- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-127-579/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- V. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kolekcionavimo tikslais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dviejų vamzdžių, vienašūvis, 12 kalibro, B kategorijos šaunamasis ginklas Nr. 113408, skirtas šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir pramoninės gamybos, A kategorijos, 23 mm kalibro (23x115 mm) „Nr-23“ modelio automatinė patranka, numeris „20-198“, konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. Ž. netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2020 m. gegužės 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo, parsigabeno ir darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos lygiavamzdį, dviejų vamzdžių, vienašūvį, 12 kalibro, B kategorijos, šaunamąjį ginklą Nr. 113408, skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, pramoninės gamybos, A kategorijos, 23 mm kalibro (23x115 mm), „Nr-23“ modelio automatinę patranką, numeris „20-198“, pramoninės gamybos F-1 tipo skeveldrinę rankinę granatą su 25 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) užtaisu, pramoninės gamybos, „A“ kategorijai priskirtiniems šaunamiesiems ginklams šaudyti, šovinio tūtą su 2,230 kg masės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – parako užtaisu, iki 2020 m. birželio 16 d., kol kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. V. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamojo naudai. Taip pat priimant nuosprendį nebuvo atsižvelgta į anksčiau išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1A-76/2008 kaip precedentą.
Šalies argumentai
2.2. Nuteistojo teigimu, jis neturėjo galimybės matyti, kad savo kolekcijai parsivežta artilerijos tūta buvo su paraku, nes tūta buvo padengta molio sluoksniu. Šią tūtą V. Ž. parsivežė po Lietuvos kariuomenės išminuotojų iškvietimo, kuriuos pats ir iškvietė, nes toje pačioje teritorijoje buvo rasta sprogmenų. Tūtą taip pat matė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ir gaisrininkai.
2.3. Skunde akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos tūtoje rastos medžiagos (galimai parako) savybės, bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas taip pat nevertino galimo parako savybių pasikeitimo parakui ilgą laiką esant žemėje ir jį veikiant biologiniams veiksniams. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistas Vilijus Bernotas teismo posėdyje nurodė, kad kitas specialistas atliko medžiagos cheminę analizę spektrografu ir nustatė, jog parako sudėtis niekaip nėra pakitusi. Tačiau specialistas Eduardas Jankauskas teisme nurodė, kad parako ir trotilo tyrimas buvo atliktas dujingu chromatografu su masių detektoriumi ir jeigu parake yra likę tik 50 proc. nitroceliuliozės, tyrimas vis vien parodys paraką. Taigi, abiejų specialistų paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. Kita vertus, akivaizdu, kad medžiagos cheminė sudėtis, kuri kinta dėl oksidacijos, sąveikos su gruntu, jo rūgščia ar šarmine terpe, mikroorganizmais, augalų bei grybų šaknimis, nebuvo tirta. Be to, atlikus tyrimą, ištirta medžiaga buvo savavališkai sunaikinta, taip iš esmės suvaržius teisę į gynybą ir užkertant galimybę atlikti rastos medžiagos papildomą kiekybinį tyrimą, kuris parodytų tikslias cheminių medžiagų proporcijas mėginyje ir palyginus su gamykliniais parako standartais būtų aišku, ar parakas suiręs, ar ne. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad specialistas E. Jankauskas negalėjo atsakyti į klausimus apie papildomus tyrimus, konkrečiau apie parako degimo greitį, o kitam specialistui V. Bernotui užduoti klausimus buvo galima tik kitame teisiamajame posėdyje, kai šis specialistas su klausimais jau buvo susipažinęs ir tvirtino, jog buvo daryti parako degimo greičio, temperatūros ir liepsnos spalvos tyrimai, nors jokių šių tyrimų rezultatų teismui nepateikė.
2.4. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad rastas „parakas“, nors ir netinka šaudmenų užtaisymui, bet yra tinkamas savadarbio sprogmens gamybai. Teisme apklaustas specialistas V. Bernotas nurodė, kad vien iš parako jokie sprogmenys negali būti pagaminti. Kaip teigia skundo autorius, inicijuoti trotilo sprogimą su paraku neįmanoma. Jokių kitų sprogstamųjų medžiagų, kurių sprogimą galima inicijuoti paraku, pas nuteistąjį nebuvo rasta. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad visus rastus eksponatus laikė išimtinai kolekcionavimo tikslais ir jokių sprogmenų gaminti nesirengė. Priešingai, visais atvejais, kai rasdavo sprogstamąsias medžiagas, V. Ž. jas atiduodavo išminuotojams, o degias medžiagas, konkrečiau paraką, sunaikindavo radimo vietoje nekviesdamas išminuotojų. Akcentuojant mažą parako pavojingumą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad parakas yra pardavinėjamas medžioklės prekių parduotuvėse neribojant įsigyjamo kiekio.
