Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Lietuvos dailininkų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos dailininkų sąjungai dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. D. pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės Lietuvos dailininkų sąjungos organo – Garbės teismo – 2016-04-28 priimtą sprendimą dalyje, kurioje nutarta įspėti ilgametę LDS Kauno skyriaus darbuotoją administratorę D. D. dėl savo pareigų privalėjusią išmanyti LDS įstatus ir jų paisyti, toleravusią kai kurių Tarybos narių neišmanymą ir netinkamą elgseną kolegų atžvilgiu ir tuo padariusią žalą visai Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinei bendruomenei, 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos dailininkų sąjungą leidinyje „Dailėraštis“ paskelbti apie Lietuvos dailininkų sąjungos Garbės teismo 2016-04-28 ieškovės D. D. atžvilgiu priimto sprendimo pripažinimą negaliojančiu, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016-07-12 sužinojo, kad 2016 m. balandžio mėn. Lietuvos dailininkų sąjungos Garbės teismas priėmė sprendimą ieškovės atžvilgiu bei, kad minėtas sprendimas buvo publikuotas Lietuvos dailininkų sąjungos informacinio leidinio „Dailėraštis“ 2016 m. birželio mėnesio numeryje. Lietuvos dailininkų sąjungos Garbės teismas 2016-04-28 išnagrinėjo bylą dėl nesutarimo, kilusio tarp LDS narių Ž. B. – B. ir G. V. ir vienu iš sprendimų nutarė: „įspėti ilgamečius LDS Kauno skyriaus darbuotojus – pirmininką G. V. ir administratorę D. D. dėl savo pareigų privalėjusią išmanyti LDS įstatus ir jų paisyti, toleravusią kai kurių Tarybos narių neišmanymą ir netinkamą elgseną kolegų atžvilgiu ir tuo padariusią žalą visai Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinei bendruomenei“. Nurodė, kad apie Garbės teismo posėdį nebuvo informuota, jame nedalyvavo ir nieko nežinojo. Pažymėjo, kad sprendimas jos atžvilgiu priimtas viršijant Garbės teismo įgaliojimus ir nesilaikant Garbės teismo darbo reglamente numatytos tvarkos, todėl yra neteisėtas, pažeidžiantis ieškovės teises, interesus ir dalykinę reputaciją. Paaiškino, kad nėra ir nebuvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nebuvo užėmusi ir nėjo atsakovės valdymo organų pareigų, nėra atsakovės asociacijos darbuotoja. Ieškovė nuo 1990-08-29 dirba referente asociacijoje Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriuje, kuris yra savarankiškas, nepriklausomas juridinis asmuo. Atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė viršijusi atsakovės įstatuose numatytas Garbės teismo kompetencijos ribas, toks sprendimas prieštarauja atsakovės steigimo dokumentams (įstatams). Ginčijamas sprendimas priimtas ieškovei nedalyvaujant, jos neinformavus, pažeidžiant sąžiningo proceso ir sąžiningumo principą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, nors šiuo pagrindu kreiptis į teismą ieškovė neturi reikiamo subjektiškumo. Ieškovė nepatenka į sąrašą asmenų, turinčių teisę ginčyti atsakovės organų priimtus sprendimus. Atsakovės organo sprendimas ieškovei nesukuria jokių teisinių padarinių. Nurodė, kad ieškovei apie vyksiantį procesą buvo žinoma, nes pati ieškovė kreipėsi į Garbės teismą, prašydama išsiaiškinti su J. B. susijusias aplinkybes. Teigė, kad ieškovė praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Sprendimas priimtas 2016-04-28, o ieškovė kreipėsi į teismą tik 2016-08-29. Prašė taikyti suėjusios ieškinio senaties termino pasekmes. Pažymėjo, kad LDS Garbės teismas ginčijamo sprendimo nebuvo priėmęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino atsakovės Lietuvos dailininkų sąjungos organo – Garbės teismo 2016-04-28 priimtą sprendimą dalyje, kurioje nutarta įspėti ilgametę LDS Kauno skyriaus darbuotoją administratorę D. D. dėl savo pareigų privalėjusią išmanyti LDS įstatus ir jų paisyti, toleravusią kai kurių Tarybos narių neišmanymą ir netinkamą elgseną kolegų atžvilgiu ir tuo padariusią žalą visai Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinei bendruomenei, negaliojančiu. Įsiteisėjus sprendimui ne vėliau kaip per 1 mėnesį įpareigojo atsakovę Lietuvos dailininkų sąjungą leidinyje „Dailėraštis“ paskelbti apie Lietuvos dailininkų sąjungos Garbės teismo 2016-04-28 ieškovės D. D. atžvilgiu priimto sprendimo dalyje, kurioje nutarta įspėti ilgametę LDS Kauno skyriaus darbuotoją administratorę D. D. dėl savo pareigų privalėjusią išmanyti LDS įstatus ir jų paisyti, toleravusią kai kurių Tarybos narių neišmanymą ir netinkamą elgseną kolegų atžvilgiu ir tuo padariusią žalą visai Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinei bendruomenei, negaliojančiu, pripažinimą negaliojančiu. Priteisė iš atsakovės asociacijos Lietuvos dailininkų sąjungos ieškovės D. D. naudai 662 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad atsakovės asociacijos Lietuvos dailininkų sąjungos leidžiamame informaciniame leidinyje „Dailėraštis“ 2016 m. birželio publikacijoje buvo paskelbtas 2016-04-28 Lietuvos dailininkų sąjungos Garbės teismo sprendimas. Viešai publikuotame sprendime nurodyta, kad LDS Garbės teismas išnagrinėjo du LDS Kauno skyriaus narių prašymus, priėmė konkrečius sprendimus, jų tarpe 2 punktu nutarė „Įspėti ilgamečius LDS Kauno skyriaus darbuotojus – pirmininką G. V. ir administratorę D. D. dėl savo pareigų privalėjusius išmanyti LDS įstatus ir jų paisyti, toleravusius kai kurių Tarybos narių neišmanymą ir netinkamą elgseną kolegų atžvilgiu ir tuo padariusius žalą visai Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinei bendruomenei“.Teismas sprendė, kad ginčas kilo dėl juridinio asmens organo priimto sprendimo teisėtumo, jo galiojimo. Padarė labiau tikėtina išvadą, kad ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2016-07-12, todėl nepraleido 3 mėnesių ieškinio senaties termino. Teismas konstatavo, kad priimtas sprendimas yra susijęs su ieškovės teisėmis ir turi įtaką ieškovės darbo santykių vertinimui, jos charakteristikai bei nuomonės apie ją formavimui. Nurodė, kad ieškovė nors ir nebūdama juridinio asmens dalyve, nebūdama šios sąjungos nare, įgyja teisę ginčyti LDS Garbės teismo sprendimą, kuris liečia ir, jos nuomone, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.Teismas nurodė, kad tiek išspausdinto ginčijamo Garbės teismo sprendimo turinys, tiek ir atsakovės konkliudentiniai veiksmai – nesiėmimas jokių priemonių, patvirtinančių, kad yra apsiriktinai išspausdintas Garbės teismo sprendimas, ar kad jis negalioja, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog 2016-04-28 LDS Garbės teismo sprendimas buvo realiai priimtas, dėl to jis buvo viešai paskelbtas atsakovės publikuojamame leidinyje visiems Lietuvos dailininkų sąjungos nariams.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad LDS Garbės teismas sprendė klausimą, kuriam neturėjo kompetencijos pagal LDS įstatų 11.1. punktą. Ieškovė nepriskiriama nustatytam asmenų ratui, kurių elgesį gali svarstyti LDS Garbės teismas. Ieškovė yra vieno iš LDS skyrių darbuotoja-referentė, nuobauda jai gali būti skiriama tik už netinkamai atliekamas pareigines funkcijas. Ieškovė nebuvo ir nėra LDS narė, nebuvo LDS organu ar jo dalyviu. Teismas sprendė, kad ginčijama Garbės teismo sprendimo dalis ieškovės atžvilgiu priimta nesilaikant LDS Garbės teismo darbo reglamento 7 ir 13 punktų. Sprendžiant klausimą, susijusį su ieškove ir skiriant jai nuobaudą, ji nebuvo kviečiama į Garbės teismo posėdį, jai skirta nuobauda, kuri nenumatyta LDS Garbės teismo darbo reglamente.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-03 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad kilęs ginčas nėra dėl garbės ir orumo pažeidimo, dėl neteisingos, įžeidžiančios informacijos, todėl nebūtina ikiteisminė procedūra. Pažymėjo, jog ieškinys pareikštas praleidus 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo 2016-04-28. Teismas netaikęs ieškinio senaties termino nenustatė nuo kada ieškovė sužinojo apie savo tariamą pažeidimą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Paaiškino, kad Garbės teismo sprendimai yra privalomi tik sąjungos nariams ir ieškovei jokių teisinių padarinių sukelti negalėtų. Teigė, kad dėl paskelbtų duomenų ieškovės darbo vertinimas nepablogėjo. Po duomenų paskelbimo ieškovės darbdavys padidino jai darbo atlygį. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad Garbės teismas 2016-04-28 priėmė sprendimą ieškovės atžvilgiu. Paaiškino, kad Garbės teismo nariai jokio sprendimo taip ir nepriėmė, niekas jo nepasirašė. Pažymėjo, kad duomenų išspausdinimas - paskelbimas negali būti prilyginamas apeliantės organo spendimo priėmimui, toks duomenų išviešinimas nesukuria apeliantės organo sprendimo priėmimo juridinio fakto. Nurodė, kad teismas priėjo nepagrįstos išvados, jog Garbės teismas pažeidė procedūrinius reikalavimus.Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-03 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė laikė, kad atsakovė jos teises pažeidė ne paskleidusi tikrovės neatitinkančią ar ieškovę žeminančią informaciją, o atsakovės organo (Garbės teismo) sprendimu neteisėtai paskyrusi ieškovei nuobaudą - viešą įspėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo kilusį ginčą. Paaiškino, kad apie teisių pažeidimą sužinojo tik 2016-17-12. Ieškovė nebuvo informuota apie jos klausimo nagrinėjimą Garbės teisme, nedalyvavo nagrinėjime, sprendimas jai nebuvo siunčiamas. Jei laikyti, kad ieškovei apie ginčo sprendimą tapo žinoma jo paviešinimo dieną (ne anksčiau kaip 2016-06-01), 2016-08-29 pareiškusi ieškinį teisme ieškovė 3 mėnesių senaties termino nepraleido. Teigė, kad yra tinkamas subjektas ginčyti Garbės teismo sprendimą, kadangi sprendimas yra susijęs su ieškovės teisėmis ir turi įtaką ieškovės darbo santykių vertinimui. Nurodė, kad į bylą pateikti bei ištirti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia konstatuoti pačią atsakovę tęstiniais konkliudentiniais veiksmais pripažinus ginčo sprendimo egzistavimo ir galiojimo faktą, o „Dailėraštyje“ išspausdinto Garbės teismo 2016-04-28 sprendimo formuluotė nei savo turiniu, nei forma nesudaro pagrindo abejonėms, kad sprendimas buvo priimtas. Nurodė, kad teismas pagrįstai vadovavosi pateiktu Garbės tesimo darbo reglamentu. Pažymėjo, jog Garbės teismo narė, susirašinėdama su ieškove elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), suvokė/turėjo suvokti, jog bendrauja ne su privačiu, o su darbines funkcijas LDS teritoriniame padalinyje (Kauno skyriuje) vykdančiu asmeniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantė yra pateikusi prašymą prie bylos prijungti naują rašytinį įrodymą, kitą 2016 04 28 Garbės teismo sprendimo redakciją, kuri savo turiniu skiriasi nuo tos, kuri buvo paskelbta ir kuri ginčijama byloje. Tačiau nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, kodėl toks įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad tik praėjus daugiau nei metams buvusi Garbės teismo pirmininkė neva tvarkė dokumentus ir rado šią sprendimo redakciją nelaikytina priežastimi dėl ko šis įrodymas negalėjo būti pateikiamas pirmosios instancijos teisme. Be to kyla klausimas jei šis rašytinis įrodymas buvo atrastas tik po to kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, kuo vadovavosi atsakovė teigdama, jog paskelbtoji sprendimo redakcija yra klaidinga, ne ta, už kurią balsavo ar ne balsavo Garbės teismo nariai. Prašymas netenkinamas remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai, kad Garbės teismo dokumentacija galimai nebuvo tinkamai tvarkoma ir perduodama naujai išrinktam garbės teismui negali būti pripažinta aplinkybe įrodančia, jog rašytinis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau. Byloje kilęs ginčas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ne dėl garbės ar orumo pažeidimo, o dėl juridinio asmens renkamo organo garbės teismo sprendimo teisėtumo.Remianti Lietuvos dailininkų sąjungos nuostatų 1.1. punktu atsakovė LDS yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, savanoriškumo pagrindu vienijantis profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus fizinius asmenis, Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka pripažintus meno kūrėjais, tęsianti 1935 m. įkurtos Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinę ir visuomeninę veiklą. LDS yra meno kūrėjų organizacija ir turi visas meno kūrėjų organizacijos teises ir pareigas. Aukščiausias LDS valdymo organas yra konferencija, kuri be kitų, jos kompetencijai priskiriamų galių renka 7 narių garbės teismą (Įstatų 7.1.8 punktas).Garbės teismo kompetencija nustatyta ieškovės Įstatų 11.1.1.;11.1.2 punktuose, nurodant, kad garbės teismas sprendžia klausimus dėl LDS narystės stabdymo ar šalinimo iš LDS teisėtumo ir pagrįstumo suinteresuoto LDS nario reikalavimu. Nagrinėja tarp LDS narių ar LDS organų bei filialų kilusius konfliktus ar nesusipratimus suinteresuoto LDS nario, organo ar filialo reikalavimu. Remiantis 11. 3 punktu Garbės teismas veikia pagal jo sudarytą ir LDS Taryboje patvirtintą reglamentą. Pagal Įstatų 11.4 punktą Garbės teismo sprendimai privalomi LDS nariams. Įstatų 11. 6 punktas įsakmiai numato, kad Garbės teismas privalo išnagrinėti bylą ir pranešti pareiškėjui per mėnesį nuo pareiškimo įregistravimo arba LDS Tarybos sprendimo priėmimo. Taigi, šių Įstatų sisteminio aiškinimo pasėkoje nustatyta, jog Garbės teismas yra kompetentingas svarstyti LDS narių elgesį ir tik LDS narių atžvilgiu taikyti Garbės teismo reglamente numatytas nuobaudas, apie svarstymą ir teismo posėdį iš anksto pranešęs pareiškėjui, o pagal Garbės teismo Reglamento 7 punkto reikalavimus į Garbės teismo posėdį turi būti kviečiamos abi konfliktuojančios pusės. Išvardintos Įstatų nuostatos yra perkeltos ir į Garbės teismo darbo reglamentą. Reglamento 13 punkte taip pat įvardijamos nuobaudos, kurias gali taikyti garbės teismas tai: neviešas įspėjimas, žodžiu, neviešas įspėjimas raštu, viešas papeikimas, sprendimą skelbiant LDS konferencijoje, laikinas pašalinimas iš LDS, visiškas viešas pašalinimas iš LDS narių. Taigi, sąrašas nuobaudų, kurias gali skirti Garbės teismas yra baigtinis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad ieškovė nėra LDS narė, todėl Garbės teismas neturėjo teisės svarstyti jos elgesio ir priimti jos atžvilgiu nuobaudas, kurios pagal Įstatus ir Reglamentą taikytinos tik LDS nariams. Tuo tarpu ieškovės atžvilgiu, jos darbdavys, kuris nėra Garbės teismas gali taikyti drausmines nuobaudas kaip darbuotojai tik už jos darbinių pareigų ir funkcijų neatlikimą arba netinkamą atlikimą ir kt. darbo įstatymų nustatyta tvarka. Todėl ginčijamas Garbės teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Apeliantas pats pripažįsta, kad Garbės teismo sprendimai privalomi tik LDS nariams, tačiau negalima sutikti, su apelianto teiginiu, kad toks neteisėtas sprendimas nesukėlė jokių pasekmių ieškovei, nes sprendimas buvo išviešintas ir pats neteisėto sprendimo priėmimas ir išviešinimas pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti panaikinti tokį sprendimą remiantis CK 82 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ieškinį pareikšdama per trijų mėnesių terminą, kurio ji nėra praleidusi, nes byloje nustatyta, kad apie Garbės teismo posėdį jai tinkamai pranešta nebuvo, posėdyje ji nedalyvavo, sprendimas jai išsiųstas taip pat nebuvo. Turint omenyje, kad pagal CK 1. 127 straipsnio 1 dalies nuostatas senaties terminai skaičiuojami nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, tai netgi laikant, kad ieškovė galėjo sužinoti apie sprendimą nuo jo išviešinimo, trijų mėnesio termino ji nėra praleidusi, nes sprendimas paviešintas LDS informaciniame leidinyje už 2016 birželio mėnesį, taigi ne anksčiau nei 2016 06 01, o ieškinys teisme gautas 2016 08 28. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.Ginčijamas 2016 04 28 Garbės teismo sprendimas paskelbtas LDS informaciniame leidinyje „Dailėraštis“ po sprendimo tekstu nurodyta sprendimo priėmimo dieną laikinai Garbės teismo pirmininkės pareigas ėjusios D. O. M. pavardė (Garbės teismas perrinktas po sprendimo priėmimo 2016 04 29). Todėl nėra pagrindo abejoti, jog toks Garbės teismo sprendimas buvo ne tik priimtas, bet ir paskelbtas. Apeliantas, norėdamas įrodyti, jog sprendimas paskelbtas per klaidą, kad toks sprendimas nebuvo priimtas turėjo galimybę ir pareigą, bylos nagrinėjimo metu paskelbti šį sprendimą negaliojančiu tame pačiame informaciniame leidinyje, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad sprendimas tebegalioja. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu. Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos dailininkų sąjungos, kodas 191589837, ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų, patirtų apmokant advokato pagalbą.