Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo R. K. atstovui advokatui R. R. ir atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovui G. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, tretieji asmenys R. G. ir UADB „FT Broker“ dėl draudimo sutarties nuostatos pripažinimo nesąžininga ir draudimo išmokos pritesimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas prašo: pripažinti nesąžininga ir negaliojančia Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.3 punkto sąlygą, kuri numato, jog draudimo išmoka yra mažinama 50 proc. už transporto priemonės dokumentų palikimą automobilyje; priteisti Savininko naudai iš Atsakovo 54 000 EUR draudimo išmoką ir 2 071,23 EUR sumą palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme dienos; priteisti nuo Atsakovo Savininko naudai mokėtinos sumos 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2015 m. vasario 23 d. Atsakovas ir Ieškovas, tarpininkaujant UADBB FT Broker, sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851- 0482518 (toliau tekste-TP draudimo sutartis), kurios galiojimo laikotarpis yra nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Pagal šią draudimo sutartį buvo apdrausta transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste-Toyota) nuo vagystės rizikos. Ieškovas 2016 m. sausio 18 d. informavo Atsakovą apie 2016 m. sausio 18 d. Toyota vagystę iš Pergalės penkiasdešimtmečio gatvės, esančios B. C. mieste, Ukrainoje.2016-02-17 pranešimu apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. 482518-0851_1-002 ir 2016-08-29 atsakymu į 2016-08-24 raštą žalos byloje Nr. 482518-0851_1-002 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsisakė atlyginti dėl transporto priemonės vagystės patirtą žalą. Atsakovas minėtais pranešimais informavo Ieškovą ir Savininką, kad atsisako mokėti draudimo išmoką, remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau - Taisyklių) 3.2.1.5 punktu, kuris numato, jog transporto priemonių visų rizikų KASKO draudimas neatlygina žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, arba neįjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje, laikydamas, kad draudimo sutartyje nustatytas sergėjimo sistemų lygis apdraustojoje transporto priemonėje nebuvo sumontuotas, bei remdamasis 4.2.3 punktu, kuris numato, jog draudimo išmoka yra mažinama 50 proc. už atsargumo priemonės nesilaikymą, t.y. transporto priemonės dokumentų palikimą automobilyje. Ieškovo manymu Taisyklių 4.2.3 punkto sąlyga nėra nesąžininga.Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu Ieškovas nepagrįstai teigia, kad apsikeitimas reikšminga draudimo sutarčiai informacija tarp draudiko ir draudėjo vyksta tik draudimo sutarties sudarymo metu. Draudimo sutarties galiojimo metu taip pat vyksta pasikeitimai, kurie yra reikšmingi pagal draudimo sutartį teikiamos draudimo apsaugos apimčiai. Pavyzdžiui, automobilis gali būti perleistas kitam savininkui, pamesti automobilio raktelius ir pan. Šių įvykių ypatingas reikšmingumas draudimo apsaugos teikimo kontekste pasireiškia ir tuo, kad minėti įvykiai atsitinka po draudimo sutarties sudarymo, kai draudikas vien tik savo jėgomis (be draudėjo kreipimosi į draudiką) negali apie minėtus įvykius sužinoti ir pateikti nurodymus. Dėl to įstatymų leidėjas, siekdamas išlaikyti draudimo sutarties šalių interesų pusiausvyrą, nustatė draudėjui atitinkamas pareigas, kurias jis privalo vykdyti draudimo sutarties galiojimo metu.Vidutiniškai protingam ir apdairiam transporto priemonių draudėjui, atsisakančiam dalies sergėjimo sistemų po draudimo sutarties sudarymo, yra žinoma, kad automobilių sergėjimo sistemos yra skirtos apsaugoti transporto priemonę nuo vagystės ir jos yra skirtingos savo apsaugos lygmeniu (tai įrodo jau pats sergėjimo sistemų dalies atsisakymo faktas). Tai reiškia, kad, remiantis vien tik įstatyminiu teisiniu reguliavimu, vidutiniškai protingas ir apdairus transporto priemonės draudėjas suvokia, kad sergėjimo sistemos atsisakymas yra tiesiogiai susijęs su draudimo rizika, apie kurios padidėjimą yra privaloma pranešti draudikui.Faktinės aplinkybės rodo, kad TP draudimo sutarties sudarymo dieną, t.y. 2015 m. vasario 23 d., Toyota buvo sumontuota ir veikė SHERLOG Light paieškos sistema ir šis faktas pagrindžia, kad Toyota buvo sumontuotos sergėjimo sistemos, kurios atitiko TP draudimo sutartį patvirtinančiame draudimo liudijime numatytą 2 sergėjimo sistemų lygį . Nors ir SHERLOG Light paieškos sistemos sumontavimas Toyota viršijo reikalavimus, keliamus 2 sergėjimo sistemų lygiui, tačiau remiantis absorbcijos principu, pagal kurį aukštesnio sergėjimo sistemų lygio reikalavimai apima ir žemesnio lygio reikalavimus, buvo laikoma, kad Toyota sumontuota sergėjimo sistema atitiko reikalaujamą 2 saugos lygį ir todėl nebuvo reikalaujama papildomų sergėjimo sistemų. Tai patvirtina savo paaiškinime ir draudimo brokeris. Tačiau Ieškovas po draudimo sutarties sudarymo (2015 m. vasario 23 d.) 2015 m. kovo 4 d. atsisakė SHERLOG Light paieškos sistemos (dalies Toyota sumontuotų sergėjimo sistemų) ir apie tai Atsakovo neinformavo.Ieškovas, sudarant TP draudimo sutartį galėjo žinoti, kad Toyota sergėjimo sistemų lygis yra aukštesnis nei 2, tačiau jis negalėjo be privalomo raštiško konsultavimosi su Atsakovu žinoti, kad, atsisakius SHERLOG Light paieškos sistemos, Toyota sergėjimo sistemų lygis atitiks 2 saugos lygį Šiame kontekste yra pažymėtina, kad vien tik ketinimas atsisakyti SHERLOG Light paieškos sistemos nepanaikina Ieškovo pareigos raštu kreiptis į Atsakovą, informuoti jį apie draudimo rizikos padidėjimą ir konsultuotis dėl Toyota sergėjimo sistemų lygio atitikties Atsakovo reikalaujamą sergėjimo sistemų lygį.Taisyklių 4.2.3 punkte yra numatyta viena iš atsargumo priemonių ir numatytos jos nesilaikymo teisinės pasekmės (50 proc. draudimo išmokos mažinimas), kurios yra taikomos esant šioms sąlygoms: a) yra pavagiamas visas automobilis, o ne jo atskira detalė, ir b) draudėjas nesiima draudimo rizika mažinančios atsargumo priemonės: palieka automobilyje transporto priemonės dokumentus.Toyota Ukrainoje buvo eksploatuojama su lietuviškais valstybiniais numeriais, o Ieškovas nebuvo turistas, savo laisvalaikį leidžiantis Ukrainoje. Priešingai, jis yra įkūręs Ukrainoje įmonę ir jam yra gerai žinomi didelės vertės ir didelę paklausą turinčių transporto priemonių kaip Toyota valdytojams, naudojantiems jas Ukrainos teritorijoje, gręsiantys pavojai.Transporto priemonių dokumentų palikimas transporto priemonėje ja nesinaudojant aukščiau minėtomis aplinkybėmis, yra vertintinas kaip daug šiurkštesnis draudimo sutarties pažeidimas nei tuo atveju, kai transporto priemonė yra pavagiama Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kurioje yra vadovaujamasi panašiais standartais organizuojant sienų apsaugą ir kovojant su nusikalstamumu.Tretieji asmenys R. G. ir UADB „FT Broker atsiliepimų nepateikė.Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju draudimo brokeris D. K. patvirtino faktą, jog bendravo žodžiu su ieškovu, maždaug prieš baigiantis draudimo sutarčiai ir derinant naujos draudimo sutarties sąlygas, kuris pranešė apie ketinimą atsijungti nuo palydovinės apsaugos sistemos. Tačiau jis ieškovui nurodė, jog jis turi turėti „tabletę“, t.y. apsaugos sistemos komponentas prieš atvirą vagystę. D. K. derindamas naujas draudimo sąlygas ieškovui nustatė, jog rinkoje tokiam automobiliui drausti dauguma bendrovių reikalavo palydovinės apsaugos sistemos ir tik dvi bendrovės sutiko drausti ginčo automobilį be palydovinės apsaugos sistemos tik už didesnę kainą. Viena iš jų buvo atsakovas. Ieškovas apsvarstęs siūlomas atsakovo draudimo sąlygas nusprendė mokėti didesnę įmoką, bet atsisakyti palydovinės apsaugos. D. K. patvirtino, jog jis nepamena, kada ieškovas ketino atsijungti nuo palydovinės apsaugos. Tačiau D. K. ieškovą informavo, jog jo automobilis turi atitikti antrąjį apsaugos lygį, o kad jį atitiktų ieškovas turi turėti taip vadinamą „Tabletę“. Ieškovas pokalbyje su D. K. patvirtino, kad jo automobilis atitinka antrąjį lygį, nes jis tokį apsaugos komponentą „tabletę“, sumontuotą automobilyje turi. D. K. tuomet ieškovui nurodė, jog problemų nekils, tačiau ieškovas turi pristatyti atitinkamą faktą patvirtinančią pažymą. Tačiau pažymos dėl ginčo automobilio apsaugos lygio ieškovas nepristatė. D. K. ir ieškovas bendravo tik žodžiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys yra netenkintinas.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2015 m. vasario 23 d. Atsakovas ir Ieškovas, tarpininkaujant UADBB FT Broker, sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851- 0482518 (toliau tekste-TP draudimo sutartis) , kurios galiojimo laikotarpis yra nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Pagal šią draudimo sutartį buvo apdrausta transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste-Toyota) nuo vagystės rizikos.Draudimo liudijime, kuris patvirtina TP draudimo sutarties sudarymą, Ieškovas savo parašu patvirtino, kad su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo.2016 m. sausio 18 d. Ieškovas informavo Atsakovą apie 2016 m. sausio 18 d. Toyota vagystę iš Pergalės penkiasdešimtmečio gatvės, esančios B. C. mieste, Ukrainoje.Anketoje apie transporto priemonės vagystę Ieškovas nurodė, kad jis įsigijo Toyota, sumokant visą Toyota kainą vienu kartu 2014 m. vasario 5 d. Taip pat Ieškovas nurodė, kad jokia papildoma apsaugos sistema nebuvo sumontuota ir Toyota buvo įrengta gamyklinė apsaugos sistema.Tik gamyklinės apsaugos sistemos įrengimo faktą patvirtino ir oficialūs Toyota pardavimo ir aptarnavimo atstovai Lietuvoje UAB Autotoja ir UAB Mototoja .Ieškovas paaiškinime nurodė, kad į Ukrainą vyksta darbo reikalais, nes ten yra įkūręs įmonę. Taip pat nurodė, kad Toyota prieš vagystę buvo palikta prie daugiabučio namo, kuriame Ieškovas nuosavybės teise turi butą. Bute įrengtomis vaizdo kameromis buvo užfiksuotas vagystės faktas.Draudimo sutartį sudaręs draudimo brokeris D. K. 2016 m. balandžio 15 d. paaiškinime nurodė, kad Ieškovas pats rinkosi draudimo paslaugas pagal draudikų pateiktus pasiūlymus. Ieškovas pasirinko Atsakovą kaip Toyota draudiką, nes Atsakovas Toyota nereikalavo palydovinės apsaugos sistemos. Taip pat brokeris patvirtino, kad sudarant TP draudimo sutartį, Toyota sergėjimo sistema atitiko 2 sergėjimo sistemų lygį remiantis Atsakovo reikalavimais sergėjimo sistemoms ir Ieškovas patvirtino, kad yra apsaugos sistema nuo atviros vagystės, kuri atitinka 2 saugos lygį (pažymėjo, kad yra „tabletė“, atitinkanti 2 saugos lygį). Toliau brokeris nurodė, kad sudarant TP draudimo sutartį, jam pažyma apie sergėjimo sistemų lygį, sumontuotą Toyota, pateikta nebuvo.2015 m. kovo 4 d. po TP draudimo sutarties sudarymo (TP draudimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 23 d.) Ieškovas kreipėsi į UAB Baltijos monitoringo centras su prašymu nutraukti paslaugos teikimą.2016 m. vasario 2 d. UAB Baltijos monitoringo centras atstovas atsakyme į paklausimą nurodė, kad 2014 m. vasario 5 d. sudarytos paieškos paslaugų sutarties Nr. 04-4387201211 pagrindu Toyota buvo sumontuota SHERLOG Light paieškos sistema. SHERLOG Light paieškos sistemą sudarė automobilyje montuojamas sisteminis blokas ir 2 vienetai registracijos pultelių Pulsar (Nr. 1CF6 ir Nr. 1E9E). UAB Baltijos monitoringo centras atstovas pažymėjo, kad, Ieškovo prašymu paieškos paslaugų sutarti nutraukus nuo 2015 m. kovo 4 d., nebuvo aptarnaujami ir minėti pulteliai Pulsar, kuriuos Ieškovas, sudarant draudimo sutartį, nurodė draudimo brokeriui kaip sistemą nuo atviros vagystės. Atstovas pažymėjo, kad Pulsar pulteliai, atsižvelgiant į jų technines savybes, negalėjo būti papildomai panaudoti ir pertvarkyti į savarankišką apsaugos sistemą. Atstovas taip pat akcentavo, kad po vagystės jam pateiktuose Pulsar pulteliuose elementai nebuvo veikiantys, jų elektros srovė sudarė 0,64 V (Nr. 1CF6) ir 0,81 V (Nr. 1E9E) ir dėl to jie jau ilgą laiką neturėjo techninių galimybių funkcionuoti.2016 m. vasario 17 d. Atsakovas atsisakė Ieškovui sumokėti draudimo išmoką, remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau tekste-Taisyklės) 3.2.1.5 punktu, pagal kurį nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomas transporto priemonės vagystės atvejis, jeigu transporto priemonėje neįjungta arba neveikia sergėjimo sistema, nurodyta draudimo sutartyje. Taip pat Atsakovas minėtame rašte nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad Toyota vagystės metu buvo paliktas transporto priemonės registracijos liudijimas, susiklosčiusiems teisiniams santykiams tarp Ieškovo ir Atsakovo yra taikomas Taisyklių 4.2.3 punktas, pagal kurį draudimo išmoka yra mažinama 50 proc.

Teisiniai argumentai

Dėl (ne)draudžiamųjų įvykių

Pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi Draudimo sutarties pasirašymo metu) 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Taigi, sprendžiant dėl konkrečių aplinkybių priskyrimo (ne)draudžiamiesiems įvykiams, turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos sutarties nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad apsikeitimas reikšminga draudimo sutarčiai informacija tarp draudiko ir draudėjo vyksta tik draudimo sutarties sudarymo metu. Draudimo sutarties galiojimo metu taip pat vyksta pasikeitimai, kurie yra reikšmingi pagal draudimo sutartį teikiamos draudimo apsaugos apimčiai. Dėl to įstatymų leidėjas, siekdamas išlaikyti draudimo sutarties šalių interesų pusiausvyrą, nustatė draudėjui atitinkamas pareigas, kurias jis privalo vykdyti draudimo sutarties galiojimo metu.Pagal CK 6.993 straipsnio 1 dalį draudimo rizika yra apibrėžiama kaip draudžiamojo įvykio tikėtinumas ir galimų nuostolių dydis.Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau tekste-DĮ) 2 straipsnio 26 dalyje yra numatyta, kad draudimo rizika yra tikėtinas pavojus, gresiantis draudėjo turtiniams interesams, susijusiems su apdraustu turtu.CK 6.1010 straipsnyje yra numatyta, kad draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo.Vidutiniškai protingam ir apdairiam transporto priemonių draudėjui, atsisakančiam dalies sergėjimo sistemų po draudimo sutarties sudarymo, yra žinoma, kad automobilių sergėjimo sistemos yra skirtos apsaugoti transporto priemonę nuo vagystės ir jos yra skirtingos savo apsaugos lygmeniu (tai įrodo jau pats sergėjimo sistemų dalies atsisakymo faktas). Tai reiškia, kad, remiantis vien tik įstatyminiu teisiniu reguliavimu, vidutiniškai protingas ir apdairus transporto priemonės draudėjas suvokia, kad sergėjimo sistemos atsisakymas yra tiesiogiai susijęs su draudimo rizika, apie kurios padidėjimą yra privaloma pranešti draudikui.Transporto priemonės draudimo sutartyje nurodyta, jog rizikos padidėjimu yra laikomos individualiai aptartų draudimo sutartyje nurodytų aplinkybių pasikeitimas (Taisyklių 21.25 punktas). Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 48 valandas, raštu informuoti Atsakovą apie draudimo rizikos padidėjimą (Taisyklių 15.4.3 punktas). Pažymėtina, kad pagal šalių susitarimą raštiškas pranešimas apie draudimo rizikos padidėjimą turėjo būti pateiktas raštu tiesiogiai Atsakovui, o ne draudimo brokeriui (Taisyklių 15.4.3 punktas, Taisyklių 16.2. punktas). Nagrinėjamu atveju Transporto priemonės draudimo sutarties sudarymo dieną, t.y. 2015 m. vasario 23 d., Toyota buvo sumontuota ir veikė SHERLOG Light paieškos sistema ir šis faktas pagrindžia, kad Toyota buvo sumontuotos sergėjimo sistemos, kurios atitiko TP draudimo sutartį patvirtinančiame draudimo liudijime numatytą 2 sergėjimo sistemų lygį. Nors ir SHERLOG Light paieškos sistemos sumontavimas Toyota viršijo reikalavimus, keliamus 2 sergėjimo sistemų lygiui, tačiau remiantis absorbcijos principu, pagal kurį aukštesnio sergėjimo sistemų lygio reikalavimai apima ir žemesnio lygio reikalavimus, buvo laikoma, kad Toyota sumontuota sergėjimo sistema atitiko reikalaujamą 2 saugos lygį ir todėl nebuvo reikalaujama papildomų sergėjimo sistemų. Tai patvirtina savo paaiškinime ir draudimo brokeris. Tačiau Ieškovas po draudimo sutarties sudarymo (2015 m. vasario 23 d.) 2015 m. kovo 4 d. atsisakė SHERLOG Light paieškos sistemos (dalies Toyota sumontuotų sergėjimo sistemų) ir apie tai Atsakovo neinformavo.Vertinant faktines aplinkybes aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad Ieškovas, sudarant Transporto priemonės draudimo sutartį galėjo žinoti, kad Toyota sergėjimo sistemų lygis yra aukštesnis nei 2, tačiau jis negalėjo be privalomo raštiško konsultavimosi su Atsakovu žinoti, kad, atsisakius SHERLOG Light paieškos sistemos, Toyota sergėjimo sistemų lygis atitiks 2 saugos lygį. Šiame kontekste yra pažymėtina, kad vien tik ketinimas atsisakyti SHERLOG Light paieškos sistemos nepanaikina Ieškovo pareigos raštu kreiptis į Atsakovą, informuoti jį apie draudimo rizikos padidėjimą ir konsultuotis dėl Toyota sergėjimo sistemų lygio atitikties Atsakovo reikalaujamą sergėjimo sistemų lygį.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu įvykis atitinka draudžiamojo įvykio požymius ir nepatenka į nedraudžiamųjų įvykių atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006).Taisyklių 3.2.1.5 punkte yra numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra laikoma žala dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, arba neįjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje.Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad Ieškovas po draudimo sutarties sudarymo atsisakė SHERLOG Light paieškos sistemos, apie šį faktą raštu neinformavo Atsakovo ir nesikonsultavo su Atsakovu dėl modifikuotos sergėjimo sistemų atitikties Atsakovo keliamiems reikalavimams. Tai reiškia, kad Ieškovas, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, tik įsivaizdavo, kad gamyklinė sergėjimo sistema atitinka Atsakovo reikalaujamą 2 sergėjimo sistemų lygį.Teismas remdamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžia, kad dėl Ieškovo kaltės vagystės metu Toyota nebuvo sumontuotos Atsakovo reikalaujamos sergėjimo sistemos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti nedraudžiamojo įvykio aplinkybes.

Dėl Taisyklių 4.2.3 punkto sąlygos pripažinimo nesąžininga

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vartotojui identifikuoti nepakanka vien tik fizinio asmens požymio. Vartotoją kaip vartojimo sutarties šalį identifikuoja du požymiai: pirma, jis yra fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo sudaro sutartį su jo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Kvalifikuojant sutartį vartojimo sutartimi, būtina nustatyti abu šiuos požymius. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Tik tada, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 397/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-579/2008).Ieškovas paruošiamuosiuose dokumentuose – dubliko 22 punkte nepagrįstai teigia, kad draudimo liudijimo laukelyje „kita informacija“ pateiktomis sąlygomis buvo eliminuotos Toyota panaudojimo verslui galimybės. Pažymėtina, kad šiomis sąlygomis buvo susitarta tik dėl Toyota nenaudojimo tam tikram verslui. Pavyzdžiui, nėra jokių draudimo rizikos apribojimų, jeigu Toyota būtų pervežami nepavojingi kroviniai ar ji būtų naudojama ilgalaikei nuomai, ar ja būtų vykstama į verslo keliones.Teismo vertinimu ieškovas su Taisyklėmis buvo tinkamai supažindintas, jam buvo įteikta jų kopija, Taisyklių 4.2.3 punkto sąlyga yra aiški, suprantama, išreiškia draudimo sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir jau draudimo sutarties sudarymo metu formuoja apibrėžtą Ieškovo lūkestį, pasireiškiantį 50 proc. draudimo išmokos sumažinimu tuo atveju, kai automobilis bus pavogtas su jame paliktais transporto priemonės dokumentais.Teismas sutinka su atsakovo logiška pozicija, jog Taisyklių 4.2.3 punkto sąlygos nustatymas Taisyklėse yra susijęs su moraline rizika, kuri atsiranda, sudarius draudimo sutartį, t.y. draudėjas, suprasdamas, kad jo turtiniai interesai transporto priemonės vagystės atveju yra apsaugoti, gali pradėti elgtis neatsakingai (pavyzdžiui, nejungti apsaugos sistemos, laikyti transporto priemonės registracijos liudijimą transporto priemonėje ir pan.). Todėl draudikas, siekdamas išvengti moralinės rizikos, draudimo sutarties sąlygose nustato atsargumo priemones (tame tarpe ir draudėjo pareigą nepalikti transporto priemonės dokumentų nesinaudojimo transporto priemone metu), kurių privalo laikytis draudėjas ir už kurių nevykdymą draudimo sutartyje yra nustatomos sankcijos. Šių priemonių tikslas yra tas, kad draudėjas, sudaręs draudimo sutartį, elgtųsi taip, lyg būtų neapsidraudęs.Taigi Taisyklių 4.2.3 punkte yra numatyta viena iš aukščiau minėtų atsargumo priemonių ir numatytos jos nesilaikymo teisinės pasekmės (50 proc. draudimo išmokos mažinimas), kurios yra taikomos esant šioms sąlygoms: a) yra pavagiamas visas automobilis, o ne jo atskira detalė, ir b) draudėjas nesiima draudimo riziką mažinančios atsargumo priemonės: palieka automobilyje transporto priemonės dokumentus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dokumentų palikimas transporto priemonėje yra prisidėjimas prie draudžiamojo įvykio ir šis pažeidimas yra pagrindas atsisakyti mokėti ar sumažinti draudimo išmoką Draudimo įstatymo 98 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274- 706/2016).Toyota Ukrainoje buvo eksploatuojama su lietuviškais valstybiniais numeriais ir dar tik su gamykline signalizacija ir gamykliniu imobilizatoriumi, Ieškovas nebuvo turistas, savo laisvalaikį leidžiantis Ukrainoje. Priešingai, jis yra įkūręs Ukrainoje įmonę ir jam yra gerai žinomi didelės vertės ir didelę paklausą turinčių transporto priemonių kaip Toyota valdytojams, naudojantiems jas Ukrainos teritorijoje, gręsiantys pavojai, kur nėra tokių griežtų standartų organizuojant sienų apsaugą ir kovojant su nusikalstamumu.Ieškovas, vadovaudamasis protingo ir apdairaus draudėjo elgesio standartu analogiškomis aplinkybėmis, buvo įpareigojamas imtis elementarių atsargumo priemonių, nurodytų Taisyklėse.Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis yra akivaizdu, kad joks protingas ir apdairus žmogus nepaliktų Ukrainos teritorijoje Lietuvoje įregistruotą didelės vertės ir aukšto vagiamo lygmens transporto priemonę, kuri turi tik gamyklinę signalizaciją ir gamyklinį imobilizatorių su joję paliktais nuosavybės dokumentais.Aukščiau pateikiamos faktinės aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonių dokumentų palikimas transporto priemonėje ja nesinaudojant aukščiau minėtomis aplinkybėmis, yra vertintinas kaip daug šiurkštesnis draudimo sutarties pažeidimas nei tuo atveju, kai transporto priemonė yra pavagiama Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kurioje yra vadovaujamasi panašiais standartais organizuojant sienų apsaugą ir kovojant su nusikalstamumu.

Dėl baudos panaikinimo

2017-05-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, D. K. buvo paskirta 150 eurų bauda, už tai, kad jis neatvyko į 2017-05-22 vykusį teismo posėdį. 201-06-01 buvo gautas D. K. prašymas panaikinti jam skirtą baudą. Nurodė, kad dėl techninės klaidos, teismo pranešimą priėmęs darbuotojas, pranešimo neperdavė D. K., dėl ko šis ir neatvyko į teismo posėdį. Iš teismui pateikto paaiškinimo ir prašymo dėl baudos panaikinimo matyti, jog D. K. neturėjo tikslo tyčia vilkinti bylos nagrinėjimą ir neatvykti į teismo paskirtą posėdį. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, kad baudos taikymo tikslai iš esmės jau yra pasiekti, procesas nebuvo pernelyg užvilkintas, todėl esant prašymui yra pagrindas naikinti paskirtą baudą už procesinį pasyvumą. Esant išdėstytoms aplinkybėms 2017-05-22 nutartimi D. K. skirta 150 eurų bauda naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo R. K. ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi D. K. paskirtą 150 eurų baudą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.