Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „L.“ dailide, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu nužudė P. C., gimusį (duomenys neskelbtini) m., o būtent: jis, 2008 m. gegužės 17 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau 3 kartų sudavė nukentėjusiajam P. C. per petį bei galvą, padarydamas P. C. galvos muštinę žaizdą, kaukolės skliauto ir pamato lūžimą kairėje, galvos smegenų sumušimą, subdurinę hematomą kairiame galvos smegenų pusrutulyje (125 ml kraujo krešulys) – sužalojimą vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko įvykus galvos smegenų dislokacijai, suspaudimui, smegenų komai, ūmiam kvėpavimo veiklos nepakankamumui, nepaisant intensyvaus gydymo, nukentėjusysis 2008-08-12 mirė, ir taip tyčia nužudė P. C..

Kaltinamasis N. B. kaltu dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. prisipažino iš dalies, nes nesutinka, kad nužudymas padarytas iš chuliganiškų paskatų. Su P. C. gyveno viename kaime, santykiai buvo geri, jis užeidavo pas P. į namus, bendraudavo, vienas kitą pašelpdavo cigaretėmis, niekada tarp jų jokių barnių ir nesutarimų nebuvo. 2008-05-17 apie 20 val. ėjo pas savo draugą V. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, daugiabučio namo antrame aukšte, o pirmame aukšte gyveno P. C.. Nutarė užeiti pas P. C. ir paprašyti cigaretės. Buto durys buvo neužrakintos, jis įėjo į vidų, virtuvėje sėdėjo P. C. ir jo bendrapavardis A. C., jie gėrė alų, P. pavaišino jį stikline alaus. Po to jis paprašė P. cigaretės. P. atsisakė duoti, pradėjo plūstis keiksmažodžiais, smogė kumščiu į kairį smilkinį, stvėrė už drabužių ir suplėšė megztinį ir marškinėlius, po to trenkė delnu į veidą, jis nugriuvo ant grindų, o P. jį užgulęs laikė prispaudęs prie grindų. Jis smūgių P. nesudavė. Kai jį paleido, atsikėlė ir išėjo į lauką. Po kiek laiko nutarė vėl užeiti pas P. ir paprašyti cigaretės. Buto durys buvo neužrakintos, bute be minėtų dviejų vyrų buvo ir V.. Jis vėl paprašė cigaretės, bet P. jį išstūmė pro duris. Tada jis nuėjo pas V. ir pakvietė jį išeiti laukan. Beeinant iš antro aukšto jis nutarė vėl užeiti pas P. ir išsiaiškinti už ką jis jį puolė, kodėl suplėšė drabužius. Durys buvo užrakintos, pabeldė, bet iš vidaus pasigirdo tik grasinimai. Tada jis su pečiu du kartus stuktelėjo į duris, po to vieną kartą spyrė ir durys išlūžo, jis užėjo į vidų. P. virtuvėje atsistojo nuo kėdės ir paėmęs nuo pečiaus malką bandė jam trenkti, bandė išsisukti, bet jam pataikė į lūpą. Tada jis atėmė iš P. malką ir trenkė P. į petį, P. norėjo atimti malką, tada jis trenkė jam per galvą, kiek kartų sudavė neprisimena, galėjo būti daugiau negu vieną kartą. Prie jo prišoko V. G. ir iš jo atėmė malką, o jį išvedė į lauką. Kitą dieną sužinojo, kad P. C. išvežė į ligoninę, jis jį lankydavo ligoninėje, pirko vaistų (receptus ir čekius prideda), atsiprašė giminių, labai gailisi dėl įvykio, negalvojo, kad taip tragiškai viskas pasibaigs. Užmušti P. nenorėjo, nebuvo net tokios minties. Buto duris išlaužė tik norėdamas pateikti į vidų ir išsiaiškinti, kodėl P. taip elgiasi. Tą dieną jis buvo išgėręs 4 butelius alaus ir stikliuką degtinės, bet girtas nebuvo.

Kaltinamasis N. B. teismui pateikė P. C. išrašytus receptus, pagal kuriuos vaistinėje buvo nupirkta prekių ir vaistų 2008-05-18 – 2008-06-10 laikotarpyje už 558,43 Lt, kas patvirtina, jog kaltinamasis nebuvo abejingas nukentėjusiojo sveikatai ir ėmėsi priemonių padėti nukentėjusiajam.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-05-29 įtariamuoju N. B. parodė, kad 2008-05-17 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) kaime nutarė pas draugo V. G. kaimyną P. C. paprašyti cigarečių. Užėjęs į butą ten rado P. ir A. C., kurie gėrė alų. Pats prieš tai buvo išgėręs 3-4 butelius alaus. P. jį pavaišino alumi. Jis paprašė P. cigaretės, tačiau pastarasis jį pradėjo kolioti, nežino dėl ko, jam trenkė kumščiu į veidą, po to čiupo už megztinio, suplėšė raudoną maikutę. Antrą kartą trenkė su delnu į žandą, pargriuvo. Tada P. pritūpęs su alkūne apie 10 sekundžių laikė prispaudęs krūtinę prie grindų. Kai paleido išstūmė pro duris. Po kelių minučių nutarė grįžti atgal ir pasikalbėti, dėl ko jis taip elgėsi. Anksčiau su juo barnių neturėjo, buvo normalūs kaimyniški santykiai. Jis jį tokį aršų matė pirmą kartą. Tik užėjus, P. paėmęs už pečių, rūbų vėl išstūmė iš buto. Išėjęs užėjo pas V. G., kuris gyvena toje pačioje laiptinėje antrame aukšte, abudu ėjo laukan. Praeidamas pro P. duris nutarė užeiti pas P. pasikalbėti, bet durys buvo užrakintos, paprašė atidaryti duris, jis pradėjo už durų koliotis, durų neatidarė. Tada jis užsiplieskė ir petimi išlaužė duris, taip pateko į vidų. P. stovėjo su malka. Virtuvėje buvo trise: A. V., P. ir A. C.. Nespėjo nieko pasakyti, o P. jam trenkė, jis nespėjo nusisukti, todėl kliudė lūpą, ji pradėjo kraujuoti. Supyko, atėmė iš P. malką ir trenkė P. į petį, po to du kartus per galvą. Tada įbėgo V. G. ir pradėjo juos skirti. V. irgi bandė juos skirti. P. C. bandė atimti malką. A. V. G. išplėšė malką iš rankų ir kažkur išmetė. Po to kartu su V. išėjo laukan. Apie P. būklę sužinojo kitą dieną 9 val. ryto, tada su motina nuvažiavo į ligoninę, sužinojo, kad P. be sąmonės. Nužudyti ar sužaloti jo nenorėjo. Kiekvieną dieną meldėsi, kad P. pasveiktų. Jis tik norėjo sužinoti, kodėl jis taip pasielgė vien tik už cigaretę. Eidamas pas P. C. buvo išgėręs su draugais 4 butelius alaus, ir vieną stikliuką degtinės, jautėsi šiek tiek išgėręs. Šokas atsirado, kai jam sudavė P. C., nes tokį agresyvų P. pamatė pirmą kartą ir ypač su malka (222-223 b.l.).

Analogiškus parodymus N. B. davė apklausiamas įtariamuoju 2008-05-20, 2008-08-28 (197-199, 226-228 b.l.), akistatų metu su A. V., A. C., V. G. metu (201-208 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-05-26 įtariamasis N. B. iš esmės patvirtino savo parodymus ir parodė, kaip P. C. jam sudavė smūgį kumščiu į kairį smilkinį, kaip suėmė už krūtinės ir suplėšė megztinį bei marškinėlius, po to kaip smogė į kairį skruostą, kaip ir kur jis nukrito po antrojo P. C. smūgio, kaip jį P. laikė prispaudęs prie grindų ir kaip jį išstūmė iš savo buto. Parodė, kur sėdėjo P. C., A. V. ir A. C., kai jis antrą kartą įėjo į butą, kaip jį P. C. antrą kartą išstūmė iš savo buto. Parodė kaip trečią kartą eidamas pas P. C. pečiu du kartus pastūmė duris, po to kaip spyrė ir išlaužė duris. Parodė, kaip P. C. laikydamas rankoje malką stovėjo virtuvėje, užsimojo malka ir palietė lūpą. Kad atėmęs malką trenkė P. į kairį petį, kaip vieną kartą su malkos bukąja dalimi sudavė P. C. į galvos kairiąją pusę (209-221 b.l.).

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad ji gyvena su savo šeima (duomenys neskelbtini) mieste, jos brolis dvynys P. C. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime vienas, su žmona buvo išsiskyręs, žmona su dviem dukromis gyveno atskirai. Ji atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur palaidoti jos tėvai, tame kaime gyveno ne tik brolis P., bet ir kitas brolis L. su savo šeima. 2008-05-18 jai telefonu paskambino brolienė ir pasakė, kad P. guli ligoninėje. Sužalojimo aplinkybių ji nežino, visą laiką, kol P. gulėjo ligoninėje, ji juo rūpinosi, pirko vaistus, važiuodavo lankyti, palaidojo brolį. Šeimoje buvo 9 vaikai, iš jų dabar tik 4. Brolis turėjo 2 dukras, viena nepilnametė, gyvena su motina, ji su jomis nebendrauja. Prašo teismo priteisti 20000 Lt turtinės ir 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2008-05-17 vakare jis nuėjo pas P. C., kur buvo šeimininkas ir A., pavardės nežinojo, jie gėrė alų. Jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Grįžęs rado susinervinusį P., kuris, pasakė, kad buvo atėjęs B., prašė cigarečių, jie susipyko, nes jis cigarečių jam nedavė, buvo likusios tik 4 cigaretės, todėl ir nedavė. Po kiek laiko į butą atėjo B., kuris prašė cigarečių, P. jį išstūmė iš buto. Apie 20.30 val. išgirdo trenksmą į P. buto duris. Po šio smūgio P. pasiėmė prie pečiaus gulėjusią beržinę malką ir ją pasidėjo ant pečiaus, dar pasakė: „tegul tik pabando įeiti“. Staiga į virtuvę įbėgo B.. Tuo metu P. stojosi nuo kėdės ir rankose laikė medinę malką, kurią B. iš jo atėmė ir su malka tris kartus trenkė P. į viršugalvį. Po smūgių P. tik pasilenkė. P. B. nesudavė nei vieno smūgio. Po to į butą įbėgo V. G. ir išsivedė B.. Jis pirmas išėjo iš buto, po kiek laiko sugrįžo ir rado tik vieną P. C., kuris buvo susiėmęs už galvos. Jis pasakė, kad iškvies greitąją pagalbą, tačiau P. nesutiko. Jis P. parsivedė pas save namo ir paguldė lovoje. P. skundėsi, kad jį labai pykina. Ryte, apie 6 val., jis atsikėlė ir norėjo prikelti P., tačiau P. buvo be sąmonės, todėl jis iškvietė greitąją pagalbą, kuri P. išvežė į ligoninę.

A. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (93-98 b.l.).

Liudytojas A. C. parodė, kad su P. C. ne giminės, bendrapavardžiai. 2008-05-17, apie 19 val., susitikę su P. C. nutarė išgerti. Nusipirkę alaus nuėjo į P. C. butą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Jiems besėdint virtuvėje užėjo B., kuris paprašė cigarečių. P. jam atsakė, kad cigarečių neduos, nes pačiam neužteks ir liepė išeiti, tas nepakluso. Tada P. atsistojo ir išstūmė B. į laiptinę, jie tarpusavyje nesimušė, tik susistumdė. Po kelių minučių į butą vėl įėjo B. ir vėl prašė cigarečių, jie vėl susistumdė. P. B. vėl išstūmė pro duris į laiptinę, užrakino duris ir jie trise, t.y. jis, P. ir V. sėdėjo virtuvėje. Po kokių 10 minučių išgirdo stiprius smūgius į duris, buvo kokie 4-5 smūgiai, durys išlūžo ir į virtuvę įbėgo B.. Matė, kaip B. kelis kartus užsimojo malka P. į galvos sritį, bet kiek smūgių sudavė nematė, nes sėdėjo virtuvės kampe nuleidęs galvą, bijojo, kad jam nesuduotų. Kaip B. rankoje atsirado malka pasakyti negali. Viskas vyko labai greitai. Į butą įėjo G., kuris atitraukė B. nuo P. ir išvedė iš buto. Jis tuoj pat išėjo namo, o kitą dieną sužinojo, kad P. C. guli ligoninėje.

A. C. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (108-113 b.l.).

Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamasis jo draugas, o P. C. gyveno tame pačiame name pirmame aukšte, kur gyvena V. G. močiutė, tik antrame aukšte. Tą dieną jis kartu su N. B. ir kitais vaikinais gėrė alkoholinius gėrimus, N. buvo girtas. Pas močiutę buvo atėjusi jo mama D. G.. Vakare po 20 val. pas jį atėjo N. ir pakvietė išeiti į kiemą parūkyti, jie abudu leidosi laiptais žemyn, einant prie P. C. durų, N. pradėjo spardyti P. C. duris, pamanė, kad nusiramins ir išeis laukan. Liudytojas nuėjo į lauką, ten būnant pro pravirą P. C. langą pamatė, kad N. jau stovi P. bute, girdisi triukšmas, rėkavimai. Jis įbėgo į P. C. butą ir pamatė, kad tarp pečiaus ir stalo suklupęs P., o N. stovi užsimojęs malka prieš P.. Tada jis sugriebė iš N. rankų malką ir ją numetė ant grindų. Suėmė N. ir pradėjo jį traukti laukan, tačiau N. spėjo dar kumščiu smogti P. į veidą. Kraujo ant P. ir N. nematė. Mama D. G. jį parsivedė namo, o kitą dieną sužinojo, kad P. C. išvežtas į ligoninę.

Liudytoja D. G. parodė, kad 2008-05-17, apie 20 val., ji buvo (duomenys neskelbtini) kaime pas savo motiną, ten buvo ir sūnus V. G.. Pas kaimyną P. C. bute girdėjosi triukšmas, bet ji nekreipė į tai dėmesio, nes pas jį buvo dažnai girtaujama. Pas juos atėjo sūnaus draugas N. B., kuris buvo gerokai išgėręs. Jis pakvietė sūnų išeiti laukan. Tik jiems išėjus iš buto išgirdo triukšmą laiptinėje. Ji išėjo iš buto ir pamatė, kad N. B. pirmame aukšte spardo P. C. buto duris. V. G. stovėjo laiptinėje, ji su sūnumi pradėjo raminti N. B., tačiau jis nenurimo ir po 3-4 smūgių išlaužė P. C. duris. N. rankose nieko neturėjo, spardė duris koja. N. išlaužęs buto duris įbėgo į P. C. butą, sūnus tuo metu buvo lauke. N. įbėgus į butą pasigirdo triukšmas, riksmai, trenksmai. Tada V. įbėgo į butą. Ji pati į butą įėjusi nebuvo. Pirmasis iš buto išėjo V., po to iš buto išėjo N. su V., rankose jie nieko neturėjo. Kas vyko bute pasakyti negali, nes ten nebuvo. Po 21 val. ji nuėjo į namo rūsį ir pamatė, kad lauke, ant rūsio laiptų guli malka. P. C. virtuvės langas buvo praviras, bet žmonių balsų nesigirdėjo. Ji paėmė tą malką ir iš sūnaus V. sužinojo, kad N. B. ta malka mušė P. C.. Kitą dieną buvo atvažiavusi policija, ją apklausinėjo, ji prisiminė rastą malką ir ją padavė policijos pareigūnams. N. B. seniai draugauja su jos sūnumi, kad būtų pasižymėjęs agresyvumu nepastebėjo ir apie tai negirdėjo. Iš kalbų sužinojo, kad P. C. tą vakarą N. B. buvo sužalotas ir kitą dieną išvežtas į ligoninę, daugiau P. C. nematė.

Iš teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr.M190/08(08) matyti, kad P. C., gimusio 1962 m., mirties priežastis yra buka galvos trauma: galvos muštinė žaizda, kaukolės skliauto ir pamato lūžimas kairėje, ūmi subdurinė hematoma kairėje, galvos smegenų suspaudimas, dislokacija, koma, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, paralyžiai, išsekimas, pragulos. Mirtis įvyko ligoninėje 2008-08-12 12.10 val. Konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, kontakto su kūnu metu, galimai medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2008-05-17). Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo tarp galvos smegenų galvos smegenų dislokacijos, suspaudimo, smegenų komos, įvyko mirtis. Kadangi konstatuotas vienas išorinis kūno sužalojimas – muštinė žaizda galvoje, galima manyti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Konstatuoti sužalojimai padaryti pakankama jėga, kad lūžtų kaukolės kaulai ir išsilietų kraujas galvos smegenyse. Kūno sužalojimo įrankiu galėjo būti bet koks bukas kietas – bukabriaunis daiktas, tame tarpe malka (65-69 b.l.).

Iš teismo medicinos eksperto specialisto 2008-05-21 išvados Nr.G209/08(08) matyti, kad N. B. padaryti kūno sužalojimai: židinis rudas nubrozdinimas kairės ausies antkremzlio srityje; židinis rusvas nubrozdinimas kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūno metu, prieš 3-4 dienas iki jo teismo medicininės apžiūros 2008-05-21 12.48 val. ir tai galėjo būti nukentėjusiojo ir užduotyje nurodytu laiku (2008-05-17) ir aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti suduodant smūgius ranka, prispaudus nukentėjusįjį prie grindų. Kadangi konstatuoti du atskiri sužalojimai, jie galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (230 b.l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad apžiūros metu P. C. buto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, daugiabučio namo pirmame aukšte, durų įleidžiama spyna sulaužyta. Spynos liežuvėlis sulankstytas, sulaužytos durys atsidaro į buto vidų. Virtuvėje ant palangės, kėdės, stalo, pečiaus yra panašių į kraują dėmių (21-40 b.l.). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant malkos, paimtos iš liudytojos D. G., yra dėmė panaši į kraują. Ant N. B. megztinio nėra užtrauktuko, marškinėliai ties pečiais suplėšyti (43-48 b.l.).

Teismo medicinos specialisto išvada dėl kūno sužalojimų padarymo N. B. ir apžiūrėti drabužiai patvirtina kaltinamojo N. B. paaiškinimus, kad tarp jo ir nukentėjusiojo P. C. buvo konfliktas, kuriuo metu P. C. jį buvo pargriovęs ant grindų, suplėšęs marškinėlius, sudavęs smūgius ranka į galvos sritį ir prispaudęs prie grindų.

Dėl N. B. veikos kvalifikavimo.

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia nužudė P. C. tarpusavio konflikto metu. Kaltinamasis N. B. eidamas pas savo draugą V. G. užėjo pas P. C. ir paprašė cigaretės, tai buvo ne pirmas kartas, jų santykiai buvo draugiški, vienas kitam padėdavo, pasidalindavo ir cigaretėmis. Tačiau P. C. visiškai netikėtai supyko, pradėjo bartis, koliotis, pripuolė prie jo ir sudavė smūgį į galvą, po to į veidą, jam pargriuvus savo kūnu prispaudė prie grindų ir taip laikė, po to paleido, griebė rankomis už rūbų, suplėšė megztinį ir marškinėlius ir jį išstūmė į laiptinę. Kiek laiko pabuvęs lauke sugrįžo atgal į butą, norėjo išsiaiškinti, kodėl P. taip elgėsi, tokio elgesio priežastis, tačiau P. jį išstūmė iš buto ir antrą kartą. Kaltinamasis nuėjo į namo antrą aukštą pas savo draugą V. G., abiem nusileidus į apačią, nutarė užeiti pas P. C. ir išsiaiškinti, kodėl jis taip pasielgė su juo, tačiau buto durys buvo užrakintos, jis beldėsi, stūmė duris pečiu, spyrė koja, tokiu būdu išlaužė duris ir pateko į buto vidų, kur P. jį pasitiko laikydamas medinę malką rankoje, užsimojo jam smogti, bet jis tą malką atėmė ir kelis kartus smogė P. C. per petį ir galvą, į butą įbėgęs V. G. iš jo atėmė malką ir jį išvedė laukan.

Iš esmės šias aplinkybes patvirtina liudytojai A. C., A. V., V. G. ir D. G., teismo medicinos specialisto išvados dėl P. C. ir kaltinamajam N. B. padarytų kūno sužalojimų.

Kaltinamasis N. B. įėjęs į P. C. butą jokių elgesio normų nepažeidė, užėjo pas gerą pažįstamą ir paprašė cigaretės, tačiau P. C. į tai neigiamai sureagavo, būtent nukentėjusysis buvo šio konflikto iniciatoriumi. Tačiau ir antrą kartą išstūmus kaltinamąjį iš buto, užrakinus buto duris, kaltinamasis neturėjo jokios teisės brautis į svetimą butą, laužti duris, aiškintis santykių ir konflikto priežasčių. Įsibrovus kaltinamajam į P. C. butą, pastarajam atsirado teisė ginti savo buto neliečiamybę. P. C. paėmus malką ir užsimojus į N. B., kaltinamasis atėmė malką ir ja sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, padarydamas P. C. sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį mirtį.

Tarp kaltininko veiksmų ir P. C. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.M190/08(08) matyti, kad mirties priežastis yra buka galvos trauma: galvos muštinė žaizda, kaukolės skliauto ir pamato lūžimas kairėje, ūmi subdurinė hematoma kairėje, galvos smegenų suspaudimas, dislokacija, koma, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, paralyžiai, išsekimas, pragulos. Mirtis įvyko ligoninėje 2008-08-12. Sužalojimai padaryti pakankamai stipria jėga, kad lūžtų kaukolės kaulai ir išsilietų kraujas galvos smegenyse (65-69 b.l.). Iš medicinos dokumentų, nukentėjusiosios I. B., kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad nuo 2008-05-18 P. C. neatsigavo, negalėjo kalbėti, negalėjo būti apklausiamas, nevaikščiojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 p. išaiškinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo gydymo tinkamumo. P. C. sužalojimus padarė kaltinamasis, būtent dėl šių sužalojimų jis mirė, todėl kaltinamasis atsako už kito žmogaus gyvybės atėmimą.

N. B. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., kad nužudė P. C. dėl chuliganiškų paskatų. Minėto Aukščiausiojo Teismo Senato 19 p. išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš save pastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Jei kaltininkas sutrikdė visuomenės rimti ar tvarką, veika kvalifikuojama ir pagal BK 284 straipsnį. Šių požymių byloje nenustatyta, nužudymas padarytas aiškinantis asmeninius santykius, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyti nebuvo, todėl veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. 8 p., nužudytas dėl paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas tik pagal BK 129 str. 1 d. Kaltinamasis buto duris sulaužė ne iš chuliganiškų paskatų, o tikslu patekti į butą ir išsiaiškinti santykius su P. C.. Kaltinamojo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Šie veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 187 str. 3 d., tačiau padaryta žala vieno šimto litų dydžio, neviršija 1 MGL (BK 190 str. turto vertės išaiškinimas), todėl nėra ir šio nusikaltimo sudėties. Kaltinamasis N. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis tvirtina, kad nužudyti nukentėjusiojo nenorėjo. Teismas įrodymų, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia atimti gyvybę, neturi, nes jis norėjo tik išsiaiškinti santykius, o atėmęs iš P. C. malką ja smogė nukentėjusiajam per galvą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia. Jo tyčia apėmė tiek kūno sužalojimų padarymą, tiek ir gyvybės atėmimą, apie savo veiksmų pasekmes jis negalvojo. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal pasekmes, šiuo atveju – pagal BK 129 str. 1 d.

Negali būti veika kvalifikuojama pagal BK 28 str. kaip būtinoji gintis arba būtinosios ginties ribų peržengimas, nes kaltinamasis norėdamas trečią kartą patekti į butą pats pažeidė buto neliečiamybę, išlauždamas buto duris neteisėtai įsibrovė į svetimą butą, tuo sudarydamas nukentėjusiajam sąlygas gintis nuo įsibrovimo į būstą. Kaltinamajam N. B. nebuvo būtinosios ginties situacijos, atvirkščiai, tokią situaciją jis sudarė nukentėjusiajam P. C..

Nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Teismų praktikoje, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str., kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo itin įžeidžiančio kaltininką poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas, toks nužudymas negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jau buvo praėjusi. Byloje nustatyta, kad kaltinamajam paprašius cigaretės, P. C. į šį prašymą neadekvačiai sureagavo, sumušė kaltinamąjį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, suplėšė drabužius ir kaltinamąjį išstūmė iš buto. Kaltinamasis kurį laiką pabuvęs lauke vėl grįžo į butą aiškintis santykių, nukentėjusiojo buvo vėl išstumtas iš buto, nuėjo pas savo draugą V. G., po to vėl nutarė nueiti pas P. C. aiškintis, kodėl jis jį sumušė, t.y. po nukentėjusiojo P. C. neteisėtų veiksmų praėjo nemažai laiko, todėl staigaus didelio susijaudinimo jau negalėjo būti, ši būsena buvo praėjusi. Neteisėtai kaltinamajam įsibrovus į nukentėjusiojo butą ir nukentėjusiajam užsimojus malka, labai didelio staigaus susijaudinimo negalėjo būti, nes kaltinamasis jau pats neteisėtai veikė, išlauždamas duris ir tokiu būdu patekdamas į svetimą būstą.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė I. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumoje 20000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pagal CK 6.249 str. žala yra turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), asmens turto sužalojimas. Civilinė ieškovė nurodė, kad patirtos išlaidos sudaro: gedulingi pietūs – 1610 Lt, bažnyčios paslaugos (kunigui, vargonininkui) – 400 Lt, duobkasiams – 300 Lt, maistas laidotuvių metu ir po mišių praėjus mėnesiui po brolio mirties – 500 Lt, transporto išlaidos benzinui ir kelionėms autobusu – 2200 Lt, telefoniniams pokalbiams – 600 Lt, vaistams ir įvairioms slaugos priemonėms – 2415 Lt, kitos išlaidos, kurioms turi kasos kvitus – 3975,33 Lt, viso 12000 Lt. Paminklo pirkimas, statymas ir kapo priežiūra – 8000 Lt, viso prašo priteisti 20000 Lt turtinės žalos. Pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 p. priteisiamos ne bet kokios, o protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Civilinio ieškovo pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį. Teismas pripažįsta, kad ieškovė patyrė nuostolius bažnyčios paslaugoms, duobkasiams, maistui, jų nurodytas dydis sumoje 1200 Lt nėra aiškiai per didelis. Dokumentais įrodyta, kad laidojimo reikmėms: karstui, kostiumui, kryžiui ir kt. sumokėta 1767 Lt (2008-08-18 kasos kvitas), dviem vainikams – 140 Lt (2008-08-12 kasos kvitas), žvakėms – 46,80 Lt (2008-08-13 kasos kvitas), viso sumokėta 1953,80 Lt. Už gydytojo chirurgo konsultaciją sumokėta 40 Lt (2008-07-17 kasos pajamų orderio kvitas). Dėl gedulingų pietų sumoje 1610 Lt (70 asmenų po 23 Lt) ir sulaužytų durų remonto sumoje 100 Lt, jokio dokumento nepateikta, tačiau teismas tai pripažįsta protingomis išlaidomis. Ieškovės reikalavimai dėl transporto išlaidų benzinui ir kelionėms autobusu, telefoniniams pokalbiams, vaistams ir kitoms išlaidoms dokumentai nepateikti, nors teismo posėdyje pateikti 36 kasos kvitai už vaistus, tačiau neaišku, kas juos pirko, kam jie buvo skirti (jokių receptų nepateikta). Priešingai, kaltinamasis pateisinimui, kad pirko vaistus P. C. gydymui, pristatė ne tik kasos pajamų kvitus, bet ir P. C. išrašytus receptus). Teismas mano, kad ieškovė turėjo dalį papildomų išlaidų ir jos dydį nustato sumoje 2000 Lt. Ieškovė prašo priteisti 8000 Lt už paminklo pirkimą, statymą ir kapo priežiūrą, tačiau paminklas nepastatytas, kas jį statys ir prižiūrės ateityje neaišku, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas, o pastačius paminklą turėtas išlaidas patyręs asmuo turės teisę prisiteisti iš kaltininko civilinio proceso tvarka. Turtinės žalos atlyginimas nustatomas 6903,80 Lt. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą. Priteistina, turtinė žala mažinama šiai sumai (6903,80 – 1040 = 5863,80 Lt) ir iš kaltinamojo N. B. priteistina I. B. 5863,80 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė I. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 20000 Lt, kurios dydį teisiamajame posėdyje padidino iki 200000 Lt.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-526/2008).

Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteistina tik išimtiniais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-358/2008).

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-07-03 apžvalgos „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ išvadų 11 p. nurodyta, kad pritartina teismų praktikai, kad kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai). Teismui nekelia abejonių, kad brolio nužudymas sukėlė seseriai dvasines kančias, ji rūpinosi brolio sveikata, lankė jį ligoninėje, kas visiškai žmogiška brolio ir sesers santykiuose. Tačiau to nepakanka pripažinti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Vien formalus giminystės fakto konstatavimas tokios teisės nesuteikia. Civilinis ieškovas privalo įrodyti, kad ją su nusikaltimo auka siejo iki mirties itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Šeimoje buvo 9 vaikai, iš jų P. C. ir I. B. dvyniai. Civilinės ieškovės aiškinimu, jos ir brolio keliai išsiskyrė baigus 8 klases, nuo to laiko gyveno atskirai, ji sukūrė savo šeimą ir gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o brolis P. C. su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Brolis 2005 m. su žmona išsituokė, dvi dukros, iš jų viena nepilnametė, liko gyventi su buvusia brolio žmona, dukros palaikė santykius su tėvu. Civilinė ieškovė 2008-05-18 sužinojo iš giminių, kad brolis sužalotas ir sunkioje būklėje guli ligoninėje, tačiau jo lankyti tuo metu negalėjo, nes buvo sesija Universitete. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje I. B. parodė, kad dažnai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur palaidoti jos tėvai, ten gyveno brolis P., kitas brolis L. C. su savo šeima gyvena tame pačiame kaime. Brolis P. turėjo žemės ūkio techniką, todėl kaime dirbdavo ūkio darbus. 2005 m. vasarą po skyrybų su žmona jis pradėjo truputį piktnaudžiauti alkoholiu, jie (giminės) stengdavosi jam padėti, tačiau brolio bute lankydavosi draugai, su kuriais jis vartojo alkoholį. Visą tą laiką kol P. gulėjo ligoninėje, ji pastoviai prižiūrėjo ir slaugė brolį, ką darė ir kiti šeimos nariai (75 b.l.). Laidojimo ir slaugos išlaidos sudaro turtinę žalą ir atitinkamo dydžio priteistinos. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). P. C. dukros civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė. Teismas nenustatė, kad šioje byloje yra išimtinis atvejis, kai kompensacija už dvasines kančias gali būti priteisiama seseriai. Sesers santykiai, dvasiniai ir emociniai ryšiai niekuo nesiskyrė nuo santykių su kitais giminaičiais. Dėl išdėstyto I. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 200000 Lt atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Būtent dėl šios aplinkybės kaltinamasis net 3 kartus ėjo aiškintis santykių su nukentėjusiuoju.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo išaiškinti šį nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), sukėlęs neatstatomas pasekmes, nusikaltimas tyčinis. Atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus, kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius iki nusikaltimo padarymo, jų elgesį nusikaltimo padarymo metu (kaltinamasis paprašė nukentėjusiojo cigaretės, o pastarasis puolė jį mušti, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nukentėjusysis buvo konflikto iniciatoriumi), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (lankė nukentėjusįjį ligoninėje, pagal gydytojų išrašytus receptus pirko vaistų, atsiprašė giminių), į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamojo jauną amžių, kad anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Teismas visas aplinkybes vertina visumoje, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, nužudytas darbingas 45 metų amžiaus vyras. Kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, bet mažiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. gegužės 29 d. imtinai (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl kalinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-05-19 iki nuosprendžio paskelbimo 2008-05-29.

Kardomąją priemonę namų areštą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. B. 13789 Lt (trylika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš N. B. 5863,80 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt trys Lt 80 centų) Lt I. B. turtinės žalos atlyginimo. I. B. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.