- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-445-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01253-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Veka“
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. P. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl turto grąžinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Veka“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Individuali A. P. įmonė „Koncertinis komercinis džiazo centras“ (pradinė ieškovė, toliau – ir KKDC) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę BAB Ūkio banką grąžinti jai 1993 m. rugpjūčio 10 d. ir 1993 m. spalio 21 d. įkeistą turtą – 150 vnt. motoblokų arba sumokėti už įkeistą turtą banko vertintojų nustatytą pinigų sumą – 134 847,08 Eur; priteisti kompensacines 5 proc. metines palūkanas už 23 metus, viso 155 074,05 Eur.
2. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Veka“ 1990 m. spalio 23 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. S-23 ir 1993 m. rugpjūčio 9 d. protokolas Nr. 9, kuriuo UAB „Veka“ ir KKDC susitarė, kad KKDC gaus iš atsakovės AB Ūkio banko 60 000 JAV dolerių kreditą, apmokėti už UAB „Veka“ perkamą metalą iš Rusijos, o UAB „Veka“ įsipareigojo už paskolą įkeisti AB Ūkio bankui 112 vnt. motoblokų ir 38 vnt. motoblokų. Trečiasis asmuo 1993 m. rugpjūčio 10 d. ir 1993 m. spalio 21 d. sutartimis įkeitė atsakovei minėtą turtą, o ieškovė ir atsakovė 1993 m. rugpjūčio 11 d. ir 1993 m. spalio 22 d. pasirašė kredito sutartis. Stringant projektui, 1994 m. sausio 10 d. protokolu UAB „Veka“ ir KKDC susitarė atsiskaityti su banku įkeistu turtu. Tačiau atsakovė įkeisto turto nepanaudojo pagal paskirtį, taip pat jo neišsaugojo, todėl paskolos grąžinimas liko neužtikrintas. Atsakovė turėtų arba grąžinti įkeistą turtą arba sumokėti jo kainą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Išregistravus pradinę ieškovę KKDC iš juridinių asmenų registro, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovė buvo pakeista jos teisių perėmėju A. P.. Naujasis ieškovas ieškinį palaikė.
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. P. patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei BAB Ūkio bankui 3 064,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad KKDC prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeistas UAB „Veka“ turtas – 112 vnt. motoblokų, buvo apžiūrėti ir užplombuoti UAB „Sabina“ sandėlyje, o dar 38 vnt. motoblokų, buvo saugomi AB „Tiekimo“ sandėlyje. Trečiasis asmuo UAB „Veka“ su AB „Tiekimas“ buvo sudarę sandėlio nuomos sutartį. Atsižvelgęs į įkeitimo sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatas teismas padarė išvadas, jog tarp KKDC ir atsakovės sudarytose sutartyse nėra nuostatų apie tai, kad įkeistas turtas buvo perduotas atsakovei, todėl jai nekilo pareigos jį saugoti. 1995 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2T/2476-94 atsakovės reikalavimas nebuvo patenkintas iš įkeisto turto. Kitos teismo nutarties dėl išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą ieškovas nepateikė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įkeitimo sutartys buvo sudarytos su trečiuoju asmeniu UAB „Veka“, tačiau ji įkeistą turtą perleido protokolu Nr. 10 dar iki teisminio ginčo, nors įkeitimo sutartimis buvo įsipareigojusi šio turto neparduoti, neišnuomoti, neįkeisti tretiesiems asmenims. Atsižvelgęs į tai teismas pritarė atsakovės argumentams, kad ji trečiojo asmens UAB „Veka“ įkeisto turto neperėmė, jo saugoti neįsipareigojo, taip pat jis nebuvo realizuotas prievolėms pagal kredito sutartis padengti.
7. Teismo vertinimu, byloje yra reikšmingas 1994 m. sausio 10 d. protokolas Nr. 10, sudarytas tarp UAV „Veka“ ir KKDC, kuriuo įkeisto turto savininkė perdavė savo turtą KKDC pilnam atsiskaitymui su AB Ūkio banku pagal abi kredito sutartis. Ieškovas laiko, kad šiuo protokolu trečiasis asmuo perdavė KKDC savo nuosavybės teisę į šį turtą, kad ši įmonė pilnai atsiskaitytų su atsakove pagal abi kredito sutartis ir juo įgijo nuosavybę į įkeistą turtą. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo šio fakto nepripažinti, kuomet trečiasis asmuo jam neprieštarauja (ABĮ 12 str. (1990 red.), CK 4.47 str. 1 p.).
