Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausme šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš N. V. priteista nukentėjusiajai D. B. – 2300 Lt turtinei ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo G. L. turtą – mobilaus ryšio telefoną, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė G. L. į veidą, dėl ko pastarasis parkrito, po ko gulinčiam nukentėjusiajam tyčia koja spyrė ne mažiau kaip 7 kartus į galvą, tuo padarė kraujosruvas galvos, veido minkštuosiuose audiniuose bei kairiajame smilkininiame raumenyje, apatinio žandikaulio keturių priekinių dantų lūžimą su alveolėmis, muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas kaktoje, veide, abiejų ausų kaušelių ir speninių ataugų srityse, kraujo išsiliejimą virš kietojo, po kietuoju, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, nuo ko G. L. įvykio vietoje mirė, iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukęs pagrobė G. L. priklausantį 20 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia 6267, tokiais savo veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų, nužudė G. L..

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. V. prašo sumažinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis N. V. neskundžia įrodymų vertinimo dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė nužudytojo G. L. sesuo pareiškė 20000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo N. V. (t. 1 b. l. 22). Apygardos teismas šioje dalyje D. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai ir iš nuteistojo N. V. D. B. naudai priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir prašo jį sumažinti. Toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų faktinių duomenų visetu nustatyta, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo G. L. turtą – mobilaus ryšio telefoną, vieną kartą kumščiu suduodamas G. L. į veidą, dėl ko pastarasis parkrito, po ko gulinčiam spirdamas ne mažiau kaip 7 kartus į galvą, G. L. nužudė. Natūralu, kad staiga ir netikėtai žuvus broliui, nukentėjusioji patyrė skaudžius dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Taigi, nuteistasis N. V. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, sukėlusias nukentėjusiajai skaudžius išgyvenimus, ir tai turi būti kompensuota.

Padarytos žalos fakto nuteistasis N. V. neginčija, nesutinka tik dėl dydžio, o priteistą sumą prašo sumažinti argumentuodamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėti bei į tai, kad tarp nukentėjusiojo ir jo sesers nebuvo nustatyti artimi santykiai. Kaip jau buvo minėta, kaltininko turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį gyvybės atėmimo atveju. Be to, nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pvz., žalą padaręs jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Nuteistasis N. V. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, todėl nepaisant ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, ateityje turės visas galimybes dirbti ir pagerinti savo turtinę padėtį bei atlyginti padarytą žalą.

Iš apelianto pateiktų nuorodų į įsiteisėjusius teismo nuosprendžius galima spręsti, jog apeliantas priteistos neturtinės žalos dydį prašo sumažinti motyvuodamas ir tuo, kad minėtose bylose iš vis nebuvo tenkinti ieškiniai, nurodant, kad žala negali būti priteisiama nužudyto asmens seseriai, nenustačius, kad juos siejo artimi santykiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BPK 28 straipsnį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi esminė aplinkybė yra ta, ar asmuo dėl kaltininko padaryto nusikaltimo patyrė žalą. Kartu pažymėtina, kad kiekvienoje byloje šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nužudytojo motina, būdama 78 metų amžiaus ir silpnos sveikatos, ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė. Šią teisę įgyvendino D. B., be kita ko pasirūpinusi brolio laidotuvėmis ir dėl to pareiškusi civilinį ieškinį ir dėl turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis N. V. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, sukėlusias nukentėjusiajai skaudžius išgyvenimus. Dėl to pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį ji pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu pripažinta nukentėjusiąja kaip asmuo, patyrusi neturtinę žalą dėl G. L. nužudymo. Nukentėjusiąja pripažintos D. B. civilinis ieškinys pareikštas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis) ir buvo nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Todėl D. B. kaip nukentėjusiojo procesinis statusas bei neturtinės žalos (20000 Lt) jai priteisimas iš pripažinto kaltu dėl to asmens – N. V., atitinka šiuos klausimus reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir juo labiau negali būti pagrindas mažinti priteistos žalos dydį.

Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog tarp nukentėjusiosios ir G. L. nenustatyti artimi ryšiai. Iš tiesų, nukentėjusioji D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji su broliu bendravo nelabai dažnai (t. 2 b. l. 136). Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas teigti, kad pastarųjų nesiejo glaudūs tarpusavio ryšiai. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji su broliu bendravo retai dėl natūraliai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių – ji gyveno kitame mieste, buvo sukūrusi šeimą.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nusikalto būdamas nepilnametis, dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, taip pat nėra pagrindas mažinti priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį. Į tai jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę ir taikant N. V. nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus bei pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino visas neturtinės žalos padarymo ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, 20000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2011, 2K-252/2011, 2K-410/2011, 2K-118/2013 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo mažinti iš N. V. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.