Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratoriaus R. S. prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Burnita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

nemokumo administratorius R. S. teismo prašo pripažinti UAB „Burnita“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad A. Č. nemokumo administratoriui iki šiol neperdavė įmonės turto, dokumentų ir informacijos apie jos veiklą. Tiriant įmonės veiklą bankroto administratorius kreipėsi į apskaitos paslaugas teikusią įmonę, viešus registrus (VMI, SODRA) bei į kitus trečiuosius asmenis. Tyrimo metu nemokumo administratoriui savarankiