- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-297-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59902-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme visiško apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. K. paskirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 17 val. 35 min., iki 2018 m. gruodžio 20 d., 16 val. 15 min. (viena para), ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios – 2019 m. vasario 13 d. E. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir solidariai iš G. B. ir V. K. nukentėjusiajai priteista 106,84 Eur. E. V. išlaidos advokatės V. B. pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir subsidiariai iš G. B. ir V. K. priteista po 100 eurų joms atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas ir G. B., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. gruodžio 19 d., apie 17 val. 20 min., Ukmergėje, Vasario 16-osios g. tarp 51 ir 49 namų, bendrininkų grupėje su G. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, iš už nugaros rankomis užspaudė burną ir suspaudęs kaklą, po to stumdamas ir paklupdęs ant asfalto dangos nukentėjusiąją E. V., padarydamas jai nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlęs fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, o tuo pačiu metu G. B. iš rankos išplėšus pirkinių maišelį, nuo peties nuplėšus rankinę, pagrobė nukentėjusiosios turtą – 1,20 eurų vertės pirkinių maišelį, 19,50 eurų vertės rankinę, 5,49 eurų vertės saldainių dėžutę, 0,69 euro vertės jogurto indelį, 14 eurų vertės 2 pakelius vaistų, 0,20 euro vertės 0,5 kg svogūnų, 5 eurų vertės piniginę, pinigus - 30 eurų, 1 euro vertės du rašiklius, 3 eurų vertės veidrodėlį ir šukas, 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT-3595 su SIM kortele, materialinės vertės neturinčius daiktus – nuolaidų korteles, E. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą, pensininko pažymėjimą, 3 vienetus buto raktų, kalendoriuką t. y., panaudodamas fizinį smurtą, užvaldė svetimą, nukentėjusiajai E. V. priklausantį, turtą – 110,08 eurų. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Valentinas Giriūnas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti V. K. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimumui.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, V. K. savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo neginčija, jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Jau pirmosios apklausos metu nuteistasis paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai buvo nuoseklūs. Šį nusikaltimą V. K. padarė spontaniškai, dėl savo veiksmų padarė atitinkamas išvadas. Teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiosios. Pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, neįvertinęs, kad nagrinėjamu atveju nekilo negrįžtamų pasekmių, nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, o dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nuteistasis pripažino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, V. K. gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytam minimumui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neginčija, skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistojo kaltės klausimu nepasisako.
7. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
9. V. K. nuteistas už apysunkio tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą iš savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupėje. Nusikaltimas baigtas. Nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo devynis kartus teistas, keturis kartus - už analogiškas nusikalstamas veikas, keturis kartus – už vagystes, atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Per paskutinius vienerius metus V. K. keturis kartus buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkiąją vagystę, administracinės nuobaudos galioja. Nors mintis padaryti šį nusikaltimą kilo spontaniškai, atsižvelgiant į daromų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdį, laikytina, kad nuteistasis yra linkęs rinktis neteisėtą elgesio modelį, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį. Nagrinėjamas nusikaltimas padarytas prieš senyvo amžiaus asmenį, ciniškas, pinigai išleisti alkoholiui ir cigaretėms. Nuteistasis niekur nedirba, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė tris V. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nuteistojo ir jo gynėjo nurodomos aplinkybės, kad V. K. pripažino savo kaltę, gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir laikytos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pakartotinai vertinti šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nukentėjusiosios atsiprašė, tačiau E. V. apeliacinės instancijos teismui pateiktame pranešime nurodyta, kad ji apie atsiprašymą nieko nežino. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio protokolo, nukentėjusioji nagrinėjant bylą nedalyvavo, V. K. posėdžio metu apie atsiprašymą nieko nekalbėjo. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusioji E. V., kaip pati nurodo, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė ne todėl, kad jos nepatyrė, o todėl, kad nuteistieji neturėtų finansinių galimybių jos atlyginti, o tokios žalos priteisimas taptų rizika jiems vėl nusikalsti. Iš minėto nukentėjusiosios pranešimo, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, matyti, kad pastarosios sveikatos būklė po nusikalstamos veikos padarymo yra pablogėjusi, ji jaučia nuolatinę nervinę įtampą ir baimę, fizinius skausmus. Taigi, nors nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad kilusios neigiamos pasekmės yra negrįžtamos, tačiau jos, įvertinus nukentėjusiosios amžių, yra reikšmingos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo pažadas atlyginti padarytą turtinę žalą nereiškia, kad tokia žala bus atlyginta, turint omenyje tai, kad V. K. iki sulaikymo niekur nedirbo. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, nėra pagrindo švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės dydis yra mažesnis nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, taip pat V. K. buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir tokiu būdu bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.