- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2-3433-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00127-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Ieškovas
- R. E.
- Atsakovas
- A. L., J. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Širvintų rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas, Jonas Platelis
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 2.1.5.1.2.4Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Dangirai Bareikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovams A. L. ir J. L. dėl išlaidų daikto trūkumams pašalinti atlyginimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Širvintų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. E. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. L. ir J. L. (toliau – atsakovai) prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 13 298,94 Eur išlaidų atlyginimą už daikto trūkumų pašalinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo santrauka:
2.1. 2020 m. spalio 23 d. ieškovė ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3497 (toliau – sutartis), kuria atsakovai pardavė, o ieškovė nusipirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu U. E. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), su visais jame esančiais statiniais;
2.2. po ieškovės sutuoktinio U. E. mirties 2021 m. rugsėjo 8 d., ieškovė paveldėjo mirusio sutuoktinio turto dalį ir šiuo metu žemės sklypas bei jame esantys statiniai Ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Apie atsakovų parduodamą žemės sklypą ieškovė sužinojo iš nekilnojamo turto agentūros skelbimo internete, kuriame žemes sklypas buvo pristatomas, jog parduodamas kartu su sodyba, pateiktos sklypo fotonuotraukos bei sklypo ribos ir išdėstymas. Ieškovė nurodė, kad prieš sudarant sutartį, 2020 liepos mėn.
2.3. ieškovė, dalyvaujant atsakovams ir juos atstovaujančiai nekilnojamojo turto agentūros Capital Experts agentei Vlastai Maslinskienei, buvo atvykusi apžiūrėti statinių bei žemės sklypo. Apžiūros metu atsakovai patvirtino, kad žemės sklypas bei jame esantys statiniai priklauso jiems nuosavybės teise, nėra jokių apribojimų dėl disponavimo turtu, todėl šalys 2020 m. liepos 30 d. pasirašė preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties sudarymo;
2.4. atsakovai pareiškė ir garantavo, kad nei pagrindinės sutarties sudarymas, nei jos nuostatų vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių taikomų įstatymų ar kitų teisės aktų, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisę į turtą;
2.5. ieškovė tikėjosi ir buvo įsitikinusi, jog bendras žemės sklypo plotas sutampa su žemės sklypą juosiančia tvora, kadangi kitų riboženklių nebuvo, o atsakovai bei juos atstovavusi nekilnojamo turto agentė apie tai, kad parduodamas žemės sklypas ir jį juosianti tvora įsiterpia į valstybinę žemę ieškovei nenurodė ir apie tai neinformavo;
2.6. aplinkybės, kad ieškovei buvo parduotas žemės sklypas, kurio statiniai įsiterpia į valstybinę žemę ieškovei paaiškėjo tik 2021 metų vasarą, kai ieškovė nusprendė prijungti gyvenamąjį namą prie Širvintų miesto centralizuotų vandentiekio tinklų, kai buvo parengtas MB „(duomenys neskelbtini)“ projektas;
2.7. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ projekto brėžinio paaiškėjo, kad dalis tvoros ir teniso aikštelės, kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip kiemo statiniai ir gyvenamojo namo priklausiniai, ties Ramunių g. išeina už žemės sklypo ribų ir patenka į valstybinę žemę;
2.8. iki sutarties sudarymo, tiek sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo informuota apie tai, jog dalis žemės sklype esančių statinių išeina už žemės sklypo ribų, todėl vertino, kad parduotas žemės sklypas buvo parduotas su trūkumais. Atsakovų sutarties 6.5 punkte nurodyta garantija, kad dėl parduodamų daikto nėra viešosios teisės pažeidimų, neatitinka tikrovės;
2.9. ieškovė vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaip daikto pirkėja, turi teisę reikalauti, kad atsakovai, kaip daikto pardavėjai, atlygintų ieškovės išlaidas paaiškėjusiems žemės sklypo trūkumams ištaisyti – atlyginti išlaidas už žemės sklypo statinių (tvoros, dalies teniso aikštelės) bei želdinių pašalinimą iš valstybinės žemės;
Šalies argumentai
2.10. ieškovė 2021 m. lapkričio 15 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovus, kuria prašė kompensuoti ieškovei išlaidas, susijusias su valstybinės žemės atlaisvinimu, iš viso 13 298,94 Eur, kurias sudaro: tvoros, teniso aikštelės, tvoros demontavimas ir perstatymas ties sklypo riba – 8 301,64 Eur, gyvatvorės ir kitų želdinių, kurių vietoje turi būti perkelta tvora, persodinimas – 4 997,30 Eur. Atsakovai iš pradžių ketino geranoriškai spręsti susidariusią situaciją, tačiau vėliau tai padaryti atsisakė 2021 m. lapkričio 24 d. pateikdami atsakymą į pretenziją.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su ieškiniu motyvai:
3.1. Ieškovės į bylą pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų projektas ir 2021 m. birželio 25 d. brėžinys, o taip pat matininko M. K. 2022 m. vasario 9 d. parengta žemės sklypo dalies situacijos vietovėje schema, pagal kurią užimtos valstybinės žemės plotas sudaro 201,50 kv. m., iš kurių 189 kv. m. sudaro žemės plotas tarp tvoros ir registruoto žemės sklypo ribos, o 12,5 kv. m. – teniso aikštelės betoninės dalies plotas, yra parengti privačiu ieškovės užsakymu ir nėra susiję su parduoto žemės sklypo ribų nustatymu. Šio dokumentų nėra patikrinusios valstybės institucijos kaip kad Nacionalinė žemės tarnyba, todėl, anot atsakovų, šie dokumentai vertintini kritiškai.
3.2. Atsakovai ieškovei pardavė žemės sklypą su atliktais kadastriniais matavimais. Atlikus šiuos matavimus, žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo patikrinta bei nustatyti kadastro duomenys buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri atsakovams neturėjo jokių reikalavimų ar pretenzijų. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos sudėtine dalimi yra žemės sklypo planas su jame esančiais statiniais, pati žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo perduota ieškovei sutarties sudarymo metu.
3.3. Ieškinio motyvai, kad atsakovai pardavė netinkamos kokybės daiktą – žemės sklypą su statiniais, yra nepagrįsti ir su jais atsakovai nesutinka dėl šių, toliau nurodomų priežasčių. Atsakovai nestatė nei tvoros, nei teniso aikštelės, kadangi kiemo statiniai buvo baigti statyti 1996 metais, o atsakovės J. L. asmeninės nuosavybės teisė į kiemo statinius buvo įregistruota 1998-01-14 dovanojimo sutarties pagrindu, sudarytos tarp atsakovės ir jos motinos E. Š.. Atsakovai parduotu turtu iki sutarties sudarymo naudojosi be jokių apribojimų ir nei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nei iš kokių nors kitų valstybės ar savivaldybės institucijų nebuvo gavę jokių reikalavimų ir (ar) pretenzijų, susijusių su tvoros, teniso aikštelės ar bet kurio kito sutartimi parduoto turto ar jo dalies įsiterpimu į valstybinę žemę. Jokiais kitais viešosios teisės pažeidimais sutartimi parduoto turto atžvilgiu atsakovai taip pat nebuvo įtariami ar kaltinami. Atsakovai taip pat pateikė visus turėtus su parduodamu turtu susijusius dokumentus, su kuriais ieškovė susipažino dar iki sutarties sudarymo. Be to, ieškovei iki sutarties pasirašymo buvo pateikti ne tik su parduodamu turtu susiję dokumentai. Sutartis buvo patvirtinta notaro, notaras, susipažinęs su visais atsakovų pateiktais bei viešai prieinamais dokumentais, taip pat neįžvelgė jokių viešosios teisės pažeidimų ar galimų neatitikimų.
Šalies argumentai
3.4. Atsakovai taip pat nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovų 13 298,94 Eur išlaidų žemės sklypo trūkumams ištaisyti, kurie grindžiami MB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinės sąmatomis. Nesutikdami su ieškiniu prašoma priteisti žemės sklypo trūkumų šalinimo išlaidų suma nurodė, jog:
3.4.1. 2021 m. lapkričio 11 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymuose bei sąmatose nurodyti darbai realiai nėra atlikti, kas patvirtina, kad ieškovė prašomų iš atsakovų priteisti išlaidų nėra patyrusi. Nėra duomenų, kad ieškovė iš tikrųjų atliks šiuose dokumentuose nurodytus darbus bei patirs juose nurodyto dydžio išlaidas. Atsakovai nesutiko su sąmatose nurodyta 4 997,30 Eur išlaidų suma augalų sutvarkymui, atstatymui. Nurodė, šiuos nesutikimo motyvus – sutartimi ieškovei buvo parduoti ne augalai, o žemės sklypas su jame esančiais statiniais;
3.4.2. lieka neaišku, kokiu pagrindu, ieškovės nuomone, atsakovai turėtų finansuoti vienų augalų išrovimą bei kitų, naujų aiškiai net neįvardintų augalų pasodinimą;
3.4.3. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje lokalinėje sąmatoje yra nurodyti tik raunamų bei naujai sodinamų augalų kiekiai, tačiau nedetalizuota, kokie konkretūs augalai yra įtraukti į šią sąmatą bei, kur konkrečiai raunami augalai šiuo metu yra.
3.5. 13 298,94 Eur sumą ieškovė prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, nors trūkumų turinčiais ieškovė savo ieškinyje įvardija tik tvorą ir teniso aikštelę, kurie asmeninės nuosavybės teise priklausė tik atsakovei J. L., kuri juos sutartimi ir pardavė ieškovei. Tuo tarpu atsakovas A. L. buvo tik mažos dalies Sutartimi ieškovei parduoto žemės sklypo (t. y. 0,0271 ha iš 0,3271 ha) bendraturtis, kuris atitinkamus patvirtinimus suteikė ir galėjo suteikti tik jam nuosavybės teise priklausiusio turto atžvilgiu, o ne viso sutartimi ieškovei parduoto jam nuosavybės teise net nepriklausiusio turto atžvilgiu. Pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dalyje dėl tvoros ir teniso aikštelės pirkimo–pardavimo sieja tik ieškovę ir atsakovę J. L., todėl ieškinys atsakovo A. L. atžvilgiu turi būti atmestas.
3.6. Atsakovai taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Reikalavimą grindė tuo, jog apie dalies tvoros ir teniso aikštelės įsiterpimą į valstybinę žemę ieškovei tapo žinoma iš MB „(duomenys neskelbtini)“ parengto 2021-07 nuotekų projekto 2021-06-25 brėžinio. Ieškovės atstovas dar 2021 m. birželio mėn. vykusio susitikimo su atsakovais metu atsakovams iškėlė šį klausimą. Be to, 2021 m. birželio mėn. vykusio susitikimo metu atsakovai aiškiai ir nedviprasmiškai nesutiko su ieškovės kaltinimais ir reikalavimais. Tai patvirtina, kad ieškovei apie šio ieškinio faktiniu pagrindu nurodomas aplinkybes tapo žinoma vėliausiai 2021 m. birželio – liepos mėn., dėl ko ieškovė, manydama, kad šiuo atveju egzistuoja jos teisių pažeidimas, į teismą su ieškiniu turėjo kreiptis per šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio sužinojimo momento. Iš Ieškinio datos galima spręsti, kad ieškinys teismui buvo pateiktas ne anksčiau nei 2022 m. kovo 21 d. , o tai reiškia, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius (toliau ir – NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė šias aplinkybes ir argumentus:
4.1. žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2902-6488, žemės naudojimo valstybinė kontrolė nebuvo atliekama, todėl savavališko valstybinės žemės užėmimo fakto Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo konstatavusi. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, kad kartu su ieškiniu pateikta 2022 m. vasario 9 d. matininko M. K. (matininko pažymėjimo Nr. 2M-M-720) parengta Žemės sklypo dalies situacijos vietovėje schema yra neteisinga.
4.2. Iš matininko schemos matyti, kad žemės plotas tarp tvoros ir registruoto Žemės sklypo ribos užima 189 kv. m. ploto, teniso aikštelės betoninės dalies plotas, tarp tvoros ir registruoto žemės sklypo ribos užima 12,5 kv. m. ploto, akivaizdu, kad minėta tvora, šalia jos pažymėta želdinių eilė bei pavieniai medžiai ir dalis teniso aikštelės yra už žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2902-6488, ribos, ir patenka į valstybinę žemę (t. y. į suformuotą žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2024-6857), taip pat ir į statinį – kelią, unikalus Nr. 4400-1857-9196, Ramunių gatvę. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matoma, kad valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2024-6857, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir panaudos teise priklauso Širvintų rajono savivaldybei. Kartu šioje vietoje yra ir statinys, unikalus Nr. 4400-1857-9196, kelias (gatvė) – Ramunių gatvės ruožas nuo 0,010 iki 0,636 km (ruožo ilgis – 626 m), kategorija D2, kuris nuosavybės teise priklauso Širvintų rajono savivaldybei.
4.3. Statinių, patenkančių į valstybinę žemę, savininkei (ieškovei) tenka pareiga pašalinti minėtus statinius ir minėtus želdinius iš valstybinės žemės sklypo kartu ir iš statinio (Ramunių gatvės), nes ieškovė be jokio teisinio pagrindo naudojasi didesniu žemės plotu (atribotu minėta tvora) nei jai priklauso nuosavybės teise. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planas buvo parengtas matininko F. S., 1995 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytas tuometinio savininko, 1995 m. rugpjūčio 24 d. suderintas Širvintų rajono žemėtvarkos tarnybos vadovo šio žemės sklypo plane nebuvo nurodyta tvora ir teniso aikštelė, todėl darytina išvada, kad jos buvo pastatytos vėliau, t. y. jau esant nustatytoms žemės sklypo riboms vietinėje koordinačių sistemoje.
4.4. Iš žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2902-6488, plano, parengto UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės S. V. 2012 m. gruodžio 20 d., valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 matoma, kad už šio žemės sklypo ribos esanti tvora eina laužta linija, o žemės sklypo riba eina tiesia linija. Taip pat matoma, kad žemės sklypo ribos buvo suderintos su tuometine žemės savininke (atsakove) J. L., jai pasirašant žemės sklypo plane.
4.5. Iš 2012 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto matoma, kad žemės sklypas buvo paženklintas 9 riboženkliais, o žemės sklypo savininkė (atsakovė) J. L. įsipareigojo (pasirašydama) saugoti ir prižiūrėti riboženklius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtų minėtų dokumentų akivaizdu, kad tuometinė savininkė (atsakovė) J. L. žinojo arba turėjo žinoti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, ribos buvo paženklintos riboženkliais Nr. 1 bei Nr. 13 ir ties (duomenys neskelbtini) gatve bei minėta tvora.
4.6. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tuometinė savininkė (atsakovė) J. L. vėliausiai nuo 2012 m. gruodžio 19 d. (žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo datos) žinojo arba turėjo žinoti apie savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinę žemę, todėl turėjo pareigą iš valstybinės žemės pašalinti tvorą, želdinius bei teniso aikštelės dalį. Tarnybos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pažeista Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostata, numatanti, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
5. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog civilinė byla yra pradėta pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl 13 298,94 Eur dydžio išlaidų daikto trūkumams pašalinti atlyginimo, t. y. ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų parduoto daikto (žemės sklypo su visais jame esančiais statiniais) atitikimo kokybės reikalavimams ir ieškovės, kaip pirkėjos, teisės reikalauti atlyginti išlaidas daikto kokybės trūkumams pašalinti. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl neteisėto valstybinės žemės sklypo ar Širvintų rajono savivaldybei priklausančio statinio ((duomenys neskelbtini).) užėmimo, dėl ko savivaldybė galėtų turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat nurodė, kad be kita ko, byloje nėra ginčo ir dėl to, jog statiniai, patenkantys į valstybinę žemę, nebus pašalinti, kadangi kaip matyti iš ieškovės ieškinio, ieškovė sutinka pašalinti statinius iš valstybinės žemės sklypo, tačiau reikalauja, jog atsakovai, kaip pardavėjai, atlygintų jos išlaidas šiam trūkumui pašalinti. Atsižvelgiat tai, savivaldybė prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra savivaldybės atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad priešingai nei teigia atsakovų atstovas, šalys po sužinojimo, kad parduoto sklypo dalis su joje esančiais statiniais patenka į valstybinę žemę bandė aiškintis aplinkybes ir buvo pagrįstų lūkesčių, jog situaciją pavyks išspręsti geranoriškai, tačiau ieškovei pateikus atsakovams 2021 m. lapkričio 15 d. pretenziją, atsakovai į ją atsakė 2021 m. lapkričio 24 d., nurodydami, kad kompensuoti ieškovei išlaidų už sklypo pertvarkymą mokėti nesutinka. Nuo atsakovų neigiamo atsakymo pateikimo skaičiuotinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas ieškinio senaties terminas, kuris ieškovei pasikreipus į teismą su ieškiniu 2022 m. kovo 21 d., nėra praleistas. Paaiškino, kad priešingai nei teigia atsakovų atstovas, ieškovė turi teisę į išlaidas želdiniams atsodinti, kadangi ieškovė kartu su žemės sklypu įsigijo visą kompleksą turto, į kurį patenka želdiniai, todėl pertvarkius sklypą – želdiniai turi būti atsodinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės išlaidos šiam darbui atlikti turi būti atlygintos.
Atsiliepimas
7. Atsakovų atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai buvo sąžiningi ir atkleidė ieškovei visas aplinkybes, susijusias su žemės sklypu. Aplinkybė, jog žemės sklypas galėjo pateikti į valstybinę žemę atsakovams nėra ir nebuvo žinoma. NŽT atsakovams nebuvo pateikusi jokių pastebėjimų, jog jų žemės sklypas patenka į valstybinę žemę, nors dar 2012 metais atsakovai atliko kadastrinius matavimus ir apie tai NŽT žinojo. Be to, ieškovei buvo perduota visa dokumentacija, susijusi su žemės sklypu, todėl ieškovė turėjo pareigą pasidomėti, ir jos nuomone, atsiradus kokių nors neaiškumų dėl parduodamo sklypo, pateikti dėl jų pastabas, tačiau tiek ikisutartinių santykių metu, tiek pasirašant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė pastabų nereiškė, todėl visos sąlygos ieškovei tiko.
8. Trečiojo asmuo NŽT atstovė patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad tai, jog NŽT iki šiol atsakovams neturėjo jokių pretenzijų nesuteikia teisės nevaržomai naudotis valstybine žeme, kontrolė iki šiol nebuvo atlikta, tačiau artimiausiu metu bus atlikta ir, nepašalinus statinių iš valstybinės žemės, esamas savininkas bus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teigė, kad jau antrojo papildomo žemės sklypo (2,71 arų) pirkimo metu, sklypo savininkai turėjo žinoti apie jų sklypo ribas. Atstovės tvirtinimu, 2012 m. parengtame žemės sklypo plane matosi statinių išėjimas iš sklypo ribų, pardavime dalyvavusi nekilnojamojo turto agentė turėjo tai išsiaiškinti, jai kilo pareiga pasidomėti žemės sklypo plano atitikimu. Atsakovai po kadastrinių matavimų ir paženklinimo riboženkliais turėjo matyti, kad statiniai išeina iš žemės sklypo ribų.
9. Liudytoja apklausta V. M. paaiškino, kad ji pardavinėjo atsakovų sodybą. Po kurio laiko sužinojo, kad žemės sklypo ribos nesutampa. Ji pati bandė derinti šalių susitikimą, kad išspręsti situaciją. Vėliau sužinojo, kad šalys buvo savarankiškai susitikusios, tačiau joms susitarti nepavyko. Jos atsakovai nebuvo informavę, kad žemės sklypo ribos neatitinka realybės. Pati šio fakto nepatikrino, kadangi tokios galimybės neturi. Vienintelė galimybės tai REGIA žemėlapis, tačiau techniškai jis tiek neišsididina, kad matyti ar tvora pastatyta teisingoje vietoje. Visų apžiūrų metu dalyvavo ir patys atsakovai. Atsakovai jai iki preliminarios sutarties sudarymo buvo perdavę sklypo planą ir nuosavybės pažymėjimą, greičiausiai galėjo būti pateikta ir kadastrinių matavimų byla. Jai kaip agentei parengti žemės sklypo skelbimo kitų dokumentų nereikėjo. Į skelbimą buvo įdėjusi REGIA planą. Prieš pasirašant preliminarią sutartį pirkėjams paprastai siunčiami turto dokumentai, ieškovei jie taip pat turėjo būti siųsti, tačiau pačio fakto negali prisiminti. Prieš vykstant pas notarą visos šalys buvo susitikusios vietoje, susirinko visus dokumentus, kuriuos reikėjo pateikti notarui. Visas dokumentų archyvas pirkėjai buvo perduotas tik po nuvykimo pas notarą. Toks atvejis, kai parduotame sklype paaiškėja netikslios ribos, jai pirmas atvejis.
10. Liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, kad sklypo pirkimo metu atstovavo savo seseriai nupirkti atsakovų žemės sklypą. Sesuo apie parduodamą sklypą sužinojo iš skelbimų portalo, bendravo su nekilnojamo turto agente. Sesuo paprašė jo apžiūrėti sklypą. Parduodamas sklypas atrodė tvarkingas, su tvora, augalais, teniso aikštele. Atsakovą pažinojo asmeniškai, kaip patikimą ir miestelyje teigiamai vertinamą bei gerbiamą žmogų, todėl nematė reikalo papildomai tikrinti sklypo kadastro duomenų. Visos aplinkybės leido spręsti, kad viskas, kas susiję su sklypu, yra taip kaip turėtų būti pagal oficialius dokumentus. Po turto įsigijimo paaiškėjo, kad dalis sklypo patenka į valstybinę žemę. Tai paaiškėjo padarius toponuotrauką. Atsakovai apie tai buvo informuoti, netgi patys atsakovai minėjo, kad galbūt visiems reikėtų visas išlaidas pasidalinti lygiomis dalimis, buvo svarstoma sutvarkyti ir performuoti sklypą taip, kad visi esami pastatai ir augalai patektų į sklypo ribas. Tačiau vėliau atsakovai pakeitė poziciją, nurodė, kad nieko nežinojo. Jam pačiam susidarė įspūdis, kad atsakovai sąmoningai neinformavo ieškovės ir jo, kadangi tik notaro biure atsakovai atsinešė kadastro bylą. Nekilnojamo turto agentei atsakomybės nenorėjo perkelti pati atsakovė L.. Nors ir jis, ir atsakovas L. siūlė išsikviesti nekilnojamo turto agentę. Jis suprato, kad nekilnojamo turto agentė galėjo nežinoti apie neatitikimus. Taip pat paaiškino, kad sklypo skelbimas buvo su įdėtu 1998 metų žemės sklypo planu, iš kurio kažkokių neatitikimų nebuvo matyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
11. Iš 2020 m. spalio 23 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad atsakovai pardavė, o ieškovė įsigijo žemės sklypą su statiniais, esantį Tulpių g. 9, Širvintų m., Širvintų r. sav. už 175 000 Eur. Iš Nekilnojamo turto registro (toliau – NTR) išrašo matyti, kad ieškovės vardu, asmeninės nuosavybės teise įregistruotas ginčo žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad žemės sklypo plotas 0,3271 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie atlikti 2012 m. gruodžio 19 d.
12. Iš 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovės atstovo pretenzijos matyti, kad ieškovė atstovaujama advokato Jono Platelio kreipėsi į atsakovus, nurodydama, kad atsakovai pažeidė sutartimi nustatytą garantiją, jog dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių nėra draudimų, ribojančių naudojimosi teisę, o atsakovų garantija, kad dėl parduodamų daiktų nėra viešosios teisės pažeidimų neatitinka tikrovės. Apie šiuos trūkumus ieškovė nebuvo informuota. Nurodė, kad trūkumų pašalimas kainuos 13 298,94 Eur, kas sudaro: tvoros ir teniso aikštelės demontavimo darbai – 8 301,64 Eur, gyvatvorės ir kitų želdinių persodinimo darbai – 4 997,30 Eur.
13. Iš 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovų atsakymo į pretenziją matyti, kad atsakovai nesutiko su ieškovės reikalavimais, nurodė, kad atsakovė turtą 1998 m. sausio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu gavo iš savo motinos, jį valdė ir juo disponavo be jokių apribojimų. Atsakovams patiems nebuvo žinoma, kad tvora ir teniso aikštelė patenka į valstybinę žemę.
Dėl ieškinio senaties taikymo
14. Atsakovai nesutikdami su ieškiniu prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydami, kad ieškovė pažeidė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą 6 mėn. ieškinio senaties terminą ir ieškinį pateikė jį praleidusi. Su šiais atsakovų teiginiais teismas neturi pagrindo sutikti.
15. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte iki įstatymo redakcijos pasikeitimo ir įsigaliojimo (2022 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ir ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Nustatyta, kad 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-466 pakeista civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies redakcija panaikinant nuostatą dėl sutrumpinto ieškinio senaties taikymo reikalavimams dėl daiktų kokybės pareikšti. Nustatyta, kad ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2022 m. kovo 21 d., t. y., jau po įstatymo redakcijos pasikeitimo, panaikinusios sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl daiktų kokybės pareikšti, todėl atsakovų prašymas taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovo A. L. kaip tinkamo atsakovo byloje
16. Atsakovai nurodė, kad žemės sklypas, dėl kurio ieškovė reiškia solidarų reikalavimą atsakovui A. L. turi būti atmestas, kadangi tvora ir teniso aikštelė, kurie įsiterpia į valstybinę žemę asmeninės nuosavybės teise priklausė tik atsakovei J. L., kuri juos sutartimi ir pardavė ieškovei. Tuo tarpu atsakovas A. L. buvo tik mažos dalies sutartimi ieškovei parduoto žemės sklypo (t. y. 0,0271 ha iš 0,3271 ha) bendraturtis. Su šiais atsakovų teiginiais teismas nesutinka ir vertina, kad atsakovas A. L. yra tinkamas atsakovas byloje. Pažymėtina, jog kaip matyti iš žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, būtent tiek atsakovė J. L., tiek A. L. sutartyje nurodyti kaip pardavėjai. Sutartis patvirtinta notaro, kuri šalims, šiuo atveju atsakovams sukuria atitinkamas teise ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas tarp šalių kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, susijusių su parduoto daikto, šiuo atveju atsakovų parduoto žemės sklypo, kokybe ir atsakovų suteikta garantija šiam turtui, todėl tiek J. L., tiek A. L. yra solidariai atsakingi pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl ieškovės kaip pirkėjos pažeistų teisių gynimo
17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų parduoto ir ieškovės įsigyto žemės sklypo su statiniais, esančio Tulpių g. 9, Širvintų m., Širvintų r. sav. trūkumų, paaiškėjusių po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pardavėjų (atsakovų) pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo (ieškovės) teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą (žemės sklypą su statiniais).
18. Iš žemės sklypo dalies situacijos vietovėje schemos matyti, kad ieškovės įsigyto žemės sklypo dalis, schemoje pažymėta koordinačių taškais 14, 22, 23, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 išeina už mėlyna linija pažymėtos sklypui priskirtinos žemės sklypo ribos. Iš schemos matyti, kad teniso aikštelės tarp tvoros ir registruoto sklypo ribos užima 12,5 kv. m, o žemės plotas, tarp tvoros ir registruoto žemės sklypo ribos, kuriame auga želdiniai, užima 189 kv. m. Minėta aplinkybė patvirtina ieškovų ieškinyje nurodomą faktinę aplinkybę, jog atsakovų parduotas žemės sklypas yra su trūkumais, t. y. parduoto žemės sklypo faktinės ribos viršija žemės sklypo plano ribas ir be kita ko, kaip nurodyta NŽT atsiliepime į ieškinį – įsiterpia į valstybinę žemę, o tai reiškia, kad ieškovei įstatymų nustatyta tvarka kyla pareiga atlaisvinti užimtą valstybinį žemės plotą.
19. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (CK 6. 396 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
20. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pardavėjas gali remtis ir kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
21. Šalių pirkimo–pardavimo sutarties objektas – nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas su statiniais. Iš šalių sudarytos sutarties nėra duomenų, kad šalys būtų aptarusios kokius nors parduodamo žemės sklypo ir jame esančių statinių trūkumus. Be kita ko, kaip nustatyta iš sutarties 5.2 p. ir 5.3 p. atsakovai perdavė, o ieškovė, atstovaujama V. J. pagal įgaliojimą priėmė nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą su statiniais) sutarties pasirašymo momentu ir pretenzijų jų kokybei neturėjo. Kartu ieškovei perduota žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, Statinių techninės apskaitos byla, energinio naudingumo sertifikatas bei raktų komplektai. Nurodyta, kad sutartis kartu yra priėmimo–perdavimo aktas. Sutarties 6.5 p. numatyta, kad atsakovai patvirtino, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovės nuosavybės teisei į įsigytus daiktus. Sutarties 6.6. p. numatyta, kad atsakovai patvirtino, kad nėra gavę iš valstybės institucijų jokių pranešimų apie ketinimą apriboti atsakovų nuosavybės teises ar pranešimų apie su parduodamų daiktų nuosavybės teise susijusių papildomų pareigų nustatymą.
22. Darytina išvada, jog daikto kokybė sutartyje nebuvo aptarta, tai reiškia, kad atsakovai privalėjo perduoti pirkėjui, šiuo atveju ieškovei, tokios kokybės daiktą, kad jį būtų galima naudoti be suvaržymų. Kaip nustatyta ir minėta anksčiau – iš žemės sklypo dalies situacijos vietovėje schemos darytina išvada, kad ieškovės įsigyto žemės sklypo dalis išeina už registruoto žemės sklypo ribų. Taip pat valstybinėje žemėje įsiterpia tvora ir teniso aikštelės dalis. Pažymėtina tai kad ieškovė po pirkimo paaiškėjusius žemės sklypo trūkumus turi pašalinti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju ieškovei, kaip nurodė NŽT atsakovė teismo posėdžio metu, bus taikoma administracinė atsakomybė. Minėti faktai, teismo vertimu yra pagrįsti ir pakankami laikyti atsakovų ieškovei parduotą žemės sklypą su trūkumais.
23. Atsakovai teigia, kad jiems nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių jų parduotas žemės sklypas įsiterpia į valstybinę žemę, be kita ko, anot atsakovų, jie daug metų sklypu naudojosi be jokių suvaržymų, todėl jiems negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl daikto trūkumų, apie kuriuos jie nežinojo. Šie atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir paneigiami byloje esančiais įrodymais. Iš byloje pateikto 2012 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nustatyta, kad atsakovė J. L. dalyvavo nustatant 3271 kv. m. ploto, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar ieškovės žemės sklypas), ribas jas paženklinant riboženkliais, taip pat įsipareigojo riboženklius saugoti ir prižiūrėti. Taip pat NŽT nuomone, tuometinė savininkė (atsakovė) J. L. vėliausiai nuo 2012 m. gruodžio 19 d. (žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo datos) žinojo arba turėjo žinoti apie savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinę žemę, todėl turėjo pareigą iš valstybinės žemės pašalinti tvorą, želdinius bei teniso aikštelės dalį.
24. Išdėstytų ir nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad parduoto žemės sklypo trūkumų faktas nustatytas ir įrodytas. Be kita ko, laikytina įrodyta ir ta aplinkybė, kad atsakovams turėjo būti žinomos žemės sklypo ribos, kurios buvo paženklintos dar 2012 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, kai parodymo metu dalyvavo pati atsakovė J. L..
25. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad jiems nebuvo pateiktos jokios pretenzijos ar pastebėjimai iš valstybinių institucijų niekaip nepanaikina ir nepašalina jų atsakomybės, t. y. savo veiksmais nepažeisti viešosios teisės normų, numatytų teritorijų planavimo bei Žemės įstatymo nuostatose, Laikytina, kad atsakovai žinodami, kad faktinės žemės sklypo ribos išeina iš registruoto sklypo ribų turėjo imtis veiksmų šiems trūkumams pašalinti, t. y. arba įteisinti žemės viršplotį jį išsiperkant, arba pašalinti ne vietoje pastatytą tvorą bei dalį teniso aikštelės. Nagrinėjamos situacijos analizė leidžia išvadą, kad atsakovai iki galo neatskleidė informacijos apie parduodamą žemės sklypą, be kita, ko atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad 2012 metais sustatyti riboženkliai pirkimo–pardavimo metu nei sklype, nei kitur nebuvo rasti, todėl ieškovei nebuvo iki galo atskleistos sklypo ribos. Be to, šalims tarpininkavusiai nekilnojamo turto agentei V.M.i klausimų dėl žemės sklypo ribų taip pat nekilo, kadangi jas pristatė atsakovai kaip teisingas ir tikslias. Atsižvelgiat į tai, aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovai pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punkto nuostatas, numatančias, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie gulėtų turėti įtakos ieškovės nuosavybės teisei į įsigytus daiktus, todėl už sutarties pažeidimą atsakovams taikytina sutartinė atsakomybė.
26. Pažymėtina, kad konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti ir pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovę, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o taip pat ir ikisutartiniuose santykiuose pagal įgaliojimą atstovavo jos brolis V. J., kuris byloje buvo apklaustas kaip liudytojas ir patvirtino, kad jam sukėlė įtarimų kodėl pardavėjai notarų biure pateikė dvi žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Gavęs iš atsakovų atsakymą, jog jie dalį žemės prijungė prie parduodamo žemės sklypo daugiau to nesiaiškino. Taip pat, liudytojas paaiškino, kad jam buvo žinoma, kad atsakovai praeityje kelis kartus didino žemės sklypą, dalį valstybinės žemės išsipirko ir taip prijungė prie jau turimo žemės sklypo. Kaip paaiškino nekilnojamo turto agentė, prieš sudarant preliminarią sutartį, ji klientams dokumentus visada siunčia pirkėjams susipažinti. Paaiškino, kad turėjo ir žemės sklypo planą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė turėjo būti susipažinusi su žemės sklypo planu dar iki preliminarios sutarties sudarymo, o be to, jos broliui žinant sklypo ploto keitimo aplinkybes, teismo vertinimu, pati ieškovė turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir galėjo pasitikrinti žemės sklypo ribas dar iki sutarties sudarymo.
27. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovės nerūpestingas elgesys (žemės sklypų ribų nepatikrinimas) reikšmingas sprendžiant parduoto žemės sklypų trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste. Teismo nuomone, ieškovė nagrinėjamu atveju, elgdamasi kaip atidi ir rūpestinga pirkėja, turėjo įvertinti aplinkybę, kokį žemės sklypą perka – t. y. praeityje performuotą padidinant plotą, todėl privalėjo būti atidesnė bei rūpestingesnė, imtis priemonių siekdama visapusiškai įsitikinti perkamo brangaus žemės sklypo, kurio kaina 175 000 Eur, ribomis. Be kita ko, pagal sutarties 6.9 punktą ieškovės atstovas V. J. pareiškė, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamus daiktus (t. y. žemės sklypą su statiniais) iki šios sutarties pasirašymo dienos, ir patvirtino, kad daiktai atitinka ieškovės keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamus daiktus ir jų būklės ar kokybės akivaizdžių trūkumų pirkėjas nepastebėjo, jokių pretenzijų dėl daiktų kokybės atsakovams neturi. Akivaizdu, jog tiek ieškovė tiek atsakovai iki galo nebuvo rūpestingi sudarydami pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina aplinkybė, jog abi sandorio šalys nebuvo iki galo rūpestingos ir sąžiningos (atsakovai), todėl įsigyto žemės sklypo trūkumų šalinimo išlaidos paskirstomos šalims lygiomis dalimis. Kadangi ieškovė pažeistas teises gina vadovaudamasi CK 6.634 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytomis teisėmis, teismas vertina, kad ieškinio reikalavimas atlyginti ieškovei daikto trūkumų šalinimo išlaidas vertinamas kaip pagrįstas, tačiau dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių tenkintinas iš dalies.
Dėl žemės sklypo trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio
29. Ieškovė prašo priteisti 13 298,94 Eur, kurias sudaro: tvoros, teniso aikštelės, tvoros demontavimas ir perstatymas ties sklypo riba – 8 301,64 Eur, gyvatvorės ir kitų želdinių, kurių vietoje turi būti perkelta tvora, 4 997,30 Eur įvertinti želdinių persodinimo darbai pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas lokalines sąmatas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių atsakomybė pagal sutartį paskirstoma po lygiai, ieškovės nurodytos išlaidos žemės sklypo trūkumams pašalinti – tvoros, teniso aikštelės, tvoros demontavimui ir perstatymui ties sklypo riba dalijamos proporcingai per pusę ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 4 150,82 Eur (CK 6.6 straipsnis, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors atsakovai ginčijo ieškovės reikalavimą dėl 4 997,30 Eur išlaidų želdinių persodinimo darbams, tačiau kaip matyti iš byloje pateikto žemės sklypo skelbimo ieškovė įsigijo ne tik žemės sklypą su jame esančiais statiniais, tačiau ir želdinius, kas sudaro visą nekilnojamo turto kompleksą (CK 4.40 straipsnis). Akivaizdu, jog ieškovei perstačius tvorą į sklypo ribas, sklypą juosianti gyvatvorė ir kiti želdiniai turės būti pašalinti. Atsižvelgiant į tai ieškovė turi teisę po sklypo atstatymo turėti teisę į daiktą, kurį tikėjosi įsigyti, t. y. su tvarkinga aplinka ir želdiniais, kuriuos be kita ko pirko 2020 metais sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai bei ankstesnius teismo motyvus ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 2 498,65 Eur išlaidos želdinių sutvarkymui ir atsodinimui.
30. Iš viso ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 6 649,47 Eur išlaidų atlyginimą už daikto trūkumų pašalinimą.
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 procentų) šalims paskirstomos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
33. Bylos duomenimis ieškovė patyrė 5 381,37 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir 299 Eur sumokėjo žyminio mokesčio pateikdama ieškinį. Atsakovas A. L. patyrė 2 420 Eur. Duomenų apie J. L. bylinėjimosi išlaidas nėra. Šalių bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl proporcingai priteistinos bylos šalims pagal ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
34. Ieškovei iš atsakovų A. L. ir J. L. priteistina po 1 420,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui A. L. iš ieškovės R. E. priteistina 1 210 Eur.
35. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo A. L. priteistina 210,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.
36. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl valstybei jos šioje byloje nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
priteisti solidariai iš atsakovų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 649,47 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių Eur, 47 ct) išlaidų atlyginimą už daikto trūkumų pašalinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. L., (duomenys neskelbtini) 1 420,09 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt Eur, 09 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210,09 Eur (du šimtus dešimt Eur , 09 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.