Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2026 m. vasario 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. (M.) I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini)“ bei vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Kaltinamasis M. I. mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 30 d., apie 9:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sutuoktinės A. I. atžvilgiu, t. y. miegamajame kambaryje kairės rankos delnu ne mažiau kaip keturis kartus trenkė nukentėjusiajai A. I. į dešinę galvos pusę, ties ausimi, kas sukėlė fizinį skausmą. Po ko, sugriebė A. I. už striukės, krūtinės srityje, ir taip laikydamas ištempė ją iš miegamojo kambario į koridorių, kur ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji griūdama ant grindų atsitrenkė į skalbinių dėžę ir batų komodą. Tęsdamas nusikalstamą veiką gulinčiai ant grindų nukentėjusiajai koja įspyrė į dešinės pusės klubą ir dešinę ranką, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais M. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. I. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad visų aplinkybių atsiminti jis negali, nes jų neatsimena dėl didelio susijaudinimo, galimai buvo viskas taip, kaip parašyta kaltinamajame akte. 2024 m. lapkričio 30 d. iš tikrųjų vyko konfliktas jų su žmona A. namuose. Buvo 09:30 -10 val. atvažiavo savo vaiko pasiimti ir kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į nežymų fizinį smurtą. Jie buvo susipykę, aiškinosi klausimus ir viskas taip įvyko. Jis buvo nuėjęs į jų miegamąjį, norėjo raktus pasiimti nuo automobilio ir A. nenorėjo duoti, ir konfliktas nuo to prasidėjo. Viskas buvo taip, kaip parašyta. Buvo blaivas to įvykio metu. Tuo konflikto metu jis tikrai galėjo sužaloti ir sukelti fizinį skausmą A. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes atlygino A. I. 500 Eur, mano, kad civilinis ieškinys neturi viršyti tokios sumos, bet sutiks su teismo priteista suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka.

Iš byloje esančio 2024 m. lapkričio 30 d. pareiškimo apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A.I. nurodė, kad su savo vyru M. I. skiriasi, dėl to šis atvyko 2024 m. lapkričio 30 d., apie 9:30 val. pasiimti savaitgaliui jų vaiko E. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) pagal jų bendrą susitarimą. Tačiau jos vyras M. užėjęs į namus pradėjo reikalauti automobilio AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktų, nors automobilio kieme nėra, nes automobilis nuvežtas į servisą. M. žino, kur yra laikomi atsarginiai automobilio raktai ir įėjęs į jos miegamąjį atidarė spintą. Ji bandė prilaikyti jį dešine ranka ir sakė, kad išeitų iš jos namų, tačiau vyras trenkė jai ne daugiau kaip 10 kartų kairės rankos delnu į dešinę galvos pusę, prie ausies. Dėl tokių M. veiksmų pajuto fizinį skausmą, pasakyti skausmo intensyvumą pagal skalę nuo 1 iki 10 negali, nes tuo metu buvo labai susijaudinusi. Tuomet vyras ją pastūmė, ji nukrito koridoriuje ant plytelių. Ją nukritusią vyras pradėjo spardyti kaire koja į dešinės pusės dubens kaulą, spyrė kelis kartus. Dėl tokių savo vyro veiksmų pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 8-9 balais. Tuomet ji pradėjo rėkti ir iš antro aukšto nusileido jos patėvis V. M., kuris pradėjo šūkauti ir jos vyras nustojo ją mušti. Ji besigindama bandė savo vyrą nustumti nuo savęs, todėl savo rankų pirštų nagais apdraskė jam veidą. Nuo Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių M.I. veiksmų (t. 1, b. l. 17-22).

Nukentėjusioji A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną jos buvęs vyras M. I. delnu mažiausiai keturis kartus trenkė jai per galvą, ausies srityje (neatsimena kokios pusės), po ko jai ši ausis kaito, ji tai jautė būdama ligoninėje. Po to jis sugriebė ją už striukės kailio, krūtinės srityje ir parvertė ją ant grindų. Tuo metu jai už nugaros buvo plastmasinė skalbinių dėžė ir ji griūdama užsigavo už tos dėžės kairės pusės dilbiu ir krito ant nugaros. Kol ji ketino kuo greičiau atsikelti ant kojų, M. jai du kartus įspyrė į dešinės pusės klubus. Antras jo spyris pataikė jai į dešinės pusės ranką (alkūnės srityje), kadangi po pirmo jo spyrio ji iš karto pajutusi skausmą pridengė šią vietą ranka. Kai ji atsikėlė ant kojų, iš antro aukšto nusileido jos patėvis. Jis matė tik patį jų su M. konflikto galą. Nuvykusi į ligoninę ji rodė gydytojui daugiausiai galvą, nes jai ją skaudėjo, atrodė kaip sukratyta, galimai dėl patirto streso. Ji, būdama streso būsenoje, gydytojui nesugebėjo įvardinti konkrečių kūno vietų, kur jautė skausmą, jai atrodė, kad skauda visą jos kūną. Ji rodė visas sužalotas vietas, gydytojas palpacijos būdu patikrino dėl lūžių, rentgeno nedarė, vizualiai nustatė, kad niekas nelūžo, patarė gydyti sumušimo vietas tepalais ir šaltuoju kompresu. Jai nuvykus į ligoninę iš karto po įvykio labiausiai skaudėjo klubų dešinį šoną, dešinę ranką (ranka tuo metu buvo patinusi) ir ausį. Po kelių dienų jai nuvykus pas ekspertus, tose vietose jau susidarė mėlynės. Specialisto išvadoje užfiksuotos kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir kairėje šlaunyje atsirado jos kritimo metu, kai užsigavo už skalbinių dėžės ir batų komodos. Dėl civilinio ieškinio ji dabar dar neapsisprendusi. Tarp jų su M. šiuo metu vysta skyrybų procesas, t. y. civilinė byla (t. 2, b. l. 1-3).

Papildomai apklausta A. I. parodė, kad įvykio dieną ji pirmą kartą skambinosi 112 tuo metu, kai M. tempė ją iš miegamojo į koridorių. Tuo metu pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore nutrūko dėl to, kad M. ją tempė ir ji negali pasakyti dėl kokio būtent veiksmo, ar jis išspyrė šį telefoną iš jos rankos, ar išrovė jį savo ranka, ar telefonas tiesiog iškrito dėl to, kad jis ją tempė. Šis skambutis buvo dar iki to, kai M. suspardė ją koridoriuje, prieš pat tai. Mano, kad šis jos padarytas skambutis jį dar labiau išprovokavo ir dėl to jis ją pargriovė ir pradėjo spardyti. Jos patėvis įvykio niekaip nematė, kadangi viskas įvyko per kelias sekundes ir patėvis per tą laiką tiesiog nespėjo nulipti iš antro aukšto. Kokiu laiku ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą antrą kartą, ji jau neatsimena ir negali papasakoti, kur tuo metu buvo bei kas buvo šalia jos. Pirmo skambučio metu ji paminėjo savo patėvį tokiais žodžiais, kad: „bijo patėvio“ dėl to, kad M. puikiai žinojo, kad jos patėvis yra namie ir gali ateiti ją apginti (t. 2, b. l. 4-6).

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad užfiksuotas A. I. parodymų tikrinimas. Buvo nuvykta pas A. I. adresu (duomenys neskelbtini), kur 2024 m. lapkričio 30 d. buvo tiriamas įvykis. A. buvo paaiškinta, kad ant atvežto manekeno ji turi parodyti veiksmus, kuriuos jai padarė M. I. A. parodė vietą - miegamajame, prie spintos, kur prasidėjo įvykis. Ji parodė, kad tuo metu ji stovėjo nugara į išėjimo pusę, o M. priešais ją. M. kairės rankos delnu plekštelėjo A. per dešinės pusės ausį. Jis tai pakartojo ne mažiau kaip keturis, bet ne daugiau kaip dešimt kartų (nuotrauka Nr. 1). A. dešine ranka bandė sustabdyti M. (nuotrauka Nr. 2). M. A. už drabužių (įvykio metu ji buvo apsivilkusi striukę su kailiu) krūtinės srityje (nuotrauka Nr. 3) ir taip laikydamas ištempė ją iš miegamojo į koridorių (nuotrauka Nr. 4). A. rankomis bandė atstumti M. nuo savęs (nuotrauka Nr. 5). Koridoriuje (patalpa apie 2 kv. m. ploto, kaip tambūras) M. toliau laikydamas A. už striukės kailio, parvertė ją ant grindų (nuotrauka Nr. 4). Griūdama A. pirštais užsikabino už skalbinių dėžės, kuri taip pat nukrito. A. griuvo ant nugaros, pusiau ant kairiojo šono (nuotrauka Nr. 6). Ji norėjo kuo greičiau atsikelti, tačiau M. spėjo jai du kartus įspirti (kuria koja, A. parodyti negalėjo). Pirmas spyris pataikė nukentėjusiajai į dešinės pusės klubus (Nuotrauka Nr. 7). A. iš karto pridengė šią vietą dešine ranka ir antras spyris pataikė jai į ranką. Tuo įvykis pasibaigė. A. atsistojo ant kojų, po ko iš antro aukšto nusileido jos patėvis. M. su A. išėjo į lauką (t. 2, b. l. 7-13).

Iš byloje esančio Skubiosios medicinos pagalbos gydytojo konsultacijos išrašo matyti, kad A. I. diagnozuotas kitų ir nepatikslintų dilbio dalių sumušimas, kairėje dilbio srityje - nežymi poodinė kraujosruva, kitose kūno srityse aiškių išorinių trauminių pakitimų be nurodyto skausmo nėra (t. 1, b. l. 37).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3996/2024 (01) matyti, kad A. I. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje šlaunyje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais). Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta prieš 1-3 paras iki apžiūros, kitos poodinės kraujosruvos prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveiktos sutrikdymu. A. I. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 30 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. A. I. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 38-39).

Iš byloje esančio Specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė Rasa Gaidienė pateikė paaiškinimus. Uždavus klausimą, ar galėjo 2024 m. lapkričio 30 d., 13:10-13:25 VšĮ RVUL konsultuojantis gydytojas nematyti specialisto išvadoje Nr. G 3996/2024 (01) nurodytų sužalojimų specialistė atsakė taip, konsultuojantis gydytojas 2024 m. lapkričio 30 d. 13:10 - 13:25 galėjo nematyti kraujosruvų, nurodytų specialisto išvadoje Nr. G 3996/2024 (01), kadangi šios kraujosruvos galėjo būti dar neišryškėjusios (t. 1, b. l. 42-43).

Iš byloje esančio Specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė Rasa Gaidienė pateikė paaiškinimus. Uždavus klausimą, kaip vertinamas kiekvienas nustatytas sužalojimas atskirai, specialistė atsakė, kad A. I. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje šlaunyje tiek kartu, tiek kiekvienas iš nustatytų sužalojimų atskirai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Uždavus klausimą, ar nustatyti sužalojimai yra būdingi griuvimui, jei taip, tai kurie konkrečiai (apibūdinti kiekvieno sužalojimo atsiradimo galimą mechanizmą), ji atsakė, kad poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje galėjo būti padarytos tiek smūginiu kieto buko daikto /-ų poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu/-iais), tiek atsitrenkiant į kietą buką (kairiame dilbyje ribotą) paviršių. Poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje galėjo būti padaryta tiek smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu), tiek griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Poodinė kraujosruva dešinės šlaunies priekinio-išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Poodinės kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytos griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje neatitinka užduotyje nurodomo įvykio laiko. Uždavus klausimą, ar sužalojimai dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir dešiniame klube galėjo atsirasti vieno griuvimo metu, specialistė atsakė, kad atsižvelgiant į poodinių kraujosruvų išsidėstymą ir savybes bei nurodytą tiriamosios griuvimo būdą specialisto išvados Nr. G 3996/2024(01) aplinkybėse, neatmetama, kad dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir dešiniame klube nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno griuvimo metu (trimis atsitrenkimo momentais) (t. 1, b. l. 44-45).

Apklausta liudytoja L. U. parodė, kad ji gyvena šalia A. I., jos virtuvės langas išeina į jų kiemo pusę. 2024 m. lapkritį iš kitos kaimynės ji sužinojo, kad A. ir jos vyras M. išsiskyrė ir jis jau negyvena kartu su A., o tik atvažiuoja pasiimti jų bendro vaiko. 2024-11-30 ryte ji, būdama virtuvėje, pro langą pamatė, kad M. atvyko pasiimti vaiko ir pamatė kaip jis sodino vaiką į savo mašiną, o A. taip pat išbėgo iš namo ir kažką jam aiškino. M. ėjo į garažą, o A. ėjo paskui jį taip pat link garažo. Pro langą matėsi, kad jie kažką aiškinasi tarpusavyje, tačiau M. A. niekaip nelietė. Kaip M. atvažiavo į kiemą, ji nematė. Ji pastebėjo tik tuo metu, kai jo mašina jau buvo kieme ir kaip jis išėjęs iš namo sodino vaiką į automobilį ir A. išėjo paskui jį į kiemą. Jie abu tiesiog lakstė po savo kiemą, vėliau ir vaikas taip pat lakstė paskui juos po kiemą. Toliau ji į juos nežiūrėjo, tačiau už kelių minučių, labai greitai, pas juos į kiemą atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 62-63).

Apklaustas liudytoju W. M. parodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d., laiko nepamena, bet maždaug apie 09.30 val., jis, būdamas savo gyvenamojo namo antrame aukšte, išgirdo triukšmą apačioje, pirmame aukšte ir nusprendė nueiti pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Išėjęs iš kambario, jis pamatė, kad koridoriuje, pirmame aukšte, jo sugyventinės (kuri tuo metu buvo darbe) dukra A. stumdosi su savo vyru M.. M. ją abiem rankom bandė stumti, o ji savo rankomis atsirėmė M. į krūtinę. Jis nusileido laiptais iš antro aukšto ir pradėjo laikyti M., atitraukti jį nuo A., žodžiais jį raminti. M. abiem rankomis pastūmė A. (tiksliai negali pasakyti į kokią kūno dalį ją pastūmė, gal į pečius, arba laikydamas ją už rankų) ir A. atsitrenkė nugara į sieną, tačiau nenukrito, laikėsi ant kojų. Iš karto po to A. pradėjo šaukti, kad tuoj iškvies policiją. Jis pasakė M., kad M. nutrauktų jų ginčą, nes tuoj ji iškvies policiją. Tai pasakęs, jis išėjo į lauką, nes kieme buvo jų sūnus. Kas vyko tarp A. ir M. iki to momento, kai jis išgirdęs triukšmą išėjo iš savo kambario, jis pasakyti negali, nes to nematė. Nei A., nei M. jam nepasakojo, kas tarp jų buvo įvykę. Jam yra žinoma, kad jie skiriasi ir tą dieną M. atvažiavo pasiimti sūnų ir lyg ieškojo mašinos raktų. Jam išėjus į kiemą, po kokių dviejų-trijų minučių išėjo ir A. su M.. M. pasiėmė sūnų ir kartu su juo įlipo į savo automobilį bei ruošėsi išvažiuoti. Kieme ir A., ir M. elgėsi ramiai. Jam nespėjus išvažiuoti iš kiemo, atvyko policijos pareigūnai. Apie kameras, esančias ant jų gyvenamojo namo, jis nežino ar jos išvis veikia ir ar įrašo vaizdą. Šias kameras pastatė patys A. su M.. Jie tada aiškino, kad šios kameros reaguoja į judesį ir jeigu kas vaikšto kieme, jiems į telefoną ateina garsinis signalas. Įvykio metu nieko iš šalia gyvenančių kaimynų nesimatė. Paprastai tokiu laiku visi būna darbuose. Viena iš kaimynių, kiek jam yra žinoma, yra A. antros eilės teta (jos mamos pusseserė) vardu T. (t. 1, b. l. 57-59).

Papildomai apklaustas liudytoju W. M. parodė, kad jis nulipo į pirmą aukštą išgirdęs triukšmą, t. y. išgirdęs barnį tarp M. ir A.. M. lyg ieškojo kažkokių mašinos raktų. Nulipęs jis pamatė juos besibarančius ir besistumdančius. A. viena ranka atstūminėjo nuo savęs M.. Tuo pačiu metu kitoje rankoje ji laikė telefoną ir bandė skambinti, kaip jis suprato, kad iškviesti policiją. M. rankų neprisimena, tačiau tikrai nelaikė jų nuleistų, kažką darė. Tačiau jis negali tvirtai teigti, kad M. stumdė A. Negali to nei paneigti, nei patvirtinti. Jis praeidamas pro juos pasakė pastabą, kad netriukšmautų. Taip pat, matydamas, kad A. ketina kviesti policiją, jis pasakė M., kad nustotų, nes M. gali pasodinti. Tai pasakęs, jis išėjo į kiemą. Vaikas tuo metu buvo kieme ir jis nuėjo pas vaiką. Kai buvo kieme su vaiku, M. išėjo iš namo ir atsisėdo į savo mašiną. A. išėjo M. iš paskos ir kažką toliau aiškinosi, tačiau jau ne tokiu agresyviu tonu kaip name. Kieme jis prie jų nėjo ir nieko nekalbėjo. Ar A. kieme kažkam dar skambino, jis nepastebėjo. Dėl kokios priežasties nutrūko A. pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore, jis nežino. Jo akivaizdoje telefonas iš jos rankų nebuvo nukritęs. Taip pat nebuvo griuvusi nei A., nei kas kitas. Prieš jam nusileidžiant į apačią, girdėjosi tik jų abiejų balsai, jokių trenksmų jis negirdėjo. Kai išvažiavo pareigūnai ir M., A. nieko konkrečiai jam nepapasakojo, ji iš karto nuėjo į namus. Apie tai, kas buvo įvykę, A. ir vėliau jam nieko nepasakojo. Ji tik sakė, kad jie susipyko dėl mašinos, į ką jis pasakė A., kad geriau tegul ji atiduoda tą mašiną. Skausmais A. jam nesiskundė. Ant jos kūno jokių sumušimų nepastebėjo nei iš karto po įvykio, nei vėliau (t. 2, b. l. 14-17, 18-20).

Liudytoja V. K. parodė, kad įvykio diena nuo 8:00 ji dirbo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL), t. y. budėjo iki sekančios dienos 8:00. Jos darbo metu A. jai paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja į RVUL dėl to, kad ji susimušė su M.. Ką konkrečiai jai skauda, ar ką tiksliai su ja padarė M., dukra nepaaiškino, ir ji pati to neklausė. Jos darbas niekaip nėra susijęs su atvykusių ar pristatytų į ligoninę asmenų apžiūra. Kai A. atvyko, ji ją pamatė, priėjo prie jos. Dukra atrodė susijaudinusi, o kai ji paklausė, kas atsitiko, ši iš karto tylėjo, o paskui pradėjo verkti. Ji daug neklausinėjo, tik paprašė jos nusiraminti, nes neturėjo tam laiko, skubėjo savo darbo reikalais (prižiūrėti ir slaugyti pristatytus pacientus). A. buvo užsiregistravusi pas skubios pagalbos gydytoją. Pas kokį tiksliai, ji nežino, tai buvo kažkas iš jaunų, neseniai dirbančių daktarų. Kai matė A. ligoninėje, jokių sumušimų ant jos ji nepastebėjo. Jokių sumušimų nematė jos kūne ir vėliau, kitomis dienomis. Sekančią dieną, kai ji grįžo iš darbo, arba po kelių dienų, ji tiksliai negali prisiminti, A.jai skundėsi, kad jai kažką skauda, tačiau neatsimena ką tiksliai. Ji tik patarė dukrai išgerti tabletę nuo skausmo (t. 2, b. l. 23-26).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota BPC garso įrašų apžiūra. Moteris (tyrimo nustatyta – A. I.) teigia, kad jai reikia pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nes vyras, su kuriuo ji skiriasi, dabar daužosi į namus (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – M. I.). Jis yra įėjęs, dabar bijo patėvio. Bendrojo pagalbos centro operatoriui patikslinus kas daužo, ar vyras, ar patėvis, pranešėja atsakė, kad vyras. Pokalbis nutrūko pranešėjai neatsakius ar reikalinga greitoji medicininė pagalba. Fone girdimas moteriškas ir vyriškas šauksmai. Užfiksuotas antras skambutis, moteris (tyrimo nustatyta – A. I.) teigia, kad ji ką tik skambino ir kvietė policiją, pakartotinai šaukia, ar policija atvažiuos, Bendrojo pagalbos centro operatoriui uždavus klausimą, ar reikalinga greitoji, moteris verkdama atsako, kad ne (t. 2, b. l. 27-28).

Iš byloje esančio 2024 m lapkričio 30 d. Pareiškimo apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Į namo kiemą patenkama pro metalinius rudos spalvos vartus. Patekus į namo aptvertą kiemą, matomas baltos spalvos namas, pažymėtas Nr. 11. Šalia namo matoma pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Užėjus pro namo rudos spalvos duris, patenkama į namo koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje stovi veidrodis, šalia veidrodžio stovi šviesiai rudos spalvos batų komoda ir rudos spalvos plastmasinė dėžė. Užeinant tiesiai koridoriumi matomas vaiko miegamasis kambarys. Kitas kambarys matomas kairėje pusėje. Tai yra miegamasis kambarys. Šiame kambaryje tiesiai stovi lova, o kairėje miegamojo kambario pusėje yra spinta. Toliau koridoriaus kairėje pusėje yra svetainės kambarys. Pačiame namo viduje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Objektų nebuvo paimta. Daugiau reikšmingos informacijos ar objektų nėra (t. 1, b. l. 18; 25-28).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti BODY kamerų įrašai. Apžiūrint vaizdo įrašą Nr.1 pavadinimu „PSS-20241130-095755UTC+0200“, nustatyta, kad jo trukmė 30 min. Įraše matoma, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Filmuojama pareigūno body kamera. Iš namo išėjusi moteris paaiškina pareigūnams, kad vyras ką tik puolė. Kieme taip pat stovi lengvasis automobilis, už kurio vairo sėdi vyras, o šalia ant keleivio sėdynės vaikas. Pareigūnas prieina prie sėdinčio už vairo vyro, kuris atsisako išlipti iš mašinos. Į pareigūno klausimą vyras paaiškina, kad paliko moteriškei mašiną Audi Q5, kurios šiuo metu garaže nėra. Jis aiškina, kad moteris neturi teisės į šią mašiną, nes ji jai nepriklauso. O jis šiandien specialiai atvažiavo pažiūrėti, kur ta mašina yra. Moteris jam pamelavo, kad ji sudaužė priekinį stiklą ir atidavė mašiną į servisą. Kieme vaikšto pagyvenęs vyras. Automobilyje sėdintis vyras paaiškina, kad čia yra tos moters patėvis. Toliau vyras aiškina, kad šiandien jis užėjo į namą, paprašė moters duoti jam pakaitinį raktą nuo Audi, nes jis pats pasiims ją iš serviso. Vyras nurodo, kad mašinos v/n yra (duomenys neskelbtini), jis specialiai grįžo sulaukti policijos pareigūnų, kad išsiaiškintų, kur yra mašina. Vyras aiškina, kad dėl rakto paėmimo tarp jo ir moters įvyko susistumdymas, kurio metu ji apdraskė jam veidą (rodo pareigūnui veidą, pareigūnas sako, kad mato nudrėskimus, matosi, kad veidas paraudęs, kairėje veido pusėje prie nosies ir ant žando matosi žaizdos). Vyras aiškina, kad ji prie jos patėvio stvėrė jam kumščiu į kairįjį žandą (rodo), jis juto fizinį skausmą. O jis tik griebė ją už striukės krūtinės srityje. Pareigūnas jam aiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal faktą, taip pat aiškina, kad gali būti pradėta priešpriešinė byla. Vyras aiškina, kad jam rūpi jo mašina, nes tą mašiną jis paliko jai, kad ji vežiotų vaiką, mašina yra pirkta už jo pinigus ir yra registruota jo vardu. O jis atvažiavęs mato, kad ji vairuoja kitą mašiną, galimai kito vyro, vairuoja jau visą savaitę, tad jam yra neramu, kur yra jo paties mašina, nes priekinį stiklą keičia per vieną dieną, o ne visą savaitę. Tarp jų šiuo metu vyksta skyrybos, ji turi kitą vyrą, nenakvoja namie, o jų bendras vaikas yra autistas. Iš namo išeina pareigūnė su moterimi, abi įsėda į tarnybinį automobilį. Į pareigūnės klausimą moteris atsako, kad su vyru pragyveno 4 metus, šiuo metu paruošti dokumentai skyryboms, vyras turėjo atvažiuoti pasirašyti dokumentus bei pasiimti jų bendro vaiko, kuris yra autistas. Iš pokalbio suprantama, kad moteris taip pat nori rašyti pareiškimą. Ji su vyru gyveno čia, jos tėvų namuose. Pareigūnai pildo dokumentus. Moteris aiškina, kad šiandien, kai ji skambino į policiją, vyras išmušė jai iš rankų telefoną. Šiuo metu vyras turi gyventi pas savo mamą. Moteris sako, kad šiandien vyras jai grasino: „tau bus p**zda“. Moteris pasakoja, kad šiandien vyras pradėjo veržtis namo, nuėjo iki miegamojo spintos, kur buvo automobilio raktas, ji bandė jį sulaikyti už peties, o jis pradėjo ją daužyti per galvą, prie ausies (moters vaizdo nesimato, girdisi tik jos balsas), ji griuvo, jis stumdė ją, daužė kojomis į šitą vietą (nesimato, ką rodo) koridoriuje. Jos patėvis bandė juos išskirti, atsistojęs tarp jų, ramino rusiškai žodžiais. Vyras patėvio nemušė, bet jai dar trenkė. Pareigūnė prašo patikslinti, kaip ji buvo mušama prie spintos. Moteris aiškina, kad prie spintos vyras trenkė jai į galvos sritį iki 10 kartų, dėl tuometinio streso negali įvertinti skausmo balais. Ji nenorėjo, kad vyras paimtų automobilio raktą, laikė jį už megztinio, tempė. Tačiau koridoriuje, kai ji pargriuvo, šonu trenkėsi į plyteles, ji jau tada klykė, gal jis ją tuo metu smaugė, o ji ieškojo telefono. Kai pradėjo skambinti, jos patėvis pasakė vyrui išeiti. Pasakodama moteris pamato, kad vyras užeina į namą ir sako pareigūnams, kad ji nenori, jog jis būtų name. Pareigūnas išveda vyrą. Jis sako, kad savo jėgomis pasistatęs čia garažą, pirtį. Kaimynai jam pasakojo, kad ankstesniam savo vyrui A. M.jo žmona gal 10 kartų kvietė policiją, o dabar tas pas kartojasi ir su juo. Įrašas baigiasi.

2) įrašas Nr.2 pavadinimu „PSS-20241130-095757UTC+0200“. Trukmė 30 min. Filmuojama pareigūnės vaizdo kamera. Kol pareigūnas kieme bendrauja su sėdinčiu automobilyje vyru, pareigūnė namo viduje bendrauja su policiją kvietusia moterimi. Ji pasakoja, kad su vyru ji neišsiskyrusi, yra parengta susitarimo sutartis. Šiandien vyras atvažiavo vaiko, pradėjo domėtis automobiliu Audi Q5, kurį ji vairuoja. O ji sudaužė šio automobilio stiklą, atidavė mašiną į servisą. Vyras norėjo iš spintos paimti šio automobilio raktą. Pradėjo ją stumdyti, daužyti, nubėgo kažko ieškoti kituose kambariuose, viskas buvo prie vaiko. Iš antro aukšto nusileido jos patėvis, kuris matė, kaip vyras koridoriuje ją pargriovė, daužė ją. Į pareigūnės klausimą atsako, kad pajuto fizinį skausmą. Moteris atitraukia rūbus rodo į dešinį petį (įraše vizualių sužalojimų nesimato) sako, kad daužė per galvą, rodo į dešinį šoną, sako, kad iš streso dega krūtinė (rodo į krūtinę), medikų nereikia. Koridoriuje vyras iš kojos spyrė į šoną (rodo į dešinį šoną). Ji gynėsi, vyro veidą užkabino su nagais, vyras pardėjo save fotografuoti dėl sužaloto veido. Nusileidus patėviui iš 2-o aukšto vyras nustojo ją mušti. Pareigūnė paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl SAA. Pareigūnė fotografuoja įvykio vietą: moteris jai parodo miegamąjį, kur prasidėjo konfliktas, koridorių. Toliau abi eina į tarnybinį automobilį. Pareigūnė pildo dokumentus. Tolesnis įrašas identiškas įrašui Nr. 1, kuomet tarnybiniame automobilyje pareigūnė bendrauja su moterimi ir pildo dokumentus (t. 1 t., b. l. 64-65).

2024 m lapkričio 30 d. alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARAA-0129, kurio patikros sertifikato Nr. 2195896, 15.55 val. tikrinimo metu M. I. neblaivumas nenustatytas (t. 2 t., b. l. 52-53).

Iš byloje esančio Skubiosios medicinos pagalbos gydytojo konsultacijos išrašo matyti, kad M. I. 2024-11-30 13.10 val. iki 13.35 buvo konsultuotas VŠĮ RVUL, diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, veido paviršiniai nubrozdinimai (t. 2, b. l. 54).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. I. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais padarė savo sutuoktinei nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. I. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, paaiškino, kad visų aplinkybių atsiminti jis negali, nes jų neatsimena, galimai buvo viskas taip, kaip parašyta kaltinamajame akte, buvo blaivus. Išvadą dėl neteisėtų kaltinamojo M. I. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti bei aukščiau nurodyti įrodymai: kaltinamojo M. I. ir nukentėjusiosios A. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų L. U., W. M., V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3996/2024 (01) duomenys, specialisto paaiškinimų protokole specialistės Rasos Gaidienės pateikti paaiškinimai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei A. I.. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš sutuoktinę, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą ir (ar)sužalojimus, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą ir (ar)sužalojimus, nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai kaltinamojo M. I. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jo laiduotoju paskiriant kaltinamojo tėtį V. I. Prokurorė taip pat prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nukentėjusioji A. I. nesutinka su laidavimu r prašo netaikyti, kadangi kaltinamasis neatlygino žalos.

Nuo 2025-02-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kuriuo buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numatė, taip ir nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tuo tarpu M. I. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai M. I. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi, M. I. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio redakcija nedraudė taikyti laidavimo instituto, jei būdavo atlyginama tik vienos rūšies žala, priešingai, nei numatyta šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus, nuo 2025-02-01 įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina M. I. teisinę padėtį, todėl netaikomi.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).

M. I., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas, teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnį – atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai bei visą žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas (t. 2, b. l. 63-68), turi galiojančių nuobaudų, dirbantis. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad, kaip paaiškėjo teisiamajame posėdyje, po įvykio kaltinamasis nukentėjusiajai siuntė gėlių, o teisiamajame posėdyje atsiprašė. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01), ir yra pagrindo manyti, kad ateityje M. I. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ta aplinkybėm kad kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu, neužilgo po įvykio, nukentėjusiosios atstovo prašymu buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios savaime nepaneigia teismo išvadų dėl to, kad praėjusį beveik vienerių metų po įvykio laiką, kaltinamasis suprato ir pripažino elgęsis nusikalstamai, padaręs išvadas ir pasiryžęs ateity laikytis įstatymų.

V. I. kaip galimas laiduotojas yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, turi teigiamą įtaką kaltinamajam M. I., kadangi yra kaltinamojo tėvas ir jo santykiai yra artimi, jie gerai sutaria, bendrauja, vienas kitam padeda, palaiko vienas kitą sunkiais gyvenimo momentais, todėl jų kaip artimų giminaičių ryšys stiprus, jie vertina vienas kitą ir gerbia. Įvertinus tai teismas mano, kad laiduotojas gali teigiamai veikti kaltinamąjį. V. I. sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį M. I., nurodė, kad stengsis, jog sūnus daugiau nenusikalstų, be to, iš esmės neprieštaravo įmokėti užstatą, tačiau nurodė, kad pragyvena iš pensijos ir neįgalumo pašalpos. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad V. I. yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas M. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą V. I. bei nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

V. Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

2025-06-13 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 46,28 Eur sumai (t. 1, b. l. 46-47). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo M. I. veiksmų. Kadangi visa žala atlyginta (t. 3, b. l. 53), procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 46,28 Eur dydžio žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusioji A. I. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 146-148). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad per visą šioje byloje aptariamo įvykio tyrimo laikotarpį A. I. nesulaukė jokio kaltininko M. I. atsiprašymo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pastarasis, būdamas akivaizdžiai kaltas, savo kaltę neigia. Dėl tokių M. I. veiksmų, t. y. atkaklaus akivaizdžios kaltės neigimo, A. I.ir šiuo metu negaliu būti tikra, kad šioje byloje aptariami kaltininko M. I. veiksmai nepasikartos ir A. I. ateityje nebus vėl, be jokios priežasties, jo užpulta ir dar sunkiau sužalota. Visa tai neleidžia A. I.ir šiandien jaustis saugiai net viešose vietose, o dėl to ir šiuo metu ji pergyvena ir patiria susijusius išgyvenimus. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad neteisėtais M. I. veiksmais A. I. padaryta ir neturtinė žala, kurią i vertina 4000 EUR. Ši žala pasireiškė fizinių skausmų, susijusių su A. I. sveikatos sutrikdymu, kentėjimu, jos mušimo metu patirtu stresu, asmeniniu pažeminimu šeimos akivaizdoje, moralinėmis kančiomis bei kitomis neigiamomis emocijomis, taip pat galimybės būti tikrai, kad analogiški kaltininkės veiksmai nepasikartos ateityje, nebuvimu. Po mušimo vykę M. I. grasinimai nužudyti A. I. dar labiau pakirto ją, ji iki šiol su baime išeina iš namų ir yra priversta nuolat jausti nesaugumo jausmą, dairytis ar nėra sekama, kas kelia milžinišką stresą, nemigą ir nuolatinį nuovargį.

Teisiamajame posėdyje A. I. papildomai nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Kaltinamasis pervedė jai tik 500 eurų. Įvykio metu patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, psichologiškai tas ir toliau vyko, ji nesijaučia saugi, pareigūnai važiavo ne vieną kartą. Turi sveikatos problemų, ir ne visai priėmė atsiprašymą. Ji bijo kaltinamojo, jo toks elgesys neprognozuojamas. Jis jos ieško per darbovietę. Iš viso prašo priteisti iš kaltinamojo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ši žala pasireiškė fiziniu skausmu, susijusių su A. I. sveikatos sutrikdymu, kentėjimu, jos mušimo metu patirtu stresu, asmeniniu pažeminimu šeimos akivaizdoje, moralinėmis kančiomis bei kitomis neigiamomis emocijomis, taip pat galimybės būti tikrai, kad analogiški kaltininko veiksmai nepasikartos ateityje, nebuvimu. Po mušimo vykę M. I. grasinimai kėlė milžinišką stresą, nemigą ir nuolatinį nuovargį. Dėl matomų sumušimų A. I. negalėjo užsiimti mėgstama veikla, buvo priversta atšaukti visus turėtus laisvalaikio planus. Taip pat turėjo keisti darbą, kad kaltinamasis jos nesurastų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.).

Kaip nustatyta, kaltinamasis delnu ne mažiau kaip keturis kartus trenkė nukentėjusiajai A. I. į dešinę galvos pusę, kas sukėlė fizinį skausmą. Po ko, sugriebė A. I. už striukės, ištempė ją iš miegamojo kambario į koridorių, kur ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji griūdama ant grindų atsitrenkė į skalbinių dėžę ir batų komodą. Tęsdamas nusikalstamą veiką gulinčiai ant grindų nukentėjusiajai koja įspyrė į dešinės pusės klubą ir dešinę ranką, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus. Tačiau vis tik byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio nukentėjusioj patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, nėra. Pats smurtavimas nebuvo intensyvus. Po smūgių sudavimo ilgalaikių sveikatos problemų nukentėjusiajai sukelta nebuvo, be to, kai matyti iš specialisto išvados Nr. G 3996/2024(01), neatmetama, kad dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir dešiniame klube nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno griuvimo metu (trimis atsitrenkimo momentais). Sutiktina, kad kurį laiką su tokiu sužalojimu A. I. jautė pažeminimą artimųjų asmenų akyse, turėjo kitų nepatogumų. Nekyla abejonių ir dėl to, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo elgesio patyrė stresą, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad nukentėjusiai nustatytas susirgimas – III ir I laipsnio gimdos kaklelio neoplazija būtų tiesiogiai nulemta įvykio ir atsirado po jo. Įvertinus visų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, panaudoto fizinio smurto pobūdį, smūgių kiekį, jų lokaciją, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, teismo vertinimu, nukentėjusiosios A. I. viso prašoma 4 000 Eur suma dėl neturtinės žalos yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina iki 1 000 Eur sumos, konstatuojant jog šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijus, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis M. I. nukentėjusiajai A. I. jau yra atlyginęs 500 Eur neturtinės žalos (t. 3, b. l. 54), iš kaltinamojo A. I. naudai priteistina likusi nesumokėta 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl proceso išlaidų

Byloje nukentėjusioji A. I. prašo priteisti išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos pažymos dėl suteiktų teisinių paslaugų matyti, kad A. I., baudžiamojoje byloje Nr. 1-1037-1143/2025 buvo suteiktos šios teisinės paslaugos, kurių bendra kaina 1 500 Eur: 1) prašymas dėl kardomosios priemonės paskyrimo 300 Eur; 2) prašymas dėl kardomosios priemonės pratęsimo 200 Eur; 3) civilinio ieškinio rengimas 300 Eur; 4) susipažinimas su bylos medžiaga 100 Eur; 5) pasirengimas ir atstovavimas 2025-10-28 teismo posėdyje 200 Eur; 6) prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo 200 Eur; 7) pasirengimas ir atstovavimas 2025-12-04 teismo posėdyje 200 Eur. Iš viso 1 500 Eur. Pateiktos sąskaitos-faktūros: ML2025/05/09, 2025-05-09 suma 650 Eur; sąskaitą ML2025/02/20, 2025-02-20 suma 480 Eur; ML2025/10/24, 2025-10-24 suma 300 Eur; ML2025/11/28, 2025-11-28 suma 400 Eur; ML2025/11/07, 2025-11-07 suma 700 Eur. Teisinių paslaugų pobūdis – užmokestis advokato padėjėjui už pagal sutartį suteiktas teisinės paslaugas. Be kitko, prašyme pažymėjo, kad pateikiamose sąskaitose-faktūrose ir apmokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose įtrauktos ir kitos su šia byla nesusijusios išlaidos, todėl sąskaitos-faktūros ir apmokėjimai yra didesni nei reikalauja atlyginti šioje byloje.

BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiasiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Byloje nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusiojo interesus atstovavo advokato padėjėjas Matas Lasauskas. Jis rengė procesinius dokumentus, tarp jų ir civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant bylą teisme. Taigi nekyla abejonių dėl to, kad mokama advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje nukentėjusiajai A. I. buvo suteikta, todėl, kaip ir sprendžiama teismų praktikoje, yra pagrindas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, pateiktos išlaidų sumos dydis yra protingas, atitinkantis suteiktas paslaugas. Nepriteisti atstovavimo išlaidų tuo pagrindu, kad pateiktose sąskaitose-faktūrose nėra nurodytas bylos numeris, teismas nemato pagrindo, juo labiau, kad kaip ir nurodė nukentėjusios atstovas – pateikiamose sąskaitose-faktūrose ir apmokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose įtrauktos ir kitos su šia byla nesusijusios išlaidos, todėl sąskaitos-faktūros ir apmokėjimai yra didesni nei reikalauja atlyginti šioje byloje.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam M. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civiliniam ieškiniui padengti nukreipti išieškojimą į M. I. priklausančius pinigus - 147,00 Eur, esančias M. I. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas, 1 vnt., su pareigūnų Body kamerų įrašais ir BPC garso įrašu, saugomi prie bylos, paliktini saugoti byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 304–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. I. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. I. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo M. I. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. I. naudai 1 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti.

Civiliniam ieškiniui padengti nukreipti išieškojimą į M. I. priklausančius pinigus – 147,00 Eur, esančias M. I. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini).

Procesą, dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, nutraukti.

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su pareigūnų Body kamerų įrašais ir BPC garso įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. I. ir laiduotojui V. I., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.