Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-07-02 · Administracinė byla Nr. eA-2004-602/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-04-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-07-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-02
Bylos Nr.
eA-2004-602/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04879-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Pareiškėjas
T. Ž.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2004-602/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04879-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą pareiškėjai T. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03290 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde Komisijai nurodė, kad skundžiamu Tarnybos Sprendimu jai atsisakyta skirti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-317-911/2024 apskundimo. Tarnyba sąmoningai nuslėpė, kad pareiškėja yra neįgali, turi didelių specialiųjų poreikių, neįgali, jos darbo stažas Lietuvoje virš 34 metų. Teigė, kad ji turi pirmumo teisę gauti advokatą kaip neįgalus asmuo. Nepaskyrus advokato, pareiškėjai buvo padaryta žala, šiurkščiai pažeistos Neįgaliųjų konvencijos ir kitų teisės aktų nuostatos.

3. Pareiškėja teigė, kad Tarnyba suinteresuotai veikė prieš ją ir kitoje civilinėje byloje ir nesuteikė jai jokios realios ir efektyvios teisinės pagalbos, nes paskirta advokatė ne tik sužlugdė civilinę bylą, bet ir padarė pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, kurios iki šiol neatlygino, atsisakė išreikalauti reikšmingus bylai įrodymus, neatstovavo pareiškėjai, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Advokatų etikos kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas. Be to, paskirta advokatė nebuvo pakeista, nors pareiškėja prašė Tarnybos ją pakeisti. Tokiu būdu pareiškėjai buvo padaryta žala, kuri nėra priteista. Pareiškėjos nuomone, ji neprivalo apmokėti valstybei už visiškai nesuteiktą, apgaulingą, neefektyvią, nekokybišką antrinę teisinę pagalbą. Ši aplinkybė negali būti pagrindas nesuteikti jai antrinės teisinės pagalbos kitoje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba 2024 m. balandžio 9 d. gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-317-911/2024 apskundimo. Išnagrinėjusi prašymą ir nustačiusi, kad yra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas, skundžiamu Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

6. Atsakovas teigė, kad net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus ir nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš įstatymo leidėjo nustatytų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, būtinų antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui.

7. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023 dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kurioje ji yra atsakovė, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjai nepateikus Tarnybos prašomos informacijos per nustatytus terminus, nebendradarbiaujant su paskirta advokate, Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. spalio 31 d. sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo atlyginti Tarnybai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 256,89 Eur, patikslinus mokėtina suma yra 241,89 Eur. Pareiškėjos buvo prašoma šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų sąskaitų, pareiškėja pranešimą gavo. Kadangi ji nebuvo sumokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnyba skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

8. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad Tarnyba nuslėpė, jog pareiškėja yra neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, kad ji turi pirmumo teisę gauti advokatą, nurodė, jog antrinė teisinė pagalba nutraukiama ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra išieškomos nepaisant to, kokiu pagrindu antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo suteikta. Pareiškėjos neįvykdyta pareiga sumokėti už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pakankamas pagrindas Tarnybai atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą.

9. Tarnyba pažymėjo, kad ji nėra atsakinga už advokatų vykdomą veiklą ir atliekamus veiksmus, o pareiškėja dėl advokato darbo kokybės vertinimo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, turi teisę išimtinais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi jo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į tai, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3–5, 11, 15–20 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Pareiškėjai pageidaujant, kad būtų vertinama individuali jos situacija, ji turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu ir pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja iki šiol Tarnybai nėra pateikusi prašymo dėl savo papildomo individualios situacijos vertinimo ir nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato Tarnybai galimybės pačiai savo iniciatyva vertinti pareiškėjos individualią situaciją be jos prašymo dėl jos individualios situacijos vertinimo.

11. Atsakovo nuomone, Tarnyba pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl naikinti Sprendimą ir spręsti klausimą dėl pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą iš naujo nėra pagrindo.

II.

12. Komisija 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 19R-2473 (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjos T. Ž. skundą tenkino ir panaikino Tarnybos Sprendimą. Įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 9 d. prašymą suteikti jai antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

13. Komisija aptarė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, 11 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220 patvirtinto Sprendimų dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3–5 punktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei nustačius, jog yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatytas pagrindas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos prašymą, negalėjo iš karto priimti neigiamo sprendimo, o privalėjo vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir Aprašo 4 punkto nuostatomis bei individualią pareiškėjos situaciją įvertinti papildomai. Komisija nurodė, kad nei Įstatymas, nei Aprašo nuostatos nenustato, jog Tarnybai vertinant papildomai pareiškėjos individualią situaciją, pareiškėjas privalo teikti dar vieną prašymą. Jei Tarnybai vertinant individualią pareiškėjos situaciją pagal gautą prašymą nepakako duomenų dėl papildomų aplinkybių, nurodytų Aprašo 5 punkte, ji privalėjo paprašyti iš pareiškėjos tokių duomenų ir tik tuomet priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjos prašymo.

14. Komisija panaikino Tarnybos Sprendimą ir įpareigojo pareiškėjos 2024 m. balandžio 9 d. prašymą įvertinti iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

III.

15. Atsakovas Tarnyba su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 21RE-628 ir pareiškėjos skundą atmesti.

Atsiliepimas

16. Atsakovas nurodė, kad Komisija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1569-502/2024, nevertino to, jog šiuo metu galiojanti Įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostata taip pat nustato, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, jog asmens (šeimos) turtas ir (ar) asmens pajamos viršija nustatytą turto ir pajamų lygį arba yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3–5, 11 ir 15–20 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

17. Atsakovas nesutiko su Komisijos vertinimu, jog Tarnyba privalėjo vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir Aprašo 4 punkto nuostatomis bei pareiškėjos individualią situaciją vertinti papildomai. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išimtinius atvejus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, numatė Tarnybos teisę, bet ne pareigą, paprašius papildomai pagal kitus kriterijus įvertinti antrinės teisinės pagalbos teikimo būtinybę, suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo, pageidaujantis gauti antrinę teisinę pagalbą, neatitinka sąlygų ją gauti, tačiau atitinka tam tikrus individualios situacijos vertinimo kriterijus.

18. Atsakovas teigė, kad vertinant teismų praktiką ir Įstatymo bei Aprašo nuostatas, akivaizdu, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimus, vadovaujantis teisės aktais deleguotomis funkcijomis, išimtinai sprendžia Tarnyba. Juo labiau, kad antrinės teisinės pagalbos institutas yra pirmiausia orientuotas į labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų teisių užtikrinimą bei gynimą, o įtvirtinti konkretūs ir imperatyvūs apribojimai reiškia, jog tik tokia apimtimi siekiama užtikrinti teisinių paslaugų gavimą, kokia valstybė yra pajėgi šią teisę garantuoti. Pažymėjo, kad nei Įstatymo, reglamentuojančio individualios situacijos papildomą vertinimą, nei Aprašo nuostatos neįpareigoja Tarnybos suteikti arba atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą kompleksiškai atitikus arba neatitikus visus individualios situacijos kriterijus, Tarnybai suteikta diskrecija spręsti dėl būtinybės ir galimybių valstybės lėšomis suteikti teisinę pagalbą esant įtvirtintiems neteikimo pagrindams. Priešingu atveju, pagal Komisijos vertinimą, būtų suponuojama išvada, kad Tarnyba, nustačiusi, jog egzistuoja antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, iš karto vertina pareiškėjų individualią situaciją, nors asmuo tokios valios nėra išreiškęs. Tokiu atveju, antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų institutas netektų prasmės ir nepagrįstai būtų plečiamas asmenų, pretenduojančių gauti teisinę pagalbą, ratas. Tarnybos nuomone, teisinis reguliavimas nenustato Tarnybos pareigos kiekvienu atveju papildomai vertinti pareiškėjų individualią situaciją.

19. Atsakovas pažymėjo, kad Aprašo 4 punktas aiškiai numato, jog Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Taigi, pareiškėjams pageidaujant, kad būtų vertinama jų individuali situacija, jie turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos vertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Pareiškėjo individuali situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Tokiu atveju, Tarnyba sprendimą priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.

20. Atsakovas akcentavo, kad pagal anksčiau galiojusią aptariamos nuostatos taikymo turinį ir esmę, individualios situacijos vertinimas galėjo būti atliekamas tik tuomet, kai buvo priimtas sprendimas neteikti antrinės teisinės pagalbos ir vėliau asmeniui pateikus prašymą dėl jo individualios situacijos vertinimo. Pagal dabar galiojančią Įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, individualios situacijos vertinimas galimas tiek prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos pateikimo metu, tiek priėmus sprendimą neteikti antrinės teisinės pagalbos, tačiau komentuojama nuostata reiškia, kad toks vertinimas galimas asmeniui paprašius taikyti ir individualios situacijos kriterijus, jeigu pirminiame prašymo nagrinėjimo etape yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neteikimo požymiai.

21. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja, 2024 m. balandžio 9 d. teikdama prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-317-911/2024 apskundimo, papildomai nenurodė, kad prašo įvertinti jos individualią situaciją, todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti ar vertinti pareiškėjos individualią situaciją. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja Tarnybos Sprendimu buvo informuota apie teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu dėl individualios jos situacijos vertinimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

22. Tarnybos nuomone, Komisija netinkamai išnagrinėjo bylą ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir pareiškėjos skundas atmestinas.

Atsiliepimas

23. Pareiškėja T. Ž. atsiliepime į Tarnybos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, Komisijos sprendimą palikti galioti.

Šalies argumentai

24. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos Sprendimas yra šališkas, absoliučiai nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas. Teigė, kad atsakovas skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu Komisijos sprendimą reikėtų naikinti. Tarnyba tik abstrakčiai nurodė savo nesutikimą su Komisijos sprendimu. Akcentavo, kad antrinės teisinės pagalbos institutas turi būti pirmiausiai orientuotas į socialiai pažeidžiamų asmenų pažeistų teisių užtikrinimą bei efektyvų gynimą. Tarnyba turi visą informaciją apie pareiškėjos sunkią padėtį bei individualios situacijos vertinimą. Teisinė pagalba privalo būti teikiama operatyviai. Tarnyba sąmoningai kliudo pareiškėjai pasinaudoti teise į kvalifikuotą teisinę pagalbą teisminiuose procesuose.

IV.

25. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu atsakovo Tarnybos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2024 m. balandžio 9 d. gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-317 911/2024 apskundimo.

27. Teismas nurodė, kad Tarnyba nustatė, jog Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C- 2023-04589 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos už šilumos energiją priteisimo (bylos Nr. e2-4885-980/2023), kurioje T. Ž. buvo atsakovė, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjai neįvykdžius Įstatymo 4 straipsnyje nurodytos pareigos, t. y. nepateikus Tarnybos prašomos informacijos per nustatytus terminus, nebendradarbiaujant su paskirta advokate, Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo nutrauktas ir pareiškėja buvo įpareigota Tarnybai atlyginti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 256,89 Eur. Pareiškėjos prašymu, Tarnyba 2023 m. gruodžio 18 d. raštu detalizavo apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą ir patikslino, kad mokėtina suma sudaro 241,89 Eur. Minėtu raštu pareiškėjos buvo prašoma šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų sąskaitų per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos. Pranešimas buvo siųstas adresu, kurį pareiškėja nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą (laiškas pareiškėjai buvo įteiktas 2024 m. sausio 22 d.).

28. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja nebuvo sumokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias ji buvo įpareigota sumokėti Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, skundžiamu Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

Šalies argumentai

29. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Tarnybos Sprendimą.

30. Teismas, vertindamas byloje kilusį ginčą, pažymėjo, kad šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, jog šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teismas rėmėsi Įstatymo 9 straipsnio, 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, 11 straipsnio 10 dalies, 18 straipsnio, Aprašo 1, 3, 4 ir 5 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, jog Tarnyba atsisakymą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą grindė vieninteliu argumentu, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikta kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023 pagal Tarnybos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą. Tarnybos 2023 m. spalio 31 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas minėtoje kitoje byloje, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pareiškėjai buvo nutrauktas ir pareiškėja buvo įpareigota sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias Tarnyba 2023 m. gruodžio18 d. rašte patikslino.

32. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nėra apmokėjusi minėtų apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei bylos aplinkybes, sprendė, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2024 m. balandžio 9 d. prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei nustačius, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatytas pagrindas atsisakyti tenkinti minėtą pareiškėjos prašymą, negalėjo iš karto priimti neigiamo Sprendimo, o privalėjo vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir Aprašo 4 punkto nuostatomis individualią pareiškėjos situaciją įvertinti papildomai.

33. Nei Įstatymas, nei Aprašo nuostatos nenumato, kad Tarnybai vertinant papildomai pareiškėjo individualią situaciją, pareiškėjas privalo teikti dar vieną prašymą. Jei nagrinėjamu atveju Tarnybai vertinant pareiškėjos individualią situaciją pagal gautą prašymą nepakako duomenų dėl papildomų aplinkybių, nurodytų Aprašo 5 punkte, ji privalėjo paprašyti iš pareiškėjos tokių duomenų ir tik tada priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 9 d. prašymo.

34. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčijamą Sprendimą bei šalių išdėstytas aplinkybes konstatavo, kad Tarnyba neveikė įstatymo nustatytose ribose, nevertino pareiškėjos situacijos ir neatsižvelgė į jos, t. y. asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, teisėtus interesus. Teismas pritarė Komisijos sprendimui ir akcentavo, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime, todėl šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti Komisijos sprendimą. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas.

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymo netenkino.

V.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

Atsiliepimas

37. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

38. Atsakovas pažymi, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1569-502/2024 nevertino to, jog joje taip pat buvo konstatuota, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis nustatė, jog Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Pagal to paties straipsnio 11 dalį, kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, būtų pateikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos vertinimo. Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjo teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo.

39. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis taip pat nustato, jog Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas ir (ar) asmens pajamos viršija nustatytą turto ir pajamų lygį arba yra Įstatymo 7 d. 3, 4, 5, 11, 15–20 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

40. Tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir Aprašo 4 punkto nuostatomis, privalėjo savo iniciatyva individualią pareiškėjos situaciją įvertinti papildomai.

41. Pažymi, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atvejus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, numatė Tarnybos teisę, bet ne pareigą, paprašius papildomai pagal kitus kriterijus įvertinti antrinės teisinės pagalbos teikimo būtinybę, suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo, pageidaujantis gauti antrinę teisinę pagalbą, neatitinka sąlygų ją gauti (nustatoma, kad asmens (šeimos) turtas ir (ar) asmens pajamos viršija nustatytą turto ir pajamų lygį arba yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15–20 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai), tačiau atitinka tam tikrus individualios situacijos vertinimo kriterijus. Vertinant teismų praktiką ir Įstatymo bei Aprašo nuostatas, akivaizdu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimus, vadovaujantis teisės aktais deleguotomis funkcijomis, išimtinai sprendžia Tarnyba. Juo labiau, kad antrinės teisinės pagalbos institutas yra pirmiausia orientuotas į labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų teisių užtikrinimą bei gynimą, o įtvirtinti konkretūs ir imperatyvūs apribojimai reiškia, jog tik tokia apimtimi siekiama užtikrinti teisinių paslaugų gavimą, kokia valstybė yra pajėgi šią teisę garantuoti. Nei Įstatymo, reglamentuojančio individualios situacijos papildomą vertinimą, nei Aprašo nuostatos neįpareigoja Tarnybos suteikti arba atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą kompleksiškai atitikus arba neatitikus visus individualios situacijos kriterijus, Tarnybai suteikta diskrecija spręsti dėl būtinybės ir galimybių valstybės lėšomis suteikti teisinę pagalbą esant įtvirtintiems neteikimo pagrindams.

42. Priešingu atveju, pagal Komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimą, būtų suponuojama išvada, kad Tarnyba, nustačiusi, jog egzistuoja antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, iš karto vertina pareiškėjų individualią situaciją, nors asmuo tokios valios nėra išreiškęs. Tokiu atveju, antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų institutas netektų prasmės ir nepagrįstai būtų plečiamas asmenų, pretenduojančių gauti teisinę pagalbą, ratas. Tarnybos nuomone, teisinis reguliavimas nenustato Tarnybos pareigos kiekvienu atveju papildomai vertinti pareiškėjų individualią situaciją.

43. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal pirmosios instancijos teismo vertinimą (Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2024 m. balandžio 9 d. prašymą bei nustačiusi, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti tenkinti minėtą pareiškėjos prašymą, negalėjo iš karto priimti neigiamo sprendimo, o privalėjo pareiškėjos situaciją įvertinti papildomai), Tarnybos nuomone, būtų formuojama ydinga praktika, jog Tarnyba savo iniciatyva vertintų pareiškėjų individualią situaciją, kai asmenys, pasinaudoję antrine teisine pagalba, vengia sumokėti už šias išlaidas. Pažymi, kad praktikoje negali būti toleruojama situacija, kai asmuo, kuriam Įstatymo 24 straipsnio pagrindu kyla pareiga atlyginti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, vėliau gali ją ignoruoti, prisidengdamas savo sunkia turtine padėtimi, nors Įstatyme numatyta asmens teisė kreiptis į Tarnybą su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo dalimis (Įstatymo 19 str. 2 d.). Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko asmuo skolingas už antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kokio dydžio skola, ar asmuo ėmėsi priemonių, siekdamas skolą sumokėti, ar prašė Tarnybos šią skolą sumokėti dalimis ir pan. Tokie atvejai, kai asmuo neapmoka už antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir vis prašo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, gali būti traktuojami ir kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Tokiais atvejais paneigiami Įstatyme įtvirtinti principai bei būtų kuriama ydinga praktika.

Atsiliepimas

44. Atsakovas nurodo, kad antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama atsižvelgus ne tik į asmens turtinę padėtį, jo pažeidžiamumą, bet ir paties jo elgesį, Tarnyba turi vertinti ar asmuo nepiktnaudžiauja susiklosčiusia situacija. Įstatymų leidėjas, siekdamas išvengti piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba atvejų, 2013 m. įtvirtinto naują antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindą – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei asmeniui buvo teikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir jis neapmokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymi, kad asmuo, net ir pavėlavęs, gali apmokėti skolą už antrinės teisinės pagalbos teikimą, ir tokiu atveju antrinė teisinė pagalba jam bus teikiama. Be to, asmenys, pateikę prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, turi būti aktyvūs ir domėtis pateikto prašymo nagrinėjimo procesu bei papildomomis galimybėmis, ši našta neturėtų būti neproporcingai perkeliama valstybinėms įstaigoms. Šiuo atveju, pareiškėja teisminiuose procesuose yra aktyvi, tačiau ne visada įgyvendina pareigą bendradarbiauti su Tarnyba ir advokatu (Įstatymo 4 str.).

45. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui nenurodžius, jog jis pageidauja individualaus situacijos vertinimo ar nepateikus duomenų, kurių pagrindu Tarnyba galėtų nustatyti, kad pareiškėjas tokio vertinimo pageidauja, Tarnyba, siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, Įstatymo 3 straipsnio principus ir pareiškėją kuo operatyviau informuoti apie nustatytas antrinės teisinės pagalbos teikimui / neteikimui aktualias aplinkybes, priima sprendimą, kuriuo, be kita ko, pareiškėją informuoja apie galimybę teikti prašymą dėl individualios situacijos vertinimo, kas vertinama, kokius dokumentus reikia pateikti. Tam, kad Tarnyba galėtų vertinti pareiškėjo individualią situaciją, asmuo turi išreikšti tokią valią ir pateikti trūkstamą informaciją bei dokumentus.

46. Tarnybos nuomone, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Tarnybos Sprendimą yra nepagrįstas, kadangi anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Tarnyba, vertindama pareiškėjos 2024 m. balandžio 9 d. prašymą, neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, kadangi dėl Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje numatytos išimties pareiškėja į Tarnybą nesikreipė.

Atsiliepimas

47. Pareiškėja atsiliepime į Tarnybos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

48. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba piktnaudžiauja savo teisėmis, tyčia neskyrė jai advokato, persekioja pareiškėją, siekia vilkinti visas bylas. Netgi šioje byloje nepaskyrė jai teisinės pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03290, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, bei Komisijos sprendimo, kuriuo Tarnybos Sprendimas panaikintas, pagrįstumo ir teisėtumo.

50. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Komisija sprendimu pagrįstai pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Tarnybos Sprendimą bei įpareigojo Tarnybą pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėti iš naujo, atsakovo Tarnybos skundą atmetė.

51. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei taikė teisinį reglamentavimą, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, kurie naikintini, o pareiškėjos skundas atmestinas.

52. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-317-911/2024 apskundimo kreipėsi į Tarnybą.

53. Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjai Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C- 2023-04589 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos už šilumos energiją priteisimo (bylos Nr. e2-4885-980/2023), kurioje T. Ž. buvo atsakovė, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjai neįvykdžius Įstatymo 4 straipsnyje nurodytos pareigos, t. y. nepateikus Tarnybos prašomos informacijos per nustatytus terminus, nebendradarbiaujant su paskirta advokate, Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo nutrauktas ir pareiškėja buvo įpareigota Tarnybai atlyginti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 256,89 Eur. Detalizavus apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą, mokėtina suma sudaro 241,89 Eur.

54. Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėja nesumokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias ji buvo įpareigota sumokėti Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, skundžiamu Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

55. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją. Pareiškėja teigė, kad ji neprivalo apmokėti valstybei už visiškai nesuteiktą, apgaulingą, neefektyvią, nekokybišką antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba nesuteikė jai realios ir efektyvios teisinės pagalbos, padarė pareiškėjai žalą.

56. Komisija 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 21RE-628 pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Tarnybos Sprendimą bei įpareigojo Tarnybą pareiškėjos 2024 m. balandžio 9 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Nesutikdama su Komisijos sprendimu, Tarnyba su skundu kreipėsi į teismą.

57. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 241,89 Eur – nėra sumokėjusi.

58. Tiek Komisija savo sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2024 m. balandžio 9 d. prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei nustačius, jog yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatytas pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą, negalėjo iš karto priimti neigiamo Sprendimo, o privalėjo vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir Aprašo 4 punkto nuostatomis individualią pareiškėjos situaciją įvertinti papildomai. Teismas akcentavo, kad nei Įstatymas, nei Aprašo nuostatos nenumato, jog Tarnybai vertinant papildomai pareiškėjo individualią situaciją, pareiškėjas privalo teikti dar vieną prašymą.

59. Tarnyba tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir Aprašo 4 punkto nuostatomis, neprivalėjo savo iniciatyva individualią pareiškėjos situaciją įvertinti papildomai, t. y. nesant pareiškėjos prašymo įvertinti jos individualią situaciją. Todėl tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Įstatymo nuostatas bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1569-502/2024 pateiktais išaiškinimais.

60. Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tačiau, kaip ne kartą savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Ši teisė įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021 ir kt.).

61. Šiuo atveju ginčui aktualios Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, įtvirtinančios antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindus, 11 punktas nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

62. Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja iki ginčijamo Tarnybos Sprendimo priėmimo būtų sumokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidas (241,89 Eur).

63. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, jog Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paminėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, jog, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-815/2022; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022).

65. Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“. Be to, Įstatymo 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, pagal kurią „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka“.

66. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-2103 nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo 11 straipsnio 11 dalis panaikinta, o 11 straipsnio 10 dalis pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas ir (ar) asmens pajamos viršija nustatytą turto ir pajamų lygį arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15–20 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.

67. Sprendimų dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220 (toliau – ir Aprašas), 3 punkte nurodyta, kad individuali pareiškėjo situacija gali būti vertinama, jeigu jo (jo sutuoktinio) turtas ir (ar) pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą asmens (šeimos) turto lygį ir (ar) asmens pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti arba yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15–20 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Apraše taip pat numatyti ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijai (5 punktas).

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, t. y., kad Tarnyba, priimdama Sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu neatsižvelgus į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, be kita ko, bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tokia pozicija reiškia ne tai, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės.

69. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jog ginčui aktualios redakcijos Įstatymo nuostatos nenustato, kad Tarnybai vertinant pareiškėjo individualią situaciją, jis privalo teikti papildomą prašymą. Tokia Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostata buvo įtvirtinta iki 2024 m. sausio 1 d. galiojančioje Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje (kuri vėliau panaikinta), tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančioje Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nėra nustatyta, kad individuali pareiškėjo situacija vertinama tik gavus pareiškėjo papildomą prašymą. Todėl šiuo atveju nepagrįstas Tarnybos apeliacinio skundo argumentas, jog ji, nesant pareiškėjos papildomo prašymo, neturėjo vertinti pareiškėjos individualios situacijos.

70. Nagrinėjamu atveju kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

71. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės bei proceso normas, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė