Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinio ieškovo UAB „N.“ atstovės S. Š. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties, kuria iš baudžiamosios bylos Nr.1-103-1057/2019 į atskirą baudžiamąją išskirta byla dėl E. B. (E. B.) pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Taip pat nutarta išskirtąją baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ikiteisminį tyrimą papildyti, organizuojant liudytojų Rusijos Federacijos piliečių A. V., A. P., S. P. apklausas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. E. B. kaltinamas tuo, kad parengdamas nusikalstamą veiką ir jai vadovaudamas, organizavo svetimo turto įgijimą apgaule savo naudai, o būtent turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą, UAB „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą, 2017 m. liepos mėn. pabaigoje - rugpjūčio mėn. pradžioje, pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, iš UAB „N.“, veikiančios su Tax Card prekiniu ženklu, įsigijo Tax Free formas, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įrašius į Tax Free formas žinomai melagingus duomenis ir tokiu būdu suklastojus tikrus dokumentus, jis Rusijos Federacijos piliečiams A. V., A. P., S. P., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2017 rugpjūčio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu metu, perdavė šias žinomai suklastotas Tax Free formas:

- A. V. Tax Free formas Nr. 065161213 ir Nr. 08830794, kuriose buvo melagingai nurodyta, kad A. V. 2017 m. rugpjūčio 5 d. iš UAB „F.“, į.k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių atitinkamai už 3 274 Eur ir 2 966 Eur,

- P. S. Tax Free formas Nr. 07719193, Nr. 09744879, Nr. 07981650 ir Nr. 07527146, kuriose buvo melagingai nurodyta, kad P. S. 2017 m. rugpjūčio 5 d. iš UAB „F.“, į.k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių atitinkamai už 3 267 Eur, 3 102 Eur, 3 008 Eur ir 2 876 Eur,

- P. A. T. Free formas Nr. 07441920, Nr. 06599074, Nr. 05595134 ir Nr. 05628675, kuriose buvo melagingai nurodyta, kad P. A. 2017 m. rugpjūčio 5 d. iš UAB „F.“, į.k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių atitinkamai už 3 145 Eur, 3 305 Eur, 3 170 Eur ir 3 131 Eur, kuriose visose buvo uždėti suklastoti muitinės spaudai bei suklastotas muitininkės parašas, patvirtinantys tariamą šių prekių išvežimą iš Europos Sąjungos teritorijos, nors A. V., A. P. ir S. P. jokių prekių iš tikrųjų neįsigijo ir iš Europos Sąjungos teritorijos neišvežė.

Po to, jo nurodymu A. V. 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 16.19 val., Tax Free formą Nr. 065161213 pateikė valiutos keityklos „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 491 Eur išmoka,

2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 19.14 val., Tax Free formą Nr. 08830794 pateikė valiutos keityklos „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 395 Eur išmoka,

P. S. 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.01 val., Tax Free formą Nr. 07719193 pateikė valiutos keityklos „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 490 Eur išmoka,

2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.03 val., Tax Free formą Nr. 09744879 pateikė valiutos keityklos „Top exchange“, esančios Geležinkelio g. 6, Vilniuje, darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 465 Eur išmoka,

2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 19.33 val., Tax Free formą Nr. 07981650 pateikė valiutos keityklos „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 451 Eur išmoka,

2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 19.33 val., Tax Free formą Nr. 07527146 pateikė valiutos keityklos „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 380 Eur išmoka,

A. P. 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.40 val., Tax Free formą Nr. 07441920 pateikė valiutos keityklos „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 472 Eur išmoka,

2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.40 val., Tax Free formą Nr. 06599074 pateikė valiutos keityklos „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 496 Eur išmoka,

2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.51 val., Tax Free formą Nr. 05595134 pateikė valiutos keityklos „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 475 Eur išmoka,

2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.57 val., Tax Free formą Nr. 05628675 pateikė valiutos keityklos „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pagal kurią buvo grąžinta 469 Eur išmoka, ir tokiu būdu bendrai apgaule įgijo svetimą – UAB „N., į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veikiančios su Tax Card prekiniu ženklu, turtą – 4 582 Eur.

Šiais savo veiksmais E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat E. B. kaltinamas tuo, kad parengdamas nusikalstamą veiką ir jai vadovaudamas, organizavo svetimo turto įgijimą apgaule savo naudai, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent: E. B., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą, UAB „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veikiančiai su Tax Card prekiniu ženklu, priklausantį turtą, 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 13.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė Rusijos Federacijos piliečiui R. T. (kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo nuteistas 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už šios nusikalstamos veikos padarymą) žinomai suklastotas Tax Free formas Nr. 06040763 ir Nr. 08879887, kuriose buvo melagingai nurodyta, kad R. T. 2017 m. rugpjūčio 8 d. iš UAB „F.“, į.k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių už 3 117 Eur, bei kuriose buvo uždėti suklastoti muitinės spaudai bei suklastotas muitininkės parašas, patvirtinantys tariamą šių prekių išvežimą iš Europos Sąjungos teritorijos, nors R. T. jokių prekių iš tikrųjų neįsigijo ir iš Europos Sąjungos teritorijos neišvežė, o tik prieš tai jam (E. B.) organizavus ir iškvietus taksi automobilį, 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 23. 40 val., nuvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą ir kirto Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną bei grįžo atgal, tokiu būdu užsitikrindamas, kad pase būtų uždėti spaudai apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą, kurie turėjo patvirtinti tariamą prekių išvežimą iš Europos Sąjungos teritorijos.

Po to jo nurodymu R. T. už pažadėtą piniginį, tai yra 10 000 Rusijos rublių, atlygį, 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 14.30 val., pateikė valiutos keityklos „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojai šias žinomai suklastotas Tax Free formas Nr. 06040763 ir Nr. 08879887, pagal kurias turėjo būti grąžintos atitinkamai 479 Eur bei 467 Eur išmokos ir tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti svetimą – UAB „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veikiančios su Tax Card prekiniu ženklu, turtą – 946 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundų teismui argumentai

6. Savo skunde civilinio ieškovo atstovė, priešingai nei nurodo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, mano, kad išskyrus bylą į dvi atskiras baudžiamąsias bylas jos nagrinėjimas užsitęstų dvigubai ilgiau nei nagrinėjant vieną bylą iš esmės.

8. Civilinio ieškovo atstovė atkreipia teismo dėmesį, kad visi byloje surinkti įrodymai ir kaltinamojo veiksmai rodo, jog nusikaltimo organizavimo veiksmai vienodi ir būdingi abiems nusikalstamos veikos epizodams. Pažymi, kad byloje esantys duomenys rodo, jog tai buvo ne du atskiri, o vienas nuoseklus, organizuotas ir įgyvendintas nusikaltimas.

10. Prokuroro teigimu, gramatinis ir loginis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 242, 271-292 straipsnių aiškinimas suponuoja manymą, jog remtis, ištirti ir patikrinti teismas turi ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktus ir gautus duomenis. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad teismas negali įvertinti liudytojų, kuriems nepavyko įteikti šaukimo į teisiamąjį posėdį ir kurie nei ikiteisminio tyrimo, nei bylas nagrinėjimo metu nebuvo apklausti, parodymų nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui.

11. Prokuroras nesutinka su teismo vertinimu, kad vis dar nėra išnaudotos visos galimybės apklausti Rusijos Federacijos piliečius A. V., A. P., S. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatomis. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosios bylose 12 straipsniu, atliekant parengtinį tyrimą arba teisme nagrinėjant bylą, vienos susitariančiosios šalies teritorijoje atsiranda būtinybė iškviesti liudytoją arba ekspertą, esantį kitos šalies teritorijoje, reikia kreiptis į šios šalies atitinkamą įstaigą, pavedant jai įteikti šaukimą. Atkreipia teismo dėmesį, kad antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad šaukime negali būti numatyta sankcija už kviečiamojo asmens neatvykimą. Todėl galima daryti išvadą, jog net jeigu būtų nustatyta ankščiau paminėtų asmenų gyvenamoji vieta ir šaukimai jiems būtų įteikti, egzistuoja didelė tikimybė, jog į apklausą jie neatvyktų.

12. Prokuroro vertinimu, prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant vienam iš BPK 212 straipsnyje nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju prokuroras priėmė sprendimą bylą su kaltinamuoju aktu E. B. atžvilgiu perduoti teismui, kas rodo, kad valstybės kaltintojo nuomone, kaltinamajame akte nurodytų duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįsti ir Rusijos Federacijos piliečių apklausa būtų perteklinė ir nereikalinga.

13. Prokuroro teigimu, kaltinamasis aktas su kuriuo baudžiamoji byla perduota teismui, turi visas BPK 219 straipsnio nurodytas kaltinamojo akto struktūrines dalis. Tai, ar kaltinamajame akte išdėstytų nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuojamų nusikatamų veikų įrodyti, sprendžia teismas. Pažymi, kad teismas savo sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams turi motyvuoti, nurodydamas ne tik šio procesinio dokumento trūkumus, bet ir paaiškinti kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Atkreipia teismo dėmesį, jog nei vienas iš šių aspektų teismo skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas. Prokuroro įsitikinimu, faktas, kad byloje nėra apklausti Rusijos Federacijos piliečiai, negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą.

15. Atsiliepimu į civilinio ieškovo atstovės skundą ir į prokuroro skundą, E. B. gynėjas advokatas R. M. prašė skundus atmesti, nes jo nuomone teismas priėmė visiškai pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad prokuratūra ikiteisminį tyrimą atliko labai nekvalifikuotai ir todėl prokuratūra turėtų iki galo atlikti ikiteisminį tyrimą išskirtoje byloje.

III. Teismo argumentai ir išvados

16. Susipažinus su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, bylos medžiaga, prokuroro bei civilinio ieškovo atstovės skundų argumentais, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nustatytas bylos išskyrimo į atskirą baudžiamąją bylą bei perdavimo prokurorui pagrindas nagrinėjamoje situacijoje yra formalus ir netrukdė bylos išnagrinėjimo teisme, todėl teismo nutartis naikintina.

17. Šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas bylos nagrinėjimą trukdantis esminis baudžiamojo proceso pažeidimas (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismo vertinimu, nebuvo išnaudotos visos galimybės apklausti Rusijos Federacijos piliečių A. V., A. P., S. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatomis, kuriems yra pradėti, tačiau šiuo metu sustabdyti ikiteisminiai tyrimai. Konstatavo, jog teismas pastarųjų asmenų apklausti netaikydamas BPK 80 straipsnio ypatumų neturi galimybės, kadangi jų apklausa yra susijusi su jiems pradėtais ikiteisminiais tyrimais. Nurodė, jog šiuo metu bylos nagrinėjimas užsitęstų pernelyg ilgai dėl kito E. B. pareikšto kaltinimo, kadangi byla jau išnagrinėta ir apklausti visi kaltinimo nurodyti asmenys, teismo iniciatyva į teismo posėdį šaukti asmenys (išskyrus Rusijos Federacijos piliečius A. V., A. P., S. P.), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, todėl dėl E. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nusprendė bylą išskirti į atskirą baudžiamąją bylą ir pastarąją perduoti prokurorui.

18. Tačiau, nepaisant apylinkės teismo ankščiau paminėtų argumentų dėl kaltinamojo akto ydingumo, pažymėtina, kad teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų ar padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Konstatuotina, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, tokie kaip neapklausti kaltinime nurodyti asmenys, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016). Aplinkybė, jog teismas negali įvertinti liudytojų, kuriems nepavyko įteikti šaukimo į teisiamąjį posėdį ir kurie nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausti, parodymų nėra pagrindas parduoti bylą prokurorui.

19. Šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog dėl trijų neapklaustų liudytojų teismas atsidūrė teisinėje aklavietėje, ar tai esmingai trukdo ir itin apsunkina baudžiamosios bylos nagrinėjimą, o bylos perdavimas prokurorui yra vienintelis galimas ir, proceso trukmės aspektu, racionalus sprendimas.

20. Pažymėtina, kad BPK nuostatos leidžia pirmosios instancijos teismui pasirengimo stadijoje, nustačius pažeidimus, rašytinio proceso tvarka bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau kartu iki pirmojo teismo posėdžio pavesti prokurorui ištaisyti esamus pažeidimus (BPK 232 straipsnio 6 punktas), pataisyti kaltinamąjį aktą ir iki bylos nagrinėjimo pradžios įteikti jį pataisytą proceso dalyviams. Be to, teismas visais atvejais, pagal BPK 239 ir 287 straipsnių nuostatas, gali pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti būtinus tyrimo veiksmus, negrąžindamas visos bylos prokurorui, ar esant pagrindui, pagal BPK 256 straipsnį pakeisti kaltinimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų tokių veiksmų teismas neatliko, tačiau pradėjęs bylos nagrinėjimą, padarė išvadą dėl neišnaudotų visų galimybių apklausti ankščiau paminėtus Rusijos Federacijos piliečius, kaip liudytojus.

21. Nagrinėjamu atveju pritartina prokuroro skundo argumentui, kad apylinkės teismas remiantis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosios bylose 12 straipsniu, atliekant parengtinį tyrimą arba teisme nagrinėjant bylą, kai vienos susitariančiosios šalies teritorijoje atsiranda būtinybė iškviesti liudytoją arba ekspertą, esantį kitos šalies teritorijoje, gali kreiptis į šios šalies atitinkamą instituciją, pavedant jai įteikti šaukimą. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad šaukime negali būti numatyta sankcija už kviečiamojo asmens neatvykimą, todėl jeigu ir būtų nustatyta ankščiau paminėtų asmenų gyvenamoji vieta ir šaukimai jiems būtų įteikti, išlieka didelė tikimybė, jog į apklausą pastarieji asmenys neatvyktų. Įvertinus bylos medžiagą ir aptariamosios sutarties nuostatas laikytina, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekiant pašalinti, teismo įsitikinimu, nustatytus trūkumus. Šiuo metu baudžiamosios bylos išskyrimas ir jos perdavimas prokurorui, įpareigojant prokurorą atlikti proceso veiksmus, dėl kurių reikėtų kreiptis į Rusijos Federacijos Respubliką, jų atlikimas akivaizdžiai užtruktų, o sėkmė gauti reikalingus duomenis yra labai abejotina, be to, aptariamus veiksmus gali atlikti ir teismas.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismo pastebėti kaltinamojo akto trūkumai, tai yra nustatytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti svarbūs liudytojai, galimai dalyvavę nusikalstamų veikų padaryme kartu su kaltinamuoju E. B., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, o vėliau sustabdytas (t.5, b.l.93-100), kitaip tariant neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, 2K-250/2009, 2K-575/2011). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų kaltinamasis aktas su kuriuo baudžiamoji byla perduota teismui, turi visas BPK 219 straipsnio nurodytas kaltinamojo akto struktūrines dalis. Tai ar, kaltinamajame akte išdėstytų bei nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyti sprendžia teismas nagrinėjantis bylą. Nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas dėl paties įvykio išskiriant bylas į atskiras pagal subjektus nėra tinkamiausias būdas organizuoti bylos tyrimą, tačiau vien tai nesudaro savaiminio pagrindo konstatuoti kaltinamojo akto neatitikimą įstatymo reikalavimams. Svarbu ir tai, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nenurodė motyvų, kurie būtų konkrečiai susiję su kaltinamojo akto surašyto E. B. trūkumais, jų neįvardijo, o vien ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kitiems asmenims, sprendžiant jų atsakomybės klausimą dėl to paties įvykio, pagal teismų praktiką nėra savaiminis pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Konstatuotina, jog apylinkės teismo nutarties argumentai nepagrindžia išvados, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad tai trukdo išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-34-303/2017).

23. Nelaikytinas pagrįstu ir apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentas, kad neapklausus Rusijos Federacijos piliečių A. V., A. P. ir S. P. pernelyg ilgai užsitęstų procesas dėl E. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, todėl susidarė būtinybė bylą šioje dalyje išskirti į atskirą baudžiamąją bylą. Pažymėtina, kad teismas gali priimti sprendimą išskirti baudžiamąją bylą į kelias tik tais atvejais, jei tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas baudžiamąsias bylas ir jeigu tai neturi įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsamumui bei nešališkumui. Jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas (BPK 254 straipsnio 2 dalis).

24. Šiuo atveju teismas priimdamas sprendimą išskirti bylą į atskirą motyvavo tuo, kad atskiros bylos bus išnagrinėtos operatyviau. Tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad abi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu laikotarpiu, analogišku būdu, jas tikėtina padarė tas pats asmuo, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas padarius šias nusikalstamas veikas, susiję, šiuo atveju svarbus ir veikos pakartotinumo faktas, be to, byloje civiliniu ieškovu pripažintas vienas ir tas pats juridinis asmuo. Nors veikos kvalifikavimas kaltinamajam išskyrus bylas pagal dvi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, priešingai nei skunde nurodo civilinio ieškovo atstovė, nesikeis, tačiau laikytina, jog šių bylų atskyrimas gali pakenkti teisingo sprendimo priėmimui, taip pat nesutiktina su teismo motyvais dėl išskirtų bylų nagrinėjimo ekonomiškumo bei bylos per trumpiausią laiką išnagrinėjimo principo įgyvendinimo. Kaip jau paminėta šioje nutartyje nėra realios tikimybės, jog teismo nurodytų reikalingų apklausti liudytojų tikslios gyvenamosios vietos bus nustatytos, o jas nustačius nėra teisinių svertų užtikrinti šių liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje, todėl bylos iškyrimas gali neturėti jokios įtakos bylos nagrinėjimo operatyvumui ir tuo labiau ekonomiškumui.

25. Apygardos teismui suprantama apylinkės teismo kritika prokurorui dėl poreikio ieškoti atsakymų į esminius klausimus visoje bylos medžiagoje, kai tai turi atsispindėti kaltinamajame akte, visgi tokie argumentai, esant galimybei procesiniais sprendimais reaguoti į, teismo nuomone, netinkamai atliktus proceso veiksmus, nesudaro pagrindo perduoti bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją. Teismas šiuo atveju neatsižvelgė į tyrimo metu jau surinktus duomenis (byloje yra nurodyti kiti apklaustini asmenys, suformuluotas konkretus kaltinimas E. B.), kurie gali patvirtinti ar paneigti teismui perduoto asmens kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, taigi išvados apie būtinumą apklausti ikiteisminio tyrimo metu nustatytus, tačiau neapklaustus liudytojus buvo formalus pagrindas bylą grąžinti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

26. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad apylinkės teismo įvardintos aplinkybės negali būti laikomos iš esmės trukdančiomis nagrinėti bylą teisme, todėl ją grąžinti prokurorui nebuvo pakankamo teisinio pagrindo, taip pat nenustatyta reikšmingų aplinkybių sudarančių pagrindą bylą išskirti į dvi atskiras baudžiamąsias bylas, todėl šiuo atveju baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, tokia išvada neatleidžia prokuroro nuo pareigos imtis veiksmų siekiant, tiek kiek įmanoma, nustatyti kontaktus su teismui svarbiais liudytojais ir tinkamai palaikyti kaltinimą teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio ieškovo UAB „N.“ atstovės S. Š. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. skundus tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį išskirti baudžiamąją bylą Nr.1-103-1057/2019 į atskirą dėl E. B. (E. B.) pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir perduoti baudžiamąją bylą prokurorui panaikinti ir priimti dėl skundų naują sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.