- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2-1390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00188-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., A. B.
- Skolininkas
- A. A. B.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos antstolės G. K. pareiškimas dėl skolininkės A. A. B. pareigų perėmimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas įsiteisėjusio 2007-10-11 teismo sprendimo byloje Nr. 2-190-212/2007 pagrindu 2010-06-08 išdavė vykdomąjį raštą dėl 290 Lt skolos iš A. A. B. valstybei išieškojimo. Panevėžio apygardos teisme 2014-05-19 gautas antstolės G. K. 2014-05-15 pareiškimas, kuriuo ji, vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, prašė pakeisti vykdomoje byloje skolininkę A. A. B. naujais skolininkais G. J. B., V. B. ir A. B.. Nurodė, kad skolininkė A. A. B. mirė 2011-08-07, o jos palikimą 2011-08-29 bei 2011-12-12 priėmė G. J. B., V. B. ir A. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014-05-21 nutartimi (b. l. 11) pareiškėjos antstolės G. K. prašymą tenkino ir pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr.0021/10/02002 skolininkę A. A. B. naujais skolininkais G. J. B., V. B. ir A. B.. Teismas, nustatęs, kad mirusios skolininkės A. A. B. turto įpėdiniai yra V. B., G. J. B. ir A. B., priėmę palikimą, todėl remiantis CPK 596 straipsnio nuostatomis vykdymo procese pakeitė skolininkę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotieji asmenys (naujieji skolininkai) A. B. bei V. B. atskirajame skunde (b. l. 27-28) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-05-21 nutartį ir įpareigoti antstolę G. K. nutraukti vykdomąją bylą bei grąžinti vykdomąjį dokumentą kreditoriui VMI. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 593, 626 bei 629 straipsnio nuostatas, nes negalimas mirusiojo asmeninio pobūdžio teisių ir pareigų perėmimas vykdymo procese. 290 litų skola yra susijusi su konkrečiu asmens dalyvavimu civilinėje byloje ir yra asmeninio pobūdžio. Teismas pažeidė CK 5.52 straipsnio bei 5.59 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi vien pareiškimo padavimas notarui dėl palikimo priėmimo, neišdavus paveldėjimo teisės liudijimų, nesukuria įpėdiniui pareigos atsakyti už palikėjo skolas savo turtu.Teismas pažeidė CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei CK 5.63 straipsnio nuostatas, kadangi pakeičiant skolininkę naujais skolininkais nesilaikyta trijų mėnesių termino. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, o teismas gali pratęsti nustatytą terminą. Antstolė kreipėsi į teismą tik 2014-05-15, neva apie mirties faktą sužinojus tik 2014-02-05. Antstolė apie mirties faktą informuota 2011-08-17 faksu. Vykdomoji byla, kurioje išieškojimas nebuvo vykdomas dėl antstolės kaltės iki palikėjos mirties ir tris mėnesius po mirties turi būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Pareiškėja antstolė G. K. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 32-33) prašo Panevėžio apygardos teismo 2014-05-21 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:
Remiantis CK 5.50 straipsniu, paveldėtojai, priimdami palikėjos A. A. B. turtą, kartu priėmė ir palikėjos turtines teises bei prievoles. Prie atskirojo skundo pridėtas A. B. 2011-08-15 pranešimas, adresuotas antstolei dėl A. A. B mirties, tik patvirtina faktą, jog apeliantas žinojo apie vykdomą skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0021/10/02002, todėl apeliantas A. B. buvo gerai informuotas apie palikėjos kreditoriaus reikalavimą.Atskirajame skunde minimas antstolės G. K. 2011-01-27 patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo buvo priimtas pagal A. B. pranešimą dėl sunkios palikėjos sveikatos, tačiau šie dokumentai nesusiję su paveldėjimo teise.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas procesinių teisių perėmimo ir skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimai.
Dėl CPK 596 straipsnio taikymo prielaidų
Ne visada iki civilinio proceso pabaigos bylos šalimis išlieka tie patys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie kreipiasi teisminės gynybos ar dėl kurių prašoma taikyti tam tikras teisinio poveikio priemones. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos (pvz., įpėdiniai priima palikimą; kreditorius pareiškia reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas pereitų įpėdiniams; kt.). Tokie teisiškai reikšmingi faktai yra įvykę, apeliantai bei G.J. B. palikimą priėmė, pastarasis jam tenkančią skolos dalį yra sumokėjęs ir pateikęs teismui tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 13-14), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų atžvilgiu taikė teisių perėmimo vykdymo procese institutą ir išsprendė buvusios skolininkės A. A. B. teisių perėmimo klausimą.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo reikšmės
Apeliantai, ginčydami procesinių pareigų perkėlimą, nurodo, kad vien pareiškimo padavimas notarui dėl palikimo priėmimo, neišdavus paveldėjimo teisės liudijimų nesukuria įpėdiniui pareigos atsakyti už palikėjos skolas savo turtu, todėl neturint paveldėjimo teisės liudijimų, jie negali atsakyti už palikėjos skolas. Su tokiais apeliantų argumentais nesutiktina.
Palikimas priimamas dviem būdais- faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis, kuris priėmėm palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, atsako už palikėjo skolas (CK 5.52 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis c. b. Nr. 3K-7-468/2009). Nors apeliantai, jų teigimu, teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jam tenkančią palikimo dalį nėra įgyvendinę, tačiau faktas, kad apeliantai kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo (b. l. 4-5) lemia jų iš įstatymo kildinamą prievolę atsakyti už palikėjos skolas, kadangi, palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 str. 1 d.). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-108/2011).
Apeliantų skundo argumentas, kad šiuo atveju negalimas mirusiosios prievolės perėmimas vykdymo procese, kadangi tai asmeninio pobūdžio prievolė, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjos turtinė prievolė yra kilusi dėl bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese valstybei atlyginimo, o tai atitinka palikėjos turtinės prievolės kategoriją, kuri priskirtina prie paveldimų teisių bei pareigų (CK 5.1 str. 2 d.). Konstatuoti, kad tai yra asmeninio pobūdžio prievolė, nėra teisinio pagrindo.
Dėl CK 5.63 straipsnio taikymo
Iš bylos duomenų nustačius, kad apeliantai (įpėdiniai) priėmė palikimą (tik priėmus palikimą pereina visos palikėjos turėtos teisės ir pareigos), kita reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar buvo laikytasi CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 3 dalis).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-7-190/2009). Kita vertus, tokiu reglamentavimu siekiama civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-540/2011).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teismo 2007-10-11 sprendimu iš A. A. B. ieškovo Lietuvos Respublikos naudai buvo priteista 290 Lt bylinėjimosi išlaidų. Minėto sprendimo pagrindu 2010-06-08 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-190-212/2007, kuris buvo priimtas vykdyti antstolės G. K. kontoroje ir jo pagrindu pradėti vykdomieji veiksmai. Dar iki skolininkės mirties (2011-08-07) antstolė 2011-01-24 raštu informavo apeliantą A. B. apie vykdymo veiksmų atidėjimą vykdomojoje byloje (b. l. 34), atsižvelgiant į jo 2010-11-15 prašymą (b. l. 35-36). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2011-08-15 A. B. pranešė antstolei G. K. apie A. A. B mirtį (b. l. 8). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog apeliantui A. B. buvo žinoma apie vykusį civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš palikėjos A. A. B ieškovo Lietuvos Respublikos naudai nagrinėjimo procesą ir jo rezultatą, taip pat apie vykdomosios bylos eigą. Nors įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas iki įpėdiniams priimant palikimą, tačiau palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu turint informacijos, reikšmingos apsispręsti dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks informavimas pripažintinas tinkamu ir nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo, konstatuojant jo praleidimą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2011, 2014-04-14 nutartis c. b. Nr. 3K-7-18/2014).
Dėl kitų skundo argumentų
Su apeliantų skundo argumentais dėl netinkamo CPK normų taikymo apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti. CPK 626 straipsnio nuostatos dėl privalomo vykdymo veiksmų sustabdymo nebuvo pažeistos, nes antstolė, gavusi informaciją apie skolininkės mirtį, vykdomąją bylą sustabdė (b. l. 7). Apeliantų nurodomas CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimas taip pat nenustatytas, kadangi CPK normos nenumato senaties termino paties vykdomojo dokumento vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės, todėl nėra apeliantų nurodyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujųjų skolininkų įvyko, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti mirusią skolininkę A. A. B naujais skolininkais – G. J. B., V. B. ir A. B.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio 1 dalies bei CK 5.63 straipsnio nuostatas ir pagrįstai tokį antstolės prašymą patenkino.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.