Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1599-454/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-16
Bylos Nr.: e2-1599-454/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01178-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Artūras Šafronas
Ieškovas: G. A.
Atsakovas: E. K.
Advokatai: Remigijus Rinkevičius, Agnija Frejerė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1599-454/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01178-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, Danguolei Muravjovienei,dalyvaujant ieškovei G. A., jos atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,atsakovui E. K., jo atstovei advokatei Agnijai Frejerei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Deividui Aidukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui E. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė G. A. (toliau – ieškovė, motina) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos sekančiai:

- Priteisti iš atsakovo E. K. (toliau – atsakovas, tėvas) nepilnamečiui vaikui A. A. (toliau – vaikas, sūnus) išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną;

2. Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

- Tėvai bendrai vykdys savo – tėvų – pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudarant palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

- Nepilnamečio sūnaus tėvas, negyvenantis kartu su sūnumi, tuo metu kai gyvena ir dirba Lietuvoje (nebūna išvykęs į užsienio valstybę), bendrauja su sūnumi bei dalyvauja jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir mama, su kuria gyvena sūnus. Nepilnametis sūnus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ir mama, pas kurį gyvena sūnus, neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant ir nustatyti tokią tėvų bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

1.1. Nuo 2022 m. vasario 1 d. ir iki vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į vaiko gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) antradienį 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) ketvirtadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.

1.2. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitgalį, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) sekmadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.

1.3. Tėvui esant užsienyje, skambučiai ir bendravimas vaiko klausimais gali vykti 2 kartus per savaitę (bet kuriomis pasirinktomis dienomis).

1.4. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pasirūpinti visaverte sūnaus mityba (nupirkti, pagaminti ar kt. pasirūpinti maitinimu), higiena, apranga pagal oro sąlygas, jo amžiui tinkančiomis pramogomis ir / ar renginiais ir pan.

1.5. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pats pasirūpinti arba bendru sutarimu, su mama aptarus, sūnui reikalingomis higieninėmis priemonėmis (dantų šepetėlis, šampūnas ir kt.), drabužiais (apatiniais, miego, šiltam ar vėsesniam orui skirtais drabužiais) ir ugdymo priemonėmis / žaislais ir pan.

1.6. Sūnaus ligos, negalavimų ar kitu ekstra atveju, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo imtis priemonių ir prireikus nedelsiant kreiptis į medikus, tuo pačiu apie situaciją tą pačią dieną privalo informuoti mamą.

1.7. Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 8 val. iki 18 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus.

1.8. Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir vienas kitą informuoti apie su sūnaus sveikata ir jo priežiūra susijusiais klausimais (dalintis informacija apie apsilankymus pas gydytojus, gydytojų išvadas, sprendimus, paskirtus vaistus, tolimesnius gydymo būdus ir pan.).

1.9. Pradėjus sūnui lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas praleidžia su sūnumi 1,5 mėnesio vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais), o konkretus laikas sprendžiamas abipusiu tėvų susitarimu.

1.10. Sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį), tėvas turi galimybę su sūnumi praleisti papildomas rudens (rugsėjo–lapkričio mėn.), žiemos (gruodžio–vasario mėn.) ir pavasario (kovo–gegužės mėn.) atostogas tokia tvarka:

1.10.1. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną rudens atostogų savaitę;

1.10.2. Tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites žiemos atostogų;

1.10.3. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną pavasario atostogų savaitę.

1.11. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – tėvo dieną praleidžia su tėvu, jam pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tėvo dienos 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tos pačios dienos 20.00 val.

1.12. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – motinos dieną praleidžia su motina.

1.13. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvai su sūnumi švenčia abipusiu susitarimu.

1.14. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 14 dienų informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

1.15. Sprendžiant sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, papildomos veiklos ir / ar dalyvavimo neformaliame ugdyme (būreliai, veiklos, dalyvavimai pasirodymuose ir kt.) klausimus dalyvauja abu tėvai.

1.16. Bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais, negalioja švenčių ir atostogų laikotarpiams.

1.17. Papildomai šalys susitaria, kad tėvo bendravimas su sūnumi vyksta nepatenkant tėvui fiziškai į vaiko gyvenamąsias patalpas, netrukdant vaiko ir motinos tarpusavio ryšiui, asmeniniam motinos gyvenimui, be pagrindo nepriekaištaujant dėl jos pasirinkimų vaiko atžvilgiu, kol tai neprieštarauja vaiko interesams.

3. Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudarę. Gyvenant kartu gimė sūnus, kurio gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas ir pripažintas atsakovas, o motina – ieškovė. Tarpusavio santykiai nutrūko ir šalys išsiskyrė, kartu nebegyvena jau ilgą laiką, dėl šios priežasties, tarp šalių kylant ginčams dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos, šalys kartu kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 Kauno apylinkės teismas nutarė patvirtinti sudarytą taikos sutartį ir atsakovą pripažino vaiko tėvu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, priteisė 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui bei nustatė, kad bendravimo su vaiku tvarka yra neribota. Tačiau šiai dienai išlaikymo dydis turi būti perskaičiuotas ir padidintas, taip pat nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, kadangi tapo sudėtinga su vaiko tėvu suderinti vaiko lankymo grafiką ir esama tvarka prieštarauja vaiko interesams. 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas įpareigojo atsakovą sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės mokėti 200 Eur. Nuo šios teismo nutarties dienos, atsakovas mokėjo kas mėnesį 200 Eur išlaikymą vaikui. Šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra pasikeitusi. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. ji yra motinystės atostogose. Pirmų metų laikotarpiu iki 2021 m. lapkričio 11 d. jai priskirta mokėti po 372,83 Eur (atskaičius mokesčius 294,54 Eur) dydžio vaiko priežiūros išmoka. Atitinkamai turint didesnes pajamas 200 Eur dydžio teikiamo išlaikymo iš vaiko tėvo pakako. Tačiau nuo iki jai bus skaičiuojamos mažesnės išmokos antrais vaiko priežiūros metais nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. ir tai sieks vos 184,86 Eur per mėnesį. Ieškovei sunku vienai išlaikyti tiek save, tiek vaiką gaunant tik tokią pinigų sumą, todėl gaunamo išlaikymo dydžio iš vaiko tėvo nepakanka vaiko išlaikymui, kadangi jos skiriama pinigų dalis sumažės. Kas daugiau, yra žinoma, kad vaiko tėvas darbovietėje yra paaukštintas, neturi jokių skolinių įsipareigojimų, yra sveikas ir darbingas, todėl jo finansinė padėtis leidžia padidinti vaiko išlaikymo dydį ir tai nesukels jam papildomų finansinių sunkumų. Šiuo atveju yra reikalinga priteisti iš vaiko tėvo 280 Eur dydžio išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės. Toks išlaikymo dydis užtikrins nepilnamečio vaiko interesus ir būtinųjų poreikių patenkinimą bei yra proporcingas motinos gaunamoms pajamoms ir vaiko tėvo esamai finansinei padėčiai. Kiekvieno iš tėvų skiriamo išlaikymo orientacinis dydis vaikui būtų pusė MMA, t. y. 534 Eur atėmus mokesčius. Tėvams išdalinus šį išlaikymo dydį per pusę, kiekvienam tektų mokėti po 267 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismo priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas turi būti padidintas ir dėl esamo indeksavimo iki 267 Eur per mėnesį. Tačiau kaip minėta, ieškovės pajamos siekia vos 184 Eur per mėnesį, jokių kitų pajamų ji neturi. Jai yra sunku vienai mokėti išlaikymą vaikui 267 Eur dydžio, kadangi tai yra dvigubai daugiau nei jos gaunamos išmokos. Taip pat jai reikia pasirūpinti ir savimi. Dėl šių priežasčių yra tikslinga iš vaiko tėvo priteisti 280 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta, kad ieškovė netrukdo nepilnamečio sūnaus tėvui bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, nurodo, kad tokia nekonkreti bendravimo su vaiku tvarka yra visiškai nepatogi, neteisinga ir netinkanti nei ieškovei, nei vaikui. Vaiko tėvas elgiasi neadekvačiai, nuolat braunasi į ieškovės namus, apžiūri patalpas, kritikuoja, šmeižia ir kitaip nepagarbiai elgiasi su ieškove jos ir vaiko namuose. Taip pat teikia grasinimus, nepagrįstai kviečia Vaiko teisių apsaugos institucijas, trukdo motinos ir vaiko ramybei. Su vaiko tėvu neįmanoma ginčų išspręsti taikiai, su juo nėra randami kompromisai vaiko auklėjimo ir auginimo klausimais, jis nuolat viskam prieštarauja ir yra nusiteikęs bet kokiai motinos nuomonei tik priešiškai. Nesant konkretaus vaiko bendravimo tvarkos grafiko, yra pažeidžiami vaiko interesai, kadangi vaiko tėvas neatsižvelgia į vaiko būklę, motinos nuomonę, vaiko poreikius, dienotvarkę, priima sprendimus dėl bendravimo su juo savavališkai. Vaikas yra pakankamai mažas, šiek tiek daugiau nei metų amžiaus, todėl motina jam yra labiausiai reikalinga, jis turi palaikyti ryšį su ja, motina žino vaiko poreikius, dienotvarkę, sveikatos būklę, todėl tokio mažo vaiko atskirti nuo motinos kada tėvui yra patogu negalima ir tai kenkia vaiko raidai, psichinei būklei ir sveikatai.

Ieškovė ir jos atstovas posėdyje palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Atsakovas teismo prašo bendravimo tvarką tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nustatyti tokia tvarka:

1. Šalys pareiškia, kad bendrai vykdys savo – tėvų – pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudarant palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

2. Šalys susitaria, kad nepilnamečio sūnaus tėvas, negyvenantis kartu su sūnumi, tuo metu kai gyvena ir dirba Lietuvoje (nebūna išvykęs į užsienio valstybę), bendrauja su sūnumi bei dalyvauja jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir mama, su kuria gyvena sūnus. Nepilnametis sūnus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ir mama, pas kurį gyvena sūnus, neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant ir nustatyti tokią tėvų bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

2.1. Nuo 2021 m. spalio 1 d. ir iki vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos antradienį 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.

2.2. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pasirūpinti visaverte sūnaus mityba (nupirkti, pagaminti ar kt. pasirūpinti maitinimu), higiena, apranga pagal oro sąlygas, jo amžiui tinkančiomis pramogomis ir / ar renginiais ir pan.

2.3. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pats pasirūpinti arba bendru sutarimu, su mama aptarus, sūnui reikalingomis higieninėmis priemonėmis (dantų šepetėlis, šampūnas ir kt.), drabužiais (apatiniais, miego, šiltam ar vėsesniam orui skirtais drabužiais) ir ugdymo priemonėmis / žaislais ir pan.

2.4. Sūnaus ligos, negalavimų ar kitu ekstra atveju, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo imtis priemonių ir prireikus nedelsiant kreiptis į medikus, tuo pačiu apie situaciją tą pačią dieną privalo informuoti mamą.

2.5. Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 11 val. iki 17 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus.

2.6. Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir vienas kitą informuoti apie su sūnaus sveikata ir jo priežiūra susijusiais klausimais (dalintis informacija apie apsilankymus pas gydytojus, gydytojų išvadas, sprendimus, paskirtus vaistus, tolimesnius gydymo būdus ir pan.).

2.7. Pradėjus sūnui lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas praleidžia su sūnumi 1,5 mėnesio vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais), o konkretus laikas sprendžiamas abipusiu tėvų susitarimu.

2.8. Šalys susitaria, kad sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį), tėvas turi galimybę su sūnumi praleisti papildomas rudens (rugsėjo–lapkričio mėn.), žiemos (gruodžio–vasario mėn.) ir pavasario (kovo–gegužės mėn.) atostogas tokia tvarka:

2.8.1. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną rudens atostogų savaitę;

2.8.2. Tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites žiemos atostogų;

2.8.3. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną pavasario atostogų savaitę.

2.9. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – tėvo dieną praleidžia su tėvu, jam pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos tėvo dienos 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.

2.10. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – motinos dieną praleidžia su motina.

2.11. Šalys susitaria, kad Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvai su sūnumi švenčia abipusiu susitarimu.

2.12. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 14 dienų informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

2.13. Sprendžiant sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, papildomos veiklos ir / ar dalyvavimo neformaliame ugdyme (būreliai, veiklos, dalyvavimai pasirodymuose ir kt.) klausimus dalyvauja abu tėvai.

2.14. Bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais, negalioja švenčių ir atostogų laikotarpiams.

Atsakovui iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka pilna apimtimi, nei dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, nei dėl ieškovės savaip nurodytos ir tik iš jos pusės primestos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Dėl išlaikymo padidinimo, atsakovas pažymi, jog yra nutylima apie tai jog išlaikymo dydį ieškovė keičia nepraėjus nei metams laiko po teismo taikos sutarties patvirtinimo, kuriame teismas sprendė ir dėl vaiko išlaikymo dydžio. Nutylima, apie gaunamas vaiko išmokas, kurios turi būti įskaičiuotos į vaikui tenkantį išlaikymą. Taip pat nutylima, jog pagal paskutinius įstatymų pakeitimus, antraisiais vaiko priežiūros metais, ieškovė gali pilnai dirbti ir gauti 31,03 proc. kompensuojamojo uždarbio. Dėl bendravimo tvarkos ieškinyje nutylima, jog atsakovo darbas yra susijęs su komandiruotėmis į užsienio valstybes, todėl ieškovės primestas bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafikas, atsakovui yra fiziškai neįgyvendinamas ir sukels visiems tik dar daugiau nepatogumų ir ginčų, nors šios aplinkybės ieškovei yra žinomos. Todėl, atsakovo nuomone, ieškinio faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo nuomone, tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas susidariusia situacija, kadangi šalims pasirašius taikos sutartį ir sutarus vaiko tėvystės, gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus, nepraėjus nei pusei metų reikalaujama didinti išlaikymą. Atsakovui nesuprantama, kam tuomet reikalingas procesas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Atsakovui nesuprantama, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai per pusę metų išaugo ir turėjo taip stipriai padidėti, kadangi su pateiktu ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo, daugiau absoliučiai niekas nepateikta, nei vienas įrodymas, kuris patvirtintų išaugusius nepilnamečio vaiko poreikius trečdaliu. Ieškovės ieškinys pateiktas absoliučiai be jokio įrodymo, kurie patvirtintų kokie nepilnamečio vaiko poreikiai taip išaugo, jog būtina keisti išlaikymo dydį, kuris taip nesenai buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi Nr. 2SP-10858-1107/2021. Tokių įrodymų su ieškiniu nepateikta, todėl atsakovas laiko, kad ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimas prašomas remiantis tik viena aplinkybe, kad ieškovei antraisiais motinystės metais yra ženkliai sumažinta vaiko priežiūros išmoka. Ieškovė motinystės atostogose yra nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d., Kauno apylinkės teismas taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 tarp šalių patvirtino 2021 m. balandžio 13 d. Tai yra šalims pasirašant taikos sutartį, ieškovė buvo jau 4-tame mėnesyje motinystės atostogų, todėl puikiai žinojo, kad antraisiais metais jos motinystės metais, išmoka bus ženkliai mažesnė. Todėl atsakovui nėra suprantama, kaip šią iš anksto žinomą aplinkybę, galima laikyti kaip iš esmės pasikeitusia dėl nepilnamečiui vaikui tenkančio išlaikymo dydžio pakeitimo. Gi ieškovė jau būdama motinystės atostogose, ir tuo metu kai buvo sudaroma taikos sutartis, puikiai žinojo, kad antraisiais metais motinystės išmoka mažės ir tai galėjo numatyti ir suplanuoti tuo metu kai teismas tvirtino taikos sutartį, tačiau to nepadarė. Ieškovė nurodo, kad antrais vaiko priežiūros metais nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. išmoka vaikui sieks vos 184,86 Eur per mėnesį. Nuo 2022 metų sausio mėnesio įsigaliojo pakeitimai dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo antraisiais metais ir tuo pačiu galėjimo toliau dirbti ir gauti pilną darbo užmokestį. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai – nuo nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieni metai mokama 54,31 proc., vėliau iki vaikui sueis dveji metai – 31,03 proc. kompensuojamojo uždarbio. Taip pat nuo 2022 metų yra pakeitimai, jog asmuo antraisiais metais gali tuo pačiu metu gauti 31,03 proc. kompensuojamojo uždarbio ir tuo pačių dirbti ir gauti pilną darbo užmokestį, ko seniau daryti nebuvo galima. Jeigu buvo pasirinkta vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus, antraisiais vaiko auginimo metais išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų pajamų ar išmokų ir šis pakeitimas taikomas nepriklausomai nuo to kad vaikas motinai gimė 2021 metais. Vadinasi ieškovės padėtis yra ne pablogėjusi, kaip ji nurodo savo ieškinyje, tačiau priešingai pagerėjusi, kadangi šiai dienai ieškovė gali gauti 184,86 Eur kompensuojamojo uždarbio ir tuo pačiu dirbti ir gauti pilną darbo užmokestį. Ieškovė savo pažymos apie darbo užmokestį teismui nepateikė. Vien tas faktas, jog ieškovė gauna vaiko priežiūros išmokas, neabejotinai patvirtina, kad ji turi nuolatinį ir apmokamą darbą. Tai yra antraisiais motinystės atostogų metais ieškovė turi visas galimybes grįžti į darbą vėl pradėti dirbti, gauti darbo užmokestį ir dar papildomai gauti 184,86 Eur kompensuojamojo uždarbio. Ieškovės finansinė padėtis yra pagerėjusi, o jos ieškinyje nurodyti vieninteliai teiginiai, kuriais remiamasi, siekiama padidinti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, yra klaidingi ir visiškai nepagrįsti. Vaikas bet kokiu atveju turės pradėti lankyti darželį, kadangi baigsis ir antri vaiko priežiūros metai ir vaiko motina vėl privalės dirbti. Ieškovė savo ieškinyje niekur nenurodo, jog nepilnametis vaikas iki pat jam sueis 18 metų iš valstybės gauna 73,50 Eur vaiko išmoką. Ieškovė šios sumos neprideda prie vaiko išlaikymo, nors nuolatinės vaiko išmokos turi būti įskaičiuojamos į vaikui tenkantį išlaikymą. Atsakovas nurodo, kad teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą privalo atsižvelgti ir įvertini visas nuolatines išmokas, kurias gauna nepilnametis vaikas ir tik po to vertinti ar yra pagrindas didinti nepilnamečio vaiko išlaikymą, kuris to paties teismo buvo patvirtintas prieš metus laiko. Kartu su ieškovės ieškiniu nepateikta ne tik vaiko poreikių vertinimo lentelė, į civilinę bylą apskritai nepateikti jokie įrodymai. Atsakovas priešingai nei ieškovė, teismui tiekia pažymą apie savo darbo užmokestį. Pažymoje nurodyta, jog atsakovas dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbas yra susijęs su užsieniu, jis dažnai būna išvykęs, jam yra mokami dienpinigiai. Ir nors jo vidutis atlyginimas lentelėje nurodytas apie 1 900 Eur, tačiau iš šios sumos būtina atimti užsienyje už pragyvenimą mokėtas sumas. Atėmus dienpinigių sumas iš gaunamo darbo užmokesčio, atsakovo gaunamas mėnesinis atlyginimas yra apie 700–800 Eur. Mokami dienpinigiai yra išlaidos ir pragyvenimui skirti pinigai, kai atsakovas būna išvykęs į užsienį. Šių piniginių sumų antstolis negali areštuoti, kadangi tokios sumos yra skirtos išimtinai asmeniui pragyventi dėl darbo išvykusiam į tarnybinę komandiruotę. Todėl atsakovui mokamų dienpinigių, negalima priskirti gaunamomis pajamomis iš kurių atsakovas turėtų išlaikyti nepilnametį vaiką, kadangi šios sumos yra išleidžiamos atsakovui dirbant užsienyje, pragyventi. Atsakovas nurodo, jog visų primą būtina įvertinti ne gaunamą darbo užmokestį, bet ar per vos metus laiko taip pasikeitė vaiko poreikiai, jog būtina keisti ir vaikui tenkantį išlaikymo dydį. Ieškovė yra susiradusi naują gyvenimo draugą, greičiausiai puoselėja planus kurti naują šeimą, imti būsto paskolą ar panašiai. Todėl vaiko išlaikymo padidinimas, galimai yra sąlygotas ne vaiko poreikių tenkinimu, bet išimtinai ieškovės asmeninių poreikių patenkinimui, o tai atsakovui yra nepriimtina. Ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi su ieškiniu nepridėti jokie įrodymai, kurie bent iš dalies patvirtintų nepilnamečio vaiko pasikeitusius poreikius per metus laiko nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį dienos. Taip pat ieškovė teismui ir atsakovui neatskleidė, kad šiai dienai gali dirbti ir tuo pačiu gauti vaiko priežiūros išmoką, antraisiais vaiko priežiūros metais. Taip pat ieškovė teismui ir atsakovui neatskleidė, kad nepilnametis vaikas gauna 73 Eur vaiko išmoką iki pilnametystės, kuri privalo būti skaičiuojama bendrai su vaikui teikiamu abiejų tėvų išlaikymų. Todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas pilna apimtimi. Atsakovo darbas dažnai susijęs su išvykimu į užsienio valstybes, tai patvirtinta ir darbo užmokesčio pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovui kiekvieną mėnesį yra mokami dienpinigiai. Todėl atsakovui vienašališkai brukama ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka netinka. Atsakovas teismui teikią šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri pradžioje mediacijoje tiko ir pačiai ieškovei.

Atsakovas ir jo atstovė posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.

Išvadą teikianti institucija patikslintoje išvadoje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra mažamečio vaiko tėvai. Proceso šalių šeima skyriui yra žinoma nuo 2021 m. liepos 19 d. dėl tarpusavio nesutarimų vaiko priežiūros ir tėvo bendravimo su vaiku klausimais. Atvejo vadybos procesas šeimai nėra taikomas, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos nėra teikiamos. 2022 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė pasiūlė, jog vaiko tėvas kas mėnesį vaiko išlaikymui skirtų po 250 Eur. Atsakovas su tokiu ieškovės pasiūlymu sutiko. Skyriaus nuomone, šioje dalyje ginčo tarp proceso šalių nėra, o šalių sutartas išlaikymo vaikui dydis (250 Eur), esant dabartinei šalies ekonominei padėčiai, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas ir atitiktų vaiko interesus bei jų nepažeistų. Skyriaus manymu, vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Sprendžiant vaiko bendravimo su tėvu, kuris gyvena skyrium nuo jo, klausimą, pirmiausia atsižvelgtina į vaiko interesus. Skyriaus nuomone, mažamečio vaiko interesus atitiktų toks bendravimas su tėvu, kuris nekeltų vaikui įtampos, papildomų išgyvenimų, nepatogumų ir / ar nekenktų jo dienos ir poilsio režimui. 2022 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu abi proceso šalys patvirtino, kad atsakovas tik iš dalies naudojosi jam Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5064-454/2022 suteikta teise bendrauti su sūnumi: atsakovas su mažamečiu vaiku bendravo tik nuotolinio ryšio priemonėmis, tuo tarpu nors teismas tenkino paties atsakovo prašymą ir nustatė laikinąją vaiko ir tėvo bendravimo tvarką pagal atsakovo pasiūlytą modelį, atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. su sūnumi betarpiškai nebendravo nei karto. Taip pat atsakovui grįžus iš užsienio jo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, kai tuo tarpu mažamečio vaiko interesų centras yra Kaune: vaikas Kaune lanko ugdymo įstaigą, vaiko sveikatos priežiūra taip pat užtikrinama Kaune. 2022 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jei vaikas susirgtų jo ir sūnaus bendravimo metu, atsakovas sūnų pristatytų į gydymo įstaigą Kaune, tačiau paklaustas, negalėjo įvardinti gydymo įstaigos, kurioje prižiūrima mažamečio vaiko sveikata. Taip pat paklaustas atsakovas nurodė, kad jo ir sūnaus bendravimo metu, jis sūnaus į ugdymo įstaigą nepristatytų. Teismui patvirtinus atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką vaikas dėl bendravimo su tėvu turėtų praleisti ugdymosi procesą, taip pat vėliau, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ši tvarka vėl turėtų būti keičiama, kadangi priešingu atveju, vaikas turėtų praleisti ir pamokas mokykloje. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių, atsakovo siūloma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka nėra tinkama, kadangi ji pažeistų vaiko dienos režimą – vaikui nebūtų užtikrinamas ugdymas. Ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji sutiktų, jog vaikas praleistų vieną dieną be ugdymo įstaigos lankymo, siekiant sudaryti sąlygas vaiko tėvui bendrauti su vaiku. Atsakovas nurodė, kad jo netenkina ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, kadangi jis iš užsienio į Lietuvą dažniausiai grįžta šeštadieniais, o išvyksta taip pat šeštadieniais, todėl jis negalėtų laiku pasiimti vaiko, ir tokiu principu su vaiku bendrautų tik vieną dieną. Skyriaus nuomone, šioje byloje sprendžiant klausimą dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, proceso šalys turėtų teikti prioritetą ne asmeniniams interesams ir poreikiams, o būtent vaiko. Skyriaus manymu, atsakovas betarpiškai su sūnumi grįžęs į Lietuvą galėtų bendrauti šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį, pasiimdamas sūnų šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos bei grąžindamas jį pirmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą. Kaip 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, ji neprieštarautų, kad sūnus, vardan bendravimo su tėvu, praleistų vieną dieną be ugdymo įstaigos. Atsakovas paklaustas dėl tokios bendravimo tvarkos nurodė, kad jam ji nėra tinkama dėl to, kad jam grįžus iš užsienio yra reikalinga apsipirkti maisto ir pasiruošti sūnaus atvykimui. Skyriaus nuomone, atsakovas šiuos veiksmus gali atlikti ir pasiėmęs sūnų, kadangi ieškovė, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, šiuos veiksmus geba atlikti būnant kartu su sūnumi. Pažymėtina, kad skyriaus nuomone, bendravimo tvarka pagal šį modelį, turėtų būti taikoma iki tol, kol mažametis vaikas pradės lankyti mokyklą. Taip pat skyriaus nuomone, bendravimo tvarkoje turėtų būti numatytas ir tėvo bendravimas su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, kai tėvas yra išvykęs į užsienį. Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų proceso šalys sutaria ir tarp jų ginčo nėra.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas posėdžio metu palaikė patikslintą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

gimimo įrašas patvirtina, kad nepilnamečio vaiko tėvai yra ieškovė ir atsakovas.

2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 nutarta: patvirtinti tarp pareiškėjų E. K. ir G. A. sudarytą 2021 m. vasario 10 d. taikos sutartį dėl tėvystės nustatymo ir klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko – A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vieta, bendravimo su vaiku tvarka bei išlaikymo teikimu, pagal kurią šalys susitarė:

1. E. K. pripažįsta, kad yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.

2. Nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama G. A..

3. E. K. įsipareigoja sūnaus A. A. išlaikymui kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės mokėti po 200 Eur, pinigus už einamąjį mėnesį sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos. Išlaikymas pradedamas mokėti nuo šios sutarties sudarymo dienos. Išlaikymas mokamas į G. A. banko sąskaitą. Pinigus, skirtus A. A. išlaikymui, uzufrukto teise tvarko G. A..

4. G. A. netrukdo nepilnamečio sūnaus A. A. tėvui E. K. bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime.

Šalys byloje pateikė įrodymus apie savo gaunamas pajamas, išmokas, taip pat teismas išreikalavo duomenis iš registrų apie šalių turtinę padėtį. Ieškovė pateikė pažymą iš savo darbovietės, vaiko poreikių lentelę. Atsakovas pateikė šalių susirašinėjimą.

Byloje taip pat yra pateiktas Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos raštas, kuriame nurodyta, kad vaikas pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinį skyrių nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, tarnybinį pranešimą.

Teismas akcentuoja rungimosi principą, kuris reiškia, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 12 straipsnis).

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

2022 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė pasiūlė, jog vaiko tėvas kas mėnesį vaiko išlaikymui skirtų po 250 Eur. Atsakovas su tokiu ieškovės pasiūlymu sutiko. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, šioje dalyje ginčo tarp proceso šalių nėra, o šalių sutartas išlaikymo vaikui dydis (250 Eur), esant dabartinei šalies ekonominei padėčiai, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas ir atitiktų vaiko interesus bei jų nepažeistų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaikų poreikius. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Neginčytina, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko išlaikymo našta. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui, pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Kaip jau minėta, šalys įvertinę visas aplinkybes, iš esmės sutarė, kad vaiko tėvas kas mėnesį vaiko išlaikymui skirtų po 250 Eur.

Išvadą teikiančios institucijos nuomone, šioje dalyje ginčo tarp proceso šalių nėra, o šalių sutartas išlaikymo vaikui dydis, esant dabartinei šalies ekonominei padėčiai, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas ir atitiktų vaiko interesus bei jų nepažeistų.

Teismas įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į šalių sutarimą, ieškovės patikslintą reikalavimą tenkintina visiškai – pakeistina 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalis dėl išlaikymo vaikui dydžio ir priteistinas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki sūnaus pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti paliktina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė ieškovė išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Teismo nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą neatitinka nepilnamečio vaiko ir atsakovo interesų, nes byloje nustatyta, kad atsakovas dirba užsienyje.

Kita vertus, teismui patvirtinus atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką vaikas dėl bendravimo su tėvu turėtų praleisti ugdymosi procesą, taip pat vėliau, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ši tvarka vėl turėtų būti keičiama, kadangi priešingu atveju, vaikas turėtų praleisti ir pamokas mokykloje.

Teismo ir išvadą teikiančios institucijos nuomone, atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių, atsakovo siūloma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka nėra tinkama, kadangi ji pažeistų vaiko dienos režimą – vaikui nebūtų užtikrinamas ugdymas.

Ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji sutiktų, jog vaikas praleistų vieną dieną be ugdymo įstaigos lankymo, siekiant sudaryti sąlygas vaiko tėvui bendrauti su vaiku. Atsakovas nurodė, kad jo netenkina ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, kadangi jis iš užsienio į Lietuvą dažniausiai grįžta šeštadieniais, o išvyksta taip pat šeštadieniais, todėl jis negalėtų laiku pasiimti vaiko, ir tokiu principu su vaiku bendrautų tik vieną dieną.

Teismo ir išvadą teikiančios institucijos nuomone, šioje byloje sprendžiant klausimą dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, proceso šalys turėtų teikti prioritetą ne asmeniniams interesams ir poreikiams, o būtent vaiko.

Teismas sutinka, kad atsakovas betarpiškai su sūnumi grįžęs į Lietuvą galėtų bendrauti šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį, pasiimdamas sūnų šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos bei grąžindamas jį pirmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą.

2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji neprieštarautų, kad sūnus, vardan bendravimo su tėvu, praleistų vieną dieną be ugdymo įstaigos. Atsakovas paklaustas dėl tokios bendravimo tvarkos nurodė, kad jam ji nėra tinkama dėl to, kad jam grįžus iš užsienio yra reikalinga apsipirkti maisto ir pasiruošti sūnaus atvykimui.

Teismo ir išvadą teikiančios institucijos nuomone, atsakovas šiuos veiksmus gali atlikti ir pasiėmęs sūnų, kadangi ieškovė, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, šiuos veiksmus geba atlikti būnant kartu su sūnumi. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka pagal šį modelį, turėtų būti taikoma iki tol, kol mažametis vaikas pradės lankyti mokyklą. Taip pat bendravimo tvarkoje turėtų būti numatytas ir tėvo bendravimas su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, kai tėvas yra išvykęs į užsienį. Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų proceso šalys sutaria ir tarp jų ginčo nėra.

Teismas įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į šalių nurodytas pozicijas posėdžio metu, į tai, kad vaikas jau pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, t. y. į pasikeitusias aplinkybes, taip pat į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, ieškovės patikslintą reikalavimą tenkintina visiškai – pakeistina 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalis dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir nustatytina tokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka:

1.1. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas su sūnumi bendrauja betarpiškai grįžęs į Lietuvą šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį, pasiimdamas sūnų šeštadienį 9:00 val. iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) bei grąžindamas jį pirmadienį 19:00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę).

1.2. Tėvui esant užsienyje, skambučiai ir bendravimas vaiko klausimais gali vykti 2 kartus per savaitę (bet kuriomis pasirinktomis dienomis).

1.3. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pasirūpinti visaverte sūnaus mityba (nupirkti, pagaminti ar kt. pasirūpinti maitinimu), higiena, apranga pagal oro sąlygas, jo amžiui tinkančiomis pramogomis ir / ar renginiais ir pan.

1.4. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pats pasirūpinti arba bendru sutarimu, su mama aptarus, sūnui reikalingomis higieninėmis priemonėmis (dantų šepetėlis, šampūnas ir kt.), drabužiais (apatiniais, miego, šiltam ar vėsesniam orui skirtais drabužiais) ir ugdymo priemonėmis / žaislais ir pan.

1.5. Sūnaus ligos, negalavimų ar kitu ekstra atveju, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo imtis priemonių ir prireikus nedelsiant kreiptis į medikus, tuo pačiu apie situaciją tą pačią dieną privalo informuoti mamą.

1.6. Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 8 val. iki 18 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus.

1.7. Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir vienas kitą informuoti apie su sūnaus sveikata ir jo priežiūra susijusiais klausimais (dalintis informacija apie apsilankymus pas gydytojus, gydytojų išvadas, sprendimus, paskirtus vaistus, tolimesnius gydymo būdus ir pan.).

1.8. Pradėjus sūnui lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas praleidžia su sūnumi 1,5 mėnesio vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais), o konkretus laikas sprendžiamas abipusiu tėvų susitarimu.

1.9. Sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį), tėvas turi galimybę su sūnumi praleisti papildomas rudens (rugsėjo–lapkričio mėn.), žiemos (gruodžio–vasario mėn.) ir pavasario (kovo–gegužės mėn.) atostogas tokia tvarka:

1.9.1. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną rudens atostogų savaitę;

1.9.2. Tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites žiemos atostogų;

1.9.3. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną pavasario atostogų savaitę.

1.10. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – tėvo dieną praleidžia su tėvu, jam pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tėvo dienos 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tos pačios dienos 20.00 val.

1.11. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – motinos dieną praleidžia su motina.

1.12. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvai su sūnumi švenčia abipusiu susitarimu.

1.13. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 14 dienų informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

1.14. Sprendžiant sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, papildomos veiklos ir / ar dalyvavimo neformaliame ugdyme (būreliai, veiklos, dalyvavimai pasirodymuose ir kt.) klausimus dalyvauja abu tėvai.

1.15. Bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais, negalioja švenčių ir atostogų laikotarpiams.

1.16. Papildomai šalys susitaria, kad tėvo bendravimas su sūnumi vyksta nepatenkant tėvui fiziškai į vaiko gyvenamąsias patalpas, netrukdant vaiko ir motinos tarpusavio ryšiui, asmeniniam motinos gyvenimui, be pagrindo nepriekaištaujant dėl jos pasirinkimų vaiko atžvilgiu, kol tai neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei posėdžio metu patikslinus savo reikalavimus, jos ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovė sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį už reikalavimą bendravimo tvarkos pakeitimo.

Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo 1 325 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį patenkinus visiškai, 1 325 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 85 Eur žyminis mokestis už reikalavimą bendravimo tvarkos pakeitimo. Iš atsakovo valstybei priteistinas 13,50 Eur (250 Eur - 200 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc. = 13,50 Eur) žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš visiškai.

Pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio ir priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę G. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir nustatytina tokia atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka: