Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. (I.) V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), vedęs ((duomenys neskelbtini)), turi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, neteistas;

kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. 2019 m. sausio 1 d., apie 5.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,44 promilės alkoholio), priėjo prie lovoje gulinčios sugyventinės M. D., rankomis suėmė jai už plaukų ir už jų tempė, rankų delnais sudavė du smūgius per galvą, tada sugriebęs už plaukų ištempė sugyventinę į laiptinės aikštelę ir jai pargriuvus ant žemės, vieną kartą spyrė koja į krūtinę ir vieną kartą į sėdmenis, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje bei poodinę kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje kojoje, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios M. D. sveikatą.

Be to, I. V. 2019 m. gegužės 1 d., apie 1.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia metė į sugyventinę M. D. įvairius buities daiktus, o būtent: dvi poras šlepečių, du indus su riešutais, fotelio pakojį bei vieną vazą, šiuos daiktus pataikydamas į įvairias M. D. kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaktos nubrozdinimu ir dešinės plaštakos sumušimu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. V. savo kaltę pripažino dėl abiejų nusikalstamų veikų, gailėjosi dėl savo elgesio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl duomenų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).

Teismas pripažįsta, kad aukščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – tarp jų kaltinamojo I. V. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios M. D. bei liudytojos N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiosios pareiškimo, teismo medicinos specialistų išvadų, tarnybinio pranešimo, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių duomenų bazės duomenys, vaizdo įrašų, jų apžiūros protokolų, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek ir jų visuma (BPK 20 str.).

Šių įrodymų visuma sudaro pagrindo konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis I. V. 2019 m. sausio 1 d., apie 5.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,44 promilės alkoholio), žodinio konflikto metu su savo tuometine sugyventine – nukentėjusiąja M. D., priėjo prie lovoje gulinčios M. D., rankomis suėmė jai už plaukų ir už jų tempė, rankų delnais sudavė du smūgius per galvą, tada sugriebęs už plaukų ištempė sugyventinę į laiptinės aikštelę ir jai pargriuvus ant žemės, vieną kartą spyrė koja į krūtinę ir vieną kartą į sėdmenis, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje bei poodinę kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje kojoje. Šiais savo veiksmais kaltinamasis tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. D. sveikatą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai tiek tyrimo metu, tiek ir teisme. Be jo prisipažinimo, nuoseklių nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu, šio įvykio aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys), tarp kurių prieštaravimų iš esmės nėra ir netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra konstatuoti teismo medicinos specialisto išvadoje. Teismo vertinimu, kaltinamasis, atlikdamas vieną po kito smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, suvokė savo veiksmų pavojingumą bei jų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Ši kaltinamojo veika, smurtaujant prieš jo tuometinę sugyventinę – nukentėjusiąją M. D., atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai. Pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Be to, byloje įrodyta ir tai, jog kaltinamasis I. V. 2019 m. gegužės 1 d., apie 1.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia metė į sugyventinę M. D. įvairius buities daiktus, o būtent: dvi poras šlepečių, du indus su riešutais, fotelio pakojį bei vieną vazą, šiuos daiktus pataikydamas į įvairias M. D. kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaktos nubrozdinimu ir dešinės plaštakos sumušimu.

Tai patvirtina kaltinamojo I. V. prisipažinimas teisme, taip pat nukentėjusiosios M. D. ir liudytojos N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nagrinėjamo įvykio aplinkybės yra užfiksuotos nukentėjusiosios pateiktame vaizdo įraše, o nukentėjusiajai padaryti sužalojimai konstatuoti specialisto apžiūros protokole bei policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše. Teismo vertinimu, kaltinamasis intensyviai mėtydamas į nukentėjusiąją įvairius daiktus (tarp jų ir pavojingus, galinčius sužaloti kitą asmenį – keramikinius, stiklinius indus, fotelio pakojį), suprato, kad elgiasi neteisėtai ir pavojingai nukentėjusiosios atžvilgiu ir net jeigu ir nenorėjo jos sužaloti, savo intensyviais ir agresyviais veiksmais leido kilti pasekmėms, t. y. būtent dėl jo veiksmų prieš nukentėjusiąją jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios M. D. sveikata. Taigi šio įvykio metu kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Ši kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.

Nors kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis į nukentėjusiąją metė tris vazas ir stiklinį butelį, teismo nuomone, ši kaltinimo dalis nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais. Byloje yra tik vienas įrodymas, kad šie daiktai buvo mesti į nukentėjusiąją – t. y. jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kitų įrodymų, kurie patvirtintų šią nukentėjusiosios poziciją byloje nėra. Iš nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo, taip pat įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų su pridėtomis fotolentelėmis matyti, kad po įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiosios bute buvo rastos dvi poros šlepečių, kurias kaltinamasis metė į nukentėjusiąją (tai užfiksuota ir vaizdo įraše), taip pat dviejų keramikinių indų (nuo riešutų), kuriuos kaltinamasis metė į nukentėjusiąją, šukės (tai taip pat užfiksuota vaizdo įraše), ir bespalvės stiklinės vazos šukės, kurias kaltinamasis metė į nukentėjusiąją. Šias aplinkybes nurodė ir kaltinamasis bei nukentėjusioji. Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios teiginius, kad į ją buvo mestos iš viso trys vazos ir stiklinis butelis, darytina išvada, jog ši kaltinimo dalis neįrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Dėl to ši dalis pašalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta. Tai nekeičia kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos.

Dėl kaltinamojo neatleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-133/2013, 2K-52-648/2017).

Aiškindamas pirmąją iš nurodytų sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017, Nr. 2K-164-895/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis I. V. įvykdė ne vieną, bet dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurios yra pakartotinės viena kitos atžvilgiu ir nesudaro idealios sutapties. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00126-19 dėl 2019 m. sausio 1 d. įvykio buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau 2019 m. rugpjūčio 23 d. prokuroro nutarimu jis buvo atnaujintas, paaiškėjus, kad I. V. yra įtariamas naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, kurį jis įvykdė 2019 m. gegužės 1 d., t. y. nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00126-19, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Taigi kaltinamasis I. V. negali būti laikomas asmeniu, pirmąkart teisiamu už nusikalstamos veikos padarymą, o tai savaime sudaro kliūtį taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Be to, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo teismui abejoti ir tuo, ar yra ir ketvirtoji BK 40 straipsnio 2 dalies sąlyga – galimybė daryti išvada, kad I. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu tos aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę, kad yra atlyginęs turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, o nukentėjusioji civilinio ieškinio nėra pareiškusi, bus aptariamos, sprendžiant klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo. Nesant pagrindo taikyti BK 40 straipsnio 1 dalį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas nesvarsto klausimo dėl I. S. tinkamumo būti laiduotoja. Atkreiptinas dėmesys tik į tai, jog jie su kaltinamuoju artimai bendrauja dar tik 4-5 mėnesius, todėl spręsti dėl galimybės įtakoti kaltinamojo elgesį ateityje, nesant ilgalaikių artimų santykių, sudėtinga ir kyla klausimas, ar I. S. tikrai galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui artimiausius 1-3 metus.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. V., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti du smurtiniai nusikaltimai prie savo šeimos narį), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – nežymus buvusios sugyventinės – nukentėjusiosios M. D. sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo jai sukėlimas), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis 2019 m. sausio 1 d. būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo tuometinę sugyventinę jų namuose, po ko jie susitaikė ir toliau gyveno kartu, tačiau kilus konfliktui, kaltinamasis per vienerių metų laikotarpį – pakartotinai 2019 m. gegužės 1 d. vėl atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją jų namuose), į tai, kad nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai galisi dėl savo elgesio, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – 2019 m. sausio 1 d. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, išsiskyręs, šiuo metu turintis sugyventinę, (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, dirbantis įvairiose valstybėse, bylos duomenimis, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, neteistas. Taip pat įvertintina ir tai, kad po pirmojo (2019 m. sausio 1 d.) įvykio kaltinamasis buvo susitaikęs su nukentėjusiąja, toliau gyveno kartu, savo santykius nutraukė ne iš karto po antrojo (2019 m. gegužės 1 d.) įvykio, bet praėjus daugiau nei mėnesiui laiko, 2019 m. birželio mėnesį dar abu vyko kartu į Italiją, praleido drauge atostogas, kaltinamasis teikė nukentėjusiajai finansinę pagalbą.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog kaltinamojo veiksmus lėmė provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys, t. y. kad nustatyta trečia kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, jis atliko smurtinius arba kitokius pavojingus, neteisėtus veiksmus, iš dalies nulėmusius kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-66-976/2019).

Tai, jog nukentėjusioji 2019 m. sausio 1 d. po Naujųjų metų šventimo grįžo viena taksi namo, o po to nuėjo miegoti nelaikytina nepriimtinu, neteisėtu, provokuojančiu ar rizikingu jos elgesiu ir paprastai toks elgesys neskatina kito asmens smurtauti. Taip pat ir 2019 m. gegužės 1 d. konflikto metu, kas akivaizdžiai matyti iš nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo, nukentėjusioji neatliko jokių veiksmų ir nepasakė jokių žodžių, kurie būtų paskatinę kaltinamojo veiksmus prieš ją, o tai, kad kaltinamasis buvo nepatenkintas nukentėjusiosios elgesiu ne prieš pat nagrinėjamą įvykį, bet jos elgesiu 1-3 dienos iki įvykio, nesudaro pagrindo pripažinti nukentėjusiosios elgesį rizikingu ar provokuojančiu. Įvertinus abiejų nusikalstamų veikų aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, nesuvaldęs savo emocijų ir pykčio, o ne paveiktas neteisėto ar moralės normoms prieštaraujančio nukentėjusiosios elgesio, kuris būtų buvęs nagrinėjamų įvykių metu ar prieš pat šiuos įvykius.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamajam I. V., kuris nors ir yra neteistas, tačiau keturių mėnesių laikotarpiu smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę du kartus jų namuose, t. y. per pakankamai trumpą laikotarpį įvykdė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, skirtina ne pati švelniausia (viešųjų darbų bausmė), bet griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. už kiekvieną iš įvykdytų nusikalstamų veikų paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmės vykdymo metu kaltinamasis įpareigojamas: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) tęsti darbą; 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. D. (BK 48 str. 1-2 d., 5 d. 2 p., 6 d. 3 p., 7 d.). Kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina trečdaliu (BK 64¹ str. 1-2 d.).

Teismo vertinimu, šių kaltinamajam paskirtų įpareigojimų užtenka, siekiant pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse, daug keliauja darbo reikalais, lanko vaikus (duomenys neskelbtini), skirti jam nemokamus darbus bei įpareigojimą nakties metu būti namuose netikslinga. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų kada nors smurtavęs prieš kitus asmenis, su nukentėjusiąja santykiai nutraukti, pats kaltinamasis kreipėsi į specialistą dėl jo impulsyvaus elgesio, todėl nėra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Bylos duomenimis, kaltinamasis I. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 1 d., 5.50 val. iki 2019 m. sausio 2 d., 11.18 val. (2 dienos; 1 t., b. l. 71, 77), taip pat nuo 2019 m. gegužės 1 d., 17.00 val. iki 2019 m. gegužės 2 d., 14.45 val. (1 diena; 1 t., b. l. 161, 169). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (3 dienos, prilyginamos 6 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, civilinis ieškovas pareikštų ieškinių atsisakė, bylos dalis dėl civilinių ieškinių nutrauktina (1 t., b. l. 58-59, 65, 68, 132, 135; 2 t., b. l. 32; BPK 115 str. 1 d.).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: rusvos ir baltos spalvos šlepetės, plastikinis maišelis, kuriame yra juodos spalvos puodelio ir bespalvio stiklinio indo stiklo šukės, keramikinio indo šukės, stiklinis butelis „Grahams 10“, saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2019 m. rugpjūčio 29 d. kvitas Nr. 1PK 003017, 1 t., b. l. 152; BPK 94 str. 1 d. 1, 4 p.).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie galinio pirmo bylos tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti I. (I.) V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2019 m. sausio 1 d. įvykio), ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės vykdymo laikotarpiu I. (I.) V. įpareigojamas: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) tęsti darbą; 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. D..

Pripažinti I. (I.) V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 1 d. įvykio), ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės vykdymo laikotarpiu I. (I.) V. įpareigojamas: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) tęsti darbą; 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. D..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti I. (I.) V. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės vykdymo laikotarpiu I. (I.) V. įpareigojamas: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) tęsti darbą; 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. D..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir I. (I.) V. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės vykdymo laikotarpiu I. (I.) V. įpareigojamas: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) tęsti darbą; 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. D..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į I. (I.) V. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 1 d., 5.50 val. iki 2019 m. sausio 2 d., 11.18 val., taip pat nuo 2019 m. gegužės 1 d., 17.00 val. iki 2019 m. gegužės 2 d., 14.45 val.; iš viso 3 (tris) dienas, prilyginamas 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

I. (I.) V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikinti.

Nutraukti bylos dalį dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: rusvos ir baltos spalvos šlepetės, plastikinis maišelis, kuriame yra juodos spalvos puodelio ir bespalvio stiklinio indo stiklo šukės, keramikinio indo šukės, stiklinis butelis „Grahams 10“, saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2019 m. rugpjūčio 29 d. kvitas Nr. 1PK 003017).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie galinio pirmo bylos tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Išaiškinti I. (I.) V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.