Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-109-603/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-29
Bylos Nr.: e2-109-603/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01425-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Atsakovas: UAB ,,Nobaltis“

Kategorijos

2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas
2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2-109-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01425-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; 2.4.2.2.; 2.4.2.7; 2.4.2.13 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei A. J., atsakovės atstovei advokatei J. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) ,,SOPRO CONSULTING“ ieškinį atsakovei UAB ,,Nobaltis“ dėl skolos už paslaugas, delspinigių ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,SOPRO CONSULTING“ ieškiniu atsakovei UAB ,,Nobaltis“ prašo teismo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 653,40 Eur skolą už paslaugas, 936,32 Eur palūkanų, 79 044,86 Eur kompensaciją už konkurencijos draudimo įpareigojimo pažeidimą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškovės ieškiniu prašomos priteisti sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys 2017-05-24 sudarė administravimo paslaugų sutartį Nr. 20170406AS, kurios 1.1 punkte buvo numatyta, kad šios sutarties objektas – Socialinių įmonių įstatyme, Užimtumo rėmimo įstatyme, Apraše, kituose teisės aktuose numatytos valstybės pagalbos rūšys (visos, kelios valstybės pagalbos rūšys ar viena iš jų, pagal Paslaugų gavėjo atitikimą konkrečiai valstybės pagalbos rūšiai keliamiems reikalavimams): subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms; subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti; subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti; subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms; subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms; kitos valstybės pagalbos rūšys (sutarties 1.1.1 - 1.1.7 punktai). Sutarties 1.3 punkte šalys numatė, kad sutarties dalykas yra paraiškų ir mokėjimo prašymų valstybės pagalbai gauti rengimo ir teikimo paslaugos paslaugų gavėjo vardu teritorinei darbo biržai. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka teikti atsakovei paslaugas, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties galiojimo laiką naudotis tik ieškovės teikiamomis paslaugomis, neatsisakyti (aktyviais veiksmais ar neveikimu) ieškovės teikiamų paslaugų, kitaip nestabdyti (aktyviais veiksmais ar neveikimu) sutarties vykdymo iš atsakovės pusės, jeigu nėra ieškovės kaltės, ir atsiskaityti su ieškove už paslaugas sutartyje nustatyta tvarka.

3. Pagal sudarytos sutarties 3.2.6 punkto nuostatas atsakovė įsipareigojo visą sutarties galiojimo laiką laikytis konkurencijos draudimo įsipareigojimo, t. y. visą šios sutarties galiojimo laiką nesinaudoti jokiomis analogiškomis paslaugomis, teikiamomis paties paslaugų gavėjo bei kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų. Sutarties 6.3 punkte įtvirtinta, kad šalių susitarimu už nesąžiningą paslaugų gavėjo konkurenciją su paslaugų teikėju taikoma tokia papildoma atsakomybė, t. y. paslaugų gavėjas privalo už kiekvieną nesąžiningos konkurencijos atvejį sumokėti paslaugų teikėjui kompensaciją, lygią paslaugų gavėjo per praėjusius kalendorinius metus visų gautų subsidijų dydžiui, bet ne mažiau kaip 5 000,00 Eur, numatant, kad kompensacijos sumokėjimas neturi įtakos paslaugų gavėjo pareigai mokėti atlyginimą (sutarties 6.3.1 punktas), ir viešas paskelbimas popierine ar elektronine forma bet kuriame dienraštyje arba kitoje visuomenės informavimo priemonėje apie paslaugų gavėjo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, įspėjantis kitus asmenis nedirbti su paslaugų gavėju gaunant valstybės teikiamą pagalbą socialinėms įmonėms (sutarties 6.3.2 punktas). Sutarties 6.6 punkte šalys aiškiai ir besąlygiškai pareiškė, kad visi sutartyje nurodyti baudų dydžiai atitinka šios sutarties esmę, tikruosius šalių ketinimus, sutarties 4 dalyje nustatytą atlyginimo dydį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad sutartis galioja neterminuotai.

4. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad socialinių įmonių veiklą reguliuoja Socialinių įmonių įstatymas, Užimtumo rėmimo įstatymas, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-03-09 įsakymu Nr. A1-135 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašas (Žin., 2012, Nr. 32-1513), kiti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimą reglamentuojantys teisės aktai.

5. Įstatymų leidėjas ir įstatymus įgyvendinančios institucijos suformavo gana sudėtingą paraiškų, mokėjimo prašymų rengimo ir teikimo procedūrą. Užimtumo tarnybos (buv. Lietuvos darbo birža), kuri administruoja valstybės pagalbos teikimą socialinėms įmonėms, teisės aktais nustatyta dar daugiau ir įvairesnių reikalavimų paraiškų, mokėjimų prašymų bei juos lydinčių dokumentų tinkamam parengimui. Nereta socialinė įmonė neturi kompetencijos, žmogiškųjų išteklių, patirties teisės aktų reikalavimams tinkamai įvykdyti, tinkamai parengti paraiškas, mokėjimo prašymus, kitus dokumentus Užimtumo tarnybai, todėl šių veiksmų atlikimą patiki ieškovui, administruojančiam kelias dešimtis socialinių įmonių ir turinčiam ilgametę patirtį šioje srityje.

Šalies argumentai

6. 2019-03-04 atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei prašymą stabdyti sutarties vykdymą dėl atsakovės finansinių sunkumų nuo 2019-04-01. 2019-03-28 atsakovė ieškovei elektroniniu paštu pateikė pranešimą apie tai, kad 2019-03-29 yra paskutinė sutarties vykdymo diena ir sutarties vykdymas stabdomas neribotam laikui, iki kol pagerės atsakovės įmonės finansinė padėtis.

7. Ieškovė iš pradžių neturėjo pagrindo netikėti atsakovės teiginiais apie patiriamus finansinius sunkumus, ypač turint omeny, kad, kaip ieškovei nurodė atsakovė, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-15384-763/2019 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą už 53 773,89 Eur, kas logiškai galėjo sukelti neigiamus finansinius padarinius atsakovės veiklai. Tačiau vėliau, ieškovei surinkus viešai prieinamus duomenis, paaiškėjo, kad neegzistavo atsakovės nurodytos aplinkybės apie sunkią finansinę padėtį, dėl kurių atsakovė sustabdė sutarties vykdymą.

8. Todėl ieškovė atsakovei pateikė 2019-07-31 pretenziją „Dėl 2017-05-24 administravimo paslaugų sutarties Nr. 20170406AS netinkamo vykdymo“, prašydama nuo 2019-08-01 atnaujinti sutarties vykdymą ir iki 2019-08-07 sumokėti ieškovei 79 044, 86 Eur dydžio kompensaciją pagal sutartį už nesąžiningos konkurencijos draudimo pažeidimą. Taip pat ieškovė 2019-08-07 pasiūlė šalims susitikti ir ginčą spręsti ne teismo tvarka, tačiau susitikimas neįvyko. 2019-08-09 atsakymu atsakovė nesutiko su pretenzija, nurodydama, kad atsakovė pasinaudojo CK 6.721 straipsnio 1 dalies įtvirtinta kliento teise vienašališkai nutraukti sutartį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas sumokėti 79 044,86 Eur kompensaciją nepagrįstas, taip pat atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už suteiktas paslaugas.

Šalies argumentai

9. Ieškovė nesutinka su atsakovės 2019-08-09 atsakymo į pretenziją motyvais, nes 2019-03-04 prašymu ir 2019-03-28 pranešimu atsakovė ne nutraukė sutartį, o sustabdė sutarties vykdymą dėl sunkios finansinės padėties, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo, ieškovo kaltės dėl sutarties vykdymo sustabdymo nėra, taigi, tarp šalių pasirašyta sutartis galioja iki šiol, tame tarpe ir jos 3.2.6 punktas, kuriuo atsakovė kaip paslaugų gavėja įsipareigojo visą sutarties galiojimo laiką laikytis konkurencijos draudimo įsipareigojimo, t. y. visą šios sutarties galiojimo laiką nesinaudoti jokiomis analogiškomis paslaugomis, teikiamomis paties paslaugų gavėjo bei kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų. Sutarties vykdymą sustabdžiusi atsakovė toliau rengia ir teikia mokėjimo prašymus bei juos lydinčius dokumentus Užimtumo tarnybai ir tokiais savo veiksmais pažeidžia sutarties 3.2.6 punktu prisiimtą konkurencijos draudimo įsipareigojimą, be to, atsakovė nėra visiškai neatsiskaičiusi su ieškovę už suteiktas paslaugas, todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė pagal sutartį.

10. Sutarties 6.2.3 punkte vienu esminiu sutarties pažeidimu buvo apibrėžta tokia aplinkybė, kaip kad konkurencijos draudimo įsipareigojimo pažeidimas iš paslaugų gavėjo pusės, numatant, jog šalių susitarimu preziumuojama, kad bet koks paslaugų gavėjo konkuravimas su paslaugų teikėju sutarties galiojimo metu yra nesąžiningas ir, be sutarties vienašališko nutraukimo paslaugų teikėjo iniciatyva, sukelia papildomą paslaugų gavėjo atsakomybę. Sutarties 6.2.3 punkte nesąžiningai konkurencijai prilygintas ir nemotyvuotas bei įrodymais nepagrįstas sutarties nutraukimas, sutarties vykdymo, paslaugų teikimo sustabdymas arba kitoks atsisakymas tęsti sutartį iš paslaugų gavėjo pusės, nesant paslaugų teikėjo kaltės.

11. Aukščiau paminėtos nuostatos patvirtina, kad šalys sutartimi susitarė ir dėl nekonkuravimo įsipareigojimo. Susitarimą dėl nekonkuravimo įsipareigojimo jos sudarė atsižvelgdamos į ieškovės teikiamų paslaugų pobūdį, jų turinį ir esmę, ieškovės teisėtus lūkesčius teikti paslaugas ir už tai gauti sutarties 4 dalyje nustatyto dydžio atlyginimą, taip pat į tai, kad sutarties vykdymo metu tarp šalių vyksta itin glaudus bendradarbiavimas, ieškovei dalijantis ir perduodant atsakovei, kaip paslaugų gavėjai, su paslaugų teikimu susijusias ieškovės komercines - gamybines paslaptis, know-how (t. y. specialiąsias praktines žinias, sukauptą naudingą gerąją patirtį, specializuotas žinias, susistemintą žinojimą, kaip efektyviausiu, greičiausiu ir pigiausiu būdu socialinei įmonei gauti valstybės pagalbą, išlaikyti atitinkamus ūkinės – komercinės veiklos rodiklius valstybės pagalbai gauti, plėsti veiklą ir įgyvendinti projektus, nepažeidžiant socialinėms įmonėms nustatytų apribojimų. Tai yra ir informacijos valdymo sistema, ir darbo organizavimo, kokybės kontrolės specifika, padedanti optimizuoti rezultatus, ir žinojimas, kada, kur ir kaip įmaišyti „slaptąjį“ ingredientą, norint pasiekti norimą rezultatą), taip pat praktiką, patirtį, įdirbį, dalykinius ir komercinius ryšius, parengtų dokumentų šablonus ir kita, kas yra būtina atsakovei siekiant išlaikyti socialinės įmonės statusą ir gauti valstybės pagalbą, o viso to pasėkoje atsakovė įgyja galimybę susipažinti, gauti ir kopijuoti visą šią informaciją, ieškovės parengtas paraiškas, mokėjimo prašymus, kitus dokumentus, iš ieškovės gautas (sužinotas) komercines paslaptis, know-how, praktiką, patirtį, įdirbį, dalykinius ir komercinius ryšius, bei rengti naujas paraiškas, mokėjimo prašymus, kitus dokumentus savo ar trečiųjų asmenų naudai, tačiau už tai nebemokant atlyginimo ieškovei.

12. Teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog nekonkuravimo susitarimo institutas nėra tiesiogiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, todėl jam pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos ir CK 1.5 straipsnis. Nekonkuravimo susitarimu visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

13. Nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimas iš atsakovės pusės pasireiškia dviem pagrindais: 1) atsakovė 2019-03-04 prašymu ir 2019-03-28 pranešimu neteisėtai bei nepagrįstai sustabdė sutarties vykdymą; 2) sutarties galiojimo metu atsakovė po 2019-03-28 naudojosi analogiškomis paslaugomis, teikiamomis paties atsakovės ar kitų asmenų, taip pažeisdama sutarties nuostatas (sutarties preambulės 3 punktas, sutarties 1.3, 3.2.6, 6.3.1 punktai).

Motyvuojamoji dalis

14. Nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimo pirmąjį pagrindą patvirtina tai, kad: CK nenumato galimybės stabdyti sutarčių vykdymo, išskyrus: 1) jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti (CK 6.207 straipsnio 1 dalis); 2) kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių nesusiklostė CK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atsakovei stabdyti sutartį.

15. Sutartyje taip pat nebuvo numatyta sutarties vykdymo sustabdymo galimybė, sutarties vykdymo sustabdymo pagrindai, sąlygos ir tvarka. Priešingai, kaip minėta aukščiau, šalys sutarties 6.2.3 punkte susitarė nesąžiningai konkurencijai prilyginti ir nemotyvuotą bei įrodymais nepagrįstą sutarties vykdymo, paslaugų teikimo sustabdymą iš paslaugų gavėjo pusės, nesant paslaugų teikėjo kaltės.

16. Atsakovė 2019-03-04 prašyme ieškovei nurodė, kad stabdo sutarties vykdymą dėl sunkios finansinės padėties, kas nėra numatyta nei įstatyme, nei sutartyje. Nepaisant to, kad sutarties vykdymo stabdymas iš atsakovės pusės savaime neteisėtas, svarbu ir tai, kad atsakovė ieškovei nepateikė jokių atsakovės sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, t. y. sutarties vykdymo stabdymo pagrindą patvirtinančių įrodymų. Taigi, atsakovė neturėjo nei sutartinės, nei įstatyminės teisės stabdyti sutarties vykdymą, o, be to, tai atliko be jokio objektyvaus pagrįstumo.

17. Visuma byloje pateiktų duomenų patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis nei 2019-03-04, nei 2019-03-28 nebuvo sunki ir nesudarė atsakovei faktinio pagrindo stabdyti sutarties vykdymą.

18. Nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimo antrąjį pagrindą patvirtina tai, kad, kaip minėta aukščiau, atsakovė turi socialinės įmonės statusą, teikia mokėjimo prašymus valstybės pagalbai gauti ir gauna valstybės pagalba. Ieškovė teikė su paraiškų, mokėjimo prašymų, juos lydinčių dokumentų rengimu ir teikimu Užimtumo tarnybai susijusias paslaugas tol, kol 2019-03-04 prašymu ir 2019-03-28 pranešimu atsakovė sustabdė sutarties vykdymą dėl tariamai sunkios finansinės padėties. Po 2019-03-28 pranešimo pateikimo atsakovė panaikino ieškovės prieigą prie Socialinių įmonių ir neįgaliųjų socialinių įmonių informacinės sistemos (SIDA), per kurią Užimtumo tarnybai turi būti teikiami parengti mokėjimo prašymai ir juos lydintys dokumentai. Dėl to sutarties galiojimo metu, po 2019-03-28 ieškovė nebegalėjo teikti sulygtų administravimo paslaugų atsakovei, o atsakovė naudojosi analogiškomis paslaugomis, teikiamomis paties atsakovės ar kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų, taip pažeisdamas tarp šalių galiojančios sutarties nuostatas.

19. Sutarties 6.3 punkte įtvirtinta, kad šalių susitarimu už nesąžiningą paslaugų gavėjo konkurenciją su paslaugų teikėju taikoma tokia papildoma atsakomybė, t. y. paslaugų gavėjas privalo už kiekvieną nesąžiningos konkurencijos atvejį sumokėti paslaugų teikėjui kompensaciją, lygią paslaugų gavėjo per praėjusius kalendorinius metus visų gautų subsidijų dydžiui, bet ne mažiau kaip 5 000,00 Eur, numatant, kad kompensacijos sumokėjimas neturi įtakos paslaugų gavėjo pareigai mokėti atlyginimą (sutarties 6.3.1 punktas), ir viešas paskelbimas popierine ar elektronine forma bet kuriame dienraštyje arba kitoje visuomenės informavimo priemonėje apie paslaugų gavėjo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, įspėjantis kitus asmenis nedirbti su paslaugų gavėju gaunant valstybės teikiamą pagalbą socialinėms įmonėms (sutarties 6.3.2 punktas). Sutarties 6.6 punkte šalys aiškiai ir besąlygiškai pareiškė, kad visi sutartyje nurodyti baudų dydžiai atitinka šios sutarties esmę, tikruosius šalių ketinimus, sutarties 4 dalyje nustatytą atlyginimo dydį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

20. Atsakovė pažeidė sutarties 1.3, 3.2.6 punktuose įtvirtintą nesąžiningos konkurencijos draudimą, t. y. be teisinio pagrindo, nepagrįstai, vienašališkai sustabdė sutarties vykdymą ir sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per trečiuosius asmenis toliau nuo 2019-04-01 rengia, teikia mokėjimo prašymus ir juos lydinčius dokumentus Užimtumo tarnybai valstybės subsidijai gauti. Todėl atsakovei tenka pareiga pagal sutartį už savo neteisėtus veiksmus sumokėti ieškovei kompensaciją pagal sutartį, kuri yra lygi 2018 metais atsakovės gautos valstybės pagalbos sumai, t. y. 79 044,86 Eur, kurios dydį patvirtina prie ieškinio pridedama ataskaita apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą už 2018 m.

21. Šalių sudarytos sutarties 4 punkte yra aiškiai nustatytos atsiskaitymo už paslaugas sąlygos, terminai ir tvarka, t. y. sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad atlyginimas už paslaugas, dokumentų paruošimas, kurie privalomi teikti socialinėms įmonėms pagal teritorinės darbo biržos reikalavimus (už periodą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.), sudaro 1 700,00 Eur plius PVM. 566,00 Eur plius PVM atlyginimo mokėjimo dalį paslaugų gavėjas sumoka per 1 (vieną) darbo dieną nuo sutarties pasirašymo momento. 1 134,00 Eur plius PVM atlyginimo dalį paslaugų gavėjas sumoka paslaugų teikėjui po to, kai paslaugų gavėjui bus pradėta mokėti darbo užmokesčio kompensacija už neįgalius darbuotojus, visą gautą kompensaciją paslaugų gavėjas privalo pervesti paslaugų teikėjui per 10 (dešimt) darbo dienų nuo jos gavimo dienos ir taip mokėti kas mėnesį, kol paslaugų gavėjas atsiskaitys su paslaugų teikėju ir sumokės visą 1 700,00 Eur.

22. Sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad atlyginimą už paslaugas sudaro 15 (penkiolika) procentų plius PVM, skaičiuojamų už kiekvieną atskirą valstybės pagalbos rūšį nuo tos rūšies valstybės pagalbos avansinės ir (ar) tarpinės ir (ar) galutinės sumos arba jos dalies, kurią paslaugų gavėjas gauna teikdamas paslaugų tiekėjo pagal šią sutartį paslaugų gavėjui perduotą paraišką ir (ar) mokėjimo prašymą. Pagal sutartį ieškovė, be kitų PVM sąskaitų – faktūrų, pateikė atsakovei 2019-03-21 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DU000725 ir 2019-04-25 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DU000771, kurių bendra suma – 5 891,60 Eur.

23. Atsakovė tik iš dalies atsiskaitė su ieškove pagal šias PVM sąskaitas – faktūras, t. y. atsakovė 2019-06-04 sumokėjo ieškovei 2 881,11 Eur sumą, 2019-06-20 – 1 010,49 Eur sumą ir 2019-09-05 – 1 346,60 Eur sumą. Todėl atsakovės skola ieškovei šio ieškinio teikimo dieną yra 653,40 Eur.

24. Aplinkybė, kad atsakovė 2019-06-04, 2019-06-20 ir 2019-09-05 atliko dalinius mokėjimus ieškovei pagal sutartį, patvirtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų ir jose nurodytų sumų pagrįstumo. Todėl atsakovės nevisiškas atsiskaitymas su ieškove pagal sutartį sudaro pagrindą ieškovei reikalauti teismo tvarka priteisti iš atsakovės likusią 653,40 Eur dydžio skolos sumą ieškovei.

25. Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad, paslaugų gavėjui vėluojant sumokėti atlyginimą, paslaugų gavėjas moka paslaugų tiekėjui po 0,2 (dvi dešimtąsias) procento palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško atsiskaitymo dienos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, ieškovės reikalaujamų delspinigių bendra suma yra 936,32 Eur.

26. Remiantis aukščiau pateiktu delspinigių paskaičiavimu, ieškovas prašo Teismo priteisti iš atsakovo 936,32 Eur delspinigių sumą, kaip minimalius ieškovo nuostolius dėl atsakovo neatsiskaitymo už ieškovo suteiktas Paslaugas (Sutarties 5.4. punktas).

27. Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 0 %, procesinių palūkanų norma sudaro 8,00 proc., kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, skaičiuojamą nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (80 636,49 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

II. Atsiliepimo esmė

28. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė teismo ex officio pripažinti negaliojančiomis 2017-05-24 administravimo paslaugų sutarties Nr. 20170406AS: 3.2.6 punkto nuostatą, pagal kurią „visą Sutarties galiojimo laiką laikytis konkurencijos draudimo įsipareigojimo, t. y.: visą šios Sutarties galiojimo laiką nesinaudoti jokiomis analogiškomis Paslaugomis, teikiamomis paties Paslaugų gavėjo bei kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų; 6.2.3 punkto nuostatą, pagal kurią „Nesąžiningai konkurencijai prilyginamas ir nemotyvuotas bei įrodymais nepagrįstas Sutarties nutraukimas, Sutarties vykdymo, Paslaugų teikimo sustabdymas arba kitoks atsisakymas tęsti Sutartį iš Paslaugų gavėjo pusės, nesant Paslaugų teikėjo kaltės.“; 6.3.1 punkto nuostatą, pagal kurią „Paslaugų gavėjas privalo už kiekvieną nesąžiningos konkurencijos atvejį sumokėti Paslaugų teikėjui kompensaciją lygią Paslaugų gavėjo per praėjusius kalendorinius metus visų gautų subsidijų dydžiui, bet ne mažiau kaip 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų ir 00 ct)“. Prašo ex officio sumažinti ieškovei priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procentų už kiekvieną pavėluotą apmokėti dieną (sutarties 5.4 punktas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Nurodė, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.721 straipsnio 1 dalis nustato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

30. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Teigia, kad reikalavimas atsakovei neterminuotą laiką pirkti paslaugas iš ieškovės prieš atsakovės valią bei net nesant tam poreikio ir be jokios galimybės nutraukti šią sutartį vienašališkai yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).

31. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti paslaugas pagal kliento užsakymą. Pagal CK 6.718 straipsnio 3 dalį, paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Pagal sutarties 2.1.1 punktą, paslaugas ieškovė atsakovei teikia pagal atskirą užsakymą, o mokėjimo prašymus valstybės pagalbai gauti ieškovė teikė pagal atsakovės pateiktus duomenis (sutarties 2.2.2, 2.2.3 ir 3.2.1 punktai). Atsakovės pranešimas apie tai, kad jai nereikia ieškovės paslaugų nuo 2019-04-01 reiškia sutarties atsisakymą, tai laikoma pranešimu, kad atsakovė neteiks užsakymo / nurodymo ieškovei pagal sutartį.

32. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmu ar vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

33. Atsižvelgdama į tai, atsakovė daro pagrįstą išvadą, kad 2019-03-04 ir 2019-03-28 pranešdamas ieškovei apie paslaugų sustabdymą neterminuotam laikui, t. y. faktinį sutarties atsisakymą, atsakovė elgėsi teisėtai: atsakovė, nusprendusi atsisakyti ieškovės teikiamų paslaugų, išreiškė savo besąlyginę ir neginčijamą teisę, dėl ko sutartinė civilinė atsakomybė už sutarties nutraukimą ar paslaugų atsisakymą atsakovei negali būti taikoma, o sutarties 6.2.3 punktas pagrįstai laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.721 straipsnio 1 dalis), todėl laikytinas negaliojančiu ex officio.

34. Be to, atsakovė buvo nepatenkinta ieškovės teikiamų paslaugų kokybe sutarties galiojimo metu.

35. Ieškovė savo ieškinį grindžia sutarties 6.2.3 punkto pažeidimu, tačiau atsakovės pagrįstu įsitikinimu, nurodyta sutarties nuostata prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 6.721 straipsnio 1 dalis), kadangi šiuo sutarties punktu yra apribojama atsakovės (kaip kliento) galimybė nutraukti paslaugų teikimo sutartį vienašališkai nenurodant jokių priežasčių.

36. Visų pirma, sutarties 6.3.1 punktas prieštarauja imperatyviai CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatai ne tik dėl atsakovės galimybės nutraukti sutartį vienašališkai apribojimo, tačiau ir dėl reikalavimo pagrįsti (motyvuoti) tokį sprendimą, t. y. papildomų sąlygų nustatymo.

37. Antra, akivaizdu, kad sutarties 6.3.1 punkto sąlyga, viena vertus, leidžianti atsakovei nutraukti sutartį vienašališkai, tačiau kita vertus, numatanti baudą už tokį sutarties nutraukimą, reiškia ne ką kitą, o atsakovės teisės nutraukti sutartį vienašališkai apribojimą, kas yra draudžiama imperatyvia įstatymo norma (CK 6.721 straipsnio1 dalis). Paslaugų teikėjams reikalaujant piniginių baudų vienašališko paslaugų teikimo sutarties nutraukimo atveju, paslaugų sutarčių nutraukimas taptų labai apsunkintas arba praktiškai neįmanomas dėl neigiamų finansinių pasekmių klientui, kas nesiderintų su paslaugų teikimo sutarčių esme bei protingumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vienašališko sutarties nutraukimo atveju privalėjo atlyginti tik tiesioginius ieškovo nuostolius (t. y. apmokėti už ieškovės faktiškai suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo), į tai, kad kliento teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį prieš terminą nenurodant jokių tokio sutarties nutraukimo priežasčių yra nustatyta įstatymu ir yra besąlyginė, bei į tai, kad netesybos yra civilinės atsakomybės forma, taikytina tik kaltajai šaliai dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo (CK 6.258 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad sutarties 6.3.1 punkte įtvirtinta nuostata prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.721 str. 1 d.), sąžiningumui ir sąžiningai dalykinei praktikai (CK 6.158 straipsnis), todėl negalioja ex officio.

38. Ieškovė pareikštą ieškinį taip pat grindžia sutarties 3.2.6 punkto pažeidimu, t. y. tuo, kad atsakovė pažeidė įsipareigojimą „visą Sutarties galiojimo laiką laikytis konkurencijos draudimo įsipareigojimo, t. y.: visą šios Sutarties galiojimo laiką nesinaudoti jokiomis analogiškomis Paslaugomis, teikiamomis paties Paslaugų gavėjo [atsakovo] bei kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų.“ Tačiau su tokia pozicija atsakovė kategoriškai nesutinka.

39. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje.

40. Atsakovė – socialinės statusą turinti įmonė, kuriai yra keliami reikalavimai, numatyti Socialinių įmonių įstatyme ir susijusiuose poįstatyminiuose aktuose. Pagal Socialinių įmonių 6 straipsnį socialinė įmonė turi teisę gauti valstybės pagalbą, paramą, naudotis kitomis teisės aktų numatytomis lengvatomis. Pagal Socialinių įmonių įstatymo 7 straipsnį socialinė įmonė privalo kas ketvirtį Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti iš visų šaltinių gautos ir panaudotos valstybės pagalbos ataskaitą. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnį subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra viena iš valstybės pagalbos rūšių. Pagal to paties įstatymo 20 straipsnį, siekdamos gauti valstybės pagalbą, socialinės įmonės pateikia nustatytus dokumentus, pagrindžiančius subsidijuojamų išlaidų poreikį Valstybės įgaliotai institucijai. Kaip išdėstyta šiame punkte, su valstybės pagalba susijusių dokumentų teikimas, siekiant gauti subsidijas, yra atsakovės pareiga, reglamentuota teisės aktuose. Todėl nepriklausomai, ar atsakovė pirks paslaugas iš ieškovės, ar ne, ji privalės teikti atitinkamą informaciją Užimtumo tarnybai toliau. Faktas, kad atsakovė nusprendė savo jėgomis įgyvendinti jai keliamą pareigą, teikiant duomenis bei atitinkamas formas, nepasitelkdamas trečiųjų asmenų, negali būti laikomas patvirtinančiu neteisėtus atsakovės veiksmus. Priešingai, sutartyje numatytas draudimas atlikti šią pareigą be ieškovės pagalbas, laikytinas nesąžiningu, prieštaraujančiu esminiam paslaugų teikimo principui – veikimui kliento interesais.

41. Sutarties 3.2.6 punktas sutarties galiojimo metu draudžia ne tik įsigyti analogiškas paslaugas iš trečiųjų asmenų, tačiau tokias paslaugas teikti atsakovei pačiai sau. Toks apribojimas ne tik nedera su aukščiau minėta besąlygine kliento teise pasirinkti, ar tęsti sutartį, ar ją nutraukti, tačiau faktiškai apriboja ir paties kliento vykdomą ūkinę komercinę veiklą bei suteikia ieškovei (kaip paslaugų teikėjui) perdėtą pranašumą tiek prieš atsakovę, kaip kitą sutarties šalį, tiek prieš kitus panašių ar analogiškų paslaugų teikėjus. Atsakovės galimybių pačiai sau suteikti atitinkamas paslaugas apribojimas reiškia tą patį, ką ir paslaugų teikimas prieš jo valią, kadangi atsakovė, pasirašiusi sutartį, yra įpareigota naudotis ieškovės paslaugomis neribotą laiką, sutarties nutraukimas yra praktiškai neįmanomas dėl itin neigiamų finansinių pasekmių, o paslaugų teikimas pačiam sau yra draudžiamas.

42. Paslaugų teikimas pačiam sau negali būti laikomas nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimu. Atsakovė teikia pastatų valymo paslaugas, tuo tarpu ieškovė veikia administravimo paslaugų teikimo socialinėms įmonėms rinkoje. Akivaizdu, kad bylos šalys veikia absoliučiai skirtingose veiklos sferose, neturinčiose net menkiausių panašumų, dėl ko jos negali būti laikomos konkurentais. Tai, kad atsakovė vykdydama savo ūkinę komercinę veiklą įsisavina tam tikras valstybės skiriamas lėšas, kurių gavimo paraiškomis užsiima ieškovė, savaime nereiškia, kad ginčo šalys tampa konkuruojančiais subjektais administravimo paslaugų teikimo socialinėms įmonėms rinkoje.

43. Atsakovės pasamdytas asmuo (darbuotojas) veikia išimtinai atsakovės naudai ir interesais, turi atitinkamą prisijungimą prie Užimtumo tarnybos duomenų sistemos, kas tik patvirtina, kad ieškovės galimybės konkuruoti jo veiklos sferoje nėra niekaip apribotos.

44. Atsakovo įsitikinimu, sutarties 3.2.6 punktas laikytinas nesąžiningu Konkurencijos įstatymo prasme: ieškovė, būdama iš esmės vieninteliu administravimo paslaugų teikimo socialinėms įmonėms teikėju, sutarties 3.2.6 punktu riboja šioje rinkoje veikiančių (arba galinčių / ketinančių veikti) subjektų konkurenciją, kadangi atsakovei, kaip jos paslaugų pirkėjai, apriboja galimybę laisvai pasirinkti paslaugos teikėją, o taip pat varžo pačios atsakovės ūkinės komercinės veiklos laisvę. Akivaizdu, kad atsakovei nusprendus pačiai administruoti savo teikiamas paraiškas bei gaunamas subsidijas ir kitas valstybės išmokas, konkurencijos prasme ieškovės interesai niekaip nenukenčia.

45. Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovė daro išvadą, kad sutarties 3.2.6 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.721 straipsnio 1 dalis, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis), dėl ko pripažintinas negaliojančiu ex officio.

46. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas liko skolingas ieškovui už suteiktas Paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DU000771 (skolos likutis sudaro 653,40 Eur). Atsakovė pareiškia, kad yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, nes atliko įskaitymą. Ieškovė atsakovės nustatytu terminu nepadengė atsakovės patirtų nuostolių, todėl atsakovė, vadovaudamasi CK 6.130 – 6.140 straipsniais, įskaitė savo turimą reikalavimo teisę į dalinį skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DU000771 apmokėjimą (653,40 Eur). 2019-09-05 mokėjimo pavedime atsakovė nurodė mokėjimo paskirtį: „galutinis 2000 - 653,40 advok. išlaidos“, todėl ieškovei buvo žinoma apie atliktą įskaitymą, kurio ieškovė neginčija, todėl laikoma, kad atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove.

47. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatytas palūkanų dydis net 12 kartų viršija įstatyme nustatytą palūkanų dydį, taip pat į tai, kad sutartis su ieškove buvo sudaryta prisijungimo būdu, ieškovei akivaizdžiai piktnaudžiaujant iš esmės dominuojančia padėtimi rinkoje, sutarties 5.4 punkte nustatytas palūkanų dydis mažintinas iki 0,02 proc. Tokiu atveju palūkanos sudarytų 7,3 proc. per metus ir tik nežymiai viršytų įstatymo įtvirtintą palūkanų dydį, tuo pačiu nebūtų pažeisti ir ieškovės interesai.

Teismas konstatuoja:

III. Sprendimo argumentai

48. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė UAB „Nobaltis“ socialinės įmonės statusą įgijo 2016-12-01 ir ši bendrovė siekia įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, tame tarpe neįgaliuosius, turinčius sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ir kurie negali lygiomis sąlygomis su kitais konkuruoti darbo rinkoje arba yra ekonomiškai neaktyvūs ir praradę profesinį darbingumą, ir vykdyti jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimą bei socialinę integraciją, mažinant socialinę atskirtį.

49. 2017-05-24 ieškovė UAB „SOPRO CONSULTING“ bei atsakovė UAB „Nobaltis“ sudarė administravimo paslaugų sutartį Nr. 20170406AS, kurios 1.1 punkte numatyta, kad šios sutarties objektas – Socialinių įmonių įstatyme, Užimtumo rėmimo įstatyme, kituose teisės aktuose numatytos valstybės pagalbos rūšys (visos, kelios valstybės pagalbos rūšys ar viena iš jų, pagal paslaugų gavėjo atitikimą konkrečiai valstybės pagalbos rūšiai keliamiems reikalavimams): subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms; subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti; subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti; subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms; subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms; kitos valstybės pagalbos rūšys (sutarties 1.1.1 - 1.1.7 punktai). Šios sutarties 1.3 punkte numatyta, kad sutarties dalykas yra paraiškų ir mokėjimo prašymų valstybės pagalbai gauti rengimo ir teikimo paslaugos paslaugų gavėjo vardu teritorinei darbo biržai. Taip pat šia sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka teikti paslaugas, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties galiojimo laiką naudotis tik ieškovės teikiamomis paslaugomis, neatsisakyti (aktyviais veiksmais ar neveikimu) ieškovės teikiamų paslaugų, kitaip nestabdyti (aktyviais veiksmais ar neveikimu) sutarties vykdymo iš atsakovės pusės, jeigu nėra ieškovės kaltės, ir atsiskaityti su ieškove už paslaugas sutartyje nustatyta tvarka.

50. Sutarties 2.1.1 punkte numatyta, kad atsakovei raštu užsakius paraiškų pagal konkrečią valstybės pagalbos rūšį / rūšis rengimą, ieškovė pagal atsakovės pateiktus duomenis rengia ir atsakovės vardu teritorinei darbo biržai teikia nustatytos formos paraiškas teisės aktuose numatytų rūšių valstybės pagalbai gauti (toliau – paraiškos) bei prie jų pridedamus reikalingus dokumentų originalus arba patvirtintas dokumentų kopijas. Sutarties 2.2.1 punkte susitarta, kad atsakovei pasirašius sutartį su Lietuvos darbo birža, ieškovė be atskiro atsakovės užsakymo rengia ir atsakovės vardu teritorinei darbo biržai teikia mokėjimo prašymą valstybės pagalbai gauti bei prie jo pridedamus reikalingus dokumentų originalus arba patvirtintas dokumentų kopijas. Mokėjimo prašyme deklaruojamos patirtos ir apmokėtos atsakovės išlaidos, kurios turi būti pagrįstos išlaidas pateisinančiais (rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo – priėmimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių dokumentai ar kiti dokumentai, pateisinantys patirtas išlaidas) ir išlaidų apmokėjimą įrodančiais (banko darbuotojo parašu ar banko spaudu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, vietiniai mokėjimo nurodymai ar kiti dokumentai, įrodantys, kad pagal išlaidas pateisinančius dokumentus buvo atliktas mokėjimas) dokumentais (dokumentų patvirtintomis (socialinės įmonės antspaudu bei vadovo parašu) kopijomis), kurie pridedami prie mokėjimo prašymo (sutarties 2.2.2 punktas). Taip pat sutarties 3.1 punktu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus duomenis rengti ir atsakovės vardu teritorinei darbo biržai teikti paraiškas ir (ar) mokėjimo prašymus (sutarties 3.1.1 punktas); žodžiu arba raštu teikti atsakovei visą teisės aktuose numatytą informaciją apie keliamus bendruosius reikalavimus valstybės pagalbai gauti, kitus teisės aktuose numatytus būtinus įvykdyti reikalavimus, nedelsiant pranešti atsakovei apie nustatytus pastarojo statuso, veiklos ar pateiktų dokumentų neatitikimus šiems reikalavimams (sutarties 3.1.2 punktas); nustatytais terminais ir tvarka užtikrinti paraiškų, mokėjimo prašymų, kitų su valstybės pagalbos gavimu pagal šią sutartį susijusių dokumentų trūkumų pašalinimą, bet tik pagal atsakovės pateiktus duomenis ir dokumentus (sutarties 3.1.4 punktas).

51. Sutarties 3.2 punktu atsakovė įsipareigojo nedelsiant vykdyti paslaugų teikėjo nurodymus, šalinant pateiktų duomenų ir dokumentų trūkumus, kitus paslaugų teikėjo nurodymus, teikiamus siekiant, kad paslaugų gavėjas atitiktų valstybės pagalbai gauti keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, taip pat nedelsiant informuoti paslaugų teikėją apie bet kokį duomenų pasikeitimą (sutarties 3.2.3 punktas); sutarties 4 dalyje nustatyta tvarka ir terminais visiškai atsiskaityti su paslaugų teikėju (sutarties 3.2.5 punktas); visą sutarties galiojimo laiką laikytis konkurencijos draudimo įsipareigojimo, t. y. visą šios sutarties galiojimo laiką nesinaudoti jokiomis analogiškomis paslaugomis, teikiamomis paties paslaugų gavėjo bei kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų (sutarties 3.2.6 punktas). Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad šalių susitarimu už nesąžiningą paslaugų gavėjo konkurenciją su paslaugų teikėju taikoma tokia papildoma atsakomybė, t. y. paslaugų gavėjas privalo už kiekvieną nesąžiningos konkurencijos atvejį sumokėti paslaugų teikėjui kompensaciją, lygią paslaugų gavėjo per praėjusius kalendorinius metus visų gautų subsidijų dydžiui, bet ne mažiau kaip 5 000 Eur, numatant, kad kompensacijos sumokėjimas neturi įtakos paslaugų gavėjo pareigai mokėti atlyginimą (sutarties 6.3.1 punktas), ir viešas paskelbimas popierine ar elektronine forma bet kuriame dienraštyje arba kitoje visuomenės informavimo priemonėje apie paslaugų gavėjo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, įspėjantis kitus asmenis nedirbti su paslaugų gavėju gaunant valstybės teikiamą pagalbą socialinėms įmonėms (sutarties 6.3.2 punktas). Sutarties 6.6 punkte šalių sutarta, kad visi sutartyje nurodyti baudų dydžiai atitinka šios sutarties esmę, tikruosius šalių ketinimus, sutarties 4 dalyje nustatytą atlyginimo dydį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Sutarties 1.4 punkte numatyta, kad sutartis galioja neterminuotai.

52. Kaip teisingai nurodė ieškovė, nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad socialinių įmonių veiklą reguliuoja Socialinių įmonių įstatymas, Užimtumo rėmimo įstatymas, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-03-09 įsakymu Nr. A1-135 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašas, kiti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimą reglamentuojantys teisės aktai. Šio aprašo 11 punkte yra nustatyti bendrieji reikalavimai ir sąlygos subjektui gauti valstybės pagalbai, t. y.: 1) reikalavimai pareiškėjams (a. turėti socialinės įmonės arba neįgaliųjų socialinės įmonės statusą; b. paraiškos gauti valstybės pagalbą teikimo mėnesį tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų dalis nuo bendro darbuotojų skaičiaus faktiškai turi sudaryti ne mažiau, negu nustatyta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte; c. paraiškos gauti šio tvarkos aprašo 3.4 – 3.6 papunkčiuose nurodytą valstybės pagalbą teikimo mėnesį neįgalių darbuotojų dalis nuo bendro darbuotojų skaičiaus faktiškai turi sudaryti ne mažiau, negu nustatyta Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte; d. paraiškos pateikimo momentu negali būti sprendžiamas socialinės įmonės statuso panaikinimo klausimas Užimtumo tarnyboje; e. teikiant paraišką ir mokėjimo prašymą gauti valstybės pagalbą neturėti neatidėtų įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui, valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams; f. socialinės įmonės veiklos (verslo) plane nurodytos veiklos ir planuojamas valstybės pagalbos poreikis (pagal atskiras valstybės pagalbos socialinei įmonei rūšis) turi atitikti teikiamose paraiškose gauti valstybės pagalbą nurodytas veiklas ir valstybės pagalbos poreikį; g. socialinei įmonei negali būti iškelta bankroto byla arba priimtas sprendimas ją likviduoti, iškelta restruktūrizavimo byla arba pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės-komercinės veiklos); 2) išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai (a. išlaidos skirtos finansuoti priemonėms, numatytoms asmenims, priklausantiems bent vienai iš tikslinių asmenų grupių; b. išlaidos patirtos pasirašius sutartį dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos. Išlaidos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti gali būti socialinės įmonės patirtos per 12 mėnesių laikotarpį iki paraiškos ir kitų nustatytų dokumentų pateikimo Užimtumo tarnybai dienos (šiuo atveju socialinė įmonė turi atsižvelgti į tai, kad subsidijuojamos dalies dydis procentais ir maksimali valstybės pagalbos suma teikiant paraišką gali skirtis nuo tų valstybės pagalbos dydžių, kurie buvo patiriant išlaidas; c. išlaidos yra būtinos priemonei įgyvendinti; d. išlaidos užregistruotos socialinės įmonės apskaitos dokumentuose bei pagrįstos jas pateisinančių dokumentų originalais arba patvirtintomis (socialinės įmonės antspaudu bei vadovo parašu) kopijomis); 3) išlaidų dydžio reikalavimai (a. prašomos valstybės pagalbos dydžiai nėra didesni už Įstatyme nustatytus maksimalius valstybės pagalbos dydžius; b. socialinei įmonei skiriama valstybės pagalba Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 Eur per metus. Kitų rūšių valstybės pagalba, skiriama neįgaliųjų socialinei įmonei, negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 Eur per metus; c. socialinei įmonei skiriama valstybės pagalba Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 – 6 p. nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti negali sudaryti daugiau kaip 5 000 000 Eur per metus; d. valstybės pagalba mokymui negali sudaryti daugiau kaip 2 000 000 eurų vienam mokymo projektui); 4) socialinė įmonė privalo atsidaryti specialią socialinės įmonės valstybės pagalbos sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančioje kredito įstaigoje; 5) socialinė įmonė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose nurodytai tikslinei grupei priklausančiam asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį privalo mokėti atlikdama bankinį pavedimą. Ir ieškovės teigimu, įstatymų leidėjas ir įstatymus įgyvendinančios institucijos suformavo gana sudėtingą paraiškų, mokėjimo prašymų rengimo ir teikimo procedūrą. Užimtumo tarnybos (buv. Lietuvos darbo birža), kuri administruoja valstybės pagalbos teikimą socialinėms įmonėms, teisės aktais nustatyta dar daugiau ir įvairesnių reikalavimų paraiškų, mokėjimų prašymų bei juos lydinčių dokumentų tinkamam parengimui. Ir ieškovės teigimu, nereta socialinė įmonė neturi kompetencijos, žmogiškųjų išteklių, patirties teisės aktų reikalavimams tinkamai įvykdyti, tinkamai parengti paraiškas, mokėjimo prašymus, kitus dokumentus Užimtumo tarnybai, todėl šių veiksmų atlikimą patiki ieškovei, administruojančiai kelias dešimtis socialinių įmonių ir turinčiam ilgametę patirtį šioje srityje.

53. Bylos medžiaga tvirtina, kad 2019-03-04 atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei prašymą stabdyti sutarties vykdymą dėl atsakovės finansinių sunkumų nuo 2019-04-01. Taip pat 2019-03-28 atsakovė ieškovei elektroniniu paštu pateikė pranešimą apie tai, kad 2019-03-29 yra paskutinė sutarties vykdymo diena ir sutarties vykdymas stabdomas neribotam laikui iki kol pagerės atsakovės įmonės finansinė padėtis. Ieškovė atsakovei pateikė 2019-07-31 pretenziją „Dėl 2017-05-24 administravimo paslaugų sutarties Nr. 20170406AS netinkamo vykdymo“, prašydama nuo 2019-08-01 atnaujinti sutarties Nr. 20170406As vykdymą ir iki 2019-08-07 sumokėti ieškovei 79 044, 86 Eur dydžio kompensaciją pagal sutartį už nesąžiningos konkurencijos draudimo pažeidimą. 2019-08-09 atsakyme atsakovė nurodė, kad nesutinka su pretenzija, nurodydama, jog atsakovė pasinaudojo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kliento teise vienašališkai nutraukti sutartį ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl laikė, kad reikalavimas sumokėti 79 044,86 Eur kompensaciją nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už suteiktas paslaugas.

54. Ieškovės teigimu, atsakovė 2019-03-04 prašymu ir 2019-03-28 pranešimu ne nutraukė sutartį, o sustabdė sutarties vykdymą dėl sunkios finansinės padėties, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo, taip pat teigia, kad ieškovės kaltės dėl sutarties vykdymo sustabdymo nėra, taigi, tarp šalių pasirašyta sutartis galioja iki šiol, tame tarpe ir jos 3.2.6 punktas, kuriuo atsakovė kaip paslaugų gavėja įsipareigojo visą sutarties galiojimo laiką laikytis konkurencijos draudimo įsipareigojimo, t. y. visą šios sutarties galiojimo laiką nesinaudoti jokiomis analogiškomis paslaugomis, teikiamomis paties paslaugų gavėjo bei kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų. Ieškovės manymu, sutarties vykdymą sustabdžiusi atsakovė toliau rengia ir teikia mokėjimo prašymus bei juos lydinčius dokumentus Užimtumo tarnybai ir tokiais savo veiksmais pažeidžia šalių sudarytos sutarties 3.2.6 punktu prisiimtą konkurencijos draudimo įsipareigojimą. Teigia, kad atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl priteistina iš atsakovės likusi skola.

55. Ieškovės teigimu, atsakovei pagal sutarties 3.2.6 punktą įsipareigojus visą sutarties galiojimo laiką nesinaudoti jokiomis analogiškomis paslaugomis, teikiamomis paties paslaugų gavėjos bei kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų, kai būtent pagal sutarties 6.2.3 punkto nuostatas vienu esminiu sutarties pažeidimu buvo apibrėžta tokia aplinkybė, kaip konkurencijos draudimo įsipareigojimo pažeidimas iš paslaugų gavėjos pusės, numatant, jog šalių susitarimu preziumuojama, kad bet koks paslaugų gavėjos konkuravimas su paslaugų teikėja sutarties galiojimo metu yra nesąžiningas ir be sutarties vienašališko nutraukimo paslaugų gavėjos iniciatyva, sukelia papildomą paslaugų gavėjos atsakomybę, sudaro pagrindą laikyti, kad šalys sutartimi susitarė ir dėl nekonkuravimo įsipareigojimo. Taip pat ieškovės teigimu, pasirašytos sutarties 6.2.3 punkte nesąžiningai konkurencijai prilygintas ir nemotyvuotas bei įrodymais nepagrįstas sutarties nutraukimas, sutarties vykdymo, paslaugų teikimo sustabdymas arba kitoks atsisakymas tęsti sutartį iš paslaugų gavėjos pusės nesant paslaugų teikėjo kaltės. Ieškovės manymu, nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimas iš atsakovės pusės pasireiškė dviem pagrindais: 1) atsakovė 2019-03-04 prašymu ir 2019-03-28 pranešimu neteisėtai bei nepagrįstai sustabdė sutarties vykdymą ir 2) sutarties galiojimo metu atsakovė po 2019-03-28 naudojosi analogiškomis paslaugomis, teikiamomis pačios atsakovės ir kitų asmenų, ir taip buvo pažeista sutarties nuostatos – preambulės 3 punktas, sutarties 1.3, 3.2.6, 6.3.1 punktai. Tačiau teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.

56. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, jog tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015-02-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2017-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017;, kt.).

57. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017).

58. Kaip teisingai nurodo atsakovė, pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatas, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taip pat pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Kasacinis teismas, aiškindamas atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas yra konstatavęs, kad „pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties.“ „Kai naudojasi šia teise klientas, turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai – pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012)“.

59. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra akivaizdu, kad pagal pasirašytą šalių sutartį numatytas reikalavimas atsakovei neterminuotą laiką pirkti paslaugas iš ieškovės prieš atsakovės valią bei net nesant tam poreikio ir be jokios galimybės vienašališkai nutraukti šią ginčo sutartį, yra nepagrįstas ir neteisėtas, bei prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Visiškai sutiktina su atsakovės argumentu, kad priešingas CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas prieštarautų protingumo, kliento interesų prioriteto principams, nes būtent ir pagal kasacinio teismo praktiką: „Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007).

60. Kaip matyti iš šalių pasirašytos sutarties 2.1.1 punkto, paslaugas ieškovė atsakovei teikė pagal atskirą užsakymą, o mokėjimo prašymus valstybės pagalbai gauti ieškovė teikė pagal atsakovės pateiktus duomenis (sutarties 2.2.2, 2.2.3 ir 3.2.1 punktai). Teismo vertinimu, atsakovė 2019-03-04 prašymu ir 2019-03-28 pranešimu pagrįstai atsisakė ieškovės teikiamų paslaugų pagal sutartį, ką būtent garantuoja minėtos CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir šiuo nagrinėjamu atveju ieškovės aiškinimas apie sutarties vykdymo sustabdymą neatitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalies bei 6.718 straipsnio 3 dalies reikalavimų, teisingumo bei protingumo principų. Todėl atsakovės pranešimas apie tai, kad jai nereikia ieškovės paslaugų nuo 2019-04-01, reiškia ne ką kitą kaip sutarties atsisakymą ir pranešimą, kad atsakovė neteiks užsakymo / nurodymo ieškovei pagal sutartį.

61. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra teisinis pagrindas ex officio pripažinti negaliojančia ginčo sutarties 6.2.3 punkto nuostatą, pagal kurią „Nesąžiningai konkurencijai prilyginamas ir nemotyvuotas bei įrodymais nepagrįstas Sutarties nutraukimas, Sutarties vykdymo, Paslaugų teikimo sustabdymas arba kitoks atsisakymas tęsti Sutartį iš Paslaugų gavėjo pusės, nesant Paslaugų teikėjo kaltės.“.

62. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė atsiliepime nurodytų aplinkybių dėl ieškovės teiktų paslaugų netinkamos kokybės, kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl sutarties nutraukimo esant ieškovės kaltei (CPK 178 straipsnis).

63. Taip pat, kaip matyti iš šalių pasirašytos sutarties 6.3.1 punkto nuostatų, atsakovei už nemotyvuotą bei įrodymais nepagrįstą sutarties nutraukimą ar paslaugų teikimo sustabdymą yra numatyta sutartinė bauda, kuri yra lygi ieškovės per praėjusius kalendorinius metus visų gautų subsidijų dydžiui, bet ne mažiau kaip 5 000 Eur. Kaip minėta, pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatas kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra besąlyginė, todėl akivaizdu, kad reikalavimas pagrįsti (motyvuoti) sprendimą dėl sutarties nutraukimo (sustabdymo) yra papildomų sąlygų nustatymas. Taigi, ginčo sutarties 6.3.1 punkto sąlyga, atsakovei leidžianti nutraukti sutartį vienašališkai, tačiau numatant baudą už tokį sutarties nutraukimą, reiškia atsakovės teisės nutraukti sutartį vienašališką apribojimą, kas būtent irgi yra draudžiama imperatyvia įstatymo norma (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad nagrinėjamu atveju vienašališkai nutraukus sutartį ieškovė turi teisę reikalauti tik patirtų tiesioginių nuostolių (t. y. reikalauti apmokėjimo už ieškovės faktiškai suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo), ir, kaip minėta, kliento teisė nutraukti paslaugų sutartį prieš terminą nenurodant jokių tokio sutarties nutraukimo priežasčių yra nustatyta įstatymu ir yra besąlyginė. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, netesybos yra civilinės atsakomybės forma, taikytina tik kaltajai šaliai dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas ex officio pripažinti sutarties 6.3.1 punkte numatytą nuostatą dėl baudos mokėjimo negaliojančia.

64. Ieškovė pareikštą ieškinį grindžia ir šalių pasirašytos sutarties 3.2.6 punkto pažeidimu, t. y. atsakovei pažeidus įsipareigojimą visą sutarties galiojimo laiką laikytis konkurencijos draudimo įsipareigojimo, t. y. visą sutarties galiojimo laiką nesinaudoti jokiomis analogiškomis paslaugomis, teikiamomis paties paslaugų gavėjo bei kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų. Kaip nustatyta, atsakovė ginčo sutartį su ieškove nuo 2019-04-01 nutraukė teisėtai ir pagrįstai pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl laikytina, kad ginčo sutartis yra negaliojanti nuo 2019-04-01, ir vėlesni atsakovės veiksmai siekiant gauti Socialinių įmonių įstatymo 6 straipsnyje numatytą valstybės pagalbą, paramą bei naudotis kitomis teisės aktų numatytomis lengvatomis negali būti laikomi pažeidžiančiais sutartyje nustatytus įsipareigojimus, tuo labiau, kai su valstybės pagalba susijusių dokumentų teikimas, siekiant gauti subsidijas yra teisės aktais įtvirtinta atsakovės pareiga. Todėl akivaizdu, kad nepriklausomai, ar atsakovė pirks paslaugas iš ieškovės, ar ne, ji privalės teikti teisės aktais nustatytą informaciją Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir toliau. Teismo vertinimu, sutarties 3.2.6 punkte numatyti apribojimai ne tik įsigyti minėtas paslaugas iš trečiųjų asmenų ir / ar atlikti pačiam šias paslaugas, eliminuoja atsakovės besąlyginę teisę nutraukti sutartį pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį ir tokiu būdu nepagrįstai suponuoja atsakovei pareigą pirkti paslaugas tik iš ieškovės nepaisant jos jokių ekonominių / finansinių interesų prieš pačios atsakovės valią. Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, jog sutarties 3.2.6 punktas laikytinas nesąžiningu Konkurencijos įstatymo prasme, nes ieškovė būdama vienintele administravimo paslaugų teikimo socialinėms įmonėms tiekėja, minėtu ginčo sutarties punktu, riboja šioje rinkoje veikiančių (arba galinčių / ketinančių veikti) subjektų konkurenciją, kadangi atsakovei, kaip ieškovės paslaugų pirkėjai, apriboja galimybę laisvai pasirinkti paslaugos teikėją, tuo pačiu varžo pačios atsakovės ūkinės komercinės veiklos laisvę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ginčo sutarties 3.2.6 punkto nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, būtent CK 6.721 straipsnio 1 dalies ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms, dėl ko yra pagrindas ex officio pripažinti 3.2.6 punktą negaliojančiu. Taip pat pažymėtina aktuali šiame ginče kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad CK 6.721 straipsnio norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikrą sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

65. Taigi, pripažinus ex officio negaliojančiomis šalių sudarytos sutarties 3.2.6, 6.2.3 ir 6.3.1 punktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 79 044,86 Eur kompensacijos už konkurencijos draudimo įpareigojimo pažeidimą, nes būtent šis ieškinio reikalavimas ir buvo kildinamas iš minėtų sutartinių nuostatų, taip pat šioje dalyje atmetus ieškinį, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

66. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 653,40 Eur dydžio įsiskolinimą už suteiktas paslaugas pagal sutartį pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DU000771. Atsakovės teigimu, ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, nes įskaitė savo turimą reikalavimo teisę – 653,40 Eur į dalinį skolos pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimą. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų atsakovei atlikti įskaitymą ir nesumokėti ieškovei 653,40 Eur, nes, visų pirma, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo paskirtį ,,galutinis 2000 – 653,40 advok. išlaidos“ nebuvo įgyvendinta CK 6.131 straipsnyje įtvirtinta sąlyga dėl pranešimo aiškumo - pavedime nėra nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas. Dėl šių priežasčių laikytina, kad atsakovė pažeidė CK 6.131 straipsnio nuostatas ir įskaitymą yra pagrindas pripažinti neteisėtu. Be to, laikytina, kad advokato pagalbai skirtos išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais kaip bylinėjimosi ar proceso išlaidos, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 653,40 Eur skola.

67. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 936,32 Eur dydžio sutartines palūkanas, numatytas sutarties 5.4 punkte už vėlavimą ieškovei sumokėti atlyginimą. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su uždelstų dienų skaičiumi neapmokėjus sutartinio atlyginimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad sutartį dėl palūkanų dydžio sudarė verslo subjektai, jų numatyto dydžio nėra pagrindo laikyti nesąžiningu, todėl jos yra priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CK 6.261 straipsnis).

68. Priteisus iš atsakovės ieškovės naudai 653,40 Eur skolą bei 936,32 Eur palūkanas, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalimi, priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

69. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

70. Ieškovė nurodė ir pateikė duomenis, kad nagrinėjant šią bylą ji viso patyrė išlaidų - 2600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 4041,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

71. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko, tripliko) parengimą, kiekvienos šalies atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose laiką, taip pat į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pagal pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus laiko kiekvienos šalies pagrįstomis nurodytas teisinei pagalbai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 1,97 proc. reikštų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 51,22 Eur patirtų teisinei pagalbai išlaidų, o iš ieškovės atsakovei priteistina 3961,78 Eur patirtų išlaidų teisinei pagalbai. (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistinas 29 Eur žyminis mokestis.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ex offcio pripažinti negaliojančiomis tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SOPRO CONSULTING“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nobaltis“ sudarytos 2017-05-24 administravimo paslaugų sutarties Nr. 20170406AS: 1) 3.2.6 punkto nuostatą, pagal kurią „visą Sutarties galiojimo laiką laikytis konkurencijos draudimo įsipareigojimo, t. y.: visą šios Sutarties galiojimo laiką nesinaudoti jokiomis analogiškomis Paslaugomis, teikiamomis paties Paslaugų gavėjo bei kitų fizinių ir / ar juridinių asmenų; 2) 6.2.3 punkto nuostatą, pagal kurią „Nesąžiningai konkurencijai prilyginamas ir nemotyvuotas bei įrodymais nepagrįstas Sutarties nutraukimas, Sutarties vykdymo, Paslaugų teikimo sustabdymas arba kitoks atsisakymas tęsti Sutartį iš Paslaugų gavėjo pusės, nesant Paslaugų teikėjo kaltės.“; 3) 6.3.1 punkto nuostatą, pagal kurią „Paslaugų gavėjas privalo už kiekvieną nesąžiningos konkurencijos atvejį sumokėti Paslaugų teikėjui kompensaciją lygią Paslaugų gavėjo per praėjusius kalendorinius metus visų gautų subsidijų dydžiui, bet ne mažiau kaip 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų ir 00 ct)“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nobaltis“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SOPRO CONSULTING“ naudai 653,40 Eur skolą, 936,32 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nobaltis“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SOPRO CONSULTING“ naudai 29 Eur žyminį mokestį, 51,22 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SOPRO CONSULTING“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nobaltis“ naudai 3961,78 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė