Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2005 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2006 m. vasario 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

3) 2006 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

4) 2009 m. gegužės 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

5) 2010 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

6) 2014 m. gruodžio 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų;

7) 2015 m. vasario 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 30 dienų;

8) 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000 m. spalio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, 2000 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pritaikius BK 47¹ straipsnį, nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2001 m. gegužės 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

3) 2004 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

4) 2006 m. vasario 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams 21 dienai;

5) 2007 m. spalio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų;

6) 2008 m. birželio 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

7) 2008 m. birželio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

8) 2010 m. spalio 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

9) 2010 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams,

10) 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis G. B. ir kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjams sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Be to, šioje byloje svarbu pažymėti, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, o esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-689/2018, 2K-307-648/2016, 2K-70-976/2016).

Kaltinamieji G. B. ir V. K. prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją E. V., kurios metu, jos atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, buvo pagrobta: 1,20 eurų vertės pirkinių maišelis, 19,50 eurų vertės rankinė, 5,49 eurų vertės saldainių dėžutė, 0,69 euro vertės jogurto indelis, 14 eurų vertės 2 pakeliai vaistų, 0,20 euro vertės 0,5 kg. svogūnų, 5 eurų vertės piniginė, pinigai sumoje 30 eurų, 1 euro vertės du rašikliai, 3 eurų vertės veidrodėlis ir šukos, 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG GT-3595 su sim kortele, materialinės vertės neturintys daiktai – nuolaidų kortelės, E. V. vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas, pensininko pažymėjimas, 3 vienetai buto raktų, kalendoriukas, t. y. E. V. priklausantis turtas – 110,08 eurų vertės. Kaltinamieji teisme detaliai papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nustatant jų nurodytas plėšimo aplinkybes, remiamasi ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiosios E. V. parodymais, taip pat rašytiniais bylos įrodymais (t. y. bendrojo pagalbos centro išrašo, tarnybinio pranešimo, asmens bei daiktų apžiūros protokolų, specialisto išvados duomenimis), kurie patvirtina, bei papildo vienas kitą, ir iš kurių visumos nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d., apie 17 val. 20 min., kaltinamieji G. B. ir V. K., einant (duomenys neskelbtini), sutikus E. V., V. K. spontaniškai kilo mintis ją apiplėšti, ir jam pasakius „kabinam“, iš už nugaros rankomis užspaudus E. V. burną, suspaudus kaklą, pastūmus ir parklupdžius ant asfalto, G. B. pritardamas V. K. griebė už E. V. rankinės bei pirkinių maišelio, ir su išplėštais daiktais abu pasišalino. Nekyla abejonių, kad nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją įvykdė kaltinamieji G. B. ir V. K.. Abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai, kurių susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Pagal teismų praktiką šios kategorijos bylose bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Ta aplinkybė, kad vienas bendrininkas vartojo fizinį smurtą, o kitas atėmė telefoną, veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnį įtakos neturi, nes teismų praktikoje bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti įvairiai, t. y. kai vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja smurtą, kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems, tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų G. B. ir V. K. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jie, panaudodami fizinį smurtą prieš E. V., pagrobė jai priklausantį turtą.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo G. B. parodymus, jog jis bendrai su V. K. užpuolė nukentėjusiąją E. V., nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o už plėšimo metu pasisavintas lėšas nusipirkęs vyno jį išgėrė, po ko buvo sulaikytas policijos, taip pat į kaltinamojo V. K. parodymus teismo posėdžio metu, kad alkoholį su G. B. vartojo 2018 m. gruodžio 18 d., o gruodžio 19 d. jis girtavo su kitais asmenimis prieš sutinkant blaivų G. B., ir su juo gėrė vyną po E. V. apiplėšimo, teismas vertina, kad nėra surinkta pakankamai ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad plėšimo metu G. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko nurodyta aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Dėl bausmės skyrimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje yra numatytos dvi bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas.

Parinkdamas bausmės rūšį G. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. Per metus laiko yra baustas administracine tvarka vieną kartą už vagystę, nuobauda galiojanti (b. l. 137), teistas iš viso aštuonis kartus (b. l. 113-136), nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą (b. l. 93-94), nedirbantis (t. 2., b. l. 23). Anksčiau yra baustas įvairiomis bausmės rūšimis, tačiau švelnus baudžiamumas kaltinamajam nebuvo efektyvus, dauguma jo nusikaltimų yra turtinio pobūdžio, kas reiškia, kad taip jis pelnosi pragyvenimui ir nėra linkęs siekti savo tikslų teisėtomis priemonėmis, todėl teismas vertina, kad G. B. resocializacija įmanoma tik jam skyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad G. B. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, už tyčinius nusikaltimus anksčiau ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straispnio 1 dalies 13 punktas). Veiką kaltinamasis padarė bendrininkų grupėje, ką teismas taip pat pripažįsta G. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu nuosekliai pripažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, ką teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į nusikaltimu padarytą žalą, kuri nėra ženkli, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o būtent – 2 metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Šiuo konkrečiu atveju asmuo yra teisiamas net septynioliktą kartą, savo elgesio nekeičia ir išvadų nedaro, todėl ir visuomenės saugumo interesas bei protingumo ir sąžiningumo principai gali būti užtikrinti tik paskiriant jam tokio dydžio bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam G. B. paskirtina 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme visiško apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir G. B. skirtina galutinė bausmė – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Bylos duomenimis, kaltinamasis G. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 17 val. 35 min. (b. l. 78-79). Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d. (b. l. 110-111). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į G. B. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 17 val. 35 min. iki 2018 m. gruodžio 20 d., 15 val. 45 min. (viena diena), taip pat suėmime nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas (1 suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 13 d.

Parinkdamas bausmės rūšį V. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. Per metus laiko yra baustas administracine tvarka 4 kartus, nuobaudos galioja (b. l. 189-192), teistas iš viso dešimt kartų (b. l. 174-188), nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą (b. l. 159-160), nedirbantis (t. 2., b. l. 21). Anksčiau yra baustas įvairiomis bausmės rūšimis, tačiau nusikalstamų įpročių neatsisakė ir vėl prasikalto. Dauguma jo nusikaltimų yra turtinio pobūdžio, kas vertintina kaip pasirinktas nusikalstamas kaltinamojo gyvenimo būdas, todėl teismas vertina, kad V. K. resocializacija įmanoma tik jam skyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, už tyčinius nusikaltimus anksčiau ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straispnio 1 dalies 13 punktas). Veiką kaltinamasis padarė bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio, ką teismas taip pat pripažįsta V. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu nuosekliai pripažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, ką teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vien tik baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių vertinimas nėra pakankamas sprendžiant dėl bausmės dydžio paskyrimo, todėl svarbu įvertinti ir kaltinamojo asmenybę. Šiuo atveju, V. K. asmenybę neigiamai apibūdina tai, kad jis praeityje buvo net 7 kartus teistas, tarp teistumų – teistumai už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Šie duomenys suteikia pagrindą vertinti, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, iki tol jo atžvilgiu taikytos valstybinės prievartos priemonės – bausmės, nepasiekė savo tikslo, pats V. K. nepadarė išvadų dėl savo elgesio ir jo nepakeitė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į nusikaltimu padarytą žalą, kuri nėra ženkli, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o būtent – 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam V. K. paskirtina 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme visiško apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. K. skirtina galutinė bausmė – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Bylos duomenimis, kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 17 val. 35 min. (b. l. 144-145). Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d. (b. l. 172-173). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į V. K. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 17 val. 35 min. iki 2018 m. gruodžio 20 d., 16 val. 15 min. (viena diena), taip pat suėmime nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas (1 suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 13 d.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį 106,84 eurų turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atsisakė (t. 1., b. l. 54, 57-62, t. 2., b. l. 25).

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamųjų G. B. ir V. K. veiksmais nukentėjusiajai E. V. padaryta žala, būtent kaltinamieji turi ją atlyginti.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodydama turtinės žalos dydį, E. V. detalizavo, kad patirtą turtinę žalą sudaro: 1,20 eurų vertės pirkinių maišelis, 19,50 eurų vertės rankinė, 5,49 eurų vertės saldainių dėžutė, 0,69 eurų jogurto indelis, 14 eurų vertės 2 pakeliai vaistų, 0,20 euro vertės 0,5 kg. svogūnų, 5 eurų vertės piniginė, sumoje pinigai 30 eurų, 1 eurų vertės 2 rašikliai, 3 eurų vertės veidrodėlis ir šukos, buvo pavogti 3 vnt. buto raktų, todėl keičiamos spynos, kurios kainavo 26,78 eurus, ir jų išlaidos pagrįstos mokėjimo kvitais (t. 1., b l. 59). Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos kaltinamasis G. B. ir kaltinamasis V. K. pripažino, jo dydžio neginčijo, jis tenkintinas pilnai. Civilinio ieškinio atsisakymas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosji prašė priteisti iš kaltinamųjų 200 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiosios E. V. patirtos išlaidos pagrįstos, atitinka atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (t. 2., b. l. 33), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos subsidiariai iš kiekvieno kaltinamojo po 100 eurų, nes tai nėra žala (bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai – CK 6.279 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-693/2015), kurie teisiamojo posėdžio metu parodė, jog sutinka jas apmokėti.

2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi kaltinamajam G. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 110-111), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi kaltinamajam V. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 172-173), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. B. skirti 1(vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme visiško apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir G. B. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 17 val. 35 min. iki 2018 m. gruodžio 20 d., 15 val. 45 min., tai yra, 1 (vieną) dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamajam G. B. taikyto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios – 2019 m. vasario 13 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią G. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 13 d.

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. K. skirti 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme visiško apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. K. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 17 val. 35 min. iki 2018 m. gruodžio 20 d., 16 val. 15 min., tai yra, 1 (vieną) dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamajam V. K. taikyto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios – 2019 m. vasario 13 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 13 d.

E. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. B. ir V. K. 106,84 Eur (vieną šimtą šešis eurus, aštuoniasdešimt keturis euro centus) E. V. naudai. Civilinio ieškinio atsisakymą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

E. V. išlaidas advokatės V. B. pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti subsidiariai iš kaltinamųjų G. B. ir V. K. po 100 (vieną šimtą) eurų iš kiekvieno joms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.