Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. G. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB "Mokilizingas", Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2011 m. kovo 18 d. Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė būtų uždėjusi areštą skolininkei priklausiusiam turtui vykdant išieškojimą kreditorės UAB „Mokilizingas“ naudai.

Vien tai, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininkės bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiosios skolininkės turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininkę vykdymo procese iš mirusiosios į naująjį skolininką (įpėdinį).

Turto arešto aktas apie skolintinei priklausiusio turto areštą buvo išviešintas 2005 m. sausio 7 d. 2013 m. lapkričio mėnesį UAB „SNORO LIZINGAS“ pakeitė pavadinimą į UAB „Mokilizingas“

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeista skolininkė vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio R. A. G. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. išduotą teismo įsakymą dėl 446,46 Eur (1 541,52 Lt) skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. B. išieškotojos UAB „SNORO LIZINGAS“ naudai (v. b. l. 2, 12 ). 2005 m. sausio 7 d. priimtas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas skolininkės nekilnojamasis turtas išieškotojos UAB „SNORO LIZINGAS“ reikalavimams patenkinti (v. b. l. 7-6). Turto arešto aktas turto arešto aktų registre įregistruotas 2005 m. sausio 10 d., nurodant asmenį, kurio turtas areštuojamas (E. B.), asmenį, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas areštas ( UAB „SNORO LIZINGAS), turto arešto mąstą (608,20 Eur), turto arešto pagrindą (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. teismo įsakymas Nr. L-2-244) (v. b. l. 14-13). LR Gyventojų registro duomenimis skolininkė E. B. (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. l. 73). Palikimo perėjimo valstybei liudijimo duomenimis 2016 m. rugsėjo 21 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (v. b. l. 76-77). Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 179 str.) iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro gautais duomenimis nustatyta, kad UAB „SNORO LIZINGAS“ nuo 2013 m. lapkričio 8 d. pakeitė pavadinimą į UAB „Mokilizingas“.

Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nurodo, kad Turto arešto aktų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė būtų uždėjusi areštą skolininkei priklausiusiam turtui vykdant išieškojimą kreditorės UAB „Mokilizingas“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apeliantės argumentus laiko nepagrįstus bei prieštaraujančius vykdomojoje byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-196-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Vykdomojoje byloje esantis pažymėjimas apie Turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre neginčijamai patvirtina, kad turto arešto aktas buvo įregistruotas 2005 m. sausio 10 d., nurodant asmenį, kurio turtas areštuojamas (E. B.), asmenį, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas areštas ( UAB „SNORO LIZINGAS), turto arešto mąstą (608,20 Eur), turto arešto pagrindą (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. teismo įsakymas Nr. L-2-244) (v. b. l. 14-13). Be to, byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju buvo išviešintas skolininkės turto areštas išieškotojos (UAB „SNORO LIZINGAS) reikalavimams užtikrinti pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomą 2004 m. vasario 9 d. teismo įsakymą Nr. L-2-244. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju dar iki skolininkės mirties viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas laikytinas tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu.

Tai, kad kreditorė pakeitė pavadinimą iš UAB „SNORO LIZINGAS“ į UAB „Mokilizingas“ ar tai, kad vykdomoji byla buvo perduota vykdyti kitam antstoliui, nepaneigia fakto, kad turto arešto aktas buvo išviešintas dar 2005 m. sausio 10 d. t. y. iki skolininkės mirties. Be to ir teisinis reglamentavimas nenumato pareigos antstoliui perėmus vykdomąją bylą iš kito antstolio ar išieškotojui pakeitus pavadinimą pakartotinai įregistruoti turto areštą skolininko turtui.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą vykdymo procese (CPK 596 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.