- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2-4885-980/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02574-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- T. Ž.
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 697,21 skolą, 8,48 Eur delspinigių už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, iš viso 705,69 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad T. Ž. nuo 1992 m. balandžio 23 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal LR CK 6.384 str. 1 d. jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 21 punktą. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Dėl šios priežasties šiluma šiame name, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. name suvartoti kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui. Atsakovė nesumokėjo už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2022-06 mėn. iki 2023-02 mėn. yra 697,21 Eur. Pagal LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155, patvirtino Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 361 punkte (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai atsakovė yra skolinga 8,48 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant nedaugiau kaip už 6 mėnesius. Iš viso atsakovė yra skolinga 705,69 Eur, šios skolos geruoju nemoka, todėl ji priteistina teismine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė T. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Papildomai nurodė, kad ji su ieškove neturi sudariusi jokios sutarties, nors nuolat teiraujasi ir dėl to rašo raštus. Be to, kad ieškovė nepateikė detalaus skaičiavimo, kaip jai buvo priskaičiuota prašoma priteisti suma. Pažymoje nenurodyta, kiek iš viso šilumos energijos sumokėjo visas namas.
Atsakovė T. Ž. apie bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai. Atsakovė dalyvavo 2023 m. rugpjūčio 24 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo informuota apie kito posėdžio datą ir laiką. Be to, atsakovei, tenkinus jos prašymą, buvo įteikta į CD įrašyta visa šios civilinė bylos medžiagos kopija. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami jos pačios nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovė neatvyko į 2023 m. lapkričio 29 d., 9.30 val., vykusį bylos nagrinėjimą teisme, nors apie posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuota tinkamai, nepateikė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla viešame teismo posėdyje buvo išnagrinėta atsakovei T. Ž. nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje bei papildomuose paaiškinimuose nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovės T. Ž. argumentai apie tai, jog jos bute nėra šildymo, ji nėra sudariusi sutarties ar jai neaiški sumos už šilumos energiją apskaičiavimo tvarka, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė tiekia šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą atsakovei T. Ž. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti skolą už šilumos energiją iš T. Ž. už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, 697,21 Eur.
Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė į bylą 2023 m. kovo 15 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą, parengtą pagal pirkėjo kodą Nr. KG055290, iš kurios matyti, jog mokėtojas T. Ž., nėra atsiskaičiusi su ieškove už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio.
Ieškovės atstovo M. Urbonavičiaus paaiškinimais nustatyta, jog pagal nustatytą tvarką, jeigu asmeniui kyla klausimų dėl sąskaitų sudarymo ar jose nurodytų sumų apskaičiavimo tvarkos ar būdo, bet kuris vartotojas turi teisę kreiptis į AB „Klaipėdos energija“ ir jam bus detalizuotos visos aplinkybės susijusios su sąskaitų sudarymo tvarka ir apskaičiavimo būdais, tačiau atsakovė niekada nėra tokio prašymo pateikusi.
Atsakovė savo nesutikimą apmokėti už šilumos energiją motyvuoja tuo, kad ji nėra ir niekada nebuvo sudariusi sutarties su ieškove. Ieškovės atstovas pažymėjo, jog sutarties sudarymas yra galimas bet kuriuo metu ir atsakovei atvykus į AB „Klaipėdos energija“, ji tai galėtų padaryti bet kada, tačiau ji nebuvo tuo tikslu niekada atvykusi.
Bendruosius klausimus, susijusius su energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymu, vykdymu, keitimu, reglamentuoja CK šeštosios knygos septintasis skirsnis. CK 6.391 straipsnyje numatyta, kad šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, – tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.
Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnis). Pabrėžtina, jog energijos pirkimo–pardavimo sutarties formai taikomi bendrieji pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimai.
Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 punktas numato, jog šilumos pirkimo–pardavimo sutartis yra šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sudaroma sutartis. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis numato, jog šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.
Nagrinėjamu atveju, su atsakove T. Ž. rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė gali ir turi galimybę tokią sutartį sudaryti bet kuriuo jai patogiu metu, tačiau neišreiškė tam valios.
Atsakovė, parengiamojo posėdžio metu dėstydama savo atsikritimų poziciją nurodė, jog jos bute netiekiama šilumos energija ir jis nėra šildomas, tačiau šie atsakovės teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.
Priešingai, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog butui, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, (duomenys neskelbtini) name, šildymo energija teikiama taip kaip ir visiems kitiems to paties daugiabučio namo butams.
Pastatuose, kuriuose yra daugiau negu vienas šilumos vartotojas, sunaudojama šiluma paprastai skirstoma į tą, kurią konkretus vartotojas naudoja savo valdomų asmeninio naudojimo patalpų tiesioginiam šildymui, ir tą, kuri sunaudojama bendrosioms reikmėms. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). Vadinasi, daugiabučio namo butų savininkai apmoka išlaidas ne tik už konkrečiai jo butui tiekiamą šilumos energiją, bet privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, tarp jų ir už vandens pašildymą, temperatūros palaikymą (cirkuliacija), šilumą bendroms reikmėms.
Analizuojant aukščiau aptartą, darytina išvada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas (CK 6.383 straipsnis 6.384 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Šilumos ūkio įstatyme yra įtvirtintas principas, jog už visą pastate sunaudotą šilumą sumoka to pastato vartotojai. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Taigi, pagal Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą šilumos tiekimo kainodaros koncepciją, pastate sunaudotos šilumos energijos apmokėjimo pareiga yra paskirstoma vartotojams tame pastate.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, apie tai, kad atsakovė nemoka už suteiktas šildymo energijos teikimo paslaugas pagal jai pateiktas sąskaitas, nors šildymo energija į atsakovės butą yra tiekiama.
Tokiu būdu, sudarytos sutarties pagrindu šalims atsirado prievolės, tai yra ieškovė įgijo pareigą patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o atsakovė įgijo pareigą už patiektą energiją sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.71 straipsnis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis).
Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Teismas atkreipia dėmesį, jog iš teismų informacinės „Liteko“ sistemos duomenų matyti, jog tokio pobūdžio bylos tarp tos pačios ieškovės ir tos pačios atsakovės, teisme jau buvo nagrinėjamos eilę kartų ir visais atvejais iš atsakovės yra priteisiamos susidariusios skolos už šilumos energiją, kas iš esmės rodo, jog atsakovė nepagrįstai, be svarbių priežasčių ir vienašališkai sistemingai atsisako vykdyti savo prievoles ir ieškovė sistemingai dėl to teikia ieškinius į teismą.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, aptartus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti ir pilnai įrodyti, todėl tenkintini visiškai, iš atsakovės priteistina susidariusi 697,21 Eur skola (CK 6.383 straipsnis 6.384 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,2 procento delspinigius.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas, ieškovei iš atsakovės priteistini 8,48 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimo išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 21 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 121 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 142 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės T. Ž. 697,21 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt septyni eurai 21 cnt) skolą, 8,48 (aštuoni eurai 48 cnt) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 705,69 Eur (septyni šimtai penki eurai 69 cnt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai.
Priteisti iš atsakovės T. Ž. 142 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.