtą įsipareigojimą prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pagal Statybos rangos sutartį būtų tinkamai ir iki galo įvykdyti. Siekdama tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus Statybos rangos sutartimi, Ieškovė sudarė 2019-06-03 Tarpininkavimo paslaugų sutartį su MB „REPIA“ dėl tarpininkavimo paslaugos potencialiems rangovams (statytojams) surasti. MB „REPIA“ pateikė Ieškovei UAB „Skominta “ kandidatūrą, kaip įmonę, galinčią įgyvendinti Statybos rangos sutartį.

4. Dėl atsakovo ir trečiųjų kitų asmenų (suderintų, suplanuotų) veiksmų ir kryptingos tyčios, ieškovė buvo apgaulingai įtraukta į nuostolingus sandorius, nenaudingus ir akivaizdžiai prieštaraujančius esminėms ieškovo įstatų nuostatoms: vykdyti ūkinę komercinę veiklą maksimaliai ekonomiškai naudingai. Tokie sandoriai pažeidžia esminį komercinių sutarčių principą – sandorio šalių lygiateisiškumą.

5. Ieškovė ir atsakovė, kurią „surado“ (o, ieškovo įsitikinimu, sąmoningai pateikė iš anksto žinodama veiksmų planą) MB „REPIA“, 2019-07-01 sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį projektui „Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai“ vykdyti. Sutartimi atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės pateiktą techninį projektą savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti lietaus ir vandentiekio nuotekų tinklų rekonstravimo darbus Objekte, o užsakovas (t. y. Ieškovas) įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti (1.1 p.). Sutartimi buvo numatyta atlikti Darbų už 183 324,55 eurų plius PVM (2.2 p.). Pagal Sutarties 2.5 p. buvo susitarta dėl tiesioginio atsiskaitymo tarp statytojo ir rangovo už rangovo tinkamai atliktus darbus, Ieškovui buvo nustatytos iš esmės visos rangos darbų užsakovui taikomos pareigos, kai tuo tarpu joks užmokestis nenumatytas: ieškovas įpareigotas tikrinti, priiminėti darbus, dokumentaciją, riziką už perduotus darbus, tačiau jam draudžiami įskaitymai prieš rangovą, nemokamas joks atlygis. Sutartis neaptaria jokios finansinės naudos Ieškovui, o tik nustato reikšmingas pareigas ir sutartinius įsipareigojimus bei atsakomybes.

6. 2019-07-17 sudaroma Trišalė atsiskaitymo sutartis Nr. A62-142/19, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tiekėjų grupės UAB „LitCon“, UAB „ATEA“, Geobuilders LLC, atstovaujamos pagrindinio partnerio UAB „Litcon“ bei UAB „Skominta“. Šia sutartimi atsakovė gavo galimybę tiesioginiam atsiskaitymui iš Objekto užsakovo.

7. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas 2019-10-30 Susitarimas dėl papildomų darbų ir apmokėjimo už papildomus darbus prie 2019-07-01 Tiekimo ir statybos rangos sutarties. Galutinė papildomų darbų kaina yra 4 096 105,34 eurai plius PVM (1.3 p.). Šiame Papildomame susitarime numatyti ginčijami (verslo praktikai akivaizdžiai prieštaraujančius) 3% nuo VMSA apmokėtų Atsakovui darbų kainos kaip atlygį ieškovui.

8. Naudojant apgaulę, pasinaudojus ieškovo komplikuota finansine padėtimi, ieškovo derybinių pajėgumų nebuvimu, tiesioginiu priklausomumu nuo atsakovo, pažeidžiant restruktūrizavimo plano metmenis, kreditorių interesus ir teises, o taip pat ir paties ieškovo teises ir teisėtus interesus, ieškovo teisės buvo pažeistos, jį paliekant ir be teisingo užmokesčio, ir su dideliais įsipareigojimais. Sukūrus tokią atsiskaitymų schemą (atsiskaitoma tiesiogiai tarp užsakovo – VMSA ir subrangovo – atsakovo) ir iš esmės privertus ieškovą atsisakyti pelningo sandorio vykdymo (kaip minėta, dėl jo restruktūrizavimo jis buvo priverstas išsaugoti sandorį, todėl buvo būtina ieškotis subrangovų, kurie galėtų vykdyti darbus), dirbtinai buvo sukurta tokia situacija, kurioje nukentėjusiuoju liko ieškovas: visos piniginės lėšos buvo pervedinėjamos aplenkiant generalinį rangovą (ieškovą), o rangovui paliekant tik įsipareigojimus.

9. Tai, kad ieškovas realiai nukentėjo matoma iš jo teisinio statuso – šiai dienai ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė: Vilniaus apygardos teismo 2021-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1963-934/2021 ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, nutartis įsiteisėjo 2021-08-05.

10. Iškėlus bankroto bylą, atsakovas atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, nesuteikė jokios informacijos ir dokumentacijos, toliau reikalavo skubos tvarka ieškovo nemokumo administratoriui priimti rangos darbus su vieninteliu tikslu – gauti tiesioginį mokėjimą iš VMSA. Dėl to ieškovas buvo priverstas nutraukti sutartį su atsakovu.

11. Ieškovas šiuo ieškiniu siekia priteisti verslo praktiką atitinkantį atlygį už atlikus rangos darbus. Ne tik atsakovas, bet ir VMSA elgiasi nesąžiningai, nes atsakovas be jokių sutarčių toliau vykdo rangos darbus, dėl kurių buvo susitarta jau nutrauktoje Tiekimo ir rangos sutartyje.

12. Ieškiniu prašomos priteisti sumos (viršijančios netgi 300 000 Eur) buvo išvestos iš ieškovo turto apimties ir tai buvo padaryta galimai visų (ar bent jau daugumos) į bylą įtrauktų asmenų, jų suderintais, suplanuotais veiksmais.

13. Vadovaujantis LR CK 6.228 str., prašo teismo panaikinti sutarties nuostatą dėl ieškovui tenkančio užmokesčio ir pakeisti šią panaikintąją nuostatą į tokią nuostatą, kuri leisti ieškovui gauti rinkos kainą atitinkantį užmokestį.

14. Papildomo susitarimo 1.7 p. numatyta, kad „Šalys susitaria, kad generalinės rangos mokestis, kuris tenka Užsakovui nuo Statytojo apmokėtos papildomų darbų kainos sudaro 3 % sutarties kainos“. Sutarties darbų kaina sudaro 4 279 429,89 eurų (4 096 105,34 eurų +183 324,55 eurų) plius PVM, t. y. viso 5 178 110,17 eurų. Kadangi pagal Statybos rangos sutartį nėra atlikta apie 7 proc. darbų, ieškovės bankroto nutarties įsiteisėjimo dienai, sumą nuo kurios skaičiuojamas Ieškovės užmokestis pagal Sutartį sudaro 4 453 174, 74 eurų (5 178 110,17 eurų – 7 proc.). Tačiau, kaip minėta, už pirminius rangos darbus, kurie sudaro 183 324,55 eurų plius PVM sumą, t. y. 221 822.71 Eur, iš viso nebuvo atsiskaityta. Ieškiniu taip pat reikalaujama sumokėti verslo praktiką atitinkančius 10% dydžio komisinius nuo 4,231,352.03 Eur, todėl likusi neapmokėta suma sudaro 296,194.64 Eur (4,231,352.03 Eur x 10% - 126,940.56 Eur). Nuo 221 822.71 Eur atsakovo gautų sumų jokie komisiniai ieškovui nebuvo sumokėti, todėl ieškiniu prašome priteisti toliau nurodytus verslo praktiką atitinkančius 10% dydžio komisinius nuo šios sumos, t. y. 22 182.27 Eur. Remiantis Tiekimo ir statybos rangos sutartimi ir jos 9,2 p., delspinigiai sudaro 0,02 % nuo neįvykdytos prievolės dallies: nuo 296,194.64 Eur delspinigiai kas sudaro 10 663.01 Eur (skaičiuojant už 6 mėn. laikotarpį). Atsakovė nėra apmokėjusi ieškovei 1894,25 eurų pagal sąskaitą faktūrą Nr. LIT 200110507 už darbus (Priedas Nr. 17). Neapmokėta sąskaitos suma sudaro ieškovės patirtus nuostolius, kuriuos ieškovė šiuo ieškiniu taip pat prašo atlyginti iš atsakovės.

15. Ieškovas remiasi prielaida, kad sutartyje numatytas 3 proc. komisinis mokestis (išskyrus aukščiau minėtą 1894,25 Eur sąskaitą) atsakovo buvo ieškovui pilnai sumokėtas.

16. Atsakovui gaunant visą jam priklausantį užmokestį, ir dar tiesiogiai iš VMSA, o ieškovui prisiimant visas pareigas, tenkančias generaliniam rangovui (garantijos, veiklos apdraudimas ir kt.), yra akivaizdi šalių gaunamos naudos iš sutarčių disproporcija. Ieškovui atsisakius atsakovo paslaugų ar nesutikus, ieškovas būtų praradęs visą projektą, ko pasėkoje žlugtų ir restruktūrizavimo plano metmenys. Dėl esminės šalių nelygybės yra pagrindas taikyti CK 6.228 str.

17. Egzistuojantys rinkoje generalinės rangos mokesčio dydžiai patvirtina, kad minimalus generalinės rangos mokestis yra 10 % nuo sutarties sumos.

20. Statybų sektoriuje taikomas genrangos mokestis sudaro ne daugiau nei nuo 1 proc. iki 4 proc., o didesnio dydžio genrangos mokesčius teismai vertina kritiškai ir panaikina. Šioje byloje Rangovė jokių paslaugų neatliko ir sąnaudų nepatyrė, Rangovė tik pasirašydavo atliktų darbų aktus, o faktinį darbų tinkamumą patikrindavo ir jų tinkamumą patvirtindavo tiesiogiai atliktus darbus vertindavo tik užsakovės VMSA atstovai ir darbuotojai. Vadovaujantis pančios ieškovės nurodyta teismų praktika, ieškovė neturi teisės reikalauti ir 3 proc. Genrangos mokesčio, nes prie darbų atlikimo ir jų įvertinimo niekuo neprisidėjo.

21. Įprastai statybų projektuose numatomas pelningumo dydis sudaro 5-7 proc. nuo gautinų iš projekto pajamų. Įgyvendinant šį projektą Subrangovas gavo 4 789 041,16 Eur (be PVM) pajamų. Iš viso projekto pelnas sudaro 6,1 proc. nuo gautų pajamų, o dar papildomai 3 proc. nuo visų gautų pajamų (o ne nuo pelno) Subrangovas sumokėjo Rangovui Genrangos mokesčio.

22. Visos rizikos dėl kainų augimo ir neprognozuojamai didelės infliacijos, kas galiausiai lėmė daug didesnes išlaidas projekto įgyvendinimui ir atitinkamai mažą pelningumą, atiteko išimtinai tik Subrangovui – visgi Genrangos mokestis dėl tokios situacijos nebuvo sumažintas, todėl Rangovui, visiškai neatsižvelgiant į daug mažesnį nei buvo galima protingai planuoti projekto pelningumą, buvo sumokėti visi 3 proc. nuo visų projekto pajamų.

23. Genrangos mokestis buvo sumokėtas nuo visų pagal Subrangos sutartį gautų pajamų, įskaitant ir pajamas, gautas iki Subrangos sutarties pakeitimo.

24. Rangovas nuo Subrangos sutarties vykdymo pradžios iki 2020-08-31 teikė sąskaitas Genrangos mokesc?io mokėjimui su atvirkštiniu PVM (PVM įstatymo 96 str.), t.y. PVM už šias sumas apskaičiuodavo ir sumokėdavo tiesiogiai mokesčiu administratoriui pirkėjas Subrangovas, o Rangovui buvo tiesiogiai sumokama atitinkama suma be PVM; o nuo 2020-08-31 Rangovas teikdavo sąskaitas Genrangos mokesčio mokėjimui taikant įprastinį PVM mokėjimą, t.y. už šias sąskaitas visą sumą su PVM Subrangovas sumokėdavo Rangovui, o Rangovas turėjo pareigą atitinkamai gautą PVM sumokėti mokesčiu administratoriui. Viso, skaičiuojant be PVM, Subrangovas sumokėjo Rangovui 142 595,17 Eur (be PVM). Subrangovo Rangovui sumokėta Genrangos mokesc?io suma sudaro 3 proc. nuo visų Subrangovo pagal Subrangos sutartį gautų pajamų.

25. Subrangovė akivaizdžiai nėra vienintelis statybų rinkoje veikiantis subjektas ir ieškovė, siekdama Pagrindinės sutarties vykdymo, galėjo pasirinkti bet kurį iš šimtų rinkoje veikiančių statybos įmonių. Be to, ieškovė turėjo visas galimybes Pagrindine? sutartį įgyvendinti savo jungtinės veiklos partnerių (ir jų pasitelkiamų subrangovų) pagalba, tačiau pasirinko to nedaryti.

26. Teismai yra aiškiai konstatavę?, kad sutarties sudarymas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms nereiškia nei ekonominio spaudimo, nei sandorio primetimo, nei šalies nesąžiningumo. Priešingai, bandymas ginčyti sudarytus sandorius rodo siekį išvengti atsakomybės. Nepaisant to, kad ieškovei buvo keliama restruktūrizavimo byla, tai nereiškia, kad ieškovė neturėjo galimybės derėtis ar nesiderėjo dėl Subrangos sutarties sąlygų. Restruktūrizavimo bylos inicijavimas neužkirto kelio ieškovei sudaryti sutartį su bet kuriuo kitu statybų rinkoje veikiančiu statytoju ir joks Subrangovo ekonominis spaudimas Rangovei neegzistavo ir objektyviai egzistuoti negalėjo. Ieškovė nebuvo silpnesnė šalis sudarant Subrangos sutartį, Rangovės finansiniai sunkumai nesuteikė Subrangovei jokio esminio pranašumo ir niekaip neapribojo Rangovės galimybių derėtis ir pasiekti susitarimą dėl darbų su bet kuriuo kitu statybų rinkoje veikiančiu subjektu. Ieškovė ir atsakovė yra du atskiri, visiškai savarankiški subjektai, niekaip nesusiję? nei per akcininkus / vadovus, nei per vykdomas veiklas, kurie vykdė derybas ir sudarė komercinio pobūdžio sutartį, atitinkančią rinkos sąlygas.

27. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinis būdas ir galimas tik tada, jei egzistuoja milžiniška disproporcija suteikianti kitai šaliai nepateisinamai perdėtą pranašumą.

28. Pati Rangovė pasiūlė sudaryti susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo – nurodė, kad toks atsiskaitymas taikomas dirbant su visais subrangovais (3 priedas, 2019-06-20 el. laiškas). Pagrindinė sutartis taip pat nustato tokią subrangovų teise? (Pagrindinės sutarties 9.10 punktas). Taigi, Subrangovė teisėtai bei pagrįstai sutiko su tiesioginio atsiskaitymo sutarties sudarymu.

29. Subrangos sutartis buvo sudaryta šalių derybų proceso pasėkoje. Ieškovei derybų dėl sutarties sąlygų procese atstovavo profesionalus teisininkas (3 priedas, 2019-06-21 el. laiškas), sutarties projektą rengė ieškovė.

30. Rangovės lėšos nebuvo pasisavintos – Rangovei yra pilnai sumokėtas visas Genrangos mokestis nuo visų iš projekto gautų pajamų.

31. Pasibaigus Jungtinės veiklos sutarčiai, tuo pac?iu pasibaigė ir Pagrindinės sutarties šalis – Rangovas. Be to, pagrindinė sutartis pasibaigė VMSA ją nutraukus nuo 2021-11-04, tuo pačiu pasibaigė ir Subrangos sutartis. Subrangos sutarties pabaigą lėmė ne ieškovės pranešimas dėl Subrangos sutarties nutraukimo, o Pagrindinės sutarties pabaiga.

32. Iki šios dienos VMSA dar nėra apmokėjusi už 2021 m. liepos mėnesio darbus. Taigi, nėra įvykęs juridinis faktas, kuris sudarytų pagrindą Rangovei pateikti sąskaitą Genrangos mokesčio sumokėjimui už 2021 m. liepos mėnesį.

33. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

34. Nurodė, kad Administracijos atžvilgiu jokie materialinio pobūdžio reikalavimai nėra pareikšti, todėl Administracija nepasisako dėl ieškinio (ne)pagrįstumo.

35. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra nei Tiekimo ir statybos rangos sutarties, nei Papildomo susitarimo šalimi. Būtent remiantis minėtais susitarimais tarp ieškovo ir atsakovo, kuriuos abi šalys sudarė laisva valia, buvo sudaryta išvestinė Trišalė atsiskaitymo sutartis – jos pagrindu Administracija visiškai pagrįstai ir teisėtai atliko mokėjimus atsakovui tiesiogiai už atliktus darbus Objekte, nes tokia buvo atsakovo ir ieškovo valia. Pažymėtina, kad visi Administracijai apmokėjimui teikti atliktų darbų aktai buvo patvirtinti ieškovo, kaip tai numatyta Trišalėje atsiskaitymo sutartyje.

36. Po 2021-08-25 (kuomet ieškovas nutraukė Tiekimo ir statybos rangos sutartį su atsakovu) Objekte buvo vykdomas tik jau anksčiau UAB „Skominta“ atliktų darbų defektų šalinimas, tai yra, nudžiūvusių želdinių (medžiai, krūmai ir pan.) sodinimo darbai. Minėti želdiniai buvo pasodinti iki Tiekimo ir statybos rangos sutarties su aptariamu subrangovu nutraukimo ir nudžiūvo 2021 m. birželio – liepos mėn. laikotarpyje. Subrangovas įsipareigojo nudžiūvusius želdinius persodinti, iki subrangos sutarties nutraukimo momento jau buvo nusipirkęs visus augalus, tačiau nebuvo spėjęs jų susodinti. Kadangi darbai jau buvo priimti, tačiau laikytini defektiniais ir atsižvelgiant į tai, kad visi naujai sodinami augalai buvo statybvietėje, augalų sodinimas buvo vykdomas ir pasibaigus subrangos sutarties galiojimo terminui.

37. Atsakovas Objekte po 2021-08-25 jokių naujų darbų nevykdė. Po 2021-07-01 pateikti aktai nebuvo tikrinti, priimti ir Administracijos įgaliotinio pasirašyti, kadangi ant šių aktų nebuvo BUAB „LitCon“ parašų.

38. Ieškovas byloje iš esmės kvestionuoja savo paties priimtų sprendimų protingumą, naudingumą ir pan., už ką yra atsakingas ieškovas, o ne Administracija.

39. Pagal Statybos rangos sutartį buvo pasirašyti du susitarimai dėl papildomų darbų, kuriuos atliko Atsakovas (2020-09-30, Nr. A62-175/20; 2020-12-17, Nr. A62-227/20). Akcentuotina, kad minėtus susitarimus pasirašė pats ieškovas.

40. Subrangovas (UAB „Skominta“) atliko toliau nurodytus papildomus darbus: betoninių trinkelių dangų įrengimas, medinių plokščių antigrafitinis padengimas, papildomas dirvožemis nuardyto korio vietoje (atliko apie 8 proc. numatyto darbų kiekio), betonavimo darbai amfiteatruose TER-7 ir TER-8, pontono įrengimas, kurie buvo būtini Statybos rangos sutarčiai įgyvendinti ir paaiškėjo tik Statybos rangos sutarties įgyvendinimo metu ir buvo atlikti iki subrangos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo nutraukimo dienos.

41. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

45. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2018-06-25 Jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS-1 pagrindu, kaip pagrindinis partneris, atstovaudamas tiekėjų grupę, sudarė 2018-09-18 pirkimo sutartį Nr. A62-151/18(3.10.21-TD2) su trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl objekto „Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“. Statybos rangos darbų kaina – 5 887 860,13 Eur su PVM.

46. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-26 nutartimi ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

47. Ieškovas sudarė 2019-06-03 Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr.2019.06.03/01 su MB „REPIA“ dėl tarpininkavimo paslaugos potencialiems rangovams (statytojams) surasti. MB „REPIA“ pateikė Ieškovui UAB „Skominta“ kandidatūrą, kaip įmonę, galinčią įgyvendinti Statybos rangos sutartį.

48. Ieškovas ir atsakovas 2019-07-01 sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį projektui „Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai“ vykdyti. Sutartimi atsakovas įsipareigojo pagal Ieškovės pateiktą techninį projektą savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti lietaus ir vandentiekio nuotekų tinklų rekonstravimo darbus Objekte, o užsakovas (t. y. ieškovas) įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti (1.1 p.). Sutartimi buvo numatyta atlikti darbus už 183 324,55 Eur plius PVM (2.2 p.).

49. 2019-07-17 sudaryta Trišalė atsiskaitymo sutartis Nr. A62-142/19, tarp Administracijos, tiekėjų grupės UAB „LitCon“, UAB „ATEA“, Geobuilders LLC, atstovaujamos pagrindinio partnerio UAB „Litcon“ bei UAB „Skominta“. Pagal šią sutartį šalys susitarė dėl užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su atsakovu (subrangovu).

50. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas 2019-10-30 Susitarimas dėl papildomų darbų ir apmokėjimo už papildomus darbus prie 2019-07-01 Tiekimo ir statybos rangos sutarties (toliau – Papildomas susitarimas). Papildomu susitarimu atsakovas įsipareigojo Objekte atlikti ir kitų darbų pagal Suvestinį papildomų darbų sąrašą (1.1. p.), o jų išsami detalizacija pateikiama šio Papildomo susitarimo prieduose – lokalinėse sąmatose. Bendra galutinė papildomų darbų kaina yra 4 096 105,34 Eur plius PVM (1.3 p.). Taip pat susitarta, kad Papildomam susitarimui, kaip ir Tiekimo ir statybos rangos sutarčiai, taikomos sąlygos dėl tiesioginio atsiskaitymo tarp ieškovo ir Administracijos už atsakovo tinkamai atliktus papildomus darbus.

51. Papildomo susitarimo 1.7 p. susitarta, kad ieškovas moka atsakovui 3 procentus nuo Statytojo apmokėtos papildomų darbų kainos genrangos mokestį. Byloje kilo ginčas dėl šios sąlygos teisėtumo. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinio pareiškimo dienai ši sutartis nebegaliojo.

52. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-06-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/2019, atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. 2020-12-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi restruktūrizavimo byla nutraukta. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pateiktas teismui 2019-01-29.

53. 2021-05-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1963-934/2021 UAB „Litcon“ buvo iškelta bankroto byloje. Teismo nutartyje, be kitų aplinkybių, konstatuota, kad nors UAB „LitCon“ turimi įsipareigojimai 2018 metų rugsėjį neviršijo jos turimo turto vertės, tačiau į bylą pateikti duomenys apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams patvirtina, jog atsakovė nepadengia net nedidelių įsiskolinimų, o pradelstas įsiskolinimas SODRAI ir VMI sudaro net 2 808 155,72 Eur (2 522 908,03 + 285 247,69).

54. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad, kaip ir nurodė ieškovas šioje byloje, UAB „LitCon“ ankščiau nei 2019 m. sausio mėnesį buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Ieškovas neginčija, kad sutartį su atsakovu sudarė siekdamas tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus Statybos rangos sutartimi. Be to, ieškovas teigia, kad jam atsisakius atsakovo paslaugų ar nesutikus, ieškovas būtų praradęs visą projektą, ko pasėkoje žlugtų ir restruktūrizavimo plano matmenys. Tokie teiginiai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad buvo sudarytas ieškovui nenaudingas sandoris, nes pats ieškovas pripažįsta, jog sutartis su atsakovu buvo sudaryta ieškovo interesais. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas neturėjo galimybės derėtis dėl analogiškos sutarties sudarymo su kitomis statybos sektoriuje veikiančiomis įmonėmis, ieškovas nepateikė ir tokiomis aplinkybėmis ieškinyje nesirėmė.

55. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovas buvo nurodęs, kad UAB „LitCon“ yra viena didžiausių Lietuvos statybos ir inžinerinių darbų įmonių, daugiau nei 20 metų aktyvi rinkos dalyvė bei svarią pridėtinę vertę kurianti įmonė. Įmonė užsiima projektavimo, statybos, rekonstravimo darbais, yra vykdžiusi tokius visuomenei svarbius projektus. UAB „LitCon“ yra visuomenei ir valstybei svarbus rinkos dalyvis. Taigi, ieškovas yra verslininkas, turintis patirtį viešojo pirkimo srityje, yra aktyvus rinkos dalyvis. Ieškovas yra lygiavertis rinkos dalyvis, kuris veikia savo rizika, prisiima įsipareigojimus ir iš savo įsipareigojimų vykdymo kylančius neigiamus padarinius. Todėl tai, kad įmonė (verslininkas) susiduria su finansiniais sunkumais (kas įmonių veikloje nėra neįprastas reiškinys) nesudaro pagrindo ją vertinti kaip silpnesnioji šalis, o ieškovo priimtus verslo sprendimus vertinti kito sutarties kontrahento nenaudai. Priešingai, įmonės finansinės padėties sunkumai įpareigoja tokią įmonę (o ne kitą sutarties šalį, kuri nėra atsakinga už ieškovo veiklos pelningumą) ypač atsakingai vertinti naujai prisiimamus įsipareigojimus. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad trečiasis asmuo – buvęs ieškovo vadovas – paaiškino, kad šioje byloje ginčijama sutarties sąlyga nebuvo reikšminga, jokių pretenzijų ar pasiūlymų dėl tokios sąlygos keitimo ieškovas atsakovui nereiškė. Ieškovas patvirtino, kad reikalavimų įmonės vadovui dėl įmonei nuostolingų sandorių sudarymo ir pan. nepareikšta. Taigi, pritratina atsakovo ir trečiojo asmens (Administracijos) pozicijai, kad šioje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį UAB „Skominta“ iš esmės ginčija savo paties priimtų sprendimų protingumą, naudingumą, už ką atsakovas nėra atsakingas. Tai, kad sutarties sąlyga dėl 3 procentų mokesčio, ieškovo teigimu, jam yra nenaudinga, neįrodo atsakovo nesąžiningumo sudarant sutartį. Ieškovas neginčijo, kad, sudarant sutartį, jis naudojosi teisininkų pagalba, kad sutarties projektą parengė būtent ieškovas. Ieškovas nenurodė dėl kokių konkrečių aplinkybių jis buvo atsakovo apgautas, kokios aplinkybės nuo ieškovo buvo nuslėptos ir pan. (CK 1.91 str.), atsakovo tyčinių nesąžiningų veiksmų ieškovas nekonkretizavo, jų neįrodė. Iš esmės ieškinys grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kurie nėra patvirtinti įrodymais. Dėl to ieškinys negali būti tenkinamas.

56. CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.228 straipsnio nuostatos aiškinamos pabrėžiant išimtinį šio instituto pobūdį bei būtinybę jį taikant derinti sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principus su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2012; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016, 31 punktas). Sutarties šalies reikalavimas vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismo gali būti patenkintas ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą; tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 54 punktas).

57. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vertinant, ar egzistuoja esminė sutarties šalių nelygybė, turi būti įvertinta ar, be kita ko, sutartimi ar jos sąlyga sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties bei tai, ar stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 70 punktas). Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

58. Kaip buvo konstatuota aukščiu, nagrinėjamu atveju sudarant sandorį šalys veikė kaip lygiateisiai rinkos subjektai, atsakovas nebuvo stipresnioji, o ieškovas – silpnesnioji šalis. Pats ieškovas turėjo interesą surasti subrangovą (atsakovą), pats ieškovas rengė sutarties projektą. Taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti stipresniosios šalies pasinaudojimu kitos silpnesnės šalies ekonominiais sunkumais. Byloje nėra duomenų, kad sudarant sutartį ieškovui buvo daromas spaudimas dėl sutarties sąlygų, kad nebuvo galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų. Nei sutarties sudarymo aplinkybės, nei ieškovo finansinė padėtis, nei ieškovo elgesys vykdant sutartį nesudaro pagrindo konstatuoti esminės šalių nelygybės susitariant dėl ginčo sutarties sąlygos. Tai, kad ieškovas, atstovaujantis nemokumo administratoriaus, po bankroto bylos iškėlimo kitaip įvertino šias sutarties sąlygas, t.y. kaip nenaudingas kreditoriams, nereiškia, kad sudarant sutartį ieškovas veikė CK 6.228 str. numatytų aplinkybių įtakoje. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas sutartį su ginčijama sąlyga sudarė savo valia, savo interesais ir prisiimdamas verslo riziką, aiškiai suvokdamas prisiimtų įsipareigojimų esmę.

59. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo priklausomumą nuo atsakovo, atsakovo įtaką ieškovo valiai sudaryti sutartį nurodytomis sąlygomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo finansine padėtimi.

60. Ieškovas neginčijo atsakovo teiginių, kad atsakovas nebuvo vienintelis statybų rinkoje veikiantis subjektas, kad ieškovas, siekdamas Pagrindinės sutarties vykdymo, galėjo pasirinkti bet kurį iš rinkoje veikiančių statybos įmonių. Be to, ieškovas turėjo galimybes Pagrindine? sutartį įgyvendinti savo jungtinės veiklos partnerių (ir jų pasitelkiamų subrangovų) pagalba, tačiau pasirinko to nedaryti.

61. Šioje byloje svarbu ir tai, kad ieškovas nenurodė ir neįrodė kokius konkrečiai darbus atliko ieškovas, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, kokias sąnaudas jis patyrė. Ieškovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad šiuo atveju buvo pasinaudota ieškovo laimėjimu konkurse, o visus darbus realiai atliko atsakovas (neišviešintas subrangovas), kad ieškovui turi būti atlyginta už laimėjimą konkurse – ne tik nesudaro reikalavimo pakeisti sutarties sąlygą tenkinimo pagrindo, bet ir akivaizdžiai rodo ieškovo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą savo teisėmis dalyvaujant viešojo pirkimo procedūrose. Asmens, kuris piktnaudžiauja savo teisėmis, teisės negali būti ginamos teismine tvarka. Be to, nesant duomenų, kad ieškovas prisidėjo savo lėšomis ar darbų prie darbų vykdymo, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad sutartyje numatytas mokestis yra nesąžiningai akivaizdžiai per mažas.

62. Ieškovas deklaratyviai teigia apie jo esminius prisiimtus įsipareigojimus pagal rangos sutartį: ieškovas neneigia, kad nepatyrė sąnaudų garantijos apmokėjimui (už garantiją sumokėjo kitas jungtinės veiklos partneris), skirtingai nuo atsakovo neatliko jokių veiksmų nei vykdant darbus, nei perduodant darbus, nei šalinant trūkumus, nei vykdant garantinius įsipareigojimus. Dėl to nėra pagrindo teigti apie esminę šalių nelygybę susitariant dėl sutarti 3 proc. mokesčio.

63. Taigi, byloje nenustatyta nei šalių nelygybės sudarant sutartį, nei šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties, nenustatyta, kad ieškovas yra silpnesnioji šalis neturinti derybinės patirties. Sutarties sudarymo aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti situaciją kaip išimtinę. Dėl to ieškinys, pareikštas CK 6.228 str. pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.

64. Kaip buvo minėta, šalys sutartį sudarė gera valia, kaip lygiaverčiai rinkos dalyviai, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad nustatytas 3 proc. mokestis neatitinka rinkos sąlygų neturi teisinės reikšmės, nes šalių laisvės principas leidžia susitarti dėl bet kokio mokesčio dydžio. Kita vertus, atsakovas pateikė įrodymus, nurodė teismų praktiką bei aplinkybes (nurodytos sprendimo 21,22 p.) apie atsakovo gauto iš šio sandorio pelno paskaičiavimą (ko ieškovas nepaneigė), kurie patvirtina, jog 3 proc. nuo gautų pajamų komisinis mokestis, turint omenyje kad ieškovas neatliko jokių darbų, nepatyrė jokių išlaidų vykdant rangos sutartį, nėra neprotingai mažas.

65. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie sutartyje numatytą užsakovo tiesioginį atsiskaitymą su subrangovu yra perteklinės, nes neturi ryšio su byloje pareikštais reikalavimais: ieškovas nereiškė reikalavimų dėl tiesioginio atsiskaitymo sąlygos nuginčijimo, be to pats ieškovas pasiūlė sudaryti susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo – nurodė, kad toks atsiskaitymas taikomas dirbant su visais subrangovais (2019-06-20 el. laiškas). Pagrindinė sutartis taip pat numatė tokią subrangovų teise? (Pagrindinės sutarties 9.10 punktas). Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas (88 str.) iš esmės nedraudžia susitarimus dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais, todėl net ir vertinant ex officio tokios sąlygos teisėtumą, pažymėtina, kad tokia sutarties sąlyga nėra akivaizdžiai neteisėta, todėl šiuo atveju nėra pagrindo viršyti pareikštus reikalavimus.

66. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad su juo nebuvo atsiskaityta pagal sutarties sąlygas. Ieškovas neneigė, kad gavo iš atsakovo tam tikrus atsiskaitymus, neginčijo ir atsakovo nurodytų aplinkybių apie sumokėtos sumos apskaičiavimą pagal pateiktas sąskaitas, kuriose nurodytos sumos su PVM arba be PVM. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jam iš atsakovo pervestos lėšos buvo užskaitytos kitoms prievolėms įvykdyti, kita vertus, šių lėšų ieškovas atsakovui negrąžino kaip be pagrindo pervestus. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad su ieškovu buvo atsiskaityta pagal sutarties sąlygas – sumokėta 142 595,17 Eur (be PVM). Tuo tarpu ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimo sumą apskaičiuotą pagal prašomą pakeisti 10 proc. sutarties kainos mokestį, negali būti tenkinamas, nes, kaip buvo konstatuota, nėra pagrindo keisti atitinkamos 1.7 p. numatytos sutarties sąlygos.

67. Atsakovas neapmokėjo ieškovui 1894,25 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. LIT 200110507 už 2021 m. liepos mėn. darbus, nes ieškovas nepasirašė priėmimo-perdavimo akto, dėl ko Administracija neapmokėjo už šiuos darbus. Dėl išdėstyto bei įvertinus šalių susiklosčiusią 3 proc. sutartyje numatyto mokesčio apmokėjimo praktiką, darytina išvada, kad šios sąskaitos apmokėjimo terminas nėra suėjęs, nes darbai nėra priimti, todėl šiuo metu atsakovui nekilo prievolės sumokėti nurodytą sumą.

68. Šioje byloje buvo atmesti ieškovo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, nes ieškovo siekiami surinkti įrodymai apie kito viešojo pirkimo vykdymą nėra susiję su šioje byloje pareikštais reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys į ieškovo pozicijos nenuoseklumą: ieškovas neginčija, kad pasirašydavo darbų atlikimo aktus, tuo patvirtindamas, kad tam tikri darbai yra atlikti, pateikdavo atsakovui sąskaitas apmokėjimui ir gavo sutartyje numatytą apmokėjimą už šiuos darbus; tuo tarpu šioje byloje ieškovas teigia, kad vėliau, paskelbus naują viešąjį pirkimą, atsakovas atliko tuos pačius darbus. Vertinant šias aplinkybes ieškovo ginamų savo teisių kontekste, darytina išvada, kad tokie ieškovo teiginiai yra nelogiški ir nėra susiję su šioje byloje jo ginamų turtinių teisių pažeidimu.

69. Atskirai pažymėtina, kad ieškovo pasiriktas teisių gynimo būdas nėra tinkamas, nes sutartis, kurios sąlyga ginčija ieškovas šioje byloje, yra pasibaigusi, todėl ir tokios sutarties sąlygos keitimas šiuo atveju nesukeltų šalims jokių teisinių pasekmių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

71. Šioje byloje nėra pagrindo priteisti iš ieškovo iš esmės maksimalias Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytas užmokesčio sumas: kai kurios atsakovo nurodytos išlaidos (pasirengimas atstovauti) šiuo atveju yra perteklinės, nes susijusios su atstovavimo išlaidomis, be to, byla, nors ir yra didelės apimties dėl ieškovo nurodytų perteklinių faktinių aplinkybių gausos, tačiau teisiniu požiūriu nėra ypač sudėtinga, todėl priteistinų išlaidų suma mažintina nuo 11 004,63 Eur iki 8000 Eur (CPK 98 str.) ir išieškoma iš ieškovo administravimui skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti .

Priteisti iš ieškovo BUAB „LirCon“ atsakovo UAB „Skominta“ naudai 8000 Eur bylinėjimosi išlaidų, mokamų iš ieškovo administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.