Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. A. 2022-11-05 apie 4 val. 35 min., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. G. sveikatą. G. G. sėdinčiam automobilio „VW CADDY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, D. A. pro pravirą vairuotojo durų langą sudavė G. G.ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, padarydamas jam galvos veidinės srities sumušimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Kaltinamasis D. A. kaltu dalinai prisipažino. Jis paaiškino, kad 2022-11-04 buvo pas savo draugus, kur šventė gimtadienį. Paryčiais jis kartu su A. M., gyvenančiu sodyboje, kuriame šventė, išėjo į lauką parūkyti. Kiti šventės dalyviai jau miegojo. Jiems rūkant, privažiavo automobilis ir pro jo langą vairuotojas necenzūriniais žodžiais pareiškė, kad jie triukšmauja ir garsiai leidžia muziką. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis išsitraukė dujų balionėlį ir per langą purškė į juos dujas. Tada jis bandė balionėlį iš nukentėjusiojo rankų išmušti ir galėjo rankos delnu jam suduoti per veidą. Nepripažįsta, kad jo sudavimai galėjo nukentėjusiajam padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą. Spendžia, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis.

Nors kaltinamasis kaltas prisipažino tik dalinai, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjęs G. G. parodė, kad 2022-11-05 apie 04 val., išėjo į savo namo kiemą. Kieme girdėjo, kaip nuo gatvės pradžios sklido triukšmas, t. y. vyriškio rėkavimas, įvairūs keiksmažodžiai. Tada įsėdęs į automobilį pavažiavo iki vietos, iš kur ir sklido triukšmas, siekdamas sudrausminti šūkaujantį vyrą, kad jis nustotų trikdyti poilsį. Sustojęs pravėrė automobilio langą ir paprašė lauke stovėjusių dviejų vyrų, kad jie nurimtų. Vienas iš ten buvusių vyrų buvo matomas pirmą kartą, o kitas vyras buvo jo kaimynas. Kada jis paprašė, kad vyrai nakties metu netriukšmautų, kaltinamasis pribėgo prie jo automobilio ir pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu kaltinamasis jam ranka smūgiavo ne mažiau kaip penkis kartus į veidą ir pataikė vieną kartą į dešinį skruostą, ir du kartus į kairį skruostą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Jis bandė apsiginti ir panaudojo su savimi automobilyje turėtą aerozolinį dujų purkštuvą. Matė, kad dujomis jis nepataikė ant užpuoliko. Tuo metu kaimynas mėgino kaltinamąjį sustabdyti, o jis iš įvykio vietos išvažiavo ir grįžo namo. Išlipęs iš automobilio jis nuėjo į savo namo garažą, kur laukė iškviestų policijos pareigūnų. Tą pačią dieną nuvykus į darbą jam pasidarė silpną, todėl nuvyko į LSMUL, kur jam buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Gydėsi pusantros savaitės, buvo hospitalizuotas ligoninėje. Incidento metu kaltinamasis buvo girtas. Tai matėsi iš jo elgsenos, agresyvumo, eisenos, bendravimo manieros.

Liudytojas A. M. parodė, kad namuose šventė sugyventinės gimtadienį. Šventėje dalyvavo pažįstamas D. A.. Šventės metu vartojo alkoholį, tačiau muzikos garsiai neleido, netriukšmavo, viskas vyko kultūringai. Maždaug 04.30 val., jis su D. išėjo į kiemą parūkyti, šnekėjosi. Jautėsi apgirtęs, tačiau viską atsimena. Jiems stovint lauke, automobiliu privažiavo kaimynas, kurio vardo nežinojo, ir pareiškė, kad jie jį prižadino, priekaištavo, kad sklinda didelis triukšmas, kad jo vaikai negali miegoti. Tarp kaimyno ir jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu D. buvo arti mašinos ir bandė kaimynui aiškinti, kad jokio triukšmo nėra. Tačiau kaimynas buvo agresyviai nusiteikęs ir vartojo necenzūrinius žodžius, pro automobilio langą purškė dujas. Tada jis priėjo prie D. ir nusivedė jį namo. Nenorėjo toliau konfliktuoti, tuo labiau prikelti namuose buvusių svečių ar kaimynų. Jis nematė, kad D. būtų smūgiavęs kaimynui į veidą. Kodėl kaimynas taip sako, jis nežino, pirmą kartą atsitiko toks nemalonus incidentas. Jam sunku patikėti, kad jis dėl to kreipėsi į medikus, kad jam buvo nustatytas galvos sukrėtimas.

Iš 2022-12-09 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. konstatuota galvos veidinės srities sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus veido sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-11-05 ir aplinkybėmis. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 127-128).

Iš 2023-04-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. konstatuota galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimas padarytas kitu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 158-160).

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Ž. M. 2022-12-09 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-04-12 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino dalinai, nurodydamas, kad G. G. konstatuota galvos veidinės srities sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus veido sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-11-05 ir aplinkybėmis. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nepatvirtino išvadų dalį, kad G. G. konstatuotas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas.

Iš nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. C. konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozės – galvos smegenų trauminė liga ūmus periodas lengva forma; lengvas sukrėtimo sindromas; nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas – nustatytos remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu („Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę“) galima teigti, jog G. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (2 t., b. l. 138-145).

Teismo posėdžio metu apklaustas nepriklausomas teismo medicinos ekspertas G. A. C. savo konsultacinę išvadą patvirtino ir nurodė, kad G. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra.

Iš 2022-12-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas aerozolinis purkštuvas „PFEFFER KO PEPPER“ 50 ml., 2022-11-05 paimtas prie Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo. Aerozolinis purkštuvas supakuotas dėžutėje, kurią atidarius ir iš jos išėmus matoma , kad purkštukas yra juodos spalvos, per vidurį raudonos spalvos pakreiptas trikampis. Geltonomis raidėmis rašomas pavadinimas „PFEFFER KO PEPPER“. Bar kodas - 4 017777 024401. Oranžinės spalvos ženklas informuoja, kad degus. 50 ml. talpos. Aprašymas vokiškas. Purškiamoji vieta paliekama užpakuota, kadangi girdimą, kad purkštuvas nėra tuščias, jame dar purškiamojo skysčio (1 t., b. l. 89-91).

Iš 2023-05-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, 2022_11_05_04-49-14_37065780799.

BPC - 1 1 2 klausau.

G. G. - Laba diena.

BPC - Laba diena.

G. G. - Norėjau policija išsikviesti čia.

G. G. - Kaimynui siautėja, važiavau nu link darbo ir užpuolė čia gatvėj.

G. G. - Nu taip, nu sustojau, pradėjo rėkaut, atsidariau langą ir gavau į galvą, nu čia.

G. G. - Iš rankos. Pradėjo mosikuoti čia per langą atidarytą, net nespėjau išlipti.

BPC - Supratau, sakykit dabar kokiu adresu bus reikalinga policija?

G. G. - Mano 5. Tai čia 3, pirmas turbūt.

BPC - Dabar tiksliai rajonas gyvenvietė.

G. G. - (duomenys neskelbtini).

BPC - (duomenys neskelbtini) ir.. Sakėt jūsų 5, esat kur dabar?

G. G. - Nu aš namuose laukiu.

G. G. - Taip.

G. G. - Per porą namų, ten.

G. G. - Jo, iškart iš (duomenys neskelbtini), kai įsukant į (duomenys neskelbtini), pirmas namas.

BPC - Iš (duomenys neskelbtini) gatvės, iš to pagrindinio kelio?

BPC - Tai ten užpuolė, aš taip suprantu? O dabar kur policijos lauksit? tai dabar kaimynai jau namuose yra?

G. G. - Ne, va stovi ant gatvės bušavoja, vaikus prikėlė, visą naktį čia duodas.

G. G. - Nu 7-10 minučių.

G. G. - Hm.

G. G. - Neblaivūs visai.

BPC - Aha, supratau. Jūsų vardas ir pavardė.

G. G. - G. G.

G. G. - Ne, biški krepštelėjo per, bet man didžiausias pyktis tai, kad nu vaikai serga blemba, rėkauja čia visą naktį.

BPC - Supratau, gerai perduodam policijos pareigūnams.(duomenys neskelbtini). O jūs dabar esat 5 name? Laukiat?

G. G. - Taip, aš jų lauksiu.

BPC - Gerai, perduodam. Viso geriausio (1 t., b. l. 102-104).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad D. A. pareikštas kaltinimas dėl nežymaus G. G. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusio parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ar nukentėjusio nurodytas bylos aplinkybes. Tokiu atveju teismas vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Kaip matyti iš kaltinamojo D. A. paaiškinimo, jis nepripažįsta tyčia sužalojęs nukentėjusį G. G. ir nurodė, kad galėjo netyčia ranka kliudyti jo veidą, kai bandė gintis nuo nukentėjusiojo į jį purškiamų dujų.

Nukentėjęs G. G. parodė, kad konflikto metu kaltinamasis jam ranka smūgiavo ne mažiau kaip penkis kartus į veidą ir pataikė vieną kartą į dešinį skruostą, ir du kartus į kairį skruostą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Dujų balionėlį jis panaudojo siekdamas apsiginti nuo užpuolimo.

Teismas sprendžia, kad tokiais nukentėjusiojo G. G. parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

Tokius parodymus G. G. patvirtino iš karto po įvykio pas jį į namus atvykusiems policijos pareigūnams. Pažymėtina, jog G. G. nuo pat tyrimo pradžios teigė, kad D. A. tyčia, pro atidarytą automobilio langą, sudavė jam kelis kartus į veido sritį, todėl jam skaudėjo, jis buvo šokiruotas tokio kaltinamojo elgesio, išsigando, todėl panaudojo su savimi turėtą dujų balionėlį.

Šiais pirminiais G. G. parodymais, teismas neturi pagrindo netikėti, todėl pagrįstai juos vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi.

Nors kaltinamasis D. A. kaltu neprisipažino ir apklaustas liudytojas A. M. jo kaltės nepatvirtino, tačiau pažymėtina tai, kad 2022 m. lapkričio 5 d., 04 val. 49 min., pareiškėjas G. G. kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu, nurodydamas, kad buvo kaimynystėje sumuštas nepažįstamo asmens. Paaiškino, kad kaimynai siautėja, užpuolė jį gatvėje ir jam sustojus, pro atidarytą automobilio langą, gavo smūgius į galvą.

Nors eksperto G. A. C. konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) ir sveikatos sutrikdymą nėra (2 t., b. l. 138-145), tačiau nukentėjusysis G. G. išsamiai ir logiškai paaiškino aplinkybes, kaip ir kodėl kilo konfliktas su kaltinamuoju, nurodė kokiais veiksmais buvo padarytas sužalojimas, ir būtent jo nurodytą aplinkybę – kad kaltinamasis jam, sėdinčiam automobilyje, per atidarytą langą kelis kartus ranka sudavė į veido sritį. Tai patvirtina medicinos specialisto išvada, kad jam buvo padarytas galvos veidinės srities sumušimas.

Sutinkamai su nusistovėjusia teismine praktika, nors eksperto G. A. C. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad G. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) ir sveikatos sutrikdymą nėra, tačiau tai automatiškai nepaneigia, kad nukentėjusiajam įvykio metu nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad G. G. parodė, kad nors aiškiai išreikštų sužalojimų jam padaryta nebuvo, tačiau jam skaudėjo, svaigo galva, sutriko kalba. Dėl patirtų sužalojimų jis iš karto nekvietė greitosios medicininės pagalbos, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, tačiau tą pačią dieną kreipėsi į medikus.

Vertinant abiejų konflikto šalių parodymus, matyti, kad jos skirtingai vertina viena kitos ir savo pačių veiksmus. Vis tik, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei liudytojo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu, pro pravirą automobilio vairuotojo durų langą sudavė G. G.ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, padarydamas jam galvos veidinės srities sumušimą.

Nors, vertinant įvykio aplinkybes, galima spręsti, kad D. A. smūgiavo nukentėjusiajam siekdamas ne jį sužaloti, bet išmušti iš jo rankose turėtą dujų balionėlį, tai nepaneigia, kad dėl smūgių į veido sritį nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, o suduodamas smūgius kaltinamasis suvokė, kad tokios pasekmės gali kilti. Tai reiškia, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl veika kvalifikuota teisingai.

Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinimo dalis dėl to, kad kaltinamasis D. A. suduodamas G. G.ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, padarė jam galvos smegenų sukrėtimą, nepasitvirtino, kadangi šių aplinkybių nepatvirtino nei teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Ž. M., nei nepriklausomas teismo medicinos ekspertas G. A. C., o vadovaujantis BK 141 straipsnyje pateikiamu sąvokų išaiškinimu BK 140 straipsnyje numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato tik teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014). Ekspertizės akto, tiek ir specialisto išvados kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šią išvadą davusių ekspertų kompetencija.

IV. Dėl pagrindo pripažinti veiką mažareikšme

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartojamas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidėjusį nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Dar daugiau, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kai asmuo kaltinamas pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, kaip antai, konfliktinė situacija tarp asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Todėl teismas nagrinėjamoje byloje savo sprendimą D. A. taikyti BK 37 straipsnį grindžia šiais argumentais:

Kaip jau minėta, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo aktyvūs ir lygiaverčiai šio konflikto dalyviai, abu elgėsi netinkamai, vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kaltinamasis nebuvo vienintelis konflikto iniciatorius. Pačiam įvykiui ir kaltinamojo veiksmams, sukėlusiems nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, įtakos turėjo ir neteisėtas, provokuojantis nukentėjusiojo elgesys – dujinio balionėlio panaudojimas.

Kaltinamasis konflikto metu sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė veido sumušimu. Iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad jo patirti sužalojimai nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai, kad nepasitvirtino aplinkybė, jog nukentėjusysis patyrė galvos smegenų sukrėtimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad D. A. veiksmai nebuvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiojo žalojimą, buvo spontaniški ir vertinami kaip būdingi tokio pobūdžio konfliktams ir grumtynėms. Nukentėjusiajam sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas ir, nors šios pasekmės yra reikšmingos ir svarbios, tačiau vis dėlto šios žalos atsiradimą lėmė ir jo paties netinkamas sąmoningas elgesys kurstant konfliktą, be to, žala nėra tokia didelė, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad D. A. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl D. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

V. Dėl proceso išlaidų ir civilinio ieškinio

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, nutraukus baudžiamąją bylą D. A. BK 37 straipsnio pagrindu, įvertinus jau išanalizuotą situaciją ir faktus, dėl kurių jo veika pripažintina mažareikšme, G. G. civilinis ieškinys negali būti tenkinamas. Nustatyta, jog G. G. savo veiksmais iš dalies pats provokavo komentuojamą konfliktą, sužaloti jo D. A. nesiekė – jo veiksmai buvo nukreipti ne į fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, siekiant jį sužaloti, bet turint ketinimą atimti iš jo dujų balionėlį. D. A. nukentėjusiajam padaryta žala yra nežymi – nustatyta tik veido paraudimas, į medikus iš karto po įvykio jis nesikreipė (į juos kreiptasi tik po kurio laiko), galvos smegenų sukrėtimas nebuvo nustatytas, todėl teigti, jog nukentėjusiojo byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017), todėl nukentėjusiojo atstovo advokato Alvydo Packevičiaus prašymas pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo atstovui (advokatui) už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant teisme sumokėtą 1000 eurų sumą, atmetamas.

VI. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – 2 kompaktiniai diskai, paliktini saugoti prie bylos medžiagos. Aerozolinis dujų purkštuvas „PFEFFER KO PEPPER“, 50 ml., saugomas Kauno apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, esančio (duomenys neskelbtini) – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus, palikti saugoti prie bylos medžiagos. Aerozolinį dujų purkštuvą „PFEFFER KO PEPPER“, 50 ml., saugomą Kauno apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, esančio (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Nukentėjusiojo G. G. civilinį ieškinio dėl žalos atlyginimo ir procesinių išlaidų priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.