Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-04 · Administracinė byla Nr. I-241-505/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
I-241-505/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01447-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-241-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01447-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo A. G. atstovei advokato padėjėjai R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. G. su patikslintu skundu (reg. Nr. DOK-25909) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi (1 t., b. l. 114).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. Kybartų pataisos namų reorganizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R-253, pagrindu Kybartų pataisos namų teises perėmė Marijampolės pataisos namai.

Pareiškėjas patikslintame skunde (1 t., b. l. 99–109) nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog, 2018 m. birželio 19 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės po paskirtos gydytojų konsultacijos grįžęs į Kybartų pataisos namų 1 būrį, pareiškėjas buvo sumuštas kitų nuteistųjų – padaryta daugybinių kūno sužalojimų, sumušimų, nubrozdinimų, veido sužalojimų, žandikaulio lūžių, todėl jis buvo pristatytas į Vilkaviškio ligoninę. Po medikų apžiūros 2018 m. birželio 20 d. grąžintas į Kybartų pataisos namus, kur direktoriaus sprendimu uždarytas į 9 kamerų tipo patalpą, nors dėl sveikatos būklės turėjo būti laikomas Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare. Šioje kamerų tipo patalpoje sąlygos buvo nežmoniškos: langai išdaužyti, lubų ir sienų danga atsilupusi, nebuvo jokios ventiliacijos, dviaukštės lovos surūdiję, gultai aštriomis briaunomis, stalas ir suolas sulūžę, elektros instaliacija netvarkinga, sanitarinis mazgas taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų, be to, gyvenant 9 kamerų tipo patalpoje pareiškėjui buvo apribota judėjimo laisvė – jis negalėjo lankyti grupinių užsiėmimų, mokyklos, dalyvauti sporto užsiėmimuose, būti gryname ore 3 valandas per dieną, apribotos bendravimo galimybės. Pažymėjo, jog, pareiškėjui išvykus skubos tvarka į ligoninę, Kybartų pataisos namuose jo gyvenamojoje patalpoje liko visi asmeniniai daiktai, kuriais pareigūnai nepasirūpino, todėl dingo jo drabužiai, avalynė bei higienos priemonės, todėl kalinimo įstaiga privalėjo pareiškėją aprūpinti drabužiais, avalyne bei higienos priemonėmis, tačiau to nepadarė, o pareiškėjas patyrė didelį diskomfortą. Teigė, kad dėl 2018 m. birželio 19 d. įvykio Kybartų pataisos namuose atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 03-0-00020-18, kurioje pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju (konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Akcentavo, jog atsakovės atstovas netinkamai vykdė nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Pažymėjo, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (kreipimosi į teismą dienos), patyrė dvasinių išgyvenimų, depresiją, nepatogumų, orumo pažeminimą, buvo sutrikdyta sveikata, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 119–126) nurodė, kad Kybartų pataisos namuose esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliacijos įrenginiai įrengti pagal teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog gyvenamųjų patalpų remontai atliekami nuolat pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius bei darbo resursus. Atsakovės atstovo įsitikinimu, nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą. 2018 m. birželio 19 d. tarp nuteistųjų įvyko konfliktas, kurio metu buvo sumuštas pareiškėjas. Teigė, kad teisės aktai nereglamentuoja metalinės lovos naudojimo laiko, todėl lovos yra keičiamos pagal poreikį, atlikus metinę turto inventorizaciją bei pagal nuteistųjų prašymus. Nurodė, jog pataisos namuose kamerų tipo patalpos yra visiškai aprūpintos būtinu inventoriumi, nuteistųjų sulaužytas inventorius keičiamas nauju arba sutaisomas. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame teigiama, kad įstaigos administracija blogai atlieka savo pareigas, kadangi važiuojant jam į ligoninę nebuvo sudaryta galimybė pasiimti savo asmeninių daiktų, kurie buvo surinkti įstaigos atstovų, tačiau neaišku, ar buvo užpildyti reikiami dokumentai apie daiktų surinkimą ir padėjimą į daiktų saugojimo sandėlį. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas neteikti jam atsakymo į jo pirminį prašymą, kadangi problema išspręsta ir jis niekam pretenzijų neturi. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu buvo mokus, todėl higienos reikmenys ir drabužiai jam nebuvo išduodami. Tvirtino, jog pareiškėjas pateikė prašymą dėl atskiro laikymo nuo kitų nuteistųjų, todėl jis buvo izoliuotas dėl jo paties saugumo. Pareiškėjui buvo suteikta teisė bendrauti laiškais, ir šia teise pareiškėjas naudojosi. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė sąlygų, būtinų valstybės atsakomybei kilti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės atstovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus (toliau – ir Kybartų PN) pareigūnų veiksmais 2018 m. birželio 19 d. neužtikrinant jam saugių kalinimo sąlygų, todėl jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų, taip sukeliant fizinį skausmą, dvasines kančias bei išgyvenimus. Teismas pažymi, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. Kybartų pataisos namų reorganizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R-253, pagrindu Kybartų pataisos namų teises perėmė Marijampolės pataisos namai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog, siekiant įrodyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija pagal savo įgaliojimus ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes. Tačiau pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja išvadą, kad, laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.

Iš bylos rašytinių duomenų (1 t., b. l. 110, 167), teismui pateiktos vaizdo medžiagos (1 t., b. l. 176) nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. apie 15.40 val. Kybartų PN 1 būrio lokalinio sektoriaus kieme pareiškėjas buvo sužalotas 1 būrio nuteistųjų. Pareiškėjui konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 110). Dėl šio įvykio Kybartų PN 2018 m. birželio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-0-000020-18, kuriame pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 167). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Kybartų PN turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto, be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais dėl nesaugumo, tarpusavio nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei iki 2018 m. birželio 19 d. įvykio nebuvo kreipęsis, todėl Kybartų PN nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų (jį sumušusių) nuteistųjų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. birželio 19 d. įvykio, nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas prieš pareiškėją, kad pagal Instrukcijos 7.10 punkto nuostatas privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą. Tačiau, teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai (b. l. 176) patvirtina, kad pareiškėjas buvo sumuštas grupės nuteistųjų, šie nuteistieji neteisėtiems veiksmams atlikti naudojo metalinius strypus bei kitus žalojančius įrankius, dalį šių įrankių nuteistieji galimai atsinešė iš gyvenamųjų patalpų. Grupinis nuteistųjų išėjimas konkrečiu laiku iš gyvenamųjų patalpų, apibintuotos jų rankos, turimi žalojimo įrankiai akivaizdžiai patvirtina faktinę aplinkybę, jog šiam įvykiui konflikte dalyvavę nuteistieji ruošėsi iš anksto, todėl nėra pagrindo šį įvykį pripažinti spontanišku.

Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Kybartų PN pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, konkrečiu atveju pareiškėjo, bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtą Kybartų PN pareigūnų neveikimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuluotos oficialios konstitucinės teismo precedento doktrinos nuostatas, teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Pažymėtina, kad dėl šio įvykio yra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-6357-739/2018, kuriame teismas nustatė Kybartų PN pareigūnų neteisėtą neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme, operatyviai nesureagavus į situaciją, kai pareiškėją M. K. 2018 m. birželio 19 d. mušė kiti nuteistieji, ir jo neapsaugojus.

Į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2018 m. birželio 26 d. specialisto išvada Nr. G518/2018(09) (1 t., b. l. 168–170) patvirtina, kad po 2018 m. birželio 19 d. įvykio pareiškėjui klinikiniais duomenimis konstatuotas atviras apatinio žandikaulio lūžimas, dešinio skruostikaulio ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžimas, nugaros sumušimas, taip pat kraujosruvos abiejų akių vokuose ir pasmakrės ir kaklo srityje, nubrozdinimai dešinės alkūnės, kairio dilbio ir dešinio kelio bei stuburo srityse, sumušimai padaryti bukais ar bukabriauniais daiktais. Pareiškėjui konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatyti sužalojimai nepavojingi nukentėjusiojo gyvybei.

Nustatęs neteisėtą neveikimą, įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja esant ir kitus būtinus viešosios deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį, todėl yra teisinis pagrindas spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos ir jos dydžio.

Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas, kad grįžęs iš gydymo įstaigos jis nebuvo laikomas Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos stacionarioje palatoje.

BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. birželio 20 d. Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo (1 t., b. l. 22) matyti, kad 2018 m. birželio 20 d. pareiškėjas gydymo atsisakė, todėl jis buvo supažindintas su galimomis komplikacijomis, jam buvo paaiškintas režimas, nurodyta siūlus pašalinti po 10 dienų bei skyrus antibakterinį gydymą pareiškėjas buvo išleistas ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą.

Kybartų PN atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 122–123) nurodė, kad Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnyba teikia tik I lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas: šeimos medicinos gydytojo, slaugos, bendruomenės slaugos ir odontologijos paslaugas. Stacionarių paslaugų Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnyba neteikia. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. birželio 20 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (b. l. 22) patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė gydymo(duomenys neskelbtini), taip pat atsisakė gydymo (duomenys neskelbtini), todėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų buvo išleistas ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų buvo pristatytas dar ir į Laisvės atėmimo vietų ligoninę operuoti, tačiau pareiškėjas buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atsisakė ir į Kybartų PN grįžo įprastu konvojumi (1 t., b. l. 122). Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, jog pareiškėjui atsisakius gydytis sveikatos priežiūros įstaigoje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistams nenukreipus pareiškėjo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę stacionariam gydymui bei slaugai, nekelti specifiniai reikalavimai jo gyvenamajai aplinkai bei medicinos specialistų priežiūrai, todėl pareiškėjas buvo grąžintas į Kybartų PN I lygio ambulatorinei šeimos medicinos gydytojo bei slaugos specialisto priežiūrai. Tokiais atvejais asmuo gyvena įprastoje aplinkoje, tik jam teikiamos tam tikros rekomendacijos dėl gyvenimo režimo, apsilankymų medicinos specialistų apžiūrai ir pan. (pvz., gulėti, vengti fizinio krūvio, atvykti perrišimams, siūlų pašalinimui, gerti vaistus ir kt.).

Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnyba neteikia stacionaraus gydymo ir priežiūros paslaugų. Pareiškėjas, kaip pirmiau minėta, stacionaraus gydymo ir priežiūros paslaugų gydymosi įstaigose atsisakė, todėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai, paskyrę pareiškėjui antibakterinį gydymą, nukreipė jį į Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybą gydymui ir stebėjimui, rekomenduojant po 10 dienų išimti siūlus. Pažymėtina, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. birželio 20 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime (1 t., b. l. 22) stacionaraus gydymo ir priežiūros paslaugų įrašų apie pareiškėjui rekomenduotinas teikti stacionarias gydymo ir stebėjimo paslaugas šiame dokumente nėra, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jo neuždarymo į stacionarią palatą atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su techniškai netvarkinga 9 kamerų tipo patalpa, kurioje buvo išdaužyti langai, sulūžę baldai, sienos, lubos atsilupusios, dviaukštės lovos surūdijusios, aštriomis briaunomis, netvarkinga elektros instaliacija, netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (plytelės atsilupusios), tinkamos ventiliacijos nebuvimu patalpose.

Bylos duomenys, t. y. Kybartų PN direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 5150-687, patvirtina, kad pareiškėjas buvo izoliuotas pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį (1 t., b. l. 134). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 12 d. kalėjo 9 kamerų tipo patalpoje (2 t., b. l. 1–3).

Ginčo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius nurodė, jog pataisos įstaigoje remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus ir pan., todėl visiškai suremontuotose patalpose neretai tenka daryti pakartotinį remontą ir ne visada pavyksta atlikti tiek remontų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Paaiškino, jog 9 kameroje, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, langai išdaužyti nebuvo, lubų ir sienų danga buvo tvarkinga, lovos buvo tinkamos eksploatuoti, t. y. nebuvo surūdiję bei aštriomis briaunomis, pareiškėjas buvo aprūpinamas visu būtinu inventoriumi (stalas ir suolas nebuvo sulūžę), taip pat elektros instaliacija buvo tvarkinga, o sanitarinis mazgas įrengtas pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse numatytus reikalavimus (2 t., b. l. 1). Minėtus argumentus patvirtina atsakovės atstovo į bylą pateiktos 9 kameros fotonuotraukos (2 t., b. l. 11–13). Byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas tuo metu, kai jautė nepatogumų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų (išdaužytų langų, sulūžusių baldų, atsilupusių sienų ir lubų, dviaukščių lovų surūdijusiomis aštriomis briaunomis, netvarkingos elektros instaliacijos, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (atsilupusių plytelių), į atsakovės atstovą kreipėsi su skundu. Atsakovės atstovo teigimu, visos patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, o šiuo metu nustatyti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pirmiau nurodytos sąlygos, nėra galimybės, todėl tokios aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, yra atmestinos kaip nepagrįstos. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3193-442/2019).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus drausmės grupės patalpose yra sumontuota mechaninė elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, taip pat yra galima natūrali ventiliacija per langus, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje esančiu Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktu Nr. PA.4-417-(23.4.1.4.21) nustatyta, kad 9 kamerų tipo patalpa yra vėdinama per langus, tualete įrengta natūrali ventiliacija, t. y. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 139–140). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 9 kamerų tipo patalpoje trūko oro (patikrinimo aktų, pareiškėjo, kitų nuteistųjų skundų dėl negalėjimo išvėdinti patalpų), šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis galimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (su juo kalėjusių asmenų rašytiniais liudijimais, neprašė šių asmenų kviesti į bylą apklausti kaip liudytojus). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą ar tualeto patalpos joje įrengtos natūralios ventiliacijos pagalba. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kalint 9 kamerų tipo patalpoje buvo apribota jo judėjimo laisvė: negalėjo lankyti grupinių, sporto užsiėmimų, mokyklos, kasdien tris valandas pasivaikščioti gryname ore, kreiptis į medikus, taip pat bendrauti su mama.

BVK 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (3 d.).

Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (BVK 73 str. 3 p.), du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 str. 4 p.).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85, 73² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą <...> ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.

Iš Kybartų PN direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 5150-687 matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (1 t., b. l. 134).

Pagal BVK 144 straipsnio nuostatas, nuteistojo laikinas izoliavimas nelaikomas nuobauda, todėl akivaizdu, kad, pareiškėjui būnant laikinai izoliuotam kamerų tipo patalpose, turėjo būti užtikrintos šiai grupei priskirtų nuteistųjų turimos teisės, t. y. teisė kasdien pasivaikščioti 3 valandas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta (2 t., b. l. 2), tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų į bylą nepateikė, todėl, atsakovės atstovui nepateikus teismui įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl teisės pasivaikščioti ribojimo, šis pažeidimas laikomas nustatytu.

Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas turėjo teisę bendrauti laiškais ir šia teise naudojosi (1 t., b. l. 122). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 21 d. parašė sutikimą apie jo sveikatos būklę teikti informaciją mamai (1 t., b. l. 27).

BVK 73 straipsnio 3 punkte numatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų. To paties straipsnio 4 punkte numatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji taip pat turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas šių teisių įgyvendinimas (2 t., b. l. 2). Iš į bylą pateiktų Nuteistojo priskyrimo grupei ir telefoninių pokalbių apskaitos kortelių bei nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelių nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (kreipimosi į teismą dienos), pasinaudojo jam suteikta teise du kartus per savaitę paskambinti telefonu (2 t., b. l. 4), taip pat naudojosi ir jam BVK 73 straipsnio 3 punkte numatyta teise siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (2 t., b. l. 7–8), todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės į laiškų siuntimą ribojimo bei dėl galimybės nesuteikimo paskambinti telefonu atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu jis negalėjo lankyti grupinių užsiėmimų, mokyklos, dalyvauti sporto užsiėmimuose, kreiptis į medicinos darbuotojus.

Atsakovės atstovas nurodė, jog nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje. Nuteistajam esant kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas, bei atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu, prieš jo izoliavimą, nedalyvavo jokiose socialinės reabilitacijos programose ar grupiniuose užsiėmimuose (2 t., b. l. 2). Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo buvimo 9 kamerų tipo patalpoje metu Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius būtų gavęs pareiškėjo prašymą dalyvauti užsiėmimuose, individualioje veikloje. Pareiškėjas šių atsakovės atstovo nurodytų aplinkybių neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiame kontekste nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo 11 punkte nurodyta, jog į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, jog į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis.

Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius pažymėjo, jog skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas Kybartų sektoriuje lankė mokyklą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą <...>.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje buvo izoliuotas BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, jam turėjo būti užtikrintos paprastajai nuteistųjų grupei taikytinos laikymo sąlygos, todėl teisė mokytis Kybartų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje turėjo būti užtikrinta. Atsakovės atstovas pareiškėjo pozicijos dėl negalėjimo lankyti mokyklos neargumentavo, todėl pretenzijos dėl negalėjimo tęsti mokslo lieka nepaneigtos.

Nors pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu negalėjo kreiptis į medicinos darbuotojus, tačiau atsakovės atstovas paneigė šiuos pareiškėjo argumentus, nurodydamas, jog kamerų tipo patalpose du kartus per parą lankosi slaugytojos ir asmuo gali kreiptis tiesiogiai į medicinos specialistą arba registruotis planinei konsultacijai per poste tą dieną budintį pareigūną Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 42 priede nurodyta tvarka (2 t., b. l. 2). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui teikė medicinines paslaugas, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas, būdamas savo prašymu izoliuotas, galėjo kreiptis į kalinimo įstaigos medicinos darbuotojus (1 t., b. l. 28–31).

Pareiškėjas skunde teigė, kad 2018 m. birželio 19 d., kai skubos tvarka jis buvo išgabentas į ligoninę, Kybartų PN atsakingi asmenys privalėjo jo likusius asmeninius daiktus perduoti saugoti ir jam grįžus į Kybartų PN grąžinti. Kadangi visi jo daiktai buvo dingę, nurodė, jog Kybartų PN administracija privalėjo aprūpinti jį drabužiais ir avalyne bei higienos priemonėmis, tačiau to nepadarė.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 (toliau – ir Aprašas), kurio 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (prašyme turi būti nurodyti tik tie drabužiai ir higienos reikmenys, kurie nurodyti Aprašo 1 priede, taip pat turi būti nurodyti drabužių dydžiai).

Pagal Aprašo 13 punktą laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Akivaizdu, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą drabužiai ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniams prašymams.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas dėl drabužių ir higienos priemonių išdavimo kreipėsi 2018 m. birželio 21 d., tačiau 2018 m. liepos 10 d. Kybartų PN Ūkio skyriaus vedėjas minėtame pareiškėjo prašyme užrašė rezoliuciją: „Higienos reikmenys ir drabužiai Jums nebus išduoti, kadangi esate mokus“, t. y. jo prašymas nebuvo patenkintas, nustačius, kad pareiškėjas buvo mokus (1 t., b. l. 160–161, 2 t., b. l. 9–10).

Duomenų, kad pareiškėjas šio atsisakymo pagrįstumą bei teisėtumą būtų ginčijęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kad minėtas atsisakymas būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, byloje nėra. Įvertinus šią aplinkybę bei atsižvelgus į tai, kad minėtame rašte nurodytas atsisakymo skirti pareiškėjui drabužius ir higienos priemones pagrindas atitinka Aprašo 5 ir 13 punktų nuostatas, atsakovės atstovo veiksmai, atsisakant išduoti pareiškėjui drabužius ir higienos priemones dėl to, kad jis buvo mokus, pripažintini pagrįstais ir teisėtais.

Iš byloje esančio pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymo Nr. 5/30 B2-1272 nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl dingusių jo asmeninių daiktų (b. l. 162), tačiau 2018 m. rugpjūčio 24 d. prašymu Nr. 10/53-155 prašė į 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą atsakymo neteikti, kadangi problema yra išspręsta ir jis pretenzijų niekam neturi (b. l. 163), todėl Kybartų PN 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymo nagrinėjimo procedūra nutraukta (b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. prašyme Nr. 10/53-155 pareiškėjas nurodė, jog problema dėl jo dingusių asmeninių daiktų išspręsta, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog Kybartų PN atsakingi asmenys privalėjo jo likusius asmeninius daiktus perduoti saugoti ir jam grįžus į Kybartų PN grąžinti, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą byloje pareiškėjo teisių pažeidimai nustatyti dėl to, kad jis 2018 m. birželio 19 d. neužtikrinus saugumo buvo sužalotas, taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (kreipimosi į teismą dienos) kalėjo higienos reikalavimų neatitinkančioje 9 kamerų tipo patalpoje, ribojant jo teisę į pasivaikščiojimus, lankytis mokykloje.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastą, pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Kybartų PN pareigūnų veiksmų vertintina 500 Eur, ir ši suma yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 110), tai neabejotinai sukėlė pareiškėjui stiprų fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo ginčo atveju nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo (ABTĮ 56 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui patikslintą prašymą priteisti valstybės naudai 489,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 14).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-4081-15275 nuspręsta paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje advokatą A. B., kuris 2018 m. rugsėjo 7 d. leidimo ir pavedimo sutartimi pavedė advokato padėjėjai R. V. visa apimtimi pagal pirmiau nurodytą sprendimą teikti teisinę pagalbą pareiškėjui (1 t., b. l. 111–112, 113).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 punktą, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 2, 6 d.).

Pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl valstybei turi būti priteisiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies, tačiau konkrečiu atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje. Taigi nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 44, 45, 45¹ str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009, 2015 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45¹ straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė