Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-170-516/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-05
Bylos Nr.
e2-170-516/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01258-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“, D. S., I. T.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Profitus Crowdfunding“, notarui G
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-170-516/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01258-2025-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“, D. S. ir I. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“, D. S. ir I. T. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Profitus Crowdfunding“, notarui G. B. ir antstoliui D. B. dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Restos investicijos“, D. S. ir I. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „Profitus Crowdfunding“, notarui G. B. ir antstoliui D. B., prašydami:

1.1. pripažinti 2023 m. vasario 28 d. etapinio finansavimo paskolos sutarties Nr. 16-2302-29 nutraukimą negaliojančiu;

1.2. pripažinti notaro G. B. 2024 m. vasario 5 d. vykdomąjį įrašą negaliojančiu;

1.3. pripažinti 2024 m. spalio 15 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-24-35-41569, surašytą antstolio D. B., negaliojančiu;

1.4. taikyti restituciją – grąžinti Turtą (0,09 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir 243,4 kv. m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) ieškovės D. S. nuosavybėn;

1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti šį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, t. y. perleisti kitiems asmenims, ir bet kokiu būdu apsunkinti turtą: a) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), b) pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, kad egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo tikimybė, jeigu atsakovė UAB „Profitus Crowdfunding“ ginčo turtą perleistų tretiesiems asmenims. Dėl to neišvengiamai nukentėtų ieškovų interesai. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Dėl atsakovės nesąžiningo elgesio šalių sutartiniuose santykiuose kyla grėsmė, nes atsakovei perleidus ginčo turtą tretiesiems asmenims, tektų pradėti naujus teisinius procesus prieš naujus turto įgijėjus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Vertindamas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, teismas pažymėjo, kad patikslintas ieškinys yra priimtas, grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, pateikti jas turintys patvirtinti įrodymai, ieškovai pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, priėjo prie išvados, kad pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.

6. Teismas nurodė, kad ieškovai nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimo.

7. Teismas nustatė, kad atsakovės nesąžiningumą ieškovai įrodinėja, remdamiesi atsakovės veiksmais dėl 2023 m. vasario 28 d. etapinio finansavimo paskolos sutarties nutraukimo, taip pat veiksmais, kurie įvyko po sutarties nutraukimo, vykdant išieškojimą iš įkeisto turto – byloje nustatyta, jog antstolio D. B. 2024 m. spalio 15 d. sudarytu Turto perdavimo aktu ginčo turtas buvo perduotas atsakovės nuosavybėn. Tačiau, kaip nurodė teismas, patys ieškovai atsakovės veiksmų ir sprendimų, susijusių su paskolos sutarties nutraukimu ir įkeisto turto perdavimu atsakovei, nelaikė nesąžiningais, tokius veiksmus pateisino, faktiniu elgesiu pripažino, kad sutartiniai paskolos ir įkeitimo santykiai pasibaigė, siekė sudaryti su atsakove naują susitarimą dėl perimto įkaito išpirkimo ir tokį susitarimą buvo sudarę. Tuos pačius atsakovės veiksmus ieškovai pradėjo vertinti kaip nesąžiningus tik po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl ieškovės D. S. iškeldinimo iš gyvenamojo namo. Teismo vertinimu, tokio atsakovės elgesio negalima pripažinti nesąžiningu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

8. Teismas nurodė, kad nuo turto perleidimo atsakovei dienos praėjo nemažai laiko ir byloje nėra duomenų, jog atsakovė per tą laikotarpį būtų sudariusi ar ketinusi sudaryti susitarimus dėl nuosavybės perleidimo, išskyrus tuos, kurie buvo sudaryti su D. S..

9. Teismo vertinimu, ieškovų teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą yra bendro pobūdžio ir nepakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovai UAB „Restos investicijos“, D. S. ir I. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

11. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės visų pirma yra skirtos užfiksuoti esamą padėtį, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju jį būtų galima įvykdyti. Ieškiniu prašoma taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės D. S. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą. Pats reikalavimas yra susijęs su konkrečiu turtu ir nekilnojamojo turto objektų išsaugojimu natūra atsakovės nuosavybėje. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis būtų užtikrinti, kad nepasikeistų turto savininkas.

Atsiliepimas

12. Atsakovė UAB „Profitus Crowdfunding“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Skundas grindžiamas ne pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas klaidas patvirtinančiais argumentais, o tų pačių teiginių, kuriuos ieškovai jau buvo išdėstę, pakartojimu.

12.2. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė per pakankamai ilgą laikotarpį nuo ginčo turto perėmimo būtų sudariusi ar ketinusi sudaryti susitarimus su trečiaisiais asmenimis dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo. Susitarimai dėl galimo ginčo turto įgijimo buvo derinami tik su pačia ieškove D. S.. Ieškovai atsakovės veiksmų nelaikė nesąžiningais iki tol, kol UAB „Profitus Crowdfunding“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovės D. S. iškeldinimo iš pastato.

12.3. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

16. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

17. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024).

18. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

19. Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą apeliantai (ieškovai) iš esmės įrodinėjo esamos padėties (status quo) išsaugojimu, kad nepasikeistų turto savininkas.

20. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje poreikis išsaugoti nepakitusią teisinę padėtį (status quo) pripažįstamas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paprastai tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas dėl daiktinių teisių gynimo, pavyzdžiui, reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į ginčo (ne)kilnojamuosius daiktus arba reikalavimas priteisti ginčo daiktus iš neteisėto valdymo ir pan., taip padedant užkirsti kelią ginčo nagrinėjimo metu galimiems situacijos pokyčiams (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020; 2023 m. spalio 26 d. nutartis Nr. e2-1021-553/2023, 20 punktas). Šiuo atveju ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo, reikalaudami pripažinti etapinio finansavimo paskolos sutarties nutraukimą, notaro vykdomojo įrašo bei antstolio surašytą Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiais, prašo taikyti restituciją ir grąžinti turtą ieškovės D. S. nuosavybėn. Taigi ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto, esančio restitucijos objektu, areštas – šiuo atveju būtų tos, kurios galėtų užtikrinti esamos padėties išsaugojimą. Kita vertus, vien siekis išsaugoti teisinę padėtį nepakitusia nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, jei neįrodytas nors vienos tokių priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimas.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ (prašomo areštuoti turto savininkės) nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės nuosavybės teisė į ginčo turtą, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra registruota nuo 2024 m. spalio 18 d. Byloje nėra duomenų, kad per visą šį laikotarpį nuo ginčo turto perėmimo (2024 m. spalio 18d.) UAB „Profitus Crowdfunding“ būtų sudariusi ar ketinusi sudaryti susitarimus su trečiaisiais asmenimis dėl turto nuosavybės teisės perleidimo ar būtų ėsmusis kitų su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų, siekdama įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ir taip išvengti ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai, tiek ieškovų kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, 2024 m. spalio 24 d. ginčo turto preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas), tiek ir pačiame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad po etapinio finansavimo paskolos sutarties nutraukimo ir turto perėmimo atsakovės nuosavybėn, susitarimai ir derybos dėl ginčo turto įgijimo (perleidimo) buvo vedami tik su pačia ieškove D. S..

22. Taigi neįrodžius atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ nesąžiningumo ir kad egzistuoja reali grėsmė būsimo ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, vien siekis užsitikrinti esamą teisinę padėtį nepakitusią, kaip minėta, šiuo atveju nėra pakankamas apeliantų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymui.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai (grėsmei) konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl apeliantų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė