- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-35-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01881-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje V. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Z. P. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui, likusiam po jo motinos V. T. mirties, priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymas atmestas.
3. Teismas nustatė, kad V. T. mirė (duomenys neskelbtini), ji turėjo nekilnojamojo turto, tačiau nei jos sūnūs Z. P. ir V. P., nei kiti asmenys į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2024 m. liepos 4 d. nutarė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Z. P., nes yra praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.
4. Teismas nurodė, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys, t. y. kad brolis, jo vertinimu, veda netinkamą gyvenimo būdą, iki šios dienos nėra susitvarkęs paveldėjimo dokumentų, nesirūpina turtu, negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo jam kliutis priimti motinos palikimą, šios aplinkybės lėmė jo apsisprendimą dėl brolio teisių į šį turtą.
6. Teismas nurodė, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas po motinos mirties turėjo valią priimti palikimą. Priešingai, pats pareiškėjas nurodė, kad dėl palikimo priėmimo pagal su broliu sudarytą susitarimą turėjo kreiptis V. P., kuriam reikėjo būsto. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti yra praleidęs daugiau nei 21 metus, todėl toks ilgas laikotarpis negali būti vertinamas kaip nedarantis jokios įtakos teisinių santykių stabilumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėjas Z. P. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą patenkinti ir atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti.
8. Teigia, jog teismui sąžiningai nurodė, kad ilgą laiką motinos palikimo nepriėmė dėl objektyvių priežasčių – žodinio susitarimo, jog palikimą priims jo brolis V. P., kuris tvarkys ir prižiūrės motinos turtą bei kapą. Teigia, kad brolis dvidešimt vienerius elgiasi priešingai ir šių veiksmų neatlieka, nekilnojamasis turtas dėvisi ir nuvertėja, o radęs apleistą motinos kapą nedelsdamas kreipėsi į notarą. Be to, šiuo metu jis rūpinasi motinos namu, tvarko kiemą.
9. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ir netyrė visų bylos aplinkybių ir įrodymų, nesprendė jo pareiškime išdėstyto prašymo paskirti žodinį teismo posėdį, kad galėtų paaiškinti aplinkybes ir šaukti liudytojus. Pažymi, kad nė vienas suinteresuotas asmuo neprieštaravo dėl jo prašymo, o brolis savo poziciją dėl palikimo nepriėmimo pareiškė pas notarą, todėl atsiliepimo papildomai neteikė, bet apie procesą buvo informuotas ir dėl jo pareiškimo teismui neprieštaravo. Nesant civilinėje byloje priešingų šalių interesų, nesant jokio teisinio ginčo ir teismui paskyrus rašytinį bylos nagrinėjimą jam nekilo jokių abejonių, jog teismas, net jo neišklausęs atmes prašymą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į teisminę gynybą, atėmė galimybę atgauti motinos turtą nesuteikdamas teisės pagrįsti pareiškimo aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
11. Pažymi, kad su broliu buvo sutarę, kad dėl palikimo priėmimo kreipsis brolis V. P., tačiau jis ne tik nesikreipė dėl palikimo priėmimo, bet motinos nekilnojamojo turto neprižiūrėjo ir juo nesirūpino, to nedaro ir šiuo metu. V. P. aiškiai išreiškė savo valią pateikęs notarui pareiškimą apie palikimo nepriėmimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, jog vienintelis kitas pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą neprieštarauja dėl jo teisės į motinos palikimą įgyvendinimui. Valstybė, atstovaujama kitų suinteresuotų asmenų, taip pat byloje teisinio suinteresuotumo turtu neišreiškė.
Atsiliepimas
12. Pažymi, kad aplinkybė, jog terminas palikimui priimti praleistas 21 metus, šiuo atveju nedaro jokios įtakos teisinių santykių stabilumui. Iš byloje pateiktų suinteresuotų asmenų atsiliepimų akivaizdu, kad jo pareiškimas ir bylos nagrinėjimas niekaip nedarė įtakos nei valstybės teisinių santykių stabilumui, nei suinteresuotas asmeniui jo broliui, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks ilgas terminas daro įtaką teisinių santykių stabilumui, nes į palikimą niekas daugiau nepretenduoja.
13. Nurodo, kad nėra teisininkas, yra pensinio amžiaus, visą gyvenimą gyveno kaime ir nesuprato palikimo nepriėmimo laiku pasekmių, t. y. kad paveldimo turto neteks. Kaip daugelis panašioje situacijoje esančių žmonių tiesiog laiku nesitvarkė paveldėjimo dokumentų, nes tikėjo, kad tai galima padaryti bet kada, kai bus laiko, lėšų ir leis kitos gyvenimo aplinkybės. Nurodo, kad jam svarbu išsaugoti motinos palikimą ne tik dėl to, kad įgys nuosavybę, bet ir dėl to, kad tai jo tėviškė, daugybė prisiminimų, motina sunkiai dirbo, kad gyvenamasis namas būtų pastatytas šeimai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Mano, kad pirmosios instancijos teismas formaliai, nepagrįsdamas jokių aiškių teisinių aplinkybių nurodė, kad terminas yra praleistas labai ilgai ir kad jo nurodytų aplinkybių nelaiko svarbiomis. Pažymi, kad įstatymas nenumato naikinamojo imperatyvaus termino palikimui priimti. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė ir neįrodė jo nesąžiningumo ar nepakankamo rūpestingumo, todėl nutartis tiesiog neleisti įgyvendinti jo paveldėjimo teisę dėl ilgai praleisto termino yra absoliučiai negaliojanti, prieštaraujanti CK 5.57 straipsnio esmei ir tikslui, prieštaraujanti fundamentaliems teisės principams. Mano, kad pirmosios instancijos teismas mirusiosios turtą siekia palikti valstybei, nors valstybė neturi teisinio suinteresuotumo priimti mirusio asmens palikimą ir tik nesant jokių įpėdinių pagal įstatymą ar jiems išreiškus valią nepriimti palikimo, valstybė gali pretenduoti į mirusiojo turtą. Šiuo atveju yra aiškiai išreikšta jo valia priimti motinos palikimą, o teismas byloje vykdo teisingumą ir negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Mano, kad nutartis yra neteisėta, šališka, prieštaraujanti jo teisei į teisingą teismą, teisingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principams.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo atskirąjį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
16. Nurodo, kad jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn. Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 259 redakcija), nuostatas tais atvejais, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti (...) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra VĮ Turto bankas.
17. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių nuo jo nepriklausančių priežasčių, lėmusių, kad įpėdinis tinkamai negalėjo nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis), o teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumą įrodymų ir padaryti pagrįstas išvadas.
18. Nurodo, kad Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašymą, tačiau mano, kad jog yra visos CPK 444 straipsnyje, CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos palikimo priėmimo terminą atnaujinti ir dėl to nebūtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pažymi, kad pareiškėjo brolis V. P. turi teisę kreiptis į teismą CK 5.50 straipsnio 2 dalies pagrindu ir prašyti nustatyti, kad palikimas buvo priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas ir neatnaujintas praleistas terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo motinos mirties (duomenys neskelbtini), priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo pareiškimą išnagrinėjo rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, pažymėtina, kad pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir tik jeigu teismas nuspręstų, kad tikslingas žodinis bylos nagrinėjimas, nurodė, jog prašymo pagrįstumą įrodinėtų savo paaiškinimais ir prašytų šaukti liudytojus, tačiau nedetalizavo, kokius konkrečiai ir kokias reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias termino praleidimo priežasčių svarbumą, liudytojai galėtų parodyti. CPK 557 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Kaip minėta, pareiškėjas nagrinėti pareiškimą žodinio proceso tvarka neprašė, o teismas tokios būtinybės nenustatė, taigi, CPK 557 straipsnio nuostatų nepažeidė.
23. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo požiūriu kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
25. Nors apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė ir neįrodė jo nesąžiningumo ar nepakankamo rūpestingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent pareiškėjo pareiga yra įrodyti pareiškimo pagrįstumą, šiuo atveju – pagrįsti ir įrodyti, kad egzistavo objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios 21 metus kliudė jam įgyvendinti teisę paveldėti. Priešingai nei mano apeliantas, paveldėjimo teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis formaliai yra teisėta, nes pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kliudžiusių jam kreiptis į notarą ir išreikšti valią priimti mirusios motinos palikimą. Priešingai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – susitarimas su broliu, kad palikimą priims būtent brolis, lėmė paties pareiškėjo apsisprendimą laiku nepretenduoti į motinos palikimą. Tik pasikeitus aplinkybėms, t. y. broliui ilgą laiką nepriėmus palikimo, pareiškėjas nutarė jį priimti pats. Pažymėtina, jog pareiškėjas pripažįsta visą laiką žinojęs ir šias aplinkybes, taigi, ir ilgą delsimą nagrinėjamu atveju lėmė tik paties pareiškėjo neveikimas ir pasirinktas elgesio modelis, t. y. subjektyvios priežastys, o ne objektyvios kliūtys. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose išreikštą poziciją ir išdėstytas aplinkybes, jog mirusiosios turto valstybė nėra perėmusi, byloje esantį suinteresuoto asmens pareiškėjo brolio V. P. 2024 m. liepos 10 d. pareiškimą apie palikimo nepriėmimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai V. T. palikimo nepriėmė ir pretenzijų dėl jo ateityje nereikš, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti jam praleistą terminą palikimui priimti.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje sprendžiamas tik klausimas, ar terminas palikimui priimti pareiškėjui iš viso gali būti atnaujintas, o ne palikimo priėmimo būdo ir paveldimo turto dalių nustatymo klausimas.
27. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir turėjo suinteresuotumą jo mirusios motinos turtą palikti valstybei. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantas teismo šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi grindžia išimtinai tuo, kad teismas priėmė pareiškėjui nepalankią nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad teismas priėmė suinteresuotam nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Apeliantas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, kaip minėta, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio (atskirojo) skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, net jeigu formaliai vertinant ginčijama nutartis yra teisėta, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad procesinis sprendimas byloje savo esme turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, atitikti protingumo ir sąžiningumo principus. Formaliuoju požiūriu net ir nesant labai svarių priešingų argumentų, Konstitucijos 30, 109 straipsniais teismas įpareigotas siekti, kad jo sprendimas būtų ne tik teisėtas, bet ir teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui atnaujinus net ir 21 metus praleistą terminą mirusios motinos palikimui priimti teisinių santykių stabilumas nebus pažeistas, palikimas liks šeimoje ir byloje nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ar interesus. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Z. P. atnaujintinas praleistas terminas palikimui, likusiam po jo motinos V. T. mirties (duomenys neskelbtini), priimti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti Z. P. praleistą terminą palikimui, likusiam po jo motinos V. T. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.