Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), bausmes subendrinus tarpusavyje bei su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2011 m. vasario 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas pasiunčiant atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Bausmę atliko 2014 m. kovo 13 d.;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams. 2015 m. lapkričio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 60 parų areštą, bausmę atliko 2016 m. balandžio 11 d.;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį galutine bausme – viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir V. P. skirta subendrinta bausmė – areštas 45 paroms. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų 6 mėnesių terminui bei transporto priemonės konfiskavimas. Arešto bausmė atlikta 2021 m. gegužės 21 d.; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2021 m. kovo 27 d. apie 21.00 val. viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius ir aplinką, kitų žmonių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius bei tyčia ranka sudavė vieną smūgį A. Ž. į kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. Ž. fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvą dešiniosios balso klostės srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

???Be to, V. P. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metams ir 6 mėnesiams naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2021 m. kovo 27 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, įrodytos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).

Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl viešosios tvarkos pažeidimo įžūliu elgesiu pripažįstamas be priežasties ar dėl menkavertės priežasties kito asmens atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas. Kaip matyti iš bylos įrodymų, kaltininkas veikti būtent tokiu nusikalstamu būdu buvo paskatintas konfliktinės situacijos su eismo įvykio liudytoju, neleidžiančiu jam palikti eismo įvykio vietos, tačiau ši aplinkybė nešalina jo veiksmų neteisėtumo. Savo veiksmams jis pasirinko viešąją vietą ir būdą, neabejotinai pasižymintį kitų žmonių, visuomenės negerbimu, trikdantį visuomenės rimtį, tuo atvirai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Jo veiksmais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, kadangi į konfliktą reagavo aplinkiniai, susirinko būrys žmonių. Nepaisydamas aplinkinių kaltinamasis garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, į raginimus nurimti ir sulaukti policijos nereagavo, galiausiai smogė nukentėjusiajam. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas ir padarytas kūno sužalojimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti viešosios tvarkos pažeidimo metu, kaip atskiros nusikalstamos veikos nekvalifikuojami, kadangi jas apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008). V. P. veiksmai buvo tyčiniai, smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į kaklą jis suvokė, kad nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas, galimai net padarytas kūno sužalojimas, tačiau norėjo taip veikti.

Apibendrinant darytina išvada, jog yra įrodyta, kad V. P. 2021 m. kovo 27 d. apie 21.00 val. viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius ir aplinką, kitų žmonių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, bei tyčia ranka sudavė vieną smūgį A. Ž. į kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. Ž. fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvą dešiniosios balso klostės srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Ši baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Teismo vertinimu, V. P. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame pripažino savo kaltę dėl transporto priemonės ,,Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo 2021 m. kovo 27 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairavimo faktą matė bei patvirtino tiek nukentėjusysis A. Ž., tiek liudytojas V. D., abu pareigūnams nurodydami V. P. kaip asmenį, vairavusį transporto priemonę „Mazda“ ir sukėlusį eismo įvykį. Kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau ją jis sąmoningai ignoravo. Kaltinamasis neneigė, jog transporto priemonę vairavo praėjus mėnesiui nuo to, kai buvo nuteistas už tai, kad neblaivus padarė eismo įvykį, ir jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams. Kaip matyti iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktų duomenų, 2021 m. kovo 25 d. raštu V. P. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, taip pat jam išaiškinta atsakomybė užvengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (t. 1, b. l. 112-113). Nors V. P. pasirašė, kad susipažino su baudžiamojo poveikio priemonės pasekmėmis 2021 m. kovo 31 d., jis teismo posėdžio metu patvirtino žinojęs, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones. Kad V. P. veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir vienkartinio pobūdžio, rodo tai, jog praeityje jis ne kartą ignoravo faktą, jog teisės vairuoti transporto priemonės neturi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog transporto priemonių vairavimo, neturint teisės to daryti, faktai užfiksuoti 2020 m. lapkričio 22 d., 2020 m. rugsėjo 8 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d., 2020 m. liepos 24 d., 2020 m. liepos 6 d., 2020 m. birželio 28 d., 2020 m. birželio 9 d., 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. balandžio 18 d., 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 13 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 2 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 7 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. liepos 5 d., 2018 m. gegužės 23 d. (t. 2, b. l. 21-52). Be to iš vairuotojų registro matyti, kad V. P. niekada nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (t. 2, b .l. 8). Kad vairuotojo pažymėjimo jis niekada nėra įgijęs, pripažino ir pats kaltinamasis. 2020 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu V. P. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metams. Analogiška administracinio poveikio priemonė paskirta ir 2020 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už tokį pat nusižengimą. 2021 m. vasario 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimu už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą V. P. buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendis įsiteisėjo dar 2021 m. kovo 2 d., V. P. dalyvavo bylos nagrinėjime ir žinojo, kada bus skelbiamas nuosprendis; žinojo apie baudžiamojo poveikio priemonę, darytina išvada, jog tai, kad su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis pasirašytinai buvo supažindintas kovo 31 d., nešalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Priešingu atveju baudžiamoji atsakomybė priklausytų išskirtinai nuo paties kaltininko valios priimti jam siunčiamus procesinius dokumentus ar pan. Iš aukščiau išvardintų teisės pažeidimų akivaizdu, jog paskirtų administracinio poveikio priemonių buvo nuosekliai nepaisoma, todėl teismui nėra pagrindo manyti, jog kaltinamojo pozicija baudžiamojo poveikio priemonės atžvilgiu yra kitokia. Automobilio vairavimui 2021 m. kovo 27 d. kaltinamasis įvardino visiškai menkavertę priežastį – norėjęs kažką nuvežti draugui. Ši aplinkybė rodo visišką kaltinamojo abejingumą jam paskirtos baudžiamosios priemonės atžvilgiu. Pažymėtina, jog padarydamas nagrinėjamą nusikalstamą veiką V. P. ne tik ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau ir tris lygiagrečiai galiojančias administracinio poveikio priemones. Faktas, jog transporto priemonę vairuoti paėmė praėjus tik pusantro mėnesio po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, o vairavo dar ir būdamas neblaivus, rodo ganėtinai cinišką požiūrį į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui. Aptarti faktai rodo nuoseklią ir sistemingą kaltinamojo nuostatą apskritai ignoruoti aplinkybę, jog teisės vairuoti transporto priemonių jis neturi, o vairuoti transporto priemones jam yra uždrausta tiek administracinių nusižengimų bylose, tiek baudžiamojoje byloje priimtais teismų sprendimais. Visa tai formuoja teismo įsitikinimą, jog kaltinamojo veika nebuvo vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio poelgis, o nuosekliai demonstruojamo abejingumo teisės aktų reikalavimams išraiška.

Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog kaltinamasis tyčia vengė atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Šie kaltinamojo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybes, kad V. P. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad sukėlė eismo įvykį, nes už tai jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda (1 t., b. l. 148154). Tai nekeičia kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo.

Dėl bausmių skyrimo

Skiriant kaltinamajam bausmes, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis V. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Abi padarytos tyčia, yra baigtos. V. P. praeityje teistas 6 kartus (t. 2, b. l. 11-20), nors bausmės atliktos, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs dėl naujai daromų tyčinių nusikaltimų, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Administracine tvarka per paskutinius 5 metus daugybę kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, dominuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimai bei naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimai, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 21-57). Nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 58-59). Kaltinamojo teigimu, nedarbo išmokų negauna. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų ir gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), naują nusikaltimą (BK 284 straipsnis) padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Už BK 243 straipsnyje numatytą nusikaltimą numatytos tik dvi alternatyvios bausmės – bauda arba areštas. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad kaltinamasis nedirba, jokių pajamų ir savarankiškų pragyvenimo lėšų neturi, administracinės baudos nemokamos nuo 2010 metų, turi per 50 nesumokėtų baudų, kurių bendra suma viršija 17 000 Eur (t. 2, b. l. 54-57), teismas daro išvadą, kad baudos bausmę skirti netikslinga; be to, praeityje kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas buvo skiriamos įvairių rūšių bausmės (viešieji darbai, areštas, laisvės atėmimas), tačiau nuo naujų nusikalstamų veikų darymo tai jo nesustabdo, todėl teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. P. už abi nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, atsižvelgus į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, skirtinas areštas, artimas šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui. Už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą skirtinas areštas, nesiekiantis šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi abi bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų, o byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. P. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. kovo 27 d. 21.20 val. iki 2021 m. kovo 28 d. 13.52 val. (t. 2, b. l. 63-64, 73), t. y. viena diena.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 72) paliktina galioti iki sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 33,86 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. Ž. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 85-88). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam A. Ž. 2021 m. kovo 27 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos otorinolaringologo paslaugos, kurių bendra suma – 33,86 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žala padaryta nusikalstamais V. P. veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo 33,86 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstu laikytinas ir civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš V. P. priteistina ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 Eur turtinės žalos ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prie ieškinio pateikė kvitus, patvirtinančius apmokėjimą už transporto priemonės stovėjimą 2020 m. lapkričio 13 d. – 1,40 Eur sumai, 2021 m. balandžio 14 d. - iš viso 2,20 Eur sumai bei vaistinės kvitą, patvirtinantį medikamentų įsigijimą (pastilių „Loriherb“) už 2,19 Eur (t. 2, b. l. 100).

A. Ž. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog tiriamas įvykis buvo 2021 m. kovo 27 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. kovo 28 d. Tokiu būdu neaišku, kuo su šios baudžiamosios bylos nagrinėjimu yra susijęs nukentėjusiojo transporto priemonės stovėjimo apmokėjimas 2020 m. lapkričio 13 d., 2021 m. balandžio 14 d., kuriai pateikti transporto priemonės stovėjimo vietinės rinkliavos kvitai, su nukentėjusiuoju nebuvo atliekama jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Tačiau nukentėjusysis nurodė, kad minėtu laikotarpiu lankėsi poliklinikoje Kalinausko gatvėje. Medikamentai įgyti 2021 m. balandžio 16 d., todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis, kad jis gydydamasis sužalojimą šiuo laikotarpiu lankėsi poliklinikoje, nes skausmas užsitęsė virš mėnesio. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis patyrė kuro išlaidų važinėdamas į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą jis kitą dieną po įvykio, t. y. 2021 m. kovo 28 d. buvo atvykęs į Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių, adresu Ševčenkos g. 26, Vilnius, kur parteikė protokolą-pareiškimą, buvo apklaustas, pripažintas nukentėjusiuoju, gavo užduotį atlikti objektų tyrimą, proceso veiksmai truko nuo 00:39 val. iki 01:29 val. (t. 1. b. l. 20-31). 2021 m. kovo 30 d. apie 12.30 val. buvo atvykęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, adresu Didlaukio g. 86E. Vilnius, kur buvo atlikta jo kūno apžiūra (t. 1, b. l. 39-41). Galiausiai 2021 m. gegužės 31 d. nuo 13.04 val. iki 13.17 val. nukentėjusysis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK patalpose, adresu Laisvės per. 80, Vilnius, buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 98-100). Taip pat iš duomenų byloje matyti, jog nukentėjusysis po patirto smurto tą pačią dieną savarankiškai vyko į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius. Tokiu būdu nukentėjusysis mažiausiai keturis kartus vyko į įstaigas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog nukentėjusysis dėl užsitęsusių nemalonių pojūčių kreipėsi į savo gydymo įstaigą, pirko pastiles gerklei sušvelninti sužalotos gerklės jautrumą, o 2021 m. balandžio 14 d. transporto priemonės stovėjimo kvitai susiję su jo lankymusi gydymo įstaigoje. Tik 2020 m. lapkričio 13 d. vietinės rinkliavos kvitas niekaip negali būti susijęs su atliktu ikiteisminio tyrimu. Maps.lt duomenimis, nukentėjusiojo gyvenamąją vietą ir išvardintus objektus skiria nuo 8 iki 12 km., todėl lankydamasis visose aukščiau išvardintose įstaigose jis galėjo suvažinėti (į abi puses) iki 100 km bei patirti apie 15 Eur kuro sąnaudų. Remiantis išdėstytu nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo 20 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. Ž. patyrė neigiamų išgyvenimų bei realų fizinį skausmą, dėl padaryto sužalojimo kurį laiką juto fizinį diskomfortą. Tačiau, teismo vertinimu, faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis, jokių lūžių, skilimų, žymesnių sužalojimų juo nepadaryta, pasekmės netruko ilgą laiko tarpą, nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų ėmęs nedarbingumą, sužalojimas neturėjo jokių liekamųjų reiškinių tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, emocinei savijautai. Nors kaltinamojo turtinė padėtis nėra esminis kriterijus, nulemiantis priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį vis tik atsižvelgtina, jog kaltinamasis nedirba, realių pajamų neturi, bedarbio pašalpos negauna. Teismo vertinimu, protingumo ir proporcingumo kriterijus šiuo atveju atitiktų 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: keturi CD diskai su vaizdo ir garso medžiaga (Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, pareigūno vaizdo kamerų įrašai, t. 1, b. l. 74, 81) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V.P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

V.P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į galutinę bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 27 d. 21.20 val. iki 2021 m. kovo 28 d. 13.52 val. (viena diena).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas Swedbank) iš V. P. 33,86 Eur (trisdešimt tris eurus aštuoniasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimo bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. P. 20 Eur (dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo bei 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, keturis CD diskus su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.