- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-266-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26219-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. V., Z. V.
- Atsakovas
- UAB „Skomė“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltic arms“, „Ellora“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės R. V. prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovų R. V. ir Z. V. ieškinį atsakovui UAB „Skomė“ dėl bendrijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – UAB „Baltic arms“ ir „Ellora“ Ldt.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016 pagal ieškovų R. V. ir Z. V. ieškinį atsakovui UAB „Skomė“ dėl bendrijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – UAB „Baltic arms“ ir „Ellora“ Ldt, kuriuo ieškinį tenkino - pripažino netekusiais galios nuo jų priėmimo momento 2014-04-30 atsakovo UAB „Skomė“ eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus dėl J. M., Č. A., R. R. ir B. M. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais, 2015-05-19 UAB „Skomė“ valdybos posėdžio sprendimus ir 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus; Z. V. ir R. V. ieškinį dalyje dėl 2010 m. kovo 23 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl valdybos narių išrinkimo paliko nenagrinėtu; priteisė iš atsakovo UAB „Skomė“ ieškovės R. V. naudai 30,75 EUR žyminio mokesčio, priteisė atsakovo UAB „Skomė“ naudai iš ieškovų Z. V. ir R. V. solidariai dalį 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš Z. V. ir R. V. solidariai į valstybės biudžetą 6,32 EUR, o iš UAB „Skomė“ - 18,98 EUR pašto išlaidų.Ieškovė R. V. 2016 m. spalio 10 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė išspręsti ieškovės R. V. atstovavimo byloje išlaidų (advokato G. V. paslaugos) klausimą; dėl atsakovo ir bendrininkų vykdomų nusikalstamų veikų – UAB „Skomė“ akcijų, kurioms ikiteisminiame turime pritaikytas ir tęsiamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pardavinėjimo, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; priimti atskirąją nutartį dėl advokato V. B. žinomai melagingų paaiškinimų teikimo teismui šioje byloje, kad nėra jokių galimai suklastotų dokumentų ir ikiteisminio tyrimo dėl jų, kad nurodytame ikiteisminiame tyrime nėra apribotos 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio akcininko susirinkimo nutarimais parduodamų akcijų nuosavybės teisės, pranešti Lietuvos advokatūrai ir prokuratūrai.Atsakovas UAB „Skomė“ atsiliepime nurodė, kad ieškovė gali pati kreiptis į prokurorą, jei mano, kad atsakovas vykdo neteisėtus veiksmus. Be to ieškovės prašymai nėra aiškiai suformuluoti, ji gali pasinaudoti teise į apeliaciją.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės R. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Nurodė, kad iš prašymo turinio matyti, kad ieškovė prašo teismo priimti atskirąją nutartį dėl, kaip ji teigia, neteisėtos atsakovo veiklos, tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendime pasisakė dėl to, kad nėra pateikti įrodymai, jog atsakovo UAB „Skomė“ direktorius klastojo dokumentus, taip pat nėra baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamos atsakovo UAB „Skomė“ veiklos ir dėl to nėra pagrindo priimti atskiros nutarties.
Šalies argumentai
5. Ieškovė papildomu sprendimu prašo priteisti jai patirtas advokato bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovė nėra į bylą pateikusi dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė patyrė tokias išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Dėl ieškovės prašymo priimti atskirą nutartį dėl advokato B. melagingų parodymų teikimo byloje buvo pasisakyta, išnagrinėjus bylą iš esmės, teismo sprendime.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovė ir atsakovas yra pateikę apeliacinius skundus, byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta ir teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, o savo prašymus dėl atskirųjų nutarčių priėmimo pagrįstumo ieškovė taip pat galėjo pareikšti ir apeliaciniame skunde.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovai R. V. ir Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: priteisti iš atsakovo ieškovės R. V. atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas; dėl atsakovo ir bendrininkų vykdomų nusikalstamų veikų – UAB „Skomė“ akcijų, kurioms ikiteisminiame turime pritaikytas ir tęsiamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pardavinėjimo, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; priimti atskirąją nutartį dėl advokato V. B. žinomai melagingų paaiškinimų teikimo teismui šioje byloje, kad nėra jokių galimai suklastotų dokumentų ir ikiteisminio tyrimo dėl jų, kad nurodytame ikiteisminiame tyrime nėra apribotos 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio akcininkų susirinkimo nutarimais parduodamų akcijų nuosavybės teisės; pranešti Lietuvos advokatūrai ir prokuratūrai. Taip pat prašo bylos dalyvių atsiliepimus į 2016-10-10 R. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo grąžinti juos padavusiems asmenims, nes po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo byloje jokie paaiškinimai, atsiliepimai ir įrodymai nebepateikiami.
9. Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, 2016-09-01 vykusiame teismo posėdyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų ir pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 640268 buvo pateiktas teismui ir atsakovo atstovui advokatui V. B.; ieškovė patyrė 300 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas skundžiama nutartimi nesprendė klausimo dėl atsakovo ir advokato V. B. nusikalstamų veikų. Pažymėjo, kad UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta parduoti akcijas, kurioms disponavimas buvo apribotas; taip pat advokatas V. B. melagingai nurodė, kad šiam advokatui tariamai nežinomi ir kad nėra jokių galimai suklastotų dokumentų, kurių pagrindu UAB „Skomė“ direktorius J. M. vietoje „Ellora“ Ltd jo akcijas perregistravo ofšorinei įmonei „Bismarkck Limited“, o vėliau – Divine Consult Ltd“, taip pat advokatas melagingai paaiškino, kad dėl to nevyksta ikiteisminis tyrimas, kad nėra jokių laikinųjų nuosavybės teisių apribojimų 65 000 UAB „Skomė“ akcijoms, kurias parduoti buvo nutarta 2015-06-30 neeiliniame akcininkų susirinkime.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Skomė“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad minėtas pinigų priėmimo kvitas atsakovui pateiktas nebuvo. Paprastai kvitas išrašomas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas turėjo likti pas ieškovės atstovą. 2016 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdyje buvo sprendžiami įvairūs šalių klausimai, todėl galėjo būti, kad ieškovės atstovas pateikė ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovui nėra žinoma ir suprantama, kodėl šie dokumentai nėra pateikti į bylą. Jei tokie dokumentai atsirastų, atsakovas sutinka, kad ieškovei būtų priteista 75 proc. bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai pasinaudojo teise į apeliaciją, o apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo priteisti ir 300 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, taigi šis klausimas neturi būti sprendžiamas kelis kartus.
12. Dėl kitų ieškovų prašymų pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu išsprendė visus apeliantų materialiuosius teisinius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti papildomą sprendimą dėl tų klausimų, kurie jau buvo išspręsti sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Atskirasis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrįsto pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
15. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog civilinėje byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė, todėl teismas nepagrįstai jų nepriteisė; taip pat tuo, kad pirmosios instancijos teismas apkritai neišsprendė klausimų dėl atsakovo ir advokato V. B. nusikalstamų veikų, nepriėmė atitinkamų atskirųjų nutarčių.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016 ieškinį tenkino iš dalies - pripažino netekusiais galios nuo jų priėmimo momento 2014-04-30 atsakovo UAB „Skomė“ eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus dėl J. M., Č. A., R. R. ir B. M. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais, 2015-05-19 UAB „Skomė“ valdybos posėdžio sprendimą ir 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą; ieškinį dalyje dėl 2010 m. kovo 23 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl valdybos narių išrinkimo paliko nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patenkinti ieškinio reikalavimai sudaro 75 proc. Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, priteisdamas iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 000 EUR advokato pagalbai apmokėti. Teismas nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams iš atsakovų.
17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2017-05-02 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeitė ir nutarė atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo momento 2014 m. balandžio 30 d. atsakovo UAB „Skomė“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl J. M., Č. A., R. R. ir B. M. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais, 2015-05-19 UAB „Skomė“ valdybos posėdžio sprendimą bei 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi Vilniaus apygardos teismas iš esmės atmetė tą ieškovų ieškinio dalį, kuria pirmosios instancijos teisme buvo patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų.
18. CPK 265 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu kuris nors reikalavimas teismo sprendime neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą (CPK 277 str.). Ne visų byloje pareikštų reikalavimų klausimo išsprendimas taip pat yra ir CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl gali būti apeliacinio ir kasacinio apskundimo pagrindas. Tačiau pabrėžtina, kad, vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principais (CPK 7 str.), tais atvejais, kai yra teisinė galimybė ištaisyti aptariamus teismo sprendimo trūkumus per papildomo sprendimo institutą, tai turėtų būti daroma priimant papildomą sprendimą. Tačiau papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal visuotinai žinomą taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.
19. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą. Šios taisyklės išimtys taikomos tik specifinių rūšių sprendimams (sprendimui už akių ir preliminariam sprendimui), taip pat tam tikrais ypatingosios teisenos bylose nurodytais atvejais (CPK 461, 469,474, 479 str.). Jau minėta, kad teismas, priimdamas papildomą sprendimą, negali keisti jau priimto sprendimo turinio, t. y. papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti; tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamai teismo sprendimą apeliacine, kasacine tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1879/2013; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-188-516/2017).
20. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, kad tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą procesinį sprendimą.
21. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė papildomo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi tokie duomenys teismui buvo pateikti laiku. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2016-11-09 nutartyje dėl papildomo sprendimo nurodė, kad ieškovė nėra į bylą pateikusi dokumentų, kurie pagrįstų bylinėjimosi išlaidas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti, kadangi ji prieštarauja faktinėms nagrinėjamos bylos aplinkybėms.
22. Ieškovai tvirtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2016 m. rugsėjo 1 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas padavė teismui ir atsakovo atstovui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš 2016-09-01 pažymos apie teismo posėdžio eigą, darant garso įrašą civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016, matyti: „Ieškovės R. V. atstovas advokatas G. V.. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Įrašo laikas nuo 01:02 iki 01:25.“ Tai girdėti ir iš garso įrašo - teismui paklausus, ar šalys turės kokių nors prašymų, advokatas G. V. teikia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Taigi prašymas ir jį pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti savalaikiai.
23. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2017-05-02 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nutarė pakeisti, atmetant ieškinio dalį, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkinta - 75 proc. ieškinio reikalavimų. Taigi apeliacinės instancijos teismui, iš esmės atmetus ieškinio reikalavimus, neliko teisinio pagrindo priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas, todėl papildomas sprendimas negali būti priimtas.
24. Ieškovai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė (nepriėmė papildomo sprendimo) dėl kitų jų prašymų, t.y. dėl atsakovo ir jo bendrininkų vykdomų nusikalstamų veikų bei advokato V. B. žinomai melagingų paaiškinimų. Tačiau taip teigdami apeliantai nėra teisūs.
25. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo turinio matyti, kad apeliantų nurodytais klausimais yra pasisakyta, o būtent: „Bylos nagrinėjimo eigoje nėra nustatyta, kad advokatas V. B. būtų pažeidęs šio įstatymo reikalavimus. Atstovaudamas atsakovą UAB „Skomė“, gynė jo interesus. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kad atsakovo UAB „Skomė“ direktorius suklastojo susirašinėjimo tekstą su Ellora Ltd direktore, tą ir teismo posėdžio metu tvirtino advokatas V. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas nėra atsakingas už atstovaujamojo atsakovo UAB „Skomė“ vadovo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra baigti ikiteisminiai tyrimai dėl galimai UAB „Skomė“ vadovo J. M. nusikalstamų veikų, todėl advokato paaiškinimai negali būti laikomi žinomai melagingais, iš to seka, kad nėra pagrindo apie advokato V. B. žinomai melagingų paaiškinimų teikimą šioje byloje pranešti Lietuvos advokatūrai ir prokuratūrai, priimti atskirąją nutartį. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymo dėl atsakovo UAB Skomė“ ir jo bendrininkų vykdomų nusikalstamų veikų priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui, nes kaip minėta dėl atsakovo UAB „Skomė“ vadovo ir kitų asmenų nurodytų, ieškovų nuomone, nusikalstamų veiksmų yra pradėti ir tęsiami ikiteisminiai tyrimai, kurie nėra baigti.“
26. Taigi visi aptariami ieškovų prašymai pirmosios instancijos teismo sprendime yra išspręsti, todėl nėra pagrindo priimti papildomo sprendimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovai yra pasinaudoję apeliacijos teise, kur taip pat pateikė analogiškus argumentus.
27. Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.