Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Olego Šibkovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam N. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai D. B., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui V. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1996-03-12, Vilkaviškio r. sav., gyv. (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. V. 2013 m. rugsėjo 16 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), netoli daugiabučio S. N. gatvės esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo G. L. turtą - mobilaus ryšio telefoną, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė G. L. į veidą, dėl ko pastarasis parkrito, po ko gulinčiam nukentėjusiajam tyčia koja spyrė ne mažiau kaip 7 kartus į galvą, tuo padarė kraujosruvas galvos, veido minkštuosiuose audiniuose bei kairiajame smilkininiame raumenyje, apatinio žandikaulio keturių priekinių dantų lūžimą su alveolėmis, muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas kaktoje, veide, abiejų ausų kaušelių ir speninių ataugų srityse, kraujo išsiliejimą virš kietojo, po kietuoju, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, nuo ko G. L. įvykio vietoje mirė, iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukęs pagrobė G. L. priklausantį 20 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia 6267, tokiais savo veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų, nužudė G. L., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p..

2013-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link šiaurės esantis lauko keliukas, vedantis į (duomenys neskelbtini)-ojo daugiabučio namo kiemą. Apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad iš abiejų keliuko pusių auga aukšta žolė, kairėje pusėje auga įvairūs medžiais ir vaismedžiai. Ant žvyruoto keliuko rasta SIM kortelė „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri perlaužta pusiau. 1 metro atstumu nuo SIM kortelės, rastos 2 monetos po du centus. Nuo kortelės į kairę pusę link pievos, yra šliūžė tarp šlapių lapų, už 6 m nuo SIM kortelės kniūbsčias guli vyriškos lyties lavonas, kuris apdengtas žole ir keliomis medžio šakomis. Nuo viršugalvio 30 cm atstumu yra metalinė detalė 7x4,2 cm. dydžio. Kūnas galva vakarų kryptimi, kojomis į keliuką. Lavono kūnas yra su mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, raudonos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kojinėmis ir guminiais batais, kairys batas nuo pėdos nukritęs. Iš lavono kairės ausies išbėgęs raudonas skystis. Atvertus lavoną iš burnos išbėgo raudonas skystis, veidas aplipęs žolėmis ir raudonu skysčiu. Aplink lavoną žolė sutrypta ir galimai nupešta. Netoliese, ant medžio šakos kabo kepurė su snapeliu, ant kurios yra užrašas „Pokemon“ (b. l. 6-14, t. 1).

2013-09-17 specialisto išvada Nr. M 203/13 (09) nustatyta, kad G. L. konstatuota daugybinis galvos sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo, po kietuoju, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, mirtis įvyko nuo galvos smegenų ir plaučių pabrinkimo, sužalojimų visumos. Mirtis įvyko prieš 6-12 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje. Užfiksuotos kraujosruvos galvos, veido minkštuose audiniuose bei kairiame smilkininiame raumenyje, apatinio žandikaulio keturių priekinių dantų lūžimas, muštinės žaizdos dešinės akies viršutinime voke, kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos kaktoje, veide, abiejų ausų kaušelių ir speninių ataugų srityse galėjo būti padaryti kietais bukais bei bukabriauniais daiktais. Visi G. L. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti prieš mirtį artimu laiku vienas kitam, kurie galėjo būti padaryti suduodant smūgius tiek rankomis, tiek kojomis. G. L. kraujyje rasta 2,25 % etilo alkoholio, tai gyviems asmenims atitinka vidutinį girtumo laipsnį (b. l. 59-60, t. 1).

2014-05-20 specialisto apklausos protokole nurodyta, kad G. L. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 6 poveikiais (b. l. 61, t. 1).

2013-09-23 specialisto išvadoje Nr. G 869/13 (09) nurodyta, kad N. V. konstatuotas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršto srityje galėjo būti padarytas kietu buku, bukabriauniu daiktu vienmomentiškai, vienu poveikiu, kad ir jam suduodant į kito žmogaus kūną. Sužalojimas padarytas daugiau kaip prieš tris dienas iki teismo medicinos apžiūros - 2013-09-23 (b.l. 157, t.1).

2013-06-05 G. L. drabužių ir avalynės apžiūros protokole užfiksuota, kad ant džemperio ir marškinėlių apykaklių yra rusvos - rausvos spalvos dėmių panašių į kraują (b.l. 81- 82, t. 1).

2014-06-16 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad SIM kortelė „ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri perlenkta ir kitoje SIM kortelės pusėje nėra mikroschemos, vietomis išlikę mikroschemos kraštai. Metalinė plokštelė pilkos spalvos, jos dydis 7x4,2 cm su dviejomis kriaurymėmis (b. l. 84-85, t. 1).

2013-09-20 kratos protokole užfiksuota, kad N. V. kambaryje knygų lentynoje rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrint užfiksuota, kad telefonas yra be SIM ir atminties kortelių (b. l. 99-100, 101, 102-104, t. 1).

Pateiktuose raštuose Nr. 2013-09-17 Nr. 64-56-IL-3735 ir 2013-09-17 Nr.64-56-IL-3739 nurodyta, kad mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 2013-09-16 buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 125-126, 128-129, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudžius G. L. įrodyta.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors, ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad galva yra gyvybiškai svarbi kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).

Kaip seka iš specialisto išvados G. L. konstatuotas daugybinis galvos sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo, po kietuoju, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, mirtis įvyko nuo galvos smegenų ir plaučių pabrinkimo, sužalojimų visumos. Kaltinamojo parodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent jis atliko smurto veiksmus G. L. atžvilgiu – sudavė vieną smūgį ranką į veidą bei ne mažiau 7 kartus spyrė koja į galvos sritį, kuriais ir buvo padaryti anksčiau aptarti sužalojimai, sukėlę nukentėjusiojo mirtį. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad N. V. koja į galvos sritį G. L. spyrė ne mažiau 8 kartus, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė 7 spyrius, ikiteisminio tyrimo metu – ne daugiau 7-8 kartus, tuo tarpu specialistas apklausoje nurodė ne mažiau 6 poveikius, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, nustatytina, kad kaltinamasis G. L. į galvos sritį spyrė ne mažiau 7 kartus. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad būtent jis vartojo G. L. atžvilgiu smurtą, patvirtina ir kita bylos medžiaga – įvykio vietoje buvo rastas mobilaus telefono dangtelis, tinkantis kaltinamojo telefonui, pas kaltinamąjį kratos metu rastas G. L. mobilaus ryšio telefonas. Be to, įvykio vietoje rasta ir G. L. telefone veikusi SIM kortelė, kuri yra sulaužyta, o tai vėlgi patvirtina paties kaltinamojo parodymus. Tai, kad būtent kaltinamasis vedė į namus nukentėjusįjį G. L. patvirtina ir pagarsinti liudytojo A. K. parodymai. Kaip jau buvo minėta, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas (šiuo atveju – į galvos sritį), daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaip seka iš nustatytų aplinkybių, kaltinamasis suduodamas ranka vieną smūgį į veido sritį bei nuo smūgio nukentėjusiam parkritus ant žemės, spirdamas ne mažiau 7 kartus į galvos sritį, neabejotinai suvokė ir numatė, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Nors kaip seka iš kaltinamojo parodymų, jis nesiekė nukentėjusiojo mirties ir tokių duomenų byloje nėra, tačiau jis nesiėmė ir jokių veiksmų, tokiems padariniams išvengti, t.y. leido jiems atsirasti. Šios nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad pagrindinė smurto priežastis buvo jo noras pasisavinti G. L. galimai turimą telefono aparatą. Tokius kaltinamojo nusikalstamos veikos motyvus patvirtina ir tai, kad G. L. telefono aparatas kratos metu buvo rastas pas kaltinamąjį, be to, telefoną jis siūlė įsigyti ir liudytojui R. R., ir tai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos motyvas buvo savanaudiškos paskatos, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 9 p..

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė ir dėl pastarojo neva jam pasakyto keiksmažodžio, tačiau šiuos kaltinamojo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra – priešingai, liudytojas M. P. nurodė, kad išgėręs G. L. būdavo ramus, neprovokuodavo muštynėms. Be to, kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų, nukentėjusysis nebandė priešintis, buvo labai girtas ir vos paėjo. Netgi pripažinus, kad koks nors keiksmažodis ir buvo pasakytas, įvertinus tai, kad nukentėjusysis paties kaltinamojo teigimu buvo labai girtas, o keiksmažodį pavartojo kaltinamajam paprašius cigaretės, po ko kaltinamasis jam sudavė smūgį, tai nepaneigia pagrindinio nusikalstamos veikos motyvo - savanaudiškų pasaktų ir nėra pagrindu pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

Analizuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, darytina išvada, kad ši aplinkybė pripažintina esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pilnai pripažino, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo nuoširdumą patvirtina ir tai, kad iš esmės būtent dėl jo parodymų ikiteisminis tyrimas buvo atliktas greitai ir sklandžiai. Kaltinamasis pripažino ir aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, kritiškai vertino savo elgesį, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo eigoje apklaustas liudytoju savo kaltės nepripažino, tačiau tokia apklausa pažeidžia teisę į gynybą, todėl nevertinama. Nors kaltinamasis nukentėjusiosios ir neatsiprašė bei neatlygino jokios dalies žalos, tačiau įvertinus jo jauną amžių, nustatytą mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą, savarankiškų pajamų neturėjimą, tai nepaneigia jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo.

Kaltinime N. V. buvo nurodoma, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o tai atitinka atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 9 p. požymius, tačiau tokį teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė kaip neįrodyta šalintina iš kaltinimo ir pripažintina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). Nepilnamečiams bausmės skiriamos vadovaujantis Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei taisyklėmis ir atsižvelgiant į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“. Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, teismas atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis).

Atlikus psichiatrinę ekspertizę nustatyta, kad N. V. nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Jam konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, kuris jam netrukdė ir netrukdo suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti (b. l. 174-175, t. 2). Psichikos ir priklausomybės ligų apskaitoje neįrašytas (b. l. 49, t. 2). Kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra. Pažymėtina, kad iš ekspertizės akto matyti, kad kaltinamojo asmenybė pagal amžių nebrandi, egocentriškų sprendimų, tačiau intelektas normos ribose, pažintinės veiklos ir individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jo amžiaus tarpsnį (b. l. 174, t. 1). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 44 - 45, t. 1), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 46, t. 1). Iš seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, kad N. V. tėvai išsituokę (b. l. 51, t. 2). Iš mokyklos charakteristikos matyti, kad N. V. sąlygos mokytis sudarytos, kaip mokinys charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 53, t. 2). Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 57, t. 2). Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 9 p. yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei dėsninga ankstesnio netinkamo kaltinamojo elgesio pasekmė, daroma išvada, kad kaltinamajam skirtina BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta, mažesnė nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmė – 6 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. BK 92 str. nuostatų taikymas nėra galimas, kadangi skiriama bausmė viršija minimo straipsnio ribą, kuriai esant bausmės vykdymo atidėjimas galimas, be to, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 11 str. 6 d., 15 str. 1, 2 d., 41 str., 50 str., 54 str., 59 str. 1 d. 2 p., 61 str., 80 str., 81 str., 85 str., 91 str.).

N. V. į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2013-09-20 iki 2014-04-18, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 63 str. 9 d., b. l. 1-32, t. 2).

2014-04-22 tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei 2014-05-02 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o jam įsiteisėjus naikintinos ir vykdytina paskirta laisvės atėmimo bausmė (BPK 119 str., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d.).

Nukentėjusioji D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2300 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 22, t. 1).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. nurodė, kad ji palaidojo brolį, dėl to turėjo piniginių išlaidų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nukentėjusioji nurodė laidotuvėms išleidusi 4600 Lt, tačiau dokumentais pagrįstos yra tik tos, dėl kurių pareikštas civilinis ieškinys, t.y. už drabužius bei karstą. Dar buvo ir skrodimas, ir laidojimas, ir gedulingi pietūs. Išmoką gavo 1040 Lt. Tokiais nukentėjusios paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti – nurodomas išlaidų dydis protingumo kriterijui neprieštarauja. Iš nurodomų 4600 Lt atėmus gautą išmoką - 1040 Lt, neatlygintos žalos dydis sudaro 3560 Lt, tačiau nukentėjusioji prašo priteisti tik 2300 Lt. Šių išlaidų dydį patvirtina ir pateikti dokumentai (b. l. 23, 24, 25 T.1). Turtinės žalos dydį kaip pagrįstą pripažino ir kaltinamasis. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.249 str., 6.263 str., 6.284 str. 1 d., 6.290 str., 6.291 str.).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji neteko artimo žmogaus – brolio ir tai neabejotinai jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Pagrindo pripažinti, kad reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė nėra. Priešingai - įvertinus visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, tokia suma visiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumų kriterijų reikalavimus. Tai, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba ir neturi tokio dydžio lėšų, yra jaunas, o nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, nėra pakankamu pagrindu neturtinę žalą mažinti, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai, kadangi 20000 Lt suma, netgi įvertinus, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, nedirba, yra adekvati nukentėjusios patirtiems išgyvenimams ir netekčiai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str.).

2014-06-02 Kauno apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą Nr. KT-17457 laikinai apriboti baudžiamojoje byloje N. V. nuosavybės teisę į AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas (b. l. 62, t. 2). 2014-06-11 surašytas laikino nuosavybės teisių apribojimo protokolas, kuriame nurodyta, kad turto nerasta (b. l. 63, t. 2). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, jis turto neturi, tuo tarpu sąskaita banke nėra turtas, nėra tikslinga pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, todėl šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (BPK 113 str. 2 d., 151 str. 6 d., 8 d., 152 str. 6 d., BPK 307 str.)

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: G. L. džemperis, sportinės kelnės, marškinėliai, kojinių pora, apatinės kelnaitės, kepurė su snapeliu ir guminiai batai, SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2 monetos po 2 centus, G. L. plaukai 5 paketuose, mobilaus ryšio telefonai SONY ERICSSON C902 ir Nokia 6267, metalinė plokštelė, M. P. nagai su panagių turiniu, A. V. nagai su panagių turiniu, saugomi Vilkaviškio r. PK, pagal 2014-06-20 kvitą Nr. 0071160 (b. l. 108, t. 1) bei N. V. švarkas, kelnės, batai, lyginamasis seilių pavyzdys, rankų nagai su panagių turiniu, G. L. sausas kraujo pavyzdys saugomi - Vilkaviškio r. PK pagal 2014-07-18 kvitą Nr. 0071175, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Byloje esantys paketai su skaitmeninėmis laikmenomis, saugotini kartu su byla (BPK 96 str. 1 d. 4 p., 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str.

nusprendžia:

N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir paskirti 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. balandžio 18 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – sulaikymo pagal šį nuosprendį diena.

N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2014-04-22 nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei 2014-05-02 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuosprendžiui įsiteisėjus N. V. asmens tapatybės kortelę perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai, prie asmens bylos.

Nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2300 Lt (du tūkstančius tris šimtus litų) turtinės ir 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai D. B. (gim. 1975-06-19).

Panaikinti baudžiamojoje byloje Nr. N1-315-594/2014 (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 56-1-00682-13) 2014 m. birželio 2 d. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitai AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

G. L. džemperį, sportines kelnes, marškinėlius, kojinių porą, apatines kelnaites, kepurę su snapeliu ir guminius batus, SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2 monetas po 2 centus, G. L. plaukus 5 paketuose, M. P. nagus su panagių turiniu, A. V. nagus su panagių turiniu, mobilaus ryšio telefonus SONY ERICSSON C902 ir Nokia 6267, įvykio vietoje rastą metalinę plokštelę, saugomus Vilkaviškio rajono PK, pagal 2014-06-20 kvitą Nr. 0071160 bei N. V. švarką, kelnes, batus, lyginamąjį seilių pavyzdį, rankų nagus su panagių turiniu, G. L. sausą kraujo pavyzdį saugomus Vilkaviškio rajono PK, pagal 2014-07-18 kvitą Nr. 0071175, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. byloje esančius paketus su skaitmeninėmis laikmenomis palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.