2.5. Dėl kratos metu rastos granatos korpuse buvusios birios struktūros medžiagos, kuri priskirta trotilui, skunde nurodyti analogiški argumentai, kad medžiagos pavojingumas iš esmės nebuvo tirtas, o tik atlikus tyrimą dujiniu chromatografu, medžiaga buvo priskirta trotilui, nors šiuo tyrimo metodu neištiriama medžiagos cheminė sudėtis, t. y. medžiagų procentinės dalys, pagal kurias rastą medžiagą galima priskirti ar nepriskirti pavojingai medžiagai. Kaip ir parako atveju ištirta medžiaga po tyrimo buvo sunaikinta, taip suvaržant teisę į gynybą bei pasunkinant V. Ž. teisinę padėtį. Nuteistojo teigimu, analogiškai kaip ir parakas, trotilas savaime nėra pavojinga medžiaga ir ją laikyti (saugoti) nėra pavojinga. Trotilui, turinčiam mažą smūginį jautrį, detonuoti nepakanka uždegimo vamzdelio, sprogdiklio ar detonatoriaus energijos, tam reikalingas detonatoriaus stiprintuvas, kurių kratos metu nebuvo rasta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakydamas į klausimą apie F-1 tipo granatose naudojamo trotilo struktūrą ir jos neatitikimą rastame granatos korpuse, specialistas E. Jankauskas paaiškino, jog tai gali būti oksidacijos pasekmė, kas būtų pakankamai logiška, nes granatos korpusas po žeme išbuvo daugiau kaip 70 metų. Skundo autorius pastebi, kad oksidacija – tai vienos medžiagos virsmas į kitą medžiagą, kuri gali būti visiškai nepavojinga, bet teismas šios aplinkybės neįvertino. Be to, specialistas V. Bernotas, būdamas balistikos ekspertu, teisme tvirtino, jog trotilas nekinta, taip ginčydamas chemijos eksperto teiginius.
2.6. Anot apelianto, rastas granatos korpusas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai įvardijamas rankine granata su 25 g trotilo. Skundo autoriaus teigimu, granata turi turėti ne tik korpusą su neaiškia ir neištirta medžiaga, bet ir vieną pagrindinių elementų, kuris inicijuoja sprogimą – detonatorių, o korpuso vidus privalo būti pilnai pripresuotas ir glaudžiai sietis su detonatoriumi, kai pas V. Ž. buvo rastas tik granatos korpusas. Nuteistasis neneigia, kad radęs granatos korpusą jo neišvalė ir nesunaikino jame buvusios medžiagos (trotilo), bet, kaip nurodo skunde, 25 g trotilo sprogimas blogiausiu atveju išdauš pastato stiklus 8-9 metrų spinduliu, žmogų gali sužeisti maždaug 2 metrų spinduliu. Tokia žala gali būti padaryta ir su laisvai įsigyjamomis galingesnėmis petardomis, iš ko galima spręsti apie mažą rasto trotilo pavojingumą.
2.7. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistojo darbo vietoje laikyta 23 mm automatinė aviacinė patranka nebuvo tinkama naudojimui, nes nėra sukomplektuota, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatyto šaunamojo ginklo apibrėžimo ir negali būti laikoma ginklu. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi specialisto išaiškinimu, jog patranką galima atstatyti ir padaryti veikiančia – tereikia pajungti suspausto oro balioną, pagaminti elektroninį paleidimo ir užtaisymo mechanizmą. Tačiau visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad patrankoje naudojami karinės paskirties šaudmenys, kurių, apelianto žiniomis, neturi net Lietuvos kariuomenė. Be to, kaip nurodo skundo autorius, jis nesugebėjo tokios patrankos deaktyvuoti, bet skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog neva nėra požymių, kad patranką buvo bandoma deaktyvuoti.
2.8. Apibendrinant skunde išdėstytas aplinkybes, pažymima, kad pagal BK 11 straipsnio 1 dalį, nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta rastų medžiagų cheminė sudėtis, pačios medžiagos nelaukiant bylos išnagrinėjimo buvo sunaikintos nepaliekant galimybės papildomai jas ištirti, todėl kaltinimai dėl šių medžiagų (parako, trotilo) turėjimo turi būti panaikinti, nes byloje nebuvo įrodyta, jog rastos medžiagos atitinka ir turi būtent parako ir/ar trotilo savybes. Vertinant veikos pavojingumą, atsižvelgtina ir į išskirtinai teigiamą nuteistojo asmenybę, tai, kad kratos metu rastų daiktų laikymo tikslas buvo tik istorinių reliktų kolekcionavimas, kuris visuomenei nesukėlė jokio pavojaus. Iš išdėstytų aplinkybių galima spręsti apie mažą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nesiekiantį to laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.
Šalies argumentai
2.9. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo prašymo grąžinti kratos metu paimtas ir specialistų pripažintas nepavojingomis kolekcines tūtas, senovines svarstykles bei kitus nepavojingus daiktus, kuriuos V. Ž. rinko savo kolekcijai daug metų ir jie yra vertingi istoriniu požiūriu. Todėl šį prašymą prašoma išspręsti bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Papildomai skunde pasisakoma dėl dviejų šarvamušių sviedinių, sveriančių po apytiksliai 8 kilogramus. Šie sviediniai – tai grūdinto plieno gabalas su skyle gale, kurioje būdavo arba traseris, arba sprogdiklis. Pas V. Ž. rastuose sviediniuose nieko nebuvo įsukta, todėl skundo autorius nesupranta, kokiu būdu tokį daiktą reikia demontuoti ir po to sunaikinti. Tiriant kratos metu paimtus įvairius daiktus ir objektus, dauguma jų buvo sunaikinti, kita vertus, net ir tokiu atveju tas, kas liko iš daiktų, turi vertę kaip metalo laužas ir turi būti grąžintas nuteistajam V. Ž.. Nuteistasis nesutinka su patrankos perdavimu fondui ir vengiant nereikalingų formalumų bei biurokratizmo prašo patranką kaip eksponatą atiduoti Karo muziejui.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas, remdamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstai pripažino, kad V. Ž. padarė BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai, jam paskirta bausmė – teisinga ir proporcinga.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
5. V. Ž. nuteistas už tai, kad disponavo dviem šaunamaisiais ginklais (pramoninės gamybos lygiavamzdžiu B kategorijos šaunamuoju ginklu bei pramoninės gamybos A kategorijos automatine patranka), sprogmeniu su didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga (viena pramoninės gamybos skeveldrine rankine granata su 25 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) užtaisu) bei nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga (pramoninės gamybos šovinio tūta su 2,230 kg masės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – parako užtaisu). V. Ž. teigimu, parako ir trotilo laikymas jam inkriminuotas nepagrįstai, kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog šios medžiagos atitinka ir turi būtent parako ir trotilo savybių (2.3., 2.5. punktai), tuo tarpu laikyta patranka dėl nepilnos komplektacijos, anot nuteistojo, neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatyto šaunamojo ginklo apibrėžimo ir negali būti laikoma ginklu (2.7. punktas). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, V. Ž. prašo iš kaltinimo pašalinti disponavimą abejomis sprogstamosiomis medžiagomis bei patranka, tuo tarpu B kategorijos šaunamojo ginklo (pramoninės gamybos lygiavamzdžio) laikymo V. Ž. neginčija, todėl skundžiamas nuosprendis tikrinamas paduoto apeliacinio skundo ribose.
6. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, 2K-164-689/2021). V. Ž. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį visų pirma lėmė didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos (25 g trotilo užtaiso) laikymas, antra, bendras rastų šaunamųjų ginklų bei sprogstamųjų medžiagų kiekis – rasta ne tik granata su minėtu trotilo užtaisu, bet ir nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga (daugiau nei 2 kilogramai parako), taip pat du šaunamieji ginklai, vienas kurių priskiriamas pavojingiausiai, A kategorijai. Toliau teisėjų kolegija atskirai įvertins šio šaunamojo ginklo bei sprogstamųjų medžiagų (granatoje buvusio trotilo bei šovinio tūtoje buvusio parako) atitiktį nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, dalyko požymiams.
7. Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas; šaunamaisiais ginklais laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 2 straipsnio 65 punktas). Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių (GŠKĮ 2 straipsnio 66 punktas). A kategorijos ginklams priskiriamos visų kalibrų patrankos (GŠKĮ 3 straipsnio 12 punktas).
8. V. Ž. darbo vietoje buvo rasta 23 mm kalibro (23x115 mm), „Nr-23“ modelio automatinė patranka. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados (1 t., b. l. 114-121), ši automatinė patranka pateiktoje būklėje šaudymui netinkama dėl nepilnos komplektacijos – nėra elektra valdomo šūvio paleidimo/stabdymo mazgo ir pneumatinės užvedimo sistemos, tačiau visos dalys yra tinkamos naudoti, o mazgai veikia ir pilnai sąveikauja tarpusavyje. Kaip pagrindinės patrankos dalys specialisto išvadoje nurodomos šios: vamzdis, uoksas, užraktas su skeliančiuoju mazgu, užrakto užvedimo pneumatinis mazgas, užraktą grąžinantis mechanizmas, greitošaudos kontroleris, šovinių juostos ir šovinių padavimo mechanizmai, atatrankos kompensavimo mazgai, galinis dangtelis, dalis kurių, vadovaujantis GŠKĮ 2 dalies 66 punktu, priskiriamos prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. O kaip jau minėta šioje nutartyje (7 punktas) šaunamaisiais ginklais laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (GŠKĮ 2 dalies 65 punktas). Teismų praktikoje pagrindinės ginklų dalys taip pat pripažįstamos BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, 2K-164-689/2021). Be to, teismų praktikoje BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku pripažįstamas ir pagal savo esamą būklę netinkamas šaudyti ginklas, kurio pagrindinės dalys yra nesugadintos ir kuris gali būti lengvai sutaisytas ar pakeistas taip, kad vėl būtų tinkamas šaudyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2014). Remiantis GŠKĮ 2 straipsnio 76 punktu, visiškai netinkamu naudoti ginklu laikomas nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtinto Šaunamųjų ginklų perdirbimo į imitacinius ginklus, jų naudojimo, ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymo, laikymo, eksponavimo, likvidavimo, ginklų, šaudmenų perdirbimo kolekcijoms ir ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių parodų organizavimo, reikalavimų parodoms tvarkos aprašo 3.3. punkte taip pat numatyta, kad netinkamas naudoti šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, perdarytas taip, kad jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, tačiau galima atkurti iš reikiamų dalių.
9. Specialistas Vilijus Bernotas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme dėl šios patrankos panaudojimo galimybės paaiškino, jog radus analogiško modelio patranką, trūkstamas dalis būtų galima panaudoti iš kito ginklo. Dar daugiau, šis specialistas pažymėjo ir tai, kad trūkstamos dalys nėra ypatingai sudėtingi mazgai, žmogus, turintis įgūdžių darbe su tokia įranga, galėtų pagaminti savadarbes trūkstamas dalis. Kaip matyti, aplinkybė, jog pas V. Ž. rastoje patrankoje trūko tam tikrų šio ginklo dalių, neeliminuoja šio ginklo panaudojimo galimybės, taigi ir jo pavojingumo. Specialistas nustatė, jog pagrindinės patrankos dalys yra tinkamos naudoti, pridėjus trūkstamas dalis šaunamasis ginklas galėtų būti panaudotas pagal paskirtį, taigi pramoninės gamybos, A. kategorijos automatinė patranka, įvertinus byloje esančią specialisto išvadą bei specialisto V. Bernoto paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, laikytina šaunamuoju ginklu ir yra nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, dalykas.
10. BK 253 straipsnyje atsakomybė numatyta už alternatyvius veiksmus. Taigi patrankos – pavojingiausiai, A kategorijai priskiriamo šaunamojo ginklo – laikymas pats savaime yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Tam, kad asmens veiksmai būtų pripažinti pavojingais, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra būtinas ir (kartu su patranka) šiam ginklui tinkamų šaudmenų laikymas. Grėsmė visuomenės saugumui siejama ne tik su neteisėtu paties ginklo (jo pagrindinių dalių) laikymu pas asmenį, bet ir su aplinkybe, jog toks ginklas ar pagrindinės jo dalys gali būti panaudotos kituose neveikiančiuose ginkluose ar pasigaminant savadarbes trūkstamas dalis ir taip atkuriant jų panaudojimo pagal paskirtį galimybę bei tokiu būdu keliant tiesioginę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai,
11. Ištyrus pas V. Ž. rastą rankinę granatą, specialistai padarė išvadą, jog tirti pateikta granata yra sprogmuo – pramoninės gamybos, „F-1“ tipo skeveldrinė rankinė granata su dalimi (25 g iš galimų 60 g) didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) užtaiso; sprogstamosios medžiagos užtaiso dalis pašalinta savadarbiu būdu mechaniškai suardžius sprogdiklio lizdo įdėklą; tirti pateikta rankinė granata pateiktoje būklėje sprogdinimui netinkama dėl nepilno sprogstamosios medžiagos užtaiso, granatoje esanti sprogstamoji medžiaga sprogdinimui tinkama (1 t., b. l. 114-121).
12. Sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų (kaip ir šaunamųjų ginklų) tinkamumas naudoti pagal tiesioginę paskirtį yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnyje, sudėties požymis. Tuo atveju, kai disponuojama netinkamu naudoti šaunamuoju ginklu, sprogmeniu ar sprogstamąja medžiaga, nekeliamas pavojus BK 253 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektui – visuomenės saugumui. Taigi kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnį nusikaltimo dalyko, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama, tinkamumas naudoti turi būti nustatytas taip, kad dėl šios aplinkybės nekiltų pagrįstų abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-689/2021).
13. Dėl granatos panaudojimo galimybių specialistas V. Bernotas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog granatos sprogdiklio apsauginis įdėklas buvo suardytas mechaniškai, granatoje rasta 25 g iš galimų 60 g trotilo, taigi esant tinkamam sprogdikliui dėl ne viso trotilo kiekio įvyktų nepilnavertis sprogimas. Specialistas pažymėjo, jog kiekvieno korpuso, taip pat ir rankinių granatų, paskirtis yra užpildyti jas sprogstamosiomis medžiagomis, jei asmuo turi sprogstamosios medžiagos, jis gali užpildyti korpusą ir panaudoti jį kaip sprogmenį; jeigu tyrimui būtų pateiktas tik granatos korpusas (be sprogdiklio, sprogstamosios medžiagos), ši granata būtų įvardinta kaip sprogmens dalis, tačiau šiuo atveju granatoje buvo rasta 25 g sprogstamosios medžiagos. Kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, pas V. Ž. rasta rankinė granata buvo įvertinta kaip netinkama naudoti būtent dėl nepilno sprogstamosios medžiagos užtaiso, tačiau netgi su nepilnu sprogstamosios medžiagos užtaisu, esant tinkamam sprogdikliui, sprogimas, nors ir nepilnavertis, būtų galėjęs įvykti. Taigi skunde akcentuojamos aplinkybės, jog granatos vidus nebuvo užpildytas, granata neturėjo detonatoriaus (2.6. punktas), nešalina nuteistojo veiksmų pavojingumo.
14. Sprogstamoji medžiaga – tai sprogimui atlikti skirtas cheminis junginys ar jų mišiniai, kurie, paveikti išorinio poveikio (trinties, šilumos, smūgio, kibirkšties ir kita), gali staigiai išskirti didelį energijos kiekį (Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 2 straipsnio 24 punktas).
15. Specialistai, ištyrę granatoje rastą medžiagą, identifikavo ją kaip trotilą ir padarė išvadą, jog ši didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga yra tinkama sprogdinimui. Specialistas Eduardas Jankauskas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog trotilo (kaip beje ir parako, kurį teismas aptars vėliau) tyrimas buvo atliktas dujiniu chromatografu – medžiagos buvo identifikuojamos atlikus masių spektrometrijos tyrimą (tai medžiagos tyrimo metodas, pagrįstas jonų, susidarančių atliekant jonizuojančių mėginių komponentų jonizavimą, masės ir krūvio santykio nustatymu, leidžiantis nustatyti tiek kokybinį, tiek ir kiekybinį medžiagų identifikavimą). Masės spektras, kaip nurodė specialistas, yra analogiškas pirštų antspaudams – jis yra unikalus ir individualus, kitos tokios medžiagos su tokiu pačiu masės spektru nėra. Specialistas E. Jankauskas taip pat paaiškino, jog fiziniai medžiagos pokyčiai (jei dėl oksidacijos, laiko keičiasi medžiagos išvaizda), identifikuojant medžiagą dujiniu chromatografu, jokios reikšmės neturi. Specialistas V. Bernotas dėl granatoje rastos medžiagos paaiškino, jog nuotraukoje (nuotrauka Nr. 2, 1 t., b. l. 117) yra standartinė, įprasta trotilo forma, šiandieninėje amunicijoje yra naudojamas presuotas trotilas, taip pat buvo naudojamas plokštelių pavidalo trotilas, o Rusijos, buvusios Tarybų Sąjungos, ginkluotėje buvo naudojama ir biri trotilo forma, kuri ir matoma fotografijoje. Kaip matyti, specialistas E. Jankauskas, atlikęs rastos medžiagos tyrimą dujiniu chromatografu, identifikavo šią medžiagą kaip trotilą, specialistas V. Bernotas paaiškino, jog tokia forma, kurioje buvo rastas trotilas, nėra neįprasta, be to, kaip minėta anksčiau, šis specialistas patvirtino, jog granatos sprogimas, net ir su nepilnu užtaisu, galėtų įvykti, tiesiog pastarasis būtų nepilnavertis, tai yra specialistas patvirtino trotilo, kaip sprogstamosios medžiagos, tinkamumą naudoti. Atsižvelgiant į specialisto išvadą ir šią išvadą rengusių specialistų paaiškinimus teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, jog rankinėje granatoje rastas trotilas, identifikuotas kaip didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga, taip pat atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, dalyko požymius.
16. Ištyrus pas V. Ž. rastas šovinių tūtas, specialistai padarė išvadą, jog šios tūtos yra pramoninės gamybos A kategorijai priskirtiniems šaunamiesiems ginklams skirtų įvairių rūšių ir kalibrų iššautų šaudmenų dalys, netinkamos naudojimui pagal paskirtį dėl konstrukcijos pažeidimų. Tačiau vienoje iš pateiktų tūtų buvo rastas 2,230 kg masės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – parako užtaisas (1 t., b. l. 114-121). Dėl šio parako užtaiso skunde nuteistasis pažymi, jog specialistai neištyrė parako savybių, galimo jų pasikeitimo parakui ilgą laiką esant žemėje ir jį veikiant biologiniams veiksniams (2.3. punktas). Tokie argumentai atmetami, kadangi jie prieštarauja byloje esančiai ir nekeliančiai abejonių specialisto išvadai bei specialistų paaiškinimams pirmosios instancijos teisme. Balistinių tyrimų specialistų išvadoje nurodyta, jog tūtoje aptiktas parakas netinkamas šaudmenų užtaisymui dėl užteršimo pašalinėmis dalelėmis, tačiau šis parakas tinkamas naudoti kaip sprogstamoji medžiaga gaminant savadarbį sprogmenį ar kaip komponentas gaminant savadarbę sprogstamąją medžiagą. Specialistas E. Jankauskas nurodė, jog tūtoje rasta medžiaga buvo ištirta dujiniu chromatografu (kuomet, kaip minėta anksčiau, medžiaga yra identifikuojama tiksliai) ir nustatyta, jog tai parakas. Specialistas V. Bernotas paaiškino, kad parakas gali būti naudojamas dviem būdais – šaudmenų užtaisymui (turi būti preciziškai švarus ir užtaisytas gamintojo) bei kaip sprogstamoji medžiaga. Būtent antrasis parako panaudojimo būdas, anot specialisto, šiuo atveju vis dar buvo galimas. V. Bernotas paaiškino, jog parako cheminė sudėtis nebuvo pakitusi, kadangi parakas gaminamas liejimo būdu, tai yra monolitinė medžiaga, dėl tokios parako struktūros jo procentinės sudėties nėra tikslo nustatinėti. Kaip pažymėjo šis specialistas, atliekant tyrimą (dujų chromatografijos – masių spektrometrijos) įvertinamas spektras ir, jeigu spektras rodo, kad tai yra sprogstamoji medžiaga, būtent bedūmis parakas, tai ir yra įvertinama kaip bedūmis parakas. Jeigu parakas būtų praradęs savo, kaip parako, sudėtį, spektras nebūtų parodęs, kad tai yra parakas. Kaip matyti iš specialistų paaiškinimų, parakas, kaip sprogstamoji medžiaga, buvo ne tik identifikuotas dujiniu chromatografu, bet juo buvo atliekami eksperimentai, tiriamos jo savybės (degimo spalva, greitis, intensyvumas). Specialistas V. Bernotas patvirtino parako tinkamumą naudoti, paaiškino, jog savadarbiuose sprogstamųjų medžiagų mišiniuose parakas yra naudojamas dažniau kaip sprogstamosios medžiagos komponentas, bet pasitaiko atvejų, kad jis naudojamas ir kaip savarankiška sprogstamoji medžiaga. Taigi parakas, kaip ir anksčiau aptartas trotilas, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnyje, dalyko požymius.
17. Specialistas V. Bernotas pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, jog paėmus šovinio tūtą tyrimui, vizualiai matėsi, jog ši tūta yra užpildyta parako šiaudeliais (iš specialisto išvadoje esančios fotografijos matyti, jog parako šiaudeliai yra beveik vienodo dydžio, kaip ir tūta, 1 t., b. l. 119), be to, tūtoje buvo rasta daugiau nei 2 kg parako, taigi paėmus tuščią ir užpildytą tūtas į rankas, fiziškai jaučiamas svorio skirtumas. Šios specialisto V. Bernoto akcentuotos aplinkybės paneigia nuteistojo skunde pateikiamą versiją, neva jis, turėdamas pakankamai daug žinių apie ginklus, sprogstamąsias medžiagas, jų savybes (plačiau apie tai 20 punkte), nežinojo ir nematė, jog šovinio tūtoje yra parako (2.2. punktas).
18. Apeliaciniame skunde minėtų specialistų paaiškinimai interpretuojami savaip. Nors skunde teigiama, neva specialistas V. Bernotas nurodė, kad atlikus parako cheminę analizę buvo padaryta išvada, kad jo sudėtis nepakitusi, tokių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme šis specialistas nepateikė, priešingai, jis kelis kartus patvirtino, jog medžiagos sudėtinių dalių procentais specialistai nenustatinėjo. Specialistas paaiškino, jog tyrimas dujiniu chromatografu yra visai kito pobūdžio, šio tyrimo metu yra vertinamas medžiagos spektras, jei spektras rodo, kad tai yra sprogstamoji medžiaga, bedūmis parakas, ši medžiaga ir įvertinama kaip bedūmis parakas. Analogiškai, netiksliai pateikiant specialistų paaiškinimus teisme, skunde kvestionuojami ir jų parodymai dėl kitos sprogstamosios medžiagos, trotilo. Nuteistasis teigia, neva specialistas E. Jankauskas patvirtino, jog granatoje rasto trotilo struktūra neatitinka granatose naudojamo trotilo struktūros. Tokia interpretacija aiškiai prieštarauja šio specialisto-chemiko paaiškinimams teisme, kuomet jis nurodė nežinantis, koks turėtų būti trotilas granatoje, kuri buvo rasta pas V. Ž., paaiškino, jog yra chemikas ir tai yra ne jo kompetencija. Kaip matyti, paaiškinimus dėl trotilo formos, galimos jo struktūros davė specialistas V. Bernotas, ne E. Jankauskas. Pastarasis tiesiog patvirtino aplinkybę, jog net jei ir būtų tam tikri medžiagos pokyčiai, jie neturėtų reikšmės atliktam tyrimui dujiniu chromatografu, kurio pagalba, remiantis specialisto paaiškinimais, tiriama medžiaga yra tiksliai identifikuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 114-121), tiek šį balistinį tyrimą atlikusių specialistų paaiškinimai teisme yra aiškūs ir nuoseklūs, jokių prieštaravimų tarp šių paaiškinimų, nors skunde ir teigiama priešingai, teisėjų kolegija nenustatė.
19. Ekspertizės aktą, eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė. Objektų tyrimas buvo atliktas specialistų V. Bernoto, turinčio sprogmenų techninių ir balistinių tyrimų specialisto kvalifikaciją, 23 metų darbo specialistu stažą, ir E. Jankausko, turinčio sprogstamųjų medžiagų ir sprogimo pėdsakų tyrimų specialisto kvalifikaciją, 14 metų darbo specialistu stažą. Specialistai ištyrė pas V. Ž. rastus daiktus, juos tiksliai identifikavo atlikdami dujų chromatografijos – masių spektrometrijos tyrimą. Šiuo metodu sudėtinguose mišiniuose esantys individualūs komponentai atskiriami, identifikuojami ir kiekybiškai bei kiekybiškai įvertinami, nustatomas jų tinkamumas naudoti. Savo išvadas specialistai patvirtino ir apklausiami pirmosios instancijos teisme. Abejonių šių specialistų kvalifikacija, atliekamo tyrimo metu naudotais metodais bei jų išvadų pagrįstumu pirmosios instancijos teismui nekilo, tokių abejonių, įvertinus šių specialistų išvadą bei paaiškinimų pirmosios instancijos teisme metu pateiktus argumentus apeliacinio skundo argumentų kontekste, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Vien tai, kad teismo padarytos išvados ne tokios, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nereiškia esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
20. Vertinant V. Ž. parodymus apie savo veiksmų suvokimą, pastebėtina, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-107-628/2020). Pats skundo autorius V. Ž. patvirtino besidomintis karo istorija, skaitantis apie tai, nagrinėjantis rastus daiktus, nurodė, jog pats gali nustatyti šovinių ir šaudmenų galingumą, skiria jų kalibrus, markes, pavojingumo lygį (2 t., b. l. 36-38). Apelianto turėjimą specialių žinių apie šaunamuosius ginklus, jų dalis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas akivaizdžiai įrodo ir V. Ž. surašyto apeliacinio skundo turinys. Taigi nagrinėjamu atveju paties nuteistojo turimos žinios apie ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas patvirtina, jog V. Ž. turėjo suprasti ir suprato pavojingumą, kurį sukelia ar gali sukelti jo laikomi ginklai bei sprogstamosios medžiagos. Nuteistojo apatiškas požiūris į laikytų ginklų ir sprogstamųjų medžiagų pavojingumą, tvirtinant, jog tokie veiksmai nesukėlė jokios grėsmės visuomenei (skunde, pavyzdžiui, pažymima, kad 25 g trotilo sprogimas blogiausiu atveju galėtų išdaužti pastato langus 8-9 metrų atstumu, sužaloti žmogų 2 metrų atstumu), tik dar kartą patvirtina tokio V. Ž. elgesio pavojų aplinkiniams. Nuteistojo veiksmų pavojingumą rodo ir daiktų laikymo vieta – ginklai ir sprogstamosios medžiagos buvo laikomi V. Ž. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), pastate, kuriuo naudojosi (duomenys neskelbtini) bendruomenė (ginklai ir šaudmenys buvo laikomi šio pastato pagalbinėse patalpose), į patalpas galėjo pakliūti ir kiti asmenys (į šias patalpas nurodė ne kartą ėjęs nuteistojo tėvas V. Ž., 1 t., b. l. 151, 152).
21. Įvertinusi pas V. Ž. rastų ginklų ir sprogstamųjų medžiagų kiekį (rasti du šaunamieji ginklai, vienas kurių priskiriamas pavojingiausiai, A kategorijai, dviejų rūšių sprogstamosios medžiagos, viena kurių, trotilas, didelės sprogstamosios galios), atliktą išsamų šių ginklų ir sprogstamųjų medžiagų tyrimą, tyrimą atlikusių specialistų paaiškinimus, daiktų laikymo vietą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. Ž. veiksmai yra pavojingi ir buvo teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti; proceso išlaidų
22. Pirmosios instancijos teismas pas V. Ž. rastus šaunamuosius ginklus konfiskavo ir perdavė Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui. Toks sprendimas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįstas. Vieno iš šaunamųjų ginklų (patrankos) perdavimas Karo muziejui, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi teismas klausimus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sprendžia vadovaudamasis atitinkamomis BK ir BPK nuostatomis, o ne proceso dalyvių pageidavimais. Kiti skunde nurodomi daiktai (tūtos, sviediniai), kaip matyti iš specialistų išvadų, tyrimo metu buvo sunaudoti ar demontuoti, susidariusias dalis sunaikinant (1 t., b. l. 93-98), taigi pagrindo spręsti jų grąžinimo V. Ž. klausimą šiuo atveju taip pat nėra.
23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 202,83 Eur išlaidų (3 t., b. l. 27). Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistajam valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam V. Ž. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga ir kad išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą išieškojimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo V. Ž. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti V. Ž. apeliacinį skundą.
Išieškoti iš V. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 202,83 Eur.