8. Teismas nurodė, kad ieškovas laiko save įkeisto turto – motoblokų savininku. Tačiau net ir nepaneigus ieškovo nuosavybės į jo siekiamą išreikalauti turtą, ieškovas neįrodė, kad šį turtą turi atsakovė ar jį valdo neteisėtai. Motoblokai įkeitimo metu, kuomet šio turto savininku buvo trečiasis asmuo UAB „Veka“, atsakovei nebuvo perduoti, ji neprisiėmė pareigos įkeistą turtą saugoti, pasikeitus turto savininkui, įkeitimo sutartys nebuvo pakeistos, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
9.1. Nepriimdamas ieškovo patikslinto ieškinio teismas atėmė galimybę jam patikslinti faktines susiklosčiusios situacijos aplinkybes.
9.2. Pasirašant 1993 m. spalio 20 d. aktą, kuriame užfiksuojamas UAB „Tiekimas“ sandėliuose esantis turtas, UAB „Tiekimas“ įsipareigojo saugoti pagal sutartį Nr. 5 sandėliuose esančius motoblokus ir leisti išsivežti tik esant raštiškam atsakovės sutikimui, todėl nei ieškovas, nei UAB „Veka“ neturėjo galimybės šio turto realizuoti. Atsakovė neįrodė, jog buvo davusi ieškovui sutikimą realizuoti turtą, todėl jis laikytinas visą laiką buvęs atsakovės žinioje.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, kad 1995 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo sprendimas yra pagrįstai priimtas prieš tai išnaudojus visas kitas priemones dėl paskolos dengimo. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovės reikalavimas nebuvo patenkintas iš įkeisto turto.
9.4. Ieškovo įkeisto turto vertė viršijo paskolos sumą, todėl atsakovė, pardavusi įkeistą turtą, jo likutį turėjo perduoti ieškovui. To nepadarius, ieškovas prašo priteisti jam procesines palūkanas už turėtą grąžinti pinigų sumą. Be to, šių įvykių pasekmė yra ir žymiai pablogėjusi ieškovo sveikata.
Atsiliepimas
10. Atsakovė BAB Ūkio bankas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
10.1. Skunde apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Jame iš esmės tik atkartotos pirmosios instancijos teisme jau nurodytos faktinės aplinkybės.
10.2. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio prašymų, kadangi turtas, dėl kurio kilo ginčas ieškovui niekada nepriklausė. Dėl tos pačios priežasties ieškovas net neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).
10.3. Atsakovė niekada nebuvo perėmusi saugoti įkeisto UAB „Veka“ turto. Už turto saugojimą buvo atsakinga UAB „Veka“, o už jo realizavimą bei atsiskaitymą su atsakove – ieškovas. Bylos duomenys patvirtinta, kad UAB „Veka“ įsipareigojusi iki paskolos grąžinimo turto neparduoti, neišnuomoti ir neįkeisti, šį įsipareigojimą pažeidė išdavusi ieškovui įgaliojimą realizuoti turtą ir iš jo atsiskaityti su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl naujų įrodymų
12. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas A. P. pateikė apeliacinės instancijos teismui eilę naujų įrodymų, kuriuos prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Susipažinęs su šių įrodymų turiniu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jie neatitinka sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimo (CPK 180 str.). Šie įrodymai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškovo patikslintu ieškiniu, tačiau teismas atsisakė jį priimti, kartu atsisakydamas priimti ir aptariamus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie nei patvirtinta nei paneigia išnagrinėto ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o galėtų turėti reikšmės tik byloje, kurioje būtų nagrinėjamas patikslintas ieškinys. Dėl šios priežasties kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 1990 m. spalio 23 d. pradinė ieškovė KKDC ir UAB „Veka“ sudarė sutartį Nr. S-23 „Dėl bendros gamybinės ir finansinės-komercinės veiklos“, kuri reglamentavo šalių bendradarbiavimą abipusei naudingomis sąlygomis (t. 1, b. l. 19-21). 1993 m. rugpjūčio 9 d. tarp tų pačių šalių buvo pasirašytas protokolas Nr. 9 (1 t., b. l. 7), kuriuo šalys susitarė, kad apmokėjimui už UAB „Veka“ perkamą metalą iš Rusijos KKDC gaus iš AB Ūkio banko 60 000 JAV dolerių kreditą, o UAB „Veka“ įkeis atsakovei 112 vnt. motoblokų, esančių UAB „Sabina“ sandėlyje, Suvalkiečių pl. 40, Kaune, ir 38 vnt. motoblokų, esančių AB „Tiekimas“ sandėlyje, Palemono 171, Kaune.
14. 1993 m. rugpjūčio 10 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudarytas turto įkeitimo aktas Nr. 67 (t. 1, b. l. 9), kuriuo buvo įkeista 112 vnt. motoblokų, saugomų Suvalkiečių pl. 40, Kaune, o 1993 m. spalio 21 d. sudarytas turto įkeitimo aktas Nr. 86 (t. 1, b. l.12), kuriuo buvo įkeista 38 vnt. motoblokų, saugomų AB „Tiekimas“ sandėlyje. Trečiasis asmuo UAB „Veka“ ir AB „Tiekimas“ 1993 m. kovo 22 d. buvo sudaręs sandėlio nuomos sutartį (t. 1, b. l. 69 –70). 1993 m. rugpjūčio 11 d. KKDC ir atsakovė sudarė kredito sutartį Nr. 250, o 1993 m. spalio 22 d. – kredito sutartį Nr. 236 (t. 1, b. l. 13 – 14). Prieš sudarant kredito sutartis, 1993 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b. l. 8) ir 1993 m. spalio 20 d. (t. 1, b. l. 71) buvo surašyti aktai, iš kurių turinio matyti, kad įkeičiamas turtas buvo patikrintas jo buvimo vietoje – UAB „Sabina“ ir AB „Tiekimas“ sandėliuose. 1993 m. spalio 20 d. akte UAB „Tiekimas“ įsipareigojo leisti išvežti įkeistą turtą tik esant raštiškam AB Ūkio banko nurodymui.
15. 1994 m. sausio 10 d. KKDC ir UAB „Veka“ sudarė protokolą Nr. 10 (t. 1, b. l.76), kuriuo UAB „Veka“ perdavė savo turtą KKDC pilnam atsiskaitymui su AB Ūkio banku pagal minėtas kredito sutartis.
16. Sutartu laiku skolininkė paskolų sumų negrąžino, todėl Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo 1995 m. sausio 17 d. sprendimu atsakovei iš KKDC priteista likusi negrąžinta kredito sutarčių suma.
Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį
17. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė kelia klausimą dėl ieškovo galimybės reikšti ieškinį dalyje dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Nurodo, jog nei pradinė ieškovė KKDC, nei dabartinis ieškovas, perėmęs jos teises, niekada nebuvo prašomų išreikalauti motoblokų savininkai, todėl jie neturi teisės reikšti tokio reikalavimo.
18. Pasisakydamas šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui teigiant, jog 1994 m. sausio 10 d. protokolu Nr. 10 UAB „Veka“ perdavė jam motoblokų nuosavybės teisę, o trečiajam asmeniui šiam ieškovo teiginiui neprieštaraujant, teismas neturi pagrindo šio fakto nepripažinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija iš esmės sutinka. Kaip matyti iš minėto protokolo teksto, trečiasis asmuo 1994 m. sausio 10 d., jau po įkeitimo sandorių sudarymo, perdavė KKDC motoblokus atsiskaitymui su atsakove pagal kredito sutartis. O tokiam atsiskaitymui, teismo vertinimu, yra būtina galimybė nevaržomai disponuoti perduotais daiktais, ką būtent ir suteikia nuosavybės teisė. Be to, kaip jau buvo minėta, trečiasis asmuo savo nuosavybės teisės ginčo turtui neteigia. Dėl šios priežasties aptartas atsakovės argumentas laikytinas nepagrįstu, o ieškovas laikytinas turinčiu teisę reikšti ieškinį šioje dalyje.
Dėl ginčo esmės
19. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kas šiuo atveju yra atsakingas už tai, kad įkeitimo sutartimis įkeisti UAB „Veka“ priklausę motoblokai nebuvo realizuoti siekiant sumažinti pradinės ieškovės skolos atsakovei sumą. KKDC ir apelianto A. P. teigimu būtent atsakovė, kaip įkaito gavėjas, turėjo pareigą šiuos motoblokus išsaugoti arba realizuoti, taip sumažindama negrąžintos paskolos sumą, ir privalo juos arba grąžinti arba atlyginti jų vertę pinigais. Tuo tarpu, atsakovė laikosi pozicijos, jog įkeistas kilnojamasis turtas jai niekada nebuvo perduoti, o buvo saugomi įkaito davėjo, todėl atsakovė neturėjo pareigos juos išsaugoti arba realizuoti.
20. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.), – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; įrodymai vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais; vertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir jų visetas, pakankamumas ir patikimumas, ir tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
21. Atsižvelgusi į aukščiau pateiktą kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu, ja remdamasi įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pagrįsta laikytina atsakovės pozicija byloje sprendžiamu klausimu.
22. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp KKDC ir atsakovės sudarytose sutartyse nėra nuostatų apie tai, kad įkeistas turtas buvo perduotas atsakovei, todėl jai nekilo pareigos jį saugoti. Be to, ieškovo teiginius dėl atsakovės atsakomybės už įkeistą turtą paneigia ir byloje esančios įkeitimo sutartys, kuriose pažymėta, jog įkeičiamas UAB „Veka“ turtas yra laikomas UAB „Sabina“ ir AB „Tiekimas“ sandėliuose. Kad šis turtas iš sandėlių atsakovo buvo paimtas byloje įrodymų taip pat nėra. Ir nors apeliantas nurodo, kad motoblokų patikrinimo akte AB „Tiekimas“ įsipareigojo leisti juos išvežti tik esant rašytiniam atsakovės nurodymui, šis įrašas savaime nereiškia, kad atsakovė buvo už juos atsakinga arba faktiškai vienintelė galėjo jais disponuoti.
23. Taip pat atmetamas apelianto argumentas, kad atsakovė atsakinga už įkeistus motoblokus ir dėl to, jog KKDC laiku negrąžinus skolos pirmiausia nesiekė išieškoti iš įkeisto turto, bet kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo iš skolininkės. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus kreditorius turėjo teisę, bet ne pareigą, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius (1964 m. CK 198 str.). Todėl šia teise nepasinaudojęs jis negali būti laikomas atsakingu už įkeisto turto, kuris jam nebuvo perduotas, išlikimą.
24. Be to, pažymėtina, jog būtent trečiasis asmuo UAB „Vega“, įkeitusi savo turtą ir sutartimis įsipareigojusi šio turto neparduoti, neišnuomoti, neįkeisti tretiesiems asmenims, kaip jau buvo minėta, perleido jį KKDC, kuri nuo šio momento juo faktiškai ir disponavo.
25. Pripažinus nepagrįstais apelianto argumentus apie BAB Ūkio banko atsakomybę dėl įkeisto turto nerealizavimo paskolos sumai dengti bei pripažinus, kad atsakovė šiuo turtu nedisponavo, nepagrįstu bei netenkintinu laikytinas ir apelianto reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
Dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo
26. Bylos nagrinėjimo metu pradinę ieškovę KKDC pakeitus jos teisių perėmėjų A. P., teismas nutartimi atsisakė priimti ir byloje nagrinėti jo patikslintą ieškinį. Ieškovo vertinimu, tokie teismo veiksmai yra neteisingi, kadangi jie užkirto kelia jam patikslinti faktines bylos aplinkybes.
27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su patikslintu ieškiniu, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo klausimu yra teisėta ir pagrįsta, kadangi ieškovas patikslintame ieškinyje pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 141 str.).
28. Apeliacinio skundo argumentai dėl patikslinto ieškinio teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgus į priimamą procesinį sprendimą (apeliacinis skundas atmetamas) atsakovei BAB Ūkio bankui turi būti priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenys patvirtinta, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 613,28 Eur ir 1 226,54 Eur išlaidų. Atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį bei turinį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti priteistiną sumą iki 300 Eur.
31. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas (juridinio asmens kodas 1120201365) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.