Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3227-661/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-18
Bylos Nr.: e2A-3227-661/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07255-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: M. A.
Atsakovas: D. N.
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Kauno skyriaus

Civilinė byla Nr. e2A-3227-661/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07255-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.13; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei D. N. dėl teisės pripažinimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be gretimo sklypo savininko sutikimo, trečiasis asmuo byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Kauno skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. A. ieškiniu prašė: 1) pripažinti jam teisę be gretimo žemės sklypo savininkės atsakovės D. N. rašytinio sutikimo/pritarimo UAB „Architektų pastogė“ parengtam Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektui (statybos užbaigimui), gauti statybą leidžiantį dokumentą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad:

1.1. Jis 2008-06-09 nupirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Ankstesni šio nekilnojamojo turto savininkai notarine sutartimi perleido M. A. statytojo teises. Ieškovas 2016 m. tęsė gyvenamojo namo statybą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – statybos inspekcija) 2017-01-27 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA20-170127-00004, kuriuo konstatavo, kad ieškovo statomas gyvenamasis namas yra savavališka statyba.

1.2. 2017-02-10 Statybos inspekcija priėmė Privalomą nurodymą Nr. PNSSP-20-17210-00008 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ – įpareigojo ieškovą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2017-08-10. Vėliau statybos inspekcija šį Privalomąjį nurodymą panaikino ir 2017-10-11 priėmė naują Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20170411-00033 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“, kuriuo įpareigojo ieškovą arba įteisinti savavališką statybą, arba nugriauti pastatą iki pamatų. Ieškovas dėl priimtų statybos inspekcijos aktų kreipėsi į teismą. Po priimtų statybos inspekcijos aktų, ieškovas ėmėsi veiksmų įteisinti savavališkai pastatytą statinį, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tuomet iškilo ginčai su gretimo sklypo savininke (atsakove) dėl žemės sklypo ribų. Ieškovas 2017-08-24 kreipėsi į teismą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3498-214/2019) dėl jam priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų pakeitimo. Šios bylos nagrinėjimas tęsėsi iki 2020-06-03 (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-8-555/2020). Teismas patenkino ieškinį, nustatė ieškovo žemės sklypo ribas pagal pareikštą reikalavimą bei nustatė, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo nustatyti neteisėtai. 2018-10-08 Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018, kuriame konstatavo, kad statybos leidimas gyvenamajam namui, kurį įsigijo ieškovas, statyti nebuvo išduotas, o sodo namo statybos leidimas pasibaigė 1991-10-12 ir nebuvo pratęstas. Buvo nustatyta, kad statybos leidimo statyti gyvenamąjį namą ankstesnis savininkas neturėjo, todėl pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnį nebuvo statytoju.

1.3. Ieškovas siekia įvykdyti Privalomąjį nurodymą kitu įstatyme leistinu būdu – įteisinti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą. Ieškovas parengė gyvenamojo namo projektą, sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, infrastruktūros mokestį. Tačiau per statybos inspekcijos nurodytą terminą ir jo pratęsimus ieškovas negalėjo gauti statybas leidžiančio dokumento, nes atsakovė nedavė sutikimo teikti parengtą projektinę dokumentaciją Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidžiančio dokumento gavimo. Atsakovės sutikimas teikiant projektą Kauno rajono savivaldybės administracijai yra reikalingas dėl to, kad parengus projektą paaiškėjo, kad suprojektuoto gyvenamojo namo stogo kraštinė yra atitolusi nuo gretimo atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos 2,75 m atstumu, o statybos normatyviniai reikalavimai numato, kad atstumas nuo namo stogo kraštinės turėtų būti 3 metrai. Šiuo metu yra pasibaigęs terminas įteisinti savavališkai pastatytą statinio dalį. Ieškovui yra visos galimybės baigti statybą ir įteisinti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą. Kadangi buvo atlikta daug veiksmų dėl savavališkos statybos įteisinimo, būtų neprotinga ir nesąžininga dėl mažareikšmio nukrypimo nuo reikalaujamo atstumo iki gretimo sklypo, nesuteikti ieškovui teisės pateikti projektą derinti Kauno rajono savivaldybei bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė gera valia neduoda sutikimo pateikti projektą Kauno rajono savivaldybės administracijai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. N. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas nurodo klaidingas aplinkybes. Ieškovas 2008-06-09 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 0,0631 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame 8 proc. baigtumo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Įsigijęs minėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovas neužsakė savo vardu privalomo gyvenamojo namo statybos projekto bei nesikreipė dėl statybos leidimo išdavimo, pažeisdamas teisės aktus. Projektą byloje ieškovas pateikė tik pareikalavus atsakovei. Ieškovo savavališkai pastatytas gyvenamas namas neatitinka jo į bylą pateikto UAB „Architekto pastogė“ parengto statybos projekto ir šis namas pastatytas su defektais. Teismo ekspertas S. K. kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-10214-950/2022) atliko ginčo namo ekspertizę dėl šio namo statybos darbų ir medžiagų defektų. Ekspertas 2022-12-30 Teismo ekspertizės akto išvadose nurodė, kad neįmanoma nebaigto statyti gyvenamojo namo statybos darbų ir medžiagų defektų pašalinti nenugriaunant nebaigto statyti gyvenamojo namo ar jo dalies, gyvenamojo namo pamatai sumontuoti netinkamai, pamatų skilinėjimas turi neigiamą įtaką pastatytoms namo sienoms, toliau negalima statyba ant suskilinėjusių pamatų. Atsižvelgiant į teismo eksperto išvadas, toks savavališkai pastatytas gyvenamas namas negalėtų būti įteisintas ne tik dėl to, kad jis pastatytas savavališkai, bet ir dėl to, kad yra realus pavojus, kad jis gali griūti ir būtent į atsakovės žemės sklypo pusę. Taigi užbaigti šio namo statybos darbų nėra realios galimybės, nes tokia statyba neatitinka įstatymų reikalavimų. Pateiktos pastato nuotraukos patvirtina, kad ieškovo savavališkai pastatyto gyvenamojo namo siena trūkinėja ir tarpai tarp plytų smarkiai didėja. Ieškovas pripažįsta, jog jo savavališkai pastatytas gyvenamas namas neišlaikant 3 metrų atstumo iki atsakovei priklausančio žemės sklypo.

2.2. Ieškovas teigia, jog jo gyvenamojo namo pamatai pastatyti teisėtai, tačiau tai yra netiesa. Kai ieškovas 2008-06-09 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0631 ha žemės sklypą ir 8 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, ankstesnis savininkas buvo pastatęs tik pamatus, o gyvenamojo namo užstatymo plotas buvo 187,00 kv. m. Po to, kai ieškovas įsigijo šią valdą, jo tėvas ginčo pastato pamatus neteisėtai rekonstravo, juos praplėsdamas į atsakovės žemės sklypo pusę. Kad pamatai buvo neteisėtai rekonstruoti (padidinti), patvirtina ir UAB „Architektų pastogė“ projekte nurodyti duomenys, jog gyvenamojo namo užstatymo plotas 213,60 kv. m., t. y. 26,60 kv. m. didesnis nei pirkimo - pardavimo sutarties metu. Tai, kad gyvenamojo namo pamatai neteisėtai rekonstruoti (padidinti) yra nurodyta ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-01-27 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-170127-00004. Šiame akte nurodyta, kad nustatyti tokie pažeidimai: „statomas gyvenamas namas, kurio matmenys - ilgis 19,47 m., plotis 11,12 m“. Tai yra užstatymo plotas 2018 m. jau ne 187 kv. m., o 216,51 kv. m., t. y. 29,51 kv. m. didesnis. Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, gindamas savo teises, tačiau neturi jokios teisės piktavališkai pažeidinėti kitų asmenų teisių, daryti jiems žalą. Patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovaujama Kauno skyriaus prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovei priteista 8 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad:

4.1. Iš į bylą pateikto UAB „Architektų pastogė“ 2021 metais parengto gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) Statybos projekto (statybos užbaigimo) dokumentų, nustatyta, jog ieškovas, siekdamas įteisinti savavališką gyvenamojo namo statybą, parengė naują projektą statybos užbaigimui. Pagal pateiktą projektą (projekto 95, 96 lapas) suprojektuoto gyvenamojo namo stogo kraigas yra 2,75 m atstumu nuo atsakovei D. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos.

4.2. Gyvenamojo namo stogo kraigo atstumą – 2,75 m nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos taip pat patvirtina teismo eksperto V. Š. 2025-03-05 Konsultacinė išvada (t. 3 b. l. 141-155), kurioje nurodyta, jog pastatyto pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), atstumas nuo gretimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribos yra 3,00 m; 2,78 m; 2,75 m. Mažiausias atstumas nuo pastatyto pastato labiausiai atsikišusios jo stogo dalies iki gretimo žemės sklypo ribos yra 2.75 m.

4.3. Liudytoja D. V. (architektė atlikusi gyvenamojo namo projektavimo darbus 2021 metais) paaiškino, kad ji rengė pakartotinį gyvenamojo namo projektą. Antras projektas buvo rengiamas dėl tikslintų žemės sklypo ribų, sklypo planų, kurio tikslas – užbaigti statybą, gauti statybos leidimą pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus. Projektuojant buvo remiamasi 2006 metų techniniu projektu. Projektuota ant tų pačių pamatų, kokie duomenys yra pagal pateiktus dokumentus. Atstumai projekte buvo paimti iš matavimų vietoje lazeriu ir metru, bei iš topografinės nuotraukos. Kitaip suprojektuoti stogo nebuvo įmanoma, nes buvo rengiama projekto laida A, pagal 2006 m. techninį projektą. Jeigu stogo kraigą pakeistų, keistųsi architektūra, tai įtakotų sienos tinką, kuris taptų pažeidžiamas atmosferos poveikio. Užstatymo plotas pakito, nes į užstatymo plotą reikėjo įskaičiuoti terasą, apšiltinimo sluoksnį, laiptus, tačiau pamatai liko tie patys. Statybos inspekcijos atstovai administracinius aktus bei juose atliktus matavimus matė, tačiau vadovavosi rengiant projektą anksčiau buvusiu projektu. Projekte turi nurodyti tik stogo išsikišimo matmenis, lietvamzdžių matmenų išsikišimo neturi nurodyti, bet jie sudaro dar apie 8 cm, priklausomai nuo latakų dydžio. Projekte nurodyti atstumai iki gretimo sklypo – 3,32 m iki namo tinko viena siena, o nuo stogo išsikišimo – 2,75 m. nuo garažo tinko iki gretimo sklypo atstumas – 3,06 m. Pagal šio statinio projektą iš išorės jokių kitų pakeitimų negalėtų daryti ieškovas, siekiant nepažeisti išorės matmenų. Jeigu būtų keičiamas projektas, stogą projektuojant kitu būdu be kraigo išsikišimo, tai jau būtų nauja statyba, o ne statybos užbaigimas pagal buvusį projektą. Laiptų išsikišimo nuo sienos matmenys nėra nurodyti namo projekte, kadangi turi nurodyti atstumus tik nuo sienos ir nuo stogo kraigo.

4.4. Taigi ieškovas nepateikė atsakovei konkretaus, jo tikslius ketinimus atskleidžiančio prašymo duoti sutikimą statyti gyvenamąjį namą mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. 2022-03-17 prašyme (t. 1 b. l. 4) nebuvo nurodyta, kokiu konkrečiu atstumu nuo atsakovės žemės sklypo ribos ieškovas ketina statyti gyvenamąjį namą, nebuvo pateiktas gyvenamojo namo projektas. Todėl atsakovė turi diskrecijos teisę spręsti dėl sutikimo davimo tuo atveju, jeigu statybos yra atliekamos nesilaikant imperatyvių statybos techninių reglamentų normų, nustatančių privalomus minimalius atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų. Šiuo atveju, atsakovė nusprendė nesutikti su faktu, jog statybos yra atliekamos nesilaikant imperatyvių statybos techninių reglamentų normų, nustatančių privalomus minimalius atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, ir teismas neturi galimybės imperatyviai teisės aktų nustatyto atstumo iki gretimo sklypo ribos keisti teismo sprendimu.

Atsiliepimas

4.5. Atsakovė pateikė pakankamus argumentus, patvirtinančius jos nesutikimo motyvus su ieškovo ketinimu statyti gyvenamąjį namą mažesniu nei imperatyviai įstatymu nustatytu atstumu nuo jos sklypo ribos, savo nesutikimą grįsdama byloje pateiktomis nuotraukomis (Namo nuotrauka, daryta 2024-06-25 (t. 3 b. l. 17), namo nuotrauka, daryta 2024-10-18 (t. 3 b. l. 35), namo nuotrauka, daryta 2025-01-13 (t. 3 b. l. 112-114)), kuriose fiksuojami namo sienų trūkinėjimai atsakovės žemės sklypo pusėje, teismo ekspertizės aktu, atliktu civilinėje byloje Nr. e2-10214-950/2022 (t. 2 b. l. 7-44), kuriame užfiksuoti nekokybiškai atlikti statybos darbai, paaiškinimais apie gyvenamojo namo padėtį ir saulės šviesos nepakankamą patekimą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

4.6. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atmetus jo prašymą, būtų nukrypta nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principų, ieškovas prarastų galimybę realizuoti savo pagrįstus lūkesčius įsigyti nuosavą būstą, patirtų didelius materialinius nuostolius. Ieškovas, kaip statytojas, statydamas statinį privalo laikytis imperatyvių statybos teisės aktų reikalavimų arba susitarti su gretimo sklypo savininku dėl sutikimo gavimo statyti statinį arčiau nei minimalus įstatymo nustatytas atstumas iki sklypo ribos, o nesant galimybės pagal teisės aktų reikalavimus užbaigti statybos pagal 2021 m. parengtą projektą, turi teisę parengti kitą gyvenamojo namo projektą, kuriame gyvenamojo namo statybos būtų atliekamos laikantis imperatyvių teisės aktų nustatytų atstumų nuo gretimo sklypo ribos, keičiant gyvenamojo namo stogo projektą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliantas (ieškovas) M. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skundą iš esmė grindė ieškinio argumentais, tačiau jis nurodo ir šiuos argumentus:

5.1. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis nepateikė atsakovei konkretaus, jo tikslius ketinimus atskleidžiančio prašymo duoti sutikimą statyti gyvenamąjį namą mažesniu nei 3 metrų atstumu, nes 2022-03-17 atsakovei siųsto prašymo metu šalys turėjo ne vieną bendrą teisminį procesą susijusį su žemės sklypų ribos nustatymu, su surašytu savavališkos statybos aktu ir kt. Šalims buvo labai gerai žinoma susiklosčiusi situacija, o namas, dėl kurio padėties ir stogo kraigo išsikišimo arčiau negu 3 metrai iki atsakovės žemės sklypo ribos yra akivaizdžiai matomas atsakovei.

5.2. Vertinant, ar teisės aktų nukrypimas stogo kraigui išsikišant arčiau negu 3 metrai iki žemės sklypo ribos yra didelis nukrypimas ar nedidelis nukrypimas, būtina sulyginti šią nukrypimo situaciją su ta, kuri turėjo būti, t. y. sulyginti su situacija, kurioje išsikišanti statinio dalis būtų patraukta 25 centimetrais toliau nuo žemės sklypo ribos išlaikant, 3 metrų atstumą, ir išsamiai bei visapusiškai pasverti, ar dėl šio lyginamai susiklosčiusio nukrypimo kyla realūs ir reikšmingi neigiami viešojo intereso padariniai, dėl kurių viso statinio nugriovimas yra pagrįstas ir atitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimas

6. Atsakovė D. N. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:

6.1. Asmenys, siekdami gauti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą rekonstruoti statinį), savivaldybės direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui turi pateikti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą dėl projekto įgyvendinimo, jei neišlaikomas privalomas 3 metrų atstumas, o tai reiškia, kad prieš gaunant sutikimą, gretimo žemės sklypo savininkei turėjo būti pateiktas susipažinimui projektas, kad ji galėtų spręsti duoti sutikimą ar ne. Nei į bylas dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, nei su Prašymu duoti sutikimą (1 t. psl. 4-5) ieškovas jokio projekto atsakovei nepateikė ir projektas buvo pateiktas tik į šią civilinę bylą.

6.2. Tam, kad į bylą būrų pateiktas pilnas 2021 m. UAB „Architektų pastogė“ parengtas projektas, prašymą pateikė būtent atsakovė. Atsakovė susipažinusi su visais į bylą pateiktais dokumentais, nurodė, kad ji nesutinka dėl 2-jų dalykų: 1) Ieškovo pastatytas gyvenamas namas pastatytas neišlaikant privalomo 3 metrų atstumo iki jos gretimo žemės sklypo; 2) pastatas yra griūvantis ir tai patvirtina ne tik jos į bylą pateiktos nuotraukos (3 t. psl. 17, 35, 50, 112-114), bet tai nurodyta ir teismo eksperto S. K. akte civilinėje byloje Nr. e2-10214-950/2022 (2 t. psl. 7-44), paties ieškovo ieškinyje byloje su rangovu V. T. (3 t. psl. 95-102), tai taip pat 2025-03-05 Konsultacinėje Išvadoje Nr. 25.3 nurodė teismo ekspertas V. S. (3 t. psl. 141-155).

6.3. Ieškovas neturėdamas nei leidimo, nei projekto, pradėjo savavališką ginčo pastato statybą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl to, kad ieškovas, norėdamas gauti statybos leidimą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio pastato rekonstrukcijai, turi pateikti gretimo žemės sklypo savininkės sutikimą, nes ieškovui priklausantis statinys yra arčiau kaip 3 metrai iki atsakovės sklypo ribos, todėl statybos leidimas gali būti išduotas tik sutinkant atsakovei. Teismas nustatė, kad atsakovė atsisako duoti sutikimą motyvuodama tuo, kad statinio statyba pažeidžia imperatyviąsias teisės normas. Apeliantas šį atsakovės atsisakymą duoti sutikimą ginčija nurodydamas, kad atsakovės teisės nėra pažeidžiamos, nes apelianto pastatytas namas tik nežymiai neatitinka nustatytos minimalios 3 metrų ribos nuo atsakovės žemės sklypo.

9. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens konstitucinė teisė į nuosavybę reiškia, kad savininkas turi teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t. y. atlikti su jam priklausančiu turtu bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, kiti asmenys – nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė – pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Savininko teisių įgyvendinimas garantuojamas Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ribojant asmens teisę į nuosavybę yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė (Konstitucijos 28 straipsnis). Nuosavybės teisės ribojimai galimi tik dėl konstituciškai svarbaus tikslo, laikantis proporcingumo principo, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių.

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovas ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkai, taip pat nėra ginčo, jog ieškovo pastatytas namas (jo dalys) yra arčiau nei 3 m. prie atsakovės žemės sklypo ribos. Tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 1) UAB „Architektų pastogė“ 2021 metais parengto gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) Statybos projekto (statybos užbaigimo) dokumentai, kuriuose nurodyta, jog suprojektuoto gyvenamojo namo stogo kraigas yra 2,75 m atstumu nuo atsakovei D. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos; 2) teismo eksperto V. Š. 2025-03-05 Konsultacinė išvada (t. 3 b. l. 141-155) kurioje nurodyta, jog pastatyto pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), atstumas yra nuo gretimo žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), ribos yra 3,00 m; 2,78 m; 2,75 m., mažiausias atstumas nuo pastatyto pastato labiausiai atsikišusios stogo dalies iki gretimo žemės sklypo ribos yra 2,75 m.

11. Nepaisant šių aplinkybių apeliantas (ieškovas) prašo pripažinti jam teisę be gretimo žemės sklypo savininkės – atsakovės rašytinio sutikimo/pritarimo UAB „Architektų pastogė“ parengtam Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektui (statybos užbaigimui), gauti statybą leidžiantį dokumentą.

12. Statybos teisiniai santykiai ir žemės sklypo savininko teisė būti statytoju reglamentuojama Statybos įstatyme, o statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai ir charakteristikos – normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Taigi, atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 8 priedo 1.1 punkte nustatyti minimalūs atstumai nuo pastatų iki sklypo ribos (3 m). Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkte nustatyta pareiga gauti rašytinius sutikimus nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju; 34 punkte – pareiga gauti rašytinį sutikimą, kai norima statyti ar rekonstruoti kitokius statinius, tarp jų ir ypatingą statinį. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkte, įgyvendinant imperatyvų reikalavimą dėl minimalaus statinio ir sklypo ribos atstumo, taip pat nustatyta pareiga statytojui gauti besiribojančių sklypų savininkų rašytinį sutikimą dėl statybos ar rekonstrukcijos, kai statomas pastatas yra arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.

13. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (1 punktas); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (2 punktas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (3 punktas). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis).

14. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad neypatingojo ir ypatingojo statinio statybos atveju yra rengiamas statybos projektas.

15. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

16. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, (toliau – STR 1.05.01:2017) 7 priedo 4 punkte išaiškinta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi šiais atvejais: 1) statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus; 2) statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos; 3) statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

17. Šiai bylai aktualiais klausimais yra suformuluota kasacinio teismo praktika, kurioje nustatyta, jog nuosavybės teisės ribojimai galimi tik dėl konstituciškai svarbaus tikslo, laikantis proporcingumo principo, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Tuo atveju, kad pažeistas reikalavimas - atstumas iki gretimo sklypo ribos, yra būtinas šio gretimo žemės sklypo savininko sutikimas ir tokiu atveju teismas negali ginti statytojo teisės, kurią jis siekia įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 str. 3, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377- 611/2015).

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Išimtis galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi, sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau, nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Taigi, tik besiribojančio sklypo savininkas turi teisę spręsti, ar duoti sutikimą ir kokiomis sąlygomis tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013).

20. Kasacinio teismo konstatuota, kad teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau, nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteikta. Tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

22. Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas).

23. Tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki gretimų pastatų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų pastatų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. Tuo atveju, kai gretimo pastato savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių ir tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo pastato savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l86-701/2022).

24. Iš pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos darytina išvada, jog atsakovė šiuo atveju turi diskrecijos teisę spręsti dėl sutikimo davimo, kadangi ieškovas namą pastatė nesilaikydamas imperatyvių statybos techninių reglamentų normų, nustatančių privalomus minimalius atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų.

25. Taigi atsakovė būtent ir pasielgė taip, kaip jai yra suteikta teisė: ji nusprendė nesutikti su tuo, kad ieškovo namas buvo statomas nesilaikant imperatyvių statybos techninių reglamentų normų, nustatančių privalomus minimalius atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų.

26. Atsakovė nurodė išsamius motyvus, kodėl ji nesutinka, kad būtų įteisintos ieškovo namo mažesniu nei imperatyviai įstatymu nustatytu atstumu nuo jos sklypo ribos statybos. Atsakovė savo motyvuose, be kita ko, nurodė ir saulės šviesos nepakankamą šviesos patekimą į jai priklausantį žemės sklypą. Šiuos savo teiginius ieškovė pagrindė byloje esančiais įrodymais: 1) ieškovo namo nuotraukomis (darytomis 2024-06-25 (t. 3 b. l. 17), 2024-10-18 (t. 3 b. l. 35), 2025-01-13 (t. 3 b. l. 112-114)), kuriose fiksuojami namo sienų trūkinėjimai atsakovės žemės sklypo pusėje; 2) teismo ekspertizės aktu, atliktu civilinėje byloje Nr. e2-10214-950/2022 (t. 2 b. l. 7-44), kuriame užfiksuoti nekokybiškai atlikti statybos darbai.

27. Remiantis pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas negali imperatyviai teisės aktų nustatyto atstumo iki gretimo sklypo ribos keisti teismo sprendimu.

28. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė šiuo atveju turi diskrecijos teisę spręsti dėl sutikimo davimo ir ji turėjo teisę atsisakyti tokį sutikimą duoti, nes statybos buvo atliekamos nesilaikant imperatyvių statybos techninių reglamentų normų, nustatančių privalomus minimalius atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, o teismas neturi teisės imperatyviai teisės aktų nustatyto atstumo iki gretimo sklypo ribos keisti teismo sprendimu.

29. Taigi remiantis nustatytomis įstatymų nuostatomis bei teismų praktika, teismas negali apeliantui pripažinti jam teisę be gretimo žemės sklypo savininkės atsakovės D. N. rašytinio sutikimo/pritarimo UAB „Architektų pastogė“ parengtam Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektui (statybos užbaigimui), gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Dėl bylos baigties

30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, išsprendžiamas atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovo priteisia atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina