Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-359-1060/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
1-359-1060/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-359-1060-2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06178-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – Va(duomenys neskelbtini)., profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) ”, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. S. 2019 m. vasario 13 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. S. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel vectra”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2019 m. vasario 13 d., ryte vienas išvažiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinei A. S. priklausančiu automobiliu „Opel vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į Prienų r., Vangų k., pas savo seserį. Automobilis priklauso jo sutuoktinei, tačiau ji jam leidžia juo naudotis, kai būna blaivus. Jis teisę vairuoti turi beveik du metus. Nuvažiavęs pas seserį gėrė alų ir sidrą. Po to vakare, tiksliai kuriuo laiku neprisimena, sugalvojo važiuoti namo. Jis suprato, kad vairuos automobilį neblaivus, tačiau vis tiek važiavo. Važiuodamas į namus, užsuko pas pažįstamą, gyvenantį(duomenys neskelbtini), tačiau jo namuose nerado ir norėjo važiuoti link namų, kai tuo metu pamatė iš priekio atvažiuojantį policijos automobilį, kuris sustabdė jo vairuojamą automobilį. Jis policijos pareigūnui pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Automobilio dokumentų nepateikė, kadangi nežino kur jie yra. Policijos pareigūnai suprato, kad jis yra neblaivus ir jam liepė pasitikrinti blaivumą. Tiksliai kiek įpūtė pasakyti negali, bet buvo virš 2 promilių. Policijos pareigūnai jį nuvežė į ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujas, alkoholio kiekiui nustatyti. Automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 70-71).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad ji yra V. S. sutuoktinė. Automobilis „Opel vectra“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir yra registruotas jos vardu. Šį automobilį pirko prieš maždaug 10 metų už paveldėtus pinigus. Ji turi teisę vairuoti automobilį. Savo sutuoktiniui Valdui leidžia naudotis jai priklausančiu automobiliu kai jam jo prireikia. 2019 m. vasario 13 d., anksti ryte, ji išėjo į darbą. Namuose liko jos sutuoktinis. Ji žinojo, kad jos sutuoktinis ryte su jos automobiliu važiuos į kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) Kada išvažiavo jos sutuoktinis iš namų ji nematė, nes jau buvo išėjusi į darbą. Ją iš darbo sutuoktinis turėjo paimti apie 19.00 val. Jo nesulaukusi paskambino jam, tačiau sutuoktinis neatsiliepė ir ji išvažiavo namo. Tos pačios dienos vakare, apie 22.30 val. jai paskambino policijos pareigūnė ir pasakė, kad jos sutuoktinis V. S. sulaikytas su jai priklausančiu automobiliu būdamas neblaivus. Jos sutuoktinis ankščiau niekada nėra vairavęs automobilio neblaivus. Jei būtų žinojus, kad jis taip pasielgs, tikrai būtų nedavusi jai priklausančio automobilio. Prašo ji jai priklausančio automobilio nekonfiskuoti, kadangi turi tik šį vieną automobilį ir jų šeimai jis labai reikalingas (b. l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. R. parodė, kad jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis. 2019 m. vasario 13 d., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. O.-K., apie 21.20 val., gavo pranešimą iš budėtojo, kad automobilis „Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuoja pavojingai manevruodamas. Atvykę į Išlaužo k., apie 21.50 val., važiuodami Maironio g., pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį „Opel vectra“, kurio valstybinių numerio ženklų neprisimena, tačiau juos yra nurodęs savo tarnybiniame pranešime. Minėtą automobilį sustabdė patikrinimui. Priėjus prie automobilio, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas jiems nepateikė jokių transporto priemonės dokumentų, todėl patikrinus automobilį „Polis“ naršyklėje, nustatė, kad automobilis tvarkingas. Bendraujant su vairuotoju kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus, kadangi vairuotojo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas, eidamas į tarnybinį automobilį svirduliavo. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, jis paaiškino, kad dienos metu vartojo alkoholio. 21.51 val., vairuotoją, patikrinę alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“, jam nustatė 2,11 promilių girtumą. V. S. buvo pristatytas į Prienų ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių, kraujo mėginiui paimti. Nuo tolimesnio transporto priemonių vairavimo V. S. nušalintas, transporto priemonė išgabenta į MB „Užubalis“, Užubalio k., Ūdrijos kelias 24, Alytaus r., saugojimui (b .l. 21-22).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vietoje, esančioje Prienų r., Išlaužo sen., (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje, stovi automobilis „Opel vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris iš įvykio vietos paimtas ir saugomas MB „Užubalis“, adresu Alytaus r. Užubalių k., Ūkrijos kelias 24 (b. l. 8-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1658/2019(01) konstatuota, kad V. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,61 promilės girtumas (b. l. 58).

VĮ „Regitra“ registracijos liudijime Nr. C 147784 nurodyta, kad automobilio „Opel vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė – A. S. (b. l. 26).

VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio „Opel vectra“ rinkos kaina yra 790,00 Eur (b. l. 115).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino V. S. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2019 m. vasario 13 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. S. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel vectra”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Tokiais veiksmais V. S. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė baudą sumažinti ir leisti ją sumokėti dalimis (b. l. 79-81, 83).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. S. – kaltinamasis neteistas (b. l. 51), nebaustas administracine tvarka (b. l. 52), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 56), dirbantis (b. l. 53). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Kaltinamasis prašo paskirtą baudą išdėstyti dalimis. Bylos duomenimis kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nėra pateikta, todėl, esant šioms aplinkybėms, V. S. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, t. y. 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis), kadangi įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, prokurorei nepateikus išsamių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo turtinę padėtį.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. S. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas V. S. laikinojo sulaikymo laikas į nuo 2019 m. vasario 13 d. 22.00 val. iki 2019 m. vasario 14 d., 10.52 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai (b. l. 64-65, 66 )

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis V. S. anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,61 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba, tačiau teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą sankciją – 2 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. vasario 14 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2019 m. vasario 14 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2019 m, vasario 14 d. Tokio įstatymo aiškinimo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis „Opel vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam V. S. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, taigi automobilis „Opel vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkė yra A. S. (b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Apie tai automobilio savininkei nebuvo žinoma, nes ji neleidžia jam vairuoti automobilio neblaiviam, kartu su kaltinamuoju automobilio savininkė nebuvo ir negalėjo žinoti, jog jis neblaivus vairuos jos automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta automobilio savininkė A. S. nurodė tokias pačias aplinkybes, jog ji žinojo, kad jos sutuoktinis ryte su jos automobiliu važiuos į kaimą, tačiau jos sutuoktinis ankščiau niekada nėra vairavęs automobilio neblaivus, todėl jei būtų žinojus, kad jis vairuos automobilį neblaivus, tikrai būtų nedavusi jai priklausančio automobilio. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl netikėti A. S. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkė nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad jos vyras V. S. automobiliu naudosis neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti A. S. priklausančią transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas sprendžia, kad išieškant iš V. S. konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančią pinigų sumą 790,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Transporto priemonės savininkė A. S. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo sumokėjo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (b. l. 47).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-74) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 001139205) paėmimas (b. l. 75-76) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas Nr. 001139205, perduotinas VĮ „Regitra“ (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 250,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę V. S. laikinajame sulaikyme V. S. laikinojo sulaikymo laikas į nuo 2019 m. vasario 13 d. 22.00 val. iki 2019 m. vasario 14 d., 10.52 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. S. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 790 (septynių šimtų devyniasdešimt eurų) vertę.

Palikti galioti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Palikti galioti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 001139205) paėmimą, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. 001139205 perduoti VĮ „Regitra“.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo įsakymo kopiją VĮ „Regitra“.

Informuoti kaltinamąjį V. S. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam V. S., automobilio savininkei A. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam V. S., kad:

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė