Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos R. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir institucija) 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-40-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194336576.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja R. M. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR-N-40-2023 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 1 dalį 900 eurų bauda už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17.43 val., būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, atstovaudama siuntėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės įstaigai pateikė elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir deklaracija), kurioje deklaravo prekes – „bulvių traškučiai, mineralinis vanduo ir padėklai, 30 langelyje (prekių buvimo vieta) nurodydama – LTKR2002 (KTM Krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietą „(duomenys neskelbtini)“,), transporto priemonę – v. n. (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 19 d. pateikus 2022 m. rugpjūčio 16 d. Transporto priemonių įvažiavimo ir prekių (krovinių) pristatymo į krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietos „(duomenys neskelbtini)“ prekių pateikimo (tikrinimo) vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektroninės informacinės bazės ataskaitą, nėra informacijos, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. transporto priemonė, kurios v. n. (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi į Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietą ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu nuspręsta, kad R. M. pažeidė 2013 m., spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 15 straipsnio 2 punktą, 170 straipsnio 1 dalį ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ (toliau – ir įsakymas) 1.1.1 punktą.

Nutarime taip pat nurodyta, kad Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. IB-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.1 papunkčiu nustatyta, jog automatiškai priimamos ir apdorojamos importo, eksporto ir reeksporto standartinės (A tipas) deklaracijos (išskyrus tranzitą), laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis.

R. M. muitinei pateikta importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) yra A tipo ir, priimant šią deklaraciją, yra laikoma, kad prekės yra pateiktos deklaracijoje nurodytoje vietoje (Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vieta (duomenys neskelbtini). Pagal elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) prekių pateikimas muitinei deklaruotas 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17.43 val.

Kauno teritorinėje muitinėje, siekiant patikrinti ar 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17.43 val., t. y. eksporto procedūros atlikimo metu prekės buvo pateiktos muitinei, 2022 m. spalio 11 d. buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. M. 2022 m. gruodžio 7 d. paaiškinime nurodyta, kad UAB „Vienas“ (įmonė pagal elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 16 d., gabenusi krovinį) 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17 val. krovinį pakrovė į automobilį, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nukreiptas į muitinės postą (duomenys neskelbtini), bei pažymėta, jog vairuotojas gavo informaciją kreiptis į muitinės tarpininkus telefonu.

Nutarime nurodyta, kad R. M. turėjo galimybę pasitikrinti informaciją apie transporto priemonės buvimą Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), prieš pateikiant informaciją (elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 16 d.) muitinei, tačiau šia galimybe nepasinaudojusi veikė savo rizika. Muitinės deklaracijos užpildymas ir pateikimas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Jei asmuo savo rizika nepasinaudoja įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikina, jog prekės yra deklaruojamoje muitinėje – prekių buvimo vietoje, tačiau vis tiek deklaraciją pateikia muitinės įstaigai, laikytina, kad asmuo sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, todėl kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. vasario 28 d. gautas pareiškėjos R. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundas, kuriame jis prašo panaikinti institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-40-2023, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ir bylą nutraukti.

kaltinama Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje, 170 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimu nepagrįstai, todėl būtina įvertinti šių normų turinį ir nustatyti ar jose yra nustatyta muitinės formalumų atlikimo tvarka, ir ar šios tvarkos nebuvo laikytasi.

Sąjungos muitinės kodekso 170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinės deklaraciją pateikęs asmuo tik turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos, tačiau po muitinės eksporto procedūros įforminimo ir prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos momento vis dar turėti galimybę pateikti atitinkamas prekes muitinei asmuo neprivalo, kaip ir neprivalo rinkti ir turėti tokio pobūdžio įrodymų.

Pareiškėjos atstovo nuomone, SMK straipsnių normose jokių nustatytų reikalavimų R. M. nepažeidė, nes 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17 val. 43 min. muitinės įstaigai pateikusi deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini)3, pateikė visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikė visą eksporto procedūros formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą (Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnis), taip pat R. M. pateikusi deklaraciją turėjo galimybę pateikti atitinkamas prekes muitinei, jei tik būtų gavusi muitinės įstaigos nurodymą pateikti prekes tikrinimui, tačiau šiame kontekste ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokio reikalavimo KTM pareigūnai R. M. nepateikė ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17 val. 52 min. eksporto procedūros muitinį tikrinimą ir įforminimą užbaigė. Tad deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotoms prekėms nebuvo nustatytas joks procedūros vykdymo terminas muitinės formalumams su prekėmis atlikti.

Skunde pažymima ir tai, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 (2017 m. sausio 3 d. įsakymo 1B-2 redakcija) patvirtintų Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklių (toliau – ir taisyklės), 4.6. punkte numatyta, kad, jei eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto deklaraciją, nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, kad deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu, t. y. fiziškai pateikti prekes muitiniam tikrinimui, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad R. M. apie tai buvo informuota pranešimu, nustatytu Taisyklių 4.6 papunktyje.

Pareiškėjos atstovo nuomone, institucijos elgesys, kuomet 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17 val. 52 min. užbaigus procedūrą priimtoje deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepriėmus sprendimo tikrinti prekių, praėjus beveik dviem mėnesiams retrospektyviai atliekant tyrimą dėl prekių pateikimo/nepateikimo, orientuotas tik į iš anksto užprogramuotą administracinį nusižengimą ir deklaranto nubaudimą, išimtinai remiantis net ne muitinės turimais duomenimis, bet trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ po trijų mėnesių pateikta ataskaita apie 2022 m. rugpjūčio 16 d. Transporto priemonių įvažiavimo/išvažiavimo į „(duomenys neskelbtini)“ muitinio tikrinimo vietą ir vien ta aplinkybė, jog minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje nėra užfiksuota deklaracijoje nurodyta transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina ir objektyviai negali patvirtinti, kad deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės eksporto procedūros atlikimo metu nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui. Pareiškėjos atstovo vertinimu, institucija nepagrįstai sprendė, kad vien tik iš minėtoje ataskaitoje pateiktos informacijos vienareikšmiškai galima daryti išvadą, jog prekės nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui, juo labiau kad, kaip jau buvo minėta, deklaracijos įforminimo metu toks tikrinimas net nebuvo atliekamas.

Skundžiamame nutarime minimas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ (toliau – įsakymas) apskritai yra skirtas pačiai muitinei ir šiuo įsakymu nustatyta ne muitinės formalumų atlikimo tvarka, kurios reikalavimų privalo laikytis deklarantai, bet Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) 3.16.000 versijos taikymo tvarka (įsakymo 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad R. M. šio įsakymo reikalavimų nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad administraciniu nusižengimu laikoma kaltininko padaryta pavojinga veika, todėl svarbu ne tik nustatyti, ar padaryta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet ir įvertinti konkrečios veikos pavojingumą (LAT 2023-01-11 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023). Kita vertus šioje byloje nėra jokių duomenų, kad deklaracijoje deklaruotų prekių kiekis, svoris, aprašymas, TARIC kodas ir kiti duomenys buvo nurodyti neteisingai. Dėl R. M. veiksmų negalėjo ir nekilo jokių neigiamų padarinių, todėl ir negalima teigti, kad R. M. pasirinko priešingą teisei elgesį ir jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad ji yra kalta.

Nagrinėjamu atveju, institucijos vertinimu, pakanka duomenų, kad R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, ir nuobauda skirta bei jos dydis parinkta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, kuriuo laikomas prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. šiuo atveju nukreipianti į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nagrinėjamu atveju, aktualios 15 straipsnio 2 dalies a), c) punktų nuostatos, kur numatyta, kad deklaraciją pateikęs asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą, visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms, vykdymą, bei šio kodekso 170 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur numatyta, kad muitinės deklaraciją pateikęs asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos. Atitinkamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1 B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.1 papunktyje nustatyta, jog automatiškai priimamos ir apdorojamos eksporto standartinės (A tipas) deklaracijos (išskyrus tranzitą), laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis.

Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, būtina ne tik nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-437-478/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d.) nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-293-795/2020).

Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).

Kaip minėta, R. M. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 900,00 eurų bauda dėl to, kad ji, būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, atstovaudama siuntėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, muitinės įstaigai pateikė elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė prekių buvimo vietą LTKR2002 (Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vieta (duomenys neskelbtini)) ir transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau buvo nustatyta, kad 2022 m rugpjūčio 16 d. transporto priemonė, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), nebuvo atvykusi į Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietą (duomenys neskelbtini).

Teismui pateiktoje medžiagoje (administracinio nusižengimo byla Nr. II-324-573/2023, b. l. 53) esanti MDAS pildymo lentelė patvirtina, kad nurodyta deklaruojamų prekių pateikimo įstaiga LTKR2002, kas atitinka skundžiamame nutarime nurodytą Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietą – (duomenys neskelbtini). Tad pagrįstai buvo vertinama, kad su 2022 m rugpjūčio 16 d. 17.43 val. A tipo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-52) prekės yra pateiktos deklaracijoje nurodytoje vietoje (Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vieta (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 5 d. buvo tarp Kauno teritorinės muitinės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta sutartis Nr. 6B-19 „Dėl transporto priemonių įvažiavimo į muitinės posto prekių pateikimo (tikrinimo) vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektronine sistema ir informacijos. Taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. buvo pasirašytas susitarimas „Dėl 2020 m. kovo 5 d. sutarties Nr. 6B-19 „Sutartis dėl transporto priemonių įvažiavimo į muitinės posto prekių pateikimo (tikrinimo) vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektronine sistema ir informacijos“ pakeitimo, kuriame be kitų susitarimų, 4 punkte numatyta, kad pagal 2020 m. kovo 5 d. sutartį dėl transporto priemonių įvažiavimo į muitinės postą prekių pateikimo ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektronine sistema informacijos Nr. 6B-19, visos teisės ir pareigos pereina UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis šiais susitarimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 19 d. pateikė 2022 m. rugpjūčio 16 d. transporto priemonių įvažiavimo ir prekių (krovinių) pristatymo į krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietos , (duomenys neskelbtini)“ prekių pateikimo (tikrinimo) vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektroninės informacinės bazės ataskaitą. Įvertinus šios ataskaitos duomenis, ir buvo nustatytas objektyvus faktas, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d. transporto priemonė, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), ir kuri buvo nurodyta deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atvykusi į Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietą (duomenys neskelbtini).

Kaip minėta, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a), c) punktai nustato, kad deklaraciją pateikęs asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą, visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms, vykdymą, o šio kodekso 170 straipsnio 1 dalis nustato, kad muitinės deklaraciją pateikęs asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos.

Teismui abejonių dėl padaryto nusižengimo, jo kvalifikavimo pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį bei tai, kad byloje esantys faktiniai duomenys ir jų visuma patvirtina, kad R. M. administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. veikiant nerūpestingai, nekyla. Ir nors tai nešalina pastarosios atsakomybės, tačiau, teismo vertinimu, tokiu atveju, kai nusižengimas nustatomas ne deklaracijos muitinei pateikimo metu, kuomet tai yra aktualu, o praėjus nemažam laiko tarpui, vis gi papildomai vertintinas nusižengimo pavojingumo elementas. Nagrinėjamu atveju dėl deklarantės R. M. veiksmų jokių neigiamų pasekmių nekilo, jokia informacija nuo muitinės nebuvo nuslėpta ar kitaip pakenkta nebuvo, be to, pažymėtina, kad R. M. už analogiško nusižengimo padarymą galiojančių nuobaudų neturi (bausta vienintelį kartą įspėjimu beveik prieš ketverius metus), todėl galima spręsti, kad R. M. savo veiklą, reikalaujančią daug žinių, atidumo, vykdo tinkamai ir atsakingai, o šis nusižengimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio ir, kaip minėta, nesukėlęs jokių pasekmių.

Įvertinus šias aplinkybes, teismo nuomone, net ir švelnesnės nuobaudos skyrimas (ANK 34 straipsnio 6 dalis) administracinėn atsakomybėn patrauktą R. M. atgrasys nuo darbinėje veikloje administracinių nusižengimų darymo ateityje, tačiau nesuvaržys jos teisių labiau nei būtina, tokiu būdu bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, o tuo pačiu nebus pažeisti Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai, kurie suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nuostatoms poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013)

Pareiškėjos atstovo skunde nurodyti argumentai atmestini nutartyje nurodytais motyvais, taip pat nagrinėjamu atveju netaikytina teisminė praktika, nurodyta pareiškėjos atstovo skunde – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023, kadangi bylos aplinkybės bei situacija nėra tapatūs nagrinėjamam atvejui, tačiau, įvertinus visus įrodymus, skundžiamas Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-40-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194336576 keistinas, skiriant R. M. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos R. M. atstovo Eligijaus Vinckaus skundą tenkinti iš dalies.

Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-40-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194336576 pakeisti, nuobaudos skyrimo dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, skirti 450 Eur baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.