Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis, tai yra jai svetimas žmogus, jų nesieja joks artimas ryšys. Du metai išsituokę, tačiau santuokinis gyvenimas buvo „katorga“. Jie turi bendrą turtą, kurio nepasidalina. Gyvena atskiruose kambariuose, bendro ūkio neveda, bendrauja tik dėl vaikų. Mokesčius moka per pusę, L. Š. prie ūkio tvarkymo neprisidėdavo. Organizuodavo bendrus pietus dėl vaikų. 2022 m. po Velykų, balandžio 18 d. grįžo iš tėvų su mažuoju sūnumi. Virtuvėje tvarkėsi. Atėjo buvęs sutuoktinis, kuris buvo išgėręs, nes buvo alkoholio kvapas iš burnos, jautėsi, jog yra „pachmielingas“, ir pradėjo filmuoti ją telefonu. Šis elgesys, anot jos, buvo neadekvatus. Tuo metu kaltinamasis sėdėjo prie stalo. Tada ji irgi pradėjo filmuoti kaltinamąjį. Kaltinamasis ją vis įžeidinėjo. Ji ėjo nuo šaldytuvo link kriauklės, stalas jai buvo po dešine, tuo metu kaltinamasis ėjo jai iš kairės pusės ir abiem rankomis stūmė ją suėmęs už pečių abiem rankomis, už kairio peties link nugaros. Iki stalo buvo 50 cm, šaldytuvas už 1 metro. Nuo stūmimo ji neišlaikė pusiausvyros ir krito ant stalo ir susimušė krūtinkaulį, jai labai suskaudo. Jai labai suskaudo kai trenkėsi į stalą. Skausmą įvertina 9 balais, iš 10. Po to, L. Š. nieko nedarė, tik juokėsi. Ji pradėjo šaukti, ko ją tranko ir pasakė, kad kvies policiją ir tada ji iškvietė policiją. Tada po kurio laiko grįžo į virtuvę ir toliau tvarkėsi, tada vėl atėjo L. Š. ir pradėjo ją filmuoti ir ji filmavo jį. Tada atvyko policija. Po visko ji kreipėsi į priėmimo skyrių. Ant jos kūno matėsi paraudimas, o kitą dieną matėsi kraujosruva. Jai buvo emocinis šokas, pablogėjo sveikata. Nurodė, jog jos elgesys nebuvo provokuojantis, o gynybinis. Dėl pablogėjusios sveikatos ji kreipėsi į medikus, buvo pas kardiologą ir jai paskirti vaistai širdies veiklai. Ją kamavo nemiga jau seniai, vartojo vaistus. Prašo priteisti neturtinę žalą dėl ilgamečio psichologinio ir fizinio smurto. Ji įvertino pastarųjų mėnesių pablogėjimą jos sveikatai, asmenybei ir jos vaikams. Buvo patirtas baimės jausmas, pastovus nerimas, todėl 2000,00 Eur atlygintų jos patirtus išgyvenimus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Donatas Voveris parodė, kad dirba policijoje. Atsimena, jog buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Pamena, jog procesinius dokumentus pildė kolegė A. G.. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini), tai buvo nuosavas gyvenamasis namas. Pamena, jog kaltinamasis buvo paimtas ir išvežtas. Nurodė, jog kaltinamasis su policija elgėsi ramiai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Agnė Gečienė parodė, kad yra Mažeikių reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė. Nepamena kokios buvo pirminės informacijos pačio įvykio iškvietimo aplinkybės. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad atvykus su kolega, tik įėjus pro duris, galimai kaltinamasis juos filmavo. Jie su kolega pasiskirstę, kas ką daro. Ji visą laiką dažniausiai bendrauja su nukentėjusiąją, o kolega prižiūri asmenį galimai padariusį nusikalstamą veiką. Ji bendravo su moterimi, o kolega – daugiau su vyru. Nukentėjusioji jai pasakojo, jog jie yra išsiskyrę, kad niekaip negali parduoti namo, nes jis nesutinka, todėl tuo tikslu dar gyvena kartu, kad turi bendrą vaiką. Moteris jai šiek tiek pasakojo kas buvo anksčiau, ji tai tik užfiksavo. Ji tikrai užfiksavo ir atsimena, kad moteris teigė, kad ją pastūmus, ji atsitrenkė su krūtine į stalą. Ji pati fotografavo ir matė paraudimą krūtinės srityje. Nukentėjusioji buvo blaivi, nes pati matavo jai blaivumą. O galimai asmuo padaręs nusikalstamą veiką atsisakė nusistatyti girtumą. Jai pasirodė, jog vyras galimai buvo neblaivus, tai suprato iš nerišlaus bendravimo. Nukentėjusioji paaiškino, jog smurtas įvyko, kad vyras filmavo moterį visą laiką kažkokius namų ūkio darbus atliekant, bandydamas ją psichologiškai paveikti. Atsimena, kad pastūmė ir nuo tos „atotrankos“, moteris krūtine trenkėsi į stalą. Nuketėjusiąją pastūmė su rankomis ir ji trenkėsi krūtine į stalą iš tos pusės kur spintelės. Moteris sakė, kad jautė 9 balų stiprumo skausmą, skausmo sistemoje nuo 1 iki 10. Jiems tik įėjus, moteris sakė, kad kai ją pastūmė, užsigavo į krūtinę. Konfliktas ten ilgą laiką tęsėsi, tai čia tiesiog vienas toks iš jų sukeltas fizinis skausmas. O tą psichologinį – kiek moteris pasakojo, tai pastoviai patiria. Nukentėjusioji sakė ir rodė, kad atsitrenkė į tą patį virtuvėje buvusį stalą, kur ji sėdėjo ir rašė apklausą. Nukentėjusioji sakė, kad darbavosi virtuvėje, indus plovėsi ar kažkokius virtuvės ūkio darbus tuo metu kai ją stūmė. Konfliktas vyko virtuvės zonoje. Nurodė, jog paraudimas nukentėjusiajai buvo ant krūtinės, kuris nebuvo labai ryškus. Toje vietoje, kaip dėmė. Paraudimas kaip po fizinio palietimo. Atsimena, jog nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, visą laiką jai sakė, kad bijo to vyro, kad tai ne pirmas kartas ir panašiai. Psichologiškai susijaudinusi stipriai buvo, išsigandusi. Įtariamasis buvo ramesnis, nei nukentėjusioji. Įtariamasis nepripažino veiksmų, kuriuos atliko nukentėjusiosios atžvilgiu.

Kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

- 2022 m. balandžio 18 d. informaciniu pranešimu ROIK 0122000224390, kuriame nurodyta, kad pranešėjos J. Š. buvęs sugyventinis agresyvus, neblaivus, atėjęs stumdosi, įžeidinėja, Greitosios medicinos pagalbos atsisako, vaikų namuose vienas, laukia vietoje (t. 1, b. l. 9-12);

- 2022 m. balandžio 18 d. protokolu – pareiškimu, kuriame J. Š. nurodė, kad 2022 m. balandžio 18 d. apie 11.00 val., ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), su sūnumi J. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo buvęs sutuoktinis L. Š., jis buvo neblaivus, nes kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Žinodama, kad buvęs sutuoktinis išgėręs būna agresyvus, prie jo nėjo, su juo nekalbėjo. Skyrybų proceso metu L. Š. buvo prieš ją smurtavęs, tačiau pritrūko įrodymų ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Sūnus nuėjo į savo kambarį, o ji atėjo į virtuvę tvarkytis, kadangi buvo netvarka. L. Š. savo mobiliu telefonu ją pradėjo filmuoti, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji tildė buvusį sutuoktinį, nenorėjo, kad išgirstų sūnus. L. Š. nesulaukęs iš jos atsakymo į savo replikas pradėjo kišti jai telefoną prie veido, taip norėdamas išvesti ją iš kantrybės. Ji paprašė jos nefilmuoti ir tvarkydamasi vaikščiojo nuo spintelės prie šaldytuvo ir atgal, o jis vis ėjo artyn ir filmavo. Tada ji piktai pasakė, kad nefilmuotų, o L. Š. abejomis rankomis paėmęs už pečių ją pastūmė link virtuvės stalo ir ji krisdama krūtine trenkėsi į stalo kraštą. Tokiais veiksmais L. Š. jai sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje vertina devyniais balais. Ji yra labai susijaudinusi ir išsigandusi, bijo L. Š., kadangi jis smurtauja ne pirmą kartą. Dėl pastovios baimės jaučiasi labai blogai, turi problemą su sveikata - aukštą kraujo spaudimą. Prašo L. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybė (t. 1, b. l. 24-26);

- 2022 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad objektas yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas pastatas. Matomas vieno aukšto mūrinis namas, į kurį patenkama pro šarvuotas duris, apžiūros metu durys yra uždarytos. Įėjus kairėje koridoriaus pusėje matoma sieninė spinta, dešinėje - kušetė, šalia jos - įvairi netvarkingai išdėliota avalynė. Tiesiai matomos medinės duris, įėjus pro jas atsiduriama hole, kairėje pusėje matomas pianinas, tiesiai matomas langas, dešiniau durys su įvairiomis patalpomis, pasisukus į kairę pusę, matoma virtuvės patalpa. Įėjus į virtuvės patalpas, kairėje pusėje matomos virtuvės spintelės su įvairiais namų apyvokos daiktais, tiesiai - virtuvės langas, viduryje patalpos stovi medinis valgomojo stalas, aplink jį sustatytos šešios pilkos spalvos medžiaginės kėdės. Dešinėje pusėje matomas dviejų durų šaldytuvas, virtuvinės spintelės su įmontuota orkaite. Pasisukus į dešinę, matoma svetainės patalpa, prie dešinės sienos svetainėje matoma baltos spalvos kampinė sofa - lova, tiesiai - langas, kairiau - televizoriaus staliukas, ant kurio matomas plazminis televizorius, šalia kurio žemės pastatytos įvairios kambarinės gėlės. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 13-15, 19-21);

- 2022 m. balandžio 18 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad J. Š. apžiūra vyksta (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame name. J. Š. yra (duomenys neskelbtini) m. ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, kurie surišti, apžiūros metu vilki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsines kelnes, yra basa, užsidėjusi akinius. Paprašius J. Š. parodyti ant jos kūno esančius matomus išorinius kūno sužalojimus, J. Š. patraukia marškinėlių apykaklę žemyn ir parodo ant jos krūtinės matomą paraudimą. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nesekama. Pridedamos foto lentelės (t. 1, b. l. 56-57, 60-61);

- 2022 m. balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas. Girdisi skambutis į bendrąjį pagalbos centrą (BPC), skambina moters - J. Š.. Atsiliepia BPC operatorė, kuriai Š. sako, kad (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis ją terorizuoja. Operatorė klausia, ką jis daro. J. Š. atsako, kad atėjęs tyčiojasi, visą laiką ją filmavo, kol ji tvarkėsi virtuvėje, dabar stumdė, dėjo į krūtinę, ji griuvo ant stalo. Operatorė klausia, ar reikia medikų, atsako, kad nereikia, klausia, ar yra mažamečių vaikų, J. Š. atsako, kad yra nepilnametis (duomenys neskelbtini). Operatorė aiškinasi, ar tai buvęs sugyventinis, J. Š. sako, kad jau dvejus metus išsiskyrę, niekaip neparduoda namo. Operatorė sako, kad perduos informaciją pareigūnams, liepia laukti vietoje, turėti su savimi telefoną (t. 1, b. l. 91-93);

- 2022 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kaip apžiūrėti vaizdo įrašai iš „Body“ vaizdo kamerų. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0418_130004_038“, policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, paskambinus į namo duris, jas atidaro moteris, tai - J. Š.. Toliau prie durų stovi vyras, tai - L. Š., jis rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną ir juo filmuoja. J. Š. pasako, kad jis neadekvačiai pradėjo elgtis, ir ją filmavo. Pareigūnė klausia, ar čia Jūsų sugyventinis, ji atsako, kad ne, du metai yra išsiskyrę, buvęs sutuoktinis, pasakoja, kad dabar prasidėjo, nes mes norim, aš noriu parduoti namą, o jis nenori, yra barniai, yra konfliktai, turtas bendras, namas per pusę. J. Š. parodo ties krūtine ir sako, kad dabar jis stūmė ir trenkėsi į stalą, matosi paraudimas. Pareigūnė klausia skaudėjo, ji atsako, kad jai ir dabar skauda. L. Š. toliau stovi prie durų ir rankoje laiko telefoną, kaip filmuotų. J. Š. pasakoja, kad jis sakė, kad tau viskas, bus šakės, padarys, kad ji čia nebegyventų. Jis yra jos buvęs sutuoktinis, du metai išsiskyrę, tuos du metus kartu gyvena, nes J. Š. yra priversta, nes nesutinka parduoti namo, gyvena ji viename kambaryje, o jis kitame kambaryje. Dabar jai L. Š. sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnai paprašo, kad pateiktų asmens dokumentus. Pareigūnė J. Š. klausia: „Tuo metu, kai jis pastūmė Jus, nuo 1 iki 10 sistemoje kiek maždaug sukėlė skausmą?“. J. Š. atsako, kad 9 tikrai, dabar dar skauda, šiuo metu jai dar yra stresas. J. Š. pasakoja, kad čia jų bendras namas, po skyrybų pagal teismo nutartį buvo nuspręsta parduoti. Ankščiau jis yra smurtavęs, yra kelis kartus kvietusi jam policiją, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Pareigūnė J. Š. nustato girtumą, jis - 0,00 promilių. J. Š. pasakoja, kad ji grįžo iš tėvų, tvarkėsi virtuvėje ir jis pradėjo filmuoti. Pareigūnė klausia, kokiu tikslu jis čia filmavo, J. Š. atsako: „Tai - psichologinis teroras, galvojo, kad aš nebeiškęsiu“. Sako, kad toliau ji pradėjo filmuoti, nes kiek čia gali, tada jis ėjo pro šalį trenkė ir pastūmė. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 1 s. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0418_130116_008“, vaizdo įrašo pradžia tokia pat, kaip ir „2022_0418_130004_038“ vaizdo įrašo (filmuojama kito policijos pareigūno). Pareigūnas laukia kol L. Š. atneš asmens dokumentą. L. Š. pateikia savo asmens dokumentą ir nueina į virtuvę, atsisėda ant kėdės. Girtumą atsisako nusistatyti. Vaizdo įrašo trukmė 5 min 30 s. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0418_130504_039“, J. Š. parodo, kur jis stovėjo, laikė puodą, kaip jai L. Š. trenkė, spėjo padėti puodą ir virto gal į kampą. L. Š. atsisako nusistatyti girtumą. Pareigūnė L. Š. paprašo apsirengti, pasiimti reikalingus daiktus, nes šiuo metu jis važiuos su jais, kadangi yra įtariamas nusikalstama veika ir toliau bus vykdomas tyrimas, informuoja, kad šiuo metu jis yra sulaikomas. Pareigūnė nufotografuoja J. Š. krūtinės paraudimą, dar kartą J. Š. paaiškina, kad jis stūmė, o ji virto ir trenkėsi į stalą, šia vieta ir trenkėsi į stalą. Pareigūnė J. Š. klausia, ar vaikas matė, ar jis buvo kambaryje, ji atsako, kad buvo kambaryje, 100 procentų jis girdėjo, bet nematė. Vaikui (duomenys neskelbtini) metų. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0418_131003_040“, pareigūnė J. Š. paklausia, ar medikų nereikia, J. Š. atsako, kad viskas gerai, kad ne, dėl to nemiršta. Užpildo J. Š. anketinius duomenis. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0418_132001_042“, pareigūnė J. Š. klausia, kaip jų namų ūkis, ar kartu, ar kiekvienas atskirai. J. Š. atsako, kad nieko kartu nėra, ji yra įkalinta finansiniam paskolų maratone. Turėjo suradusi pirkėją namui, kelis kartus buvo konfliktai, jis atsisako parduoti, čia dabar vyksta dėl to, kad aš jį duosiu į teismą. Viską atskirai daro, J. Š. net savo kambaryje spyną yra įsidėjusi, nes L. Š. ateidavo ir sakydavo, kad čia jo namas. Pareigūnė aiškinasi ar J. Š. veda bendrą ūkį su L. Š.. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. (t. 1, b. l. 87-90);

- specialisto išvada Nr. G 541/2022(04), kurioje nurodyta, kad remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, J. Š. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ „Regioninėje Mažeikių ligoninėje“ 2022 m. balandžio 18 d. J. Š. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesat objektyvių traumavimo požymių, nėra objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (t. 1, b. l. 78);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios J. Š. parodymais, kur ji 2022 m. balandžio 18 d. parodė, kad apie dvidešimt metų buvo santuokoje su L. Š., santuokos metu susilaukė trijų bendrų vaikų, jauniausias nepilnametis sūnus J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena su ja. Po dvidešimties metų santuokos dėl L. Š. elgesio, psichologinio teroro 2020 metais išsiskyrė, tačiau liko gyventi kartu tame pačiame name, adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi teismas įpareigojo aktyviais veiksmais namą parduoti ir pasidalinti turtą, tačiau L. Š. nevykdo teismo sprendimo ir neketina parduoti namo. Kartu su jais, kaip minėjo, gyvena jų bendras nepilnametis sūnus, teismo sprendimu sūnaus globa yra priskirta jai. Namo priežiūros išlaidas su L. Š. teismo sprendimu dalinasi per pusę, tačiau maistą perkasi kiekvienas atskirai, namų ūkį tvarkosi atskirai, miega ir gyvena atskiruose kambariuose. Ji stengiasi bendrą ūkį vesti atskirai, tačiau kartais aplinkybės susiklosto, kad grįžta vaikai, ir tenka prisėsti prie bendro stalo. Namuose abu vaikšto laisvai, kadangi namas nėra padalintas, todėl bendrose namo patalpose gali bet kada susitikti, nors ji labai to vengia, kadangi L. Š. ją pastoviai užgaulioja ir įžeidinėja. 2022 m. balandžio 18 d., apie 11.30 val., ji grįžo namo kartu su sūnumi J. Š.. Namuose buvo jos buvęs vyras L. Š.. Matė, kad jis neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl žinodama, kad būdamas neblaivus jis yra agresyvus, nėjo prie jo, nieko nesakė, su juo nekalbėjo. Skyrybų proceso metu L. Š. buvo prieš ją smurtavęs, tačiau tada pritrūko įrodymų ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Sūnus nuėjo į savo kambarį, o ji nuėjo į virtuvę tvarkytis, kadangi buvo netvarka, o L. Š. pasiėmęs savo mobilųjį telefoną pradėjo ją filmuoti, norėdamas ją psichologiškai paveikti. Filmuodamas įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokiais žodžiais įžeidinėjo, negali atsiminti, kadangi vis jį tildė, kad neišgirstų sūnus. Nesulaukdamas jos atsakymo į savo replikas, jis pradėjo kišti mobilųjį telefoną artyn jai prie veido, norėdamas išvaryti iš kantrybės. Ji paprašė nefilmuoti ir tvarkydama virtuvę toliau vaikščiojo nuo spintelės prie šaldytuvo ir atgal, o jis toliau ėjo artyn prie jos ir filmavo. Tuomet ji piktu balsu pasakė, kad nebefilmuotų, o L. Š. abejomis rankomis paėmęs už pečių pastūmė ją link virtuvės stalo, o ji krisdama krūtine trenkėsi į virtuvės stalo kraštą. Tokiais veiksmais L. Š. sukėlė jai fizinį skausmą. Tuo metu, kai trenkėsi į stalą, dešimties balų skalėje skaudėjo maždaug devyniais balais. Ji labai susijaudinusi ir išsigandusi, bijo L. Š., kadangi jis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą (t. 1, b. l. 37-39). 2022 m. balandžio 26 d. papildomai parodė, kad savo duotus parodymus pirmosios apklauso metu tvirtina. Papildo, kad po šio įvykio kreipėsi tik į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, nes jai tuo metu skaudėjo sumuštą krūtinę, o po medikų apžiūros daugiau nebesikreipė nei pas savo šeimos gydytoją, nei pas kitus medikus, ir nesikreips. Tą dieną, tai yra 2022 m. balandžio 18 d., kai grįžo su savo nepilnamečiu sūnumi J. iš savo mamos, tai sūnus nuėjo į savo kambarį, o ji nuėjo į virtuvę tvarkytis. Vaikų kambarys yra nuo virtuvės kitame gale. J. kambarys yra pereinamas per vyresnio brolio kambarį, tai yra pirmiau įeinama į vyresnio brolio kambarį ir per šį kambarį įeina į savo kambarį, jo kambaryje yra durys. Šio konflikto sūnus tikrai nematė, o po šio įvykio ji nuėjo pas J. į kambarį ir jam pasakė, kad jis neišsigąstų, jei pamatys namuose policijos pareigūnus, pasakė, kad atvyks policija, o dėl ko atvyks, ar sūnui sakė, ar ne, negali pasakyti, nes jai tą kartą buvo emocinis stresas. Kai atvyko policijos pareigūnai, J. nebuvo išėjęs iš savo kambario. Tiek prieš skyrybas, tiek per skyrybas vaikai girdėdavo jos ir L. konfliktus, barnius, dėl to vaikai tapo labai jautrūs ir užsidarę. Su ja gyvena tik nepilnametis J., o kiti du pilnamečiai vaikai studijuoja Vilniuje ir į namus grįžta retai. Po to, kai ji grįžo iš po medikų apžiūros, nuėjo pas sūnų ir su juo pasikalbėjo, ji sūnui papasakojo, dėl ko buvo atvykę policijos pareigūnai, sūnus tik klausėsi ir viskas, nieko nesakė. Po šio įvykio L. grįžta namo kiekvieną dieną, bet su juo jokio pokalbio nėra. Kol neparduotas namas, su sūnumi priversta gyventi su L. po vienu stogu, kadangi neturi finansinės galimybės išsinuomoti butą ir gyventi atskirai. L. ją psichologiškai terorizuoja, o ypač kai išgeria alkoholio, nes yra seniau pasakęs, kad šiame name ji nebegyvens, tai ir daro viską, kad tik ją psichologiškai sužlugdytų. Kartais jai atrodo, kad L. nestabili psichinė būklė, nes protingas žmogus šitaip nesielgtų. Jie suaugę žmonės ir supranta, kad yra oficialiai išsiskyrę, tai ir galėtų, kaip vaikų tėvai, protingai išsiskirti ir gyventi kiekvienas atskirai (t. 1, b. l. 43-46). 2022 m. birželio 2 d. papildomai parodė, kad, kaip ir parodymų atlikimo metu sakė, ji tvarkėsi virtuvėje, vaikščiojo prie viryklės, kriauklės, stalo, padėjo indą į šaldytuvą, uždarė šaldytuvą ir sukosi eiti link kriauklės, o L. Š. ėjo nuo kriauklės, arčiau spintelių, o ji ėjo arčiau stalo, nes bandė jo išvengti, tada prasilenkiant L. Š. ją stipriai stūmė, o ji neišlaikiusi pusiausvyros trenkėsi į šalia buvusį stalą, į stalo šoną. Ją galėjo stumti nuo peties iki juosmens, toje kūno dalyje, tiksliau į kurią vietą stūmė negali pasakyti, nes šito iš jo nesitikėjo. Po stūmimo ji susitrenkė krūtinę, labiau ties kairėje pusėje ties krūtinkauliu, nes iš karto labai suskaudo krūtinkaulį. Iš karto ji nesusivokė apžiūrėti save, bet palenkusi galvą žemyn pamatė paraudimą. Norėdama apsisaugoti nuo jo agresijos, pasakė, kad iškvies policiją. Tada L. Š. pradėjo juoktis, o ji išėjo į terasą ir iškvietė policiją. Tada iš karto nuėjo į savo kambarį ir užsirakino, nes savo kambaryje įsidėjusi spyną dėl saugumo, kadangi po skyrybų jis eidavo į jos kambarį, sakydamas, kad čia jo namas ir gali eiti kur nori. Kai nuėjo į savo kambarį, prisiminė, kad skubiai reikėjo atlikti paliktus nebaigtus darbus, todėl grįžo į virtuvę. L. tuo metu virtuvėje nebuvo, bet išgirdęs, kad ji grįžo į virtuvę, jis atėjo ir vėl pradėjo ją filmuoti. Norėdama užfiksuoti jo neadekvatų elgesį, buvo priversta jį vėl filmuoti. Filmuojant išgirdo skambutį į duris ir nuėjo jų atidaryti. Atvyko policijos pareigūnai. Ji policijos pareigūnams paaiškino visą situaciją, tada policijos pareigūnė jos paprašė parodyti sumuštą vietą Ji pratraukė „maikutės“ iškirptę ir parodė sumuštą vietą. Tada pati pamatė, kad sumušta vieta yra labai paraudusi ir matosi kaip įbrėžimas ar įdrėskimas, galima sakyti, kaip žaizdelė, ir aplink tą žaizdelę matėsi kraujosruva. Pas medikus kreipėsi tą pačią dieną, kai įvyko šis tiriamas įvykis, tai galėjo būti apie 15 valandą. Paklausus, ar jos oda yra ypatingo jautrumo, kai po lengvo susimušimo ar pasikasymo lieka raudona oda, atsakė, kad jos oda nėra ypatingai jautri, reikia stipresnio odos sudirginimo ar stipresnio sumušimo. Skyrybų procesas teisme yra pasibaigęs, o dėl turto dalybų yra pasirašę taikos sutartį. Sutartyje ji yra padariusi L. Š. nuolaidų (jos vardu lieka „Swedbank“ namo paskola, tačiau jis mokės tą paskolą pagal taikos sutartį, bet ji pasilieka bankui įsipareigojimą savo vardu 15 metų, kuriuos L. mokės paskolą, dėl ko ji savo vardu nebegalės imti paskolų). Yra sutarę, kad ji gaus pusę sumos nuo jų parduoto turto, o visas turtas pereis L. nuosavybei, ir tai pagal taikos sutartį turi įvykti per 8 mėnesius. Po 8 mėnesių - 2023 m. vasarį jai L. privalo sumokėti sutartą bendro turto sumą. Teismo nutartyje nurodyta, kad kuo greičiau jie turi parduoti visą turimą turtą ir gautą sumą pasidalinti per pusę, prieš tai atidavus kreditoriams skolas (yra pasiėmę paskolas). Kadangi nebuvo nurodyta konkreti data iki kada turi parduoti turimą turtą, tai L. šį teismo sprendimą ignoravo, nes buvo atsiradęs namo pirkėjas, bet jis nesutiko. Namo pirkėjas davė net avansą, tačiau L. jam pasakė, kad namo neparduos. Po to, kai L. sužlugdė namo pardavimą, kilo konfliktas. L. jai pasiūlė netinkamomis sąlygomis išsipirkti namą, be jokių ją apsaugančių garantijų. Ji konsultavosi su advokatais ir nesutiko su jo pateiktomis nepalankiomis sąlygomis. Buvo keli kartai, kai pas ją ateidavo draugas, tada L. pradėdavo elgtis neadekvačiai, iš jo atvirai tyčiodavosi ir kalbėdavo nesąmones. 2021 metų lapkričio mėnesį vyko derybos su L. ir jo advokate dėl jiems abiem palankių sąlygų, nes iš jos pusės niekada nebuvo noro jam pakenkti. Ji nori kuo greičiau gauti jai priklausančią sumą ir išeiti gyventi kitur. Po šio įvykio L. stengiasi laikytis atstumo namuose, ji stengiasi su juo nesusitikti, bet jis ir dabar savaitgaliais užsidaręs savo kambaryje geria alkoholį, tai mato kartu gyvenantis nepilnametis jų sūnus (t. 1, b. l. 47-51);

- 2022 m. birželio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji J. Š. pateikė vaizdo įrašus darytus 2022 m. balandžio 18 d. jos mobilaus ryšio telefonu (t. 1, b. l. 94);

- 2022 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė nukentėjusioji J. Š.. Atidarius vaizdo įrašą VID_20220418_124614, matosi, kad J. Š. filmuoja L. Š.. Prie stalo ant kėdės sėdi L. Š., rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną. J. Š. jam sako: „Ką nori tuo parodyti, kai esi prigėręs, pasižiūrim veiduką prigėrusį“. J. Š. filmuoja L. Š. veidą iš labai arti ir sako: „Pažiūrėk, ant kiek yra ištinęs visas“. Tada L. Š. ir pats telefonu filmuoja. J. Š. sako: „Baisu, vienas sėdi ir geria. Vietoj to, kad galėtų namą aptvarkyti, kuris yra jo ir jo taisyklės“. L. Š. filmuoja, juokiasi ir sako: „Šūdo panagėj“. J. Š. sako: „Kas dar“. L. Š. sako: „Panages išsivalyk“. J. Š. toliau filmuoja L. Š. ir jam sako: „Nu, neišsiblaivei“, jis atsako, kad ne. J. Š. sako, kad blaivytųsi, L. Š. atsako, kad jam nereikia, liepia J. Š. blaivytis. J. Š. sako, kad namai visi apjaukti, kaip kiaulininkas, apversti L. Š. sako: „Tai taip, eik, ko čia gyveni, ko nevažiuoji pas A. savo“. J. Š. sako: „Aš čia ir gyvensiu“. Vaizdo įrašo trukmė 1 min 05 s. Atidarius vaizdo įrašą VID_20220418_125038, matosi, kad L. Š. stovi prie šaldytuvo, rankoje laiko telefoną ir filmuoja. J. Š. sako: „Grynai terorizuoji, kodėl tu mane dabar filmuoji ištisai, kas užėjo“, prieina arčiau L. Š. ir sako: „Ko stumdaisi, tu turi vaiką ir prie vaiko šitaip elgiesi“. L. Š. sako, kad jis nestumdo. J. Š. sako: „Tu gal savo advokatei paskambink iš karto ir pasisakyk, kad esi degradavęs žmogus“. L. Š. sako, kad ne, ir juokiasi. J. Š. sako, kad jis absoliučiai degradavęs, nes šitaip elgiasi. Vaizdo įrašo trukmė 24 s. Atidarius vaizdo įrašą VID_20220418_125842, matosi, kad J. Š. filmuoja L. Š.. Ji stovi prie spintelės, o L. Š. stovi prie šaldytuvo, jis rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną. J. Š. sako: „Grynai tavo terorizavimą aš įrašysiu, kaip tu dabar elgiesi, tu neturi jokios teisės šitaip elgtis, kaip tu dabar, gyvendamas priverstinai, kai aš neturiu kur išeiti, šitaip elgtis yra gyvuliška, absoliutus gyvulys“. J. Š. eina arčiau L. Š. ir sako: „Slepia veidą, nes mato pergėręs yra ir bijo, bijo parodyt, ir dar į vaikų teises kreipsiuosi už tokį dalyką, ką tu pasidarei per Velykas, vaikui nuotaiką labai pagerinai, bus įrodymas, kad tu ištisai taip elgiesi“. Pasigirsta durų skambutis. J. Š. eina durų atidaryti, jas atidarius atvyksta policijos pareigūnai. Toliau matosi, kad L. Š. stovi ir telefonu filmuoja (matosi vaizdas šonu, nes telefonas šonu laikomas). J. Š. pasakoja, kad tai buvęs sutuoktinis, dveji metai kaip išsiskyrę, o dabar prasidėjo, ji nori parduoti namą, jis nenori, yra barniai yra konfliktai. J. Š. pasakoja, kad jis ją dabar stūmė ir ji trenkėsi į stalą. Sako, kad ir dabar skauda, o prieš tai buvo sakęs dabar viskas, tau bus šakės, aš padarysiu kad tu nebegyventum čia ir viskas. J. Š. pasakoja, kad ji yra priversta čia gyventi, nes nesutinka parduoti namą, ji vienam kambary, jis kitam kambary. Pareigūnai paprašo J. Š. ir L. Š., kad pateiktų asmens dokumentą. J. Š. telefoną pasidėjo, vaizdas nebesimato, tik girdisi bendravimas. Matosi, kad paima telefoną ir išjungia. Vaizdo įrašo trukmė 9 min 55 s (t. 1, b. l. 95-97);

- 2022 m. birželio 2 d. J. Š. pateiktomis nuotraukomis, kuriose matosi sužalojimas (t. 1, b. l. 98-99);

- duomenimis iš policijos registruojamų įvykių registro apie ankstesnius policijos kvietimus. Rasti duomenys tik apie šioje byloje Nr. 01-1-13341-22, duomenų apie kitus policijos kvietimus registre nėra ( t. 1, b. l. 147-150);

- 2022 m. balandžio 19 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis L. Š. tyrimui pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Free“, kuriame yra vaizdo įrašas dėl tiriamo įvykio (t. 1, b. l. 110);

- 2022 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė įtariamasis L. Š.. Apžiūrimas telefonas „Samsung Free“, su jame esančiu vaizdo įrašu, apžiūroje kartu dalyvauja ir įtariamasis L. Š.. Pirmasis vaizdo įrašas 20220418_124438, matosi, kad L. Š. filmuoja J. Š., kuri stovi virtuvėje prie kriauklės, girdisi vandens bėgimas, uždedama kamera, trumpai nieko nesimato ir girdisi J. Š. balsas, kuri sako „ką čia dabar durniuoji“. Vaizdo įrašo trukmė 10 sekundžių. Antrasis vaizdo įrašas vaizdo įrašas 20220418_125831, vaizdo įrašo trukmė 2 min. 40 s, atidarius šį vaizdo įrašą matosi, kad L. Š. savo telefonu filmuoja virtuvės patalpą, matosi, kad link kriauklės nueina J. Š., po to atsisuka į L. Š. rankoje laikydama mobilaus ryšio telefoną, sakydama dėl tavo terorizavimo aš įrašysiu, tu neturi jokios teisės šitaip elgtis, gyvendama priverstinai, kai aš neturiu kur išeiti, šitaip elgtis gyvuliškai, eina filmuodama arti L. Š., sakydama jis slepia veidą, nes matote pergėręs yra, dar kreipsiuosi į vaikų teises už tokį dalyką ką tu pasidarei per Velykas, vaikui nuotaiką labai pagerinai, kad tu ištisai šitaip elgiesi. Girdisi durų skambutis ir ji nueina jas atidaryti, L. Š. taip pat filmuodamas eina link durų. J. Š. atidaro duris, atvyko policijos pareigūnai, kurie klausia ar skambino, ji atsako, kad taip, neadekvačiai pradėjo elgtis, jisai mane pradėjo filmuoti. J. Š. sako, kad jie du metais išsiskyrę, o dabar prasidėjo, kad aš noriu parduoti namą, o jis nenori, yra barniai, yra konfliktai, ir va kaip elgiasi, namas per pusę, o jis kai mane va dabar stūmė ir trenkiausi į stalą, man dabar dar skauda. Prieš tai dar sakė, kad dabar tau bus viskas, bus šakės tau, aš padarysiu, kad čia nebegyvensi. Pasakoja, kad ji du metus yra priversta gyventi kartu, nes jis nesutinka parduoti namą, jis vienam kambarį, o aš kitam kambarį. Pareigūnė klausia ir jis dabar sukėlė fizinį skausmą, J. Š. atsako taip. Toliau prisistato pareigūnams L. Š., kurie paprašo pateikti asmens dokumentą, jis nueina į kambarį, atneša dokumentą. Toliau apžiūrint telefone esančius vaizdo įrašus, tyrimui reikšmingos informacijos nėra, daugiau vaizdo įrašų nebėra. Po apžiūros telefonas L. Š. grąžintas, pretenzijų dėl grąžinimo neturi (t. 1, b. l. 111-113);

- 2022 m. gegužės 20 d. akistatos protokolu, kuriame nurodyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios J. Š. ir įtariamojo L. Š., prieštaravimai nepašalinti, kiekvienas proceso dalyvis laikėsi savo duotų parodymų (t. 2, b. l. 5-10);

- 2022 m. liepos 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikus parodymų patikrinimo vietoje su įtariamuoju L. Š., jis parodė, kad jis iš virtuvės ėjo į savo kambarį ir netoli sandėliuko prasilenkė su J. Š. bei sukontaktavo rankomis. Jo dešinė ranka lietė J. Š. dešinę ranką. Jis buvo šaldytuvo pusėje, o J. Š. ėjo sandėliuko pusėje. Išmatavus atstumą nuo L. Š. parodytos vietos, kurioje susilietė su J. Š. rankomis iki valgomojo stalo kampo, jis yra 290 cm. L. Š. parodė, kad po susilietimo rankomis J. Š. pasakė, kad kvies policiją. Pridėtos foto lentelės (t. 2, b. l. 12-14, 15-19).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Be to, BPK 38 straipsnis („Šeimos nariai“) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai.

Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties asmens požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata, pagal kurią šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 16969/90; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Yousef prieš Olandiją, peticijos Nr. 33711/96; 2004 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Lebbink prieš Olandiją, peticijos Nr. 45582/99).

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (2011 m. gegužės 26 d. Nr. XI-1425, su paskesniais pakeitimais) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių ir projektų įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą. Vaiko apsauga nuo smurto reglamentuojama šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Ikiteisminio tyrimo metu ir pareiškus kaltinimą kaltinamajam L. Š., nepagrįstai pasunkintas kaltinimas, kaltinant jį padarius veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jog jis smurtaudamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Priešingai nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu besąlygiškai nustatyta, jog J. Š. ir L. Š. įvykio dieną, t. y. 2021 m. balandžio 18 d. nebuvo susieti artimais ir/ar šeiminiais ryšiais. Tai byloje patvirtina tiek nukentėjusioji J. Š., kuri pranešdama apie įvykį, pranešė, jog buvęs sugyventinis agresyvus, neblaivus, atėjęs stumdosi, įžeidinėja (t. 1, b. l. 9-12). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino, jog L. Š. yra buvęs sutuoktinis, santuoka nutraukta prieš du metus, jie neveda bendro ūkio bei yra kaip svetimi žmonės (t. 2, b. l. 149). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. Š. taip pat nurodė, jog nukentėjusioji yra buvusi sutuoktinė. Visiškai pagrįstai baigiamojoje kalboje prokurorė teismo prašė pripažinti L. Š. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Todėl kaltinamojo L. Š. veika perkvalifikuotina iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Vertindamas įrodymus, esančius byloje ir pagrindžiančius ar paneigiančius kaltinamojo L. Š. kaltę smurtavus prieš nukentėjusiąją J. Š. teismas pripažįsta, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiajai J. Š. dėl kaltinamojo L. Š. netiesioginių tyčinių veiksmų, t. y. pastūmus nuketėjusiąją, dėl ko nukentėjusioji neišlaikiusi pusiausvyros trenkėsi krūtine į virtuvinio stalo kraštą ir dėl ko jai buvo padarytas paraudimas krūtinkaulio srityje bei sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo kaltę byloje besąlygiškai patvirtina nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Nuo pat pranešimo apie įvykį, nukentėjusioji tvirtino, jog buvęs sugyventinis <...> stumdosi, įžeidinėja (t. 1, b. l. 9-12), apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog L. Š. abejomis rankomis paėmęs už pečių ją pastūmė link virtuvės stalo ir ji krisdama krūtine trenkėsi į stalo kraštą, taip nurodė protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 24-26), taip pat ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, jog L. Š. abejomis rankomis paėmęs už pečių pastūmė ją link virtuvės stalo, o ji krisdama krūtine trenkėsi į virtuvės stalo kraštą, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina devyniais balais iš dešimties (t. 1, b. l. 37-39), kurie buvo patvirtinti parodymų patikrinimu vietoje (t. 1, b. l. 63-67, 68-73). 2022 m. birželio 2 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. Š. parodė, jog prasilenkiant L. Š. ją stipriai stūmė, o ji neišlaikiusi pusiausvyros trenkėsi į šalia buvusį stalą, į stalo šoną. Ją galėjo stumti nuo peties iki juosmens, toje kūno dalyje, tiksliau į kurią vietą stūmė negali pasakyti, nes šito iš jo nesitikėjo. Po stūmimo ji susitrenkė krūtinę, labiau ties kairėje pusėje ties krūtinkauliu, nes iš karto labai suskaudo krūtinkaulį (t. 1, b. l. 47-49). Aplinkybes, jog susistumdymas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko prasilenkiant virtuvės zonoje, patvirtino ir kaltinamasis L. Š., tačiau jis priešingai nei nurodo nuketėjusioji, tai įvardijo prasilenkimu bei rankų susilietimu, po kurio nuketėjusioji jį informavo, jog kvies policiją (t. 3, b. l. 41). Akistatos tarp nukentėjusiosios J. Š. ir įtariamojo L. Š. metu, kurios metu kiekvienas proceso dalyvių laikėsi savo duotų parodymų (t. 2, b. l. 5-8). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje duoti įtariamojo L. Š. parodymai, kurie patvirtina, jog kontaktas tarp jo ir nukentėjusios buvo, tačiau neigė pastūmimą ir nukentėjusios kritimą ant stalo bei nurodė kitą vietą nei nuketėjusioji (t. 2, b. l. 12-14). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs, jog kaltinamasis L. Š. ją stūmė rankomis, o ji prarado pusiausvyrą ir krito ant stalo, trenkėsi į stalą (t. 2, b. l. 149). Neabejotinai aplinkybes, jog nukentėjusioji buvo sužalota patvirtina 2022 m. balandžio 18 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas ant nukentėjusios J. Š. krūtinės matomas paraudimas (t. 1, b. l. 60-61), taip pat 2022 m. birželio 2 d. atsiųstos nukentėjusios J. Š. foto nuotraukos, kuriose, kaip teisingai atkreiptas dėmesys, nėra užfiksuotas nufotografuoto asmens veidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog foto nuotraukas pateikė nukentėjusioji, bei atsižvelgiant į matomo sužalojimo lokacijos vietą, pateiktos foto nuotraukos, kurios teisminio nagrinėjimo metu pateiktos spalvotos, patvirtina matomą krūtinės sužalojimą (t. 1, b. l. 98-99, t. 3, b. l. 9-10). Esmines įvykio aplinkybes nukentėjusioji J. Š. papasakojo atvykusiems pareigūnams, kur jos duoti paaiškinimai užfiksuoti „Body“ kameromis, jog įvykis vyko virtuvėje praėjime nuo šaldytuvo link kriauklės, tarp spintelių ir stalo, kur nuketėjusioji parodė, kaip nukrito ant stalo pastumta L. Š., kur susitrenkė bei parodė sutrenktą vietą, įvykio vieta nufotografuota (t. 1, b. l. 87-90). 1 vnt. CD voke prisegtame prie bylos trečio tomo galinio viršelio vidinės pusės. 2022 m. balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusios J. Š. skambutis į bendrąjį pagalbos centrą, kuriame užfiksuotas skambinimo laikas 2022 m. balandžio 18 d. 12:48:47 bei pranešimas apie įvykį (t. 1, b. l, 91-93). Apie vykusį konfliktą tarp nukentėjusios ir kaltinamojo patvirtina nukentėjusios ir kaltinamojo pateikti vaizdo įrašai iš jų telefonų, kurie apžiūrėti (t. 1, b. l. 95-97; 111-113). 2 vnt. CD vokuose prisegtuose prie bylos trečio tomo galinio viršelio vidinės pusės.

Apibendrinant aukščiau aptartą nusikalstamą veiką, teismas pripažįsta, jog nekyla jokių abejonių, jog dėl kaltinamojo tyčinio veiksmo, t. y. pastūmimo nukentėjusios, dėl ko nukentėjusioji neišlaikiusi pusiausvyros, griuvo ant stalo bei susitrenkė krūtinę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu ir būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.). Aukščiau išvardintos aplinkybės, požymiai leidžia teismui spręsti, jog kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, savo veiksmais, t. y. netiesiogine tyčia, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog L. Š. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau neblaivumą nusistatyti atsisakė, nes jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina buvus kaltinamąjį L. Š. 2022 m. balandžio 18 d. apie 12.50 val. neblaivų, bei nenustatyta duomenų, jog girtumas galimai galėjo turėti įtakos kaltinamojo veiksmams.

Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta nukentėjusios J. Š. provokuojantį elgesį, nes ji provokuojančiai filmavo kaltinamąjį mobilaus ryšio telefonu vis kišdama telefoną jam prie veido bei koneveikdama jį įvairiais negražiais/kaltinančiais žodžiais (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai J. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors bet koks sveikatos sutrikdymas ar skausmo sukėlimas yra reikšmingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą (jog susitrenkė krūtinę po kaltinamojo stūmimo neišlaikiusi pusiausvyros), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016, 2K-219-303/2021).

Šioje baudžiamojoje byloje L. Š. kaltinamas, kad kilus žodiniam konfliktui, veikdamas netiesiogine tyčia, jis pastūmė nukentėjusiąją J. Š., dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ant stalo ir susitrenkė krūtinę. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas L. Š. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmiausia, iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, kad jau iki įvykio situacija buvo konfliktiška, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dėl turto dalybų buvo susiklostę įtempti santykiai, kiekvienas vienas kitam priekaištavo dėl padalinto turto, jo realizavimo ir gyvenimo viename name bei dėl to kylančių nesklandumų bei nepatogumų. Konfliktiškus santykius tarp nukentėjusios ir kaltinamojo patvirtina ir ankstesnis policijos pareigūnų kvietimas į namus (t. 2, b. l. 137). Įvykio dieną, tiek nukentėjusioji elgėsi konfliktiškai kaltinamojo atžvilgiu tiek kaltinamasis, jie vienas kitą filmavo mobiliais telefonais, taip provokavo bei kišo telefonus arti veido ir koneveikė vienas kitą. Įvertinus nagrinėjimo įvykio aplinkybes matyti, kad nukentėjusios stūmimas buvo nulemtas ir nukentėjusiosios provokuojančio elgesio. Tik atvykus pareigūnams pati nukentėjusioji visų pirma įvardino problemą, tai konfliktus dėl turto padalijimo ir gyvenimo kartu su kaltinamuoju, ir tik vėliau išsakė savo nusiskundimus dėl sužalojimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog priešingai nei teigia nukentėjusioji, jog bijojo kaltinamojo ir jo smurtinių veiksmų, pati nukentėjusioji jau po įvykusio fizinio kontakto su kaltinamuoju, grįžta į virtuvę ir vėl provokuojančiai filmuoja kaltinamąjį bei jį koneveikia įvairiais įžeidžiančiais žodžiais kol atvyksta policijos pareigūnai (vaizdo įrašai VID_20220418_125038 ir VID_20220418_125842 (t. 1, b. l. 95-97)). Nukentėjusiąją savo telefonu filmuoja ir kaltinamasis (vaizdo įrašas 20220418_125831) (t. 1, b. l. 111-113). Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji pradeda kalbėti verksmingai, susijaudinusiai ir besiguodžiančiai (vaizdo įrašas VID_20220418_125842 (t. 1, b. l. 95-97)). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji pokalbio su pareigūne metu apie įvykį, pasiteiravo pareigūnės dėl jos būtinybės kreiptis į medikus, nurodė, jog įrodymų surinkimui jai reikia kreiptis į medikus (vaizdo įrašo 2022_0418_132959_044 nuo 4 min.), kas suponuoja išvadą, jog poreikio kreiptis į medikus nuketėjusioji įvykio dieną neturėjo, sprendimas kreiptis į medikus buvo priimtas dėl įrodymų byloje surinkimo. Apie tai, jog nebuvo poreikio kreiptis į medikus patvirtina ir tos aplinkybės, jog gydymo įstaigoje nukentėjusioji atsisakė medikų rekomenduoto rentgeno tyrimo, tai byloje patvirtina ir specialisto išvada G 541/2022(04) (t. 1, b. l. 78). Taip pat iš byloje esančių medicininių dokumentų akivaizdu, jog 2022 m. rugsėjo 22 d. nukentėjusioji kreipėsi į medikus dėl lėtinių ligų (t. 2, b. l. 131, 139-142).

Aplinkybė, jog nukentėjusioji buvo priversta išsikraustyti iš namų, kuriuose gyveno su nepilnamečiu vaiku bei buvusiu sutuoktiniu, dėl konfliktų su kaltinamuoju paneigė pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtinusi, jog išsikraustė dėl patogumo nepilnamečiui vaikui, tai patvirtina ir 2022 m. spalio 1 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. V4-37/20221001 (t. 2, b. l. 132-134).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 14 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnis).