Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas Kybartų pataisos namų administracijos (pareigūnų) neteisėtais veiksmais (neveikimu) laiko ir prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad Kybartų PN administracija (pareigūnai) nekreipė dėmesio į pareiškėjo rašytinį pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kas jį sumušė, ir jo prašymą izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, kuriuos pareiškėjas pateikė po to, kai 2018 m. gegužės 13 d. 1-ame būryje jį sumušė kiti nuteistieji, taip pat iš to, kad Kybartų PN administracija (pareigūnai) laiku nesureagavo į situaciją, kai 2018 m. birželio 19 d. jį mušė kiti nuteistieji, nesiėmė veiksmų, kad pareiškėjui būtų suteikta skubi pirmoji medicinos pagalba, ir pareiškėjui teko gulėti ant žemės, kol atvyks greitoji medicinos pagalba iš Vilkaviškio ligoninės.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra nuteistasis, Kybartų PN laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. birželio 19 d. buvo laikomas su pertraukomis: nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. birželio 12 d., ir 2018 m. birželio 19 d. (b. l. 17) (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas 2018 m. birželio 19 d. išvyko iš Kybartų PN į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o 2018 m. birželio 19 d. sugrįžo iš jos į Kybartų PN (b. l. 17).

Pareiškėjas skunde teigia, kad Kybartų PN administracija (pareigūnai) nekreipė dėmesio į jo rašytinį pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kas jį sumušė, ir jo rašytinį prašymą izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, kuriuos pareiškėjas pateikė po to, kai 2018 m. gegužės 13 d. 1-ame būryje jį sumušė kiti nuteistieji.

Iš Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2018 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 1/16-98 3.2 papunkčio, pagal kurį pareiškėjas perkeliamas iš 1-o nuteistųjų būrio iš vienos miegamosios vietos į kitą miegamąją vietą (b. l. 39), matyti, kad pareiškėjas buvo paskirtas į 1-ą nuteistųjų būrį.

Iš Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 13 d. apie 22.20 val. kreipėsi į poste budėjusį Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnįjį specialistą, teigdamas, kad kieme sportuodamas paslydo ir susižalojo nugarą, susimušė veidą, ir prašydamas nuvesti jį į pas medicinos darbuotoją (b. l. 24). Slaugytoja, 2018 m. gegužės 13 d. 22.45 val. atlikusi pareiškėjo medicininę apžiūrą, sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 11/1-116 (b. l. 26) ir kitoje pažymoje (b. l. 66–68) užfiksavo pareiškėjo kūno sužalojimų pobūdį: kairio peties, nugaros, juosmens kraujosruvos; dešinio apatinio voko hematoma; dešinio skruosto žaizda apie 0,5 cm. Tose pačiose pažymose užfiksuota, jog pareiškėjas slaugytojai paaiškino, kad jis 2018 m. gegužės 12 d. apie 16.30 val. nukrito nuo laiptų (b. l. 26, 66–68). 2018 m. gegužės 13 d. pasiaiškinime Nr. 4/52-514 Kybartų PN direktoriui pareiškėjas paaiškino, kad jis 2018 m. gegužės 13 d. apie 17.00 val. krito lauke nuo sporto inventoriaus ir sumušė veidą ir nugarą, pretenzijų niekam neturi (b. l. 25).

Bylos duomenimis, 2018 m. birželio 19 d. slaugytoja ir gydytojas vėl užfiksavo pareiškėjo kūno sužalojimus, patirtus 2018 m. birželio 19 d. (b. l. 69, 63).

Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, po pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. patirtų sužalojimų, dėl pareiškėjo kūno sužalojimo Kybartų pataisos namuose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra tęsiamas (b. l. 13, 59).

BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 7 punktas numato, kad su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. Nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose reglamentuoja BVK 70 straipsnis, priskyrimą paprastosioms grupėms, suskirstymą į būrius, skyrius ir kameras reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktas. Pataisos įstaigų režimas suprantamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 straipsnio 1 dalis). Vienas BVK 112 straipsnio 2 dalyje įvirtintų pataisos įstaigų režimo reikalavimų yra būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra.

BVK 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. BVK 70 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius; toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Taigi, BVK 70 straipsnio 6 dalis numato, jog nuteistasis esant svarbioms priežastims gali būti jo prašymu perkeltas į kamerų tipo patalpas.

Nors pareiškėjas skunde teismui teigė, kad po to, kai jį 2018 m. gegužės 13 d. sumušė kiti nuteistieji, jis parašė pareiškimą Kybartų PN administracijai, kuriame nurodė, kas jį sumušė, taip pat parašė prašymą, kad izoliuotų jį nuo kitų nuteistųjų, kadangi su juo norima susidoroti (b. l. 3), o 2018 m. gegužės 29 d. pasiaiškinime Nr. 4/52-569 Kybartų PN direktoriui teigė, kad šiandien paduos pareiškimą (kuriame nurodyti nuteistieji, kurie jį sumušė) ir prašymą izoliuoti jį remiantis BVK 70 straipsniu (b. l. 54), tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 13 d., 2018 m. gegužės 29 d. ar netrukus po šių datų pateikė Kybartų PN administracijai tokį pareiškimą ir tokį prašymą. Bylos duomenimis, pareiškėjas pateikė prašymą jį izoliuoti remiantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi tik 2018 m. birželio 20 d. t. y. po antrojo sužalojimo, ir šis jo prašymas buvo tenkintas (b. l. 61–62).

BVK 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad nuteistajam už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama nuobauda – nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. Pagal BVK 143 straipsnio 1 dalį, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 punktą, ši nuobauda skiriama pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu arba įsakymu. BVK 144 straipsnis nustato, jog kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas; toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams. Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2395-662/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).

Bylos duomenimis, pareiškėjas Kybartų PN vyriausiojo specialisto 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 4/49-2839 (b. l. 42–43), 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 4/49-2998 (b. l. 51–52), 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 4/49-3232 (b. l. 47–48) BVK 144 straipsnio pagrindu buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, kadangi pareiškėjas padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą – atsisakė atlikti bausmę administracijos paskirtame 1-ame būryje. Pareiškėjui Kybartų PN laikinai einančio pataisos įstaigos direktoriaus pareigas 2018 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 5/48-355 (b. l. 31–32, 20) ir 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 5/48-383 (b. l. 49–50, 20) BVK 142–143 straipsnių pagrindu buvo paskirtos nuobaudos perkelti į kamerų tipo patalpas (pirmuoju nutarimu – 15-kai parų, o antruoju nutarimu – 14-kai parų), kadangi pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atsisakė atlikti bausmę administracijos paskirtame 1-ame būryje (pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, atliekantys BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą (t. y. perkelti į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų), kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du. Vadovaujantis to paties BVK straipsnio 4 dalimi, kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Remiantis bylos duomenimis (b. l. 42–43, 31–32, 20, 51–52, 49–50, 47–48) ir nurodytomis BVK 145 straipsnio nuostatomis, daroma išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. (kai buvo užfiksuoti jo kūno sužalojimai) iki išvykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2018 m. birželio 12 d. beveik visą laiką buvo laikomas uždarytas kamerų tipo patalpoje (arba laikinai BVK 144 straipsnio pagrindu, arba paskyrus jam nuobaudą BVK 142–143 straipsnių pagrindu), išskyrus 5 minučių pertrauką 2018 m. gegužės 15 d., kai pareiškėjas 7.00 val. buvo išleistas iš kamerų tipo patalpos ir 7.05 val. į ją uždarytas, ir 5 minučių pertrauką 2018 m. gegužės 29 d., kai pareiškėjas 7.05 val. buvo išleistas iš kamerų tipo patalpos ir 7.10 val. į ją uždarytas. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui minėtus Kybartų PN laikinai einančio direktoriaus pareigas nutarimus, kuriais jam buvo paskirtos nuobaudos perkelti į kamerų tipo patalpas (b. l. 31, 49. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad jam šios nuobaudos buvo paskirtos neteisėtai. Taigi, nors pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. (kai pirmą kartą buvo užfiksuoti jo kūno sužalojimai) iki 2018 m. birželio 19 d. (kai antrą kartą buvo užfiksuoti jo kūno sužalojimai) nebuvo taikoma izoliacija BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki išvykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2018 m. birželio 12 d. beveik visą laiką buvo laikomas užrakintas kamerų tipo patalpoje BVK 144, 142–143 straipsnių pagrindu, t. y. buvo izoliuotas nuo kitų 1-o būrio nuteistųjų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad po to, kai 2018 m. gegužės 13 d. buvo užfiksuoti pareiškėjo kūno sužalojimai, ir pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą 1-ą būrį, jis buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti atsakingiems Kybartų PN pareigūnams ir nurodyti konkrečias atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje priežastis, įvardinti asmenis, kurie kelia jam grėsmę (b. l. 23, 25, 31, 40, 49, 53, 54). Be to, buvo atlikti tarnybiniai tyrimai siekiant nustatyti 2018 m. gegužės 13 d. įvykusio pareiškėjo susižalojimo priežastis ir 2018 m. gegužės 14 d. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje priežastis (b. l. 23, 37–38). Pareiškėjas dėl 2018 m. gegužės 14 d. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būtyje buvo apsvarstytas Kybartų PN Drausmės komisijoje (b. l. 46). Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas daro išvadą, kad Kybartų PN administracija ėmėsi veiksmų tam, kad išsiaiškintų priežastis, kaip įvyko pareiškėjo sužalojimas ir kodėl pareiškėjas atsisakydavo atlikti bausmę paskirtame būryje, ir užtikrintų pareiškėjo saugumą. Tuo tarpu pareiškėjas Kybartų PN administracijai arba nurodė, kad nukrito nuo sporto inventoriaus ir pretenzijų niekam neturi, arba nenurodė atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežasčių, arba nenurodė, kurie nuteistieji jį sumušė, arba tik abstrakčiai teigė, kad nuteistieji (nurodė jų pavardes) nori su juo susidoroti, tačiau niekaip nepaaiškino, kodėl jie kelia pareiškėjui grėsmę. Ši išvada darytina iš toliau nurodytų duomenų. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 13 d. pasiaiškinime Nr. 4/52-514 Kybartų PN direktoriui paaiškino, kad jis 2018 m. gegužės 13 d. apie 17.00 val. krito lauke nuo sporto inventoriaus ir sumušė veidą ir nugarą, pretenzijų niekam neturi (b. l. 25, 23). Nors skunde pareiškėjas teigė, kad jis apie sužalojimo priežastį pamelavo iš baimės, nes buvo prigrasintas (b. l. 3), tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. pasiaiškinime Nr. 4/52-524 Kybartų PN direktoriui paaiškino, kad atsisako eiti į paskirtą būrį, o atsisakymo priežasčių nenurodė (b. l. 41). Nors pareiškėjas 2018 m. gegužės 29 d. pasiaiškinime Nr. 4/52-569 Kybartų PN direktoriui teigė, kad jis buvo sumuštas 124-to kambario nuteistųjų, ir teigė, kad šiandien paduos pareiškimą (kuriame nurodyti nuteistieji, kurie jį sumušė) ir prašymą izoliuoti jį remiantis BVK 70 straipsniu (b. l. 54), tačiau to nepadarė, o bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas prašymą jį izoliuoti padavė tik 2018 m. birželio 20 d., t. y. po to, kai antrą kartą buvo užfiksuoti pareiškėjo kūno sužalojimai (b. l. 61). Tarnybinio tyrimo pagrindu parengta 2018 m. gegužės 18 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 10/23-107 „Dėl nuteistojo M. K. susižalojimo“ (b. l. 23), kurioje užfiksuotas pareiškėjo pasiaiškinimas, kad jis 2018 m. gegužės 13 d. apie 17.00 val. krito lauke nuo sporto inventoriaus ir sumušė veidą bei nugarą, pretenzijų niekam neturi. Atsižvelgiant į šį pareiškėjo pasiaiškinimą, išvadoje suformuluotas siūlymas šį tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo susižalojimo baigti, nesant nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 23). Tarnybinio tyrimo pagrindu parengta 2018 m. gegužės 15 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 10/23-107 „Dėl nuteistųjų J. V. ir M. M. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje“ (b. l. 37–38), iš kurios matyti, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatytos pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje priežastys (šioje išvadoje užfiksuotas pareiškėjo paaiškinimas, kad jis atsisako būti paskirtame būryje dėl asmeninių problemų, ir kad jam spaudimą daro kiti du nuteistieji (nurodė jų vardus ir pavardes), kurie nori su juo susidoroti, tačiau nepaaiškino, kodėl šie nuteistieji nori su juo susidoroti; kiti apklausti nuteistieji nurodė kitokias priežastis, kodėl pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę paskirtame būryje, negu pareiškėjas (b. l. 38, 27–30); šioje išvadoje nurodyta, jog 2018 m. gegužės 14 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus pateiktose pažymose yra nurodyta, jog nėra nustatytos pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 1-ame būryje priežastys. Išvadoje suformuluotas siūlymas šį tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje baigti, o pareiškėją už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje apsvarstyti drausmės komisijoje (b. l. 37–38).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. pareiškėją apžiūrėjo slaugytoja, kuri pažymoje Nr. 11/1-163 užfiksavo, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 19 d. apie 15.30 val. buvo rastas gulintis pasivaikščiojimo kiemelyje, sąmoningas, bet negalintis eiti, nes labai skauda kojas. Slaugytoja šioje pažymoje užfiksavo, kad pareiškėjo viršugalvyje kraujuojanti žaizda apie 4 cm x 1 cm, kairės rankos antro piršto kraujuojanti žaizda apie 1 cm, dešinio kelio ir dešinės alkūnės srityje paviršiniai odos nubrozdinimai; slaugytoja sutvarstė pareiškėjo žaizdas, suleido vaistus nuo skausmo (b. l. 69). Po to pareiškėjas tą pačią dieną buvo konvojuotas į Vilkaviškio ligoninę (b. l. 58), kurioje jį apžiūrėjęs gydytojas ortopedas traumatologas gydytojo įraše (įrašo data ir laikas 2018 m. birželio 19 d. 16.50 val.) nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 19 d. patyrė traumą, ir užfiksavo pareiškėjo būklę: galvos plaukuotoje dalyje apie 4 cm x 1 cm dydžio žaizda, dešinio kelio ir dešinės alkūnės srityje paviršiniai odos nubrozdinimai, judesiai per alkūnės ir kelio sąnarius pilnos amplitudės, nežymiai skausmingi; pareiškėjui vietinėje nejautroje atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, rekomenduota perrišti, siūlus pašalinti po 14 dienų; pakonsultavęs gydytojas neurologas nustatė, kad neurologinės simptomatikos nėra (b. l. 63). Vilkaviškio ligoninėje 2018 m. birželio 19 d. 17.51 val. taip pat atliktas pareiškėjo galvos tyrimas dėl trauminių pakitimų ir pateikta gydytojo išvada, kad galvos smegenų parenchimoje židininių pakitimų, būdingų trauminiams, pakraujavimo požymių nematyti (b. l. 64). Pareiškėjas slaugytojai ir gydytojui paaiškino, kad jį sumušė kiti nuteistieji (b. l. 63, 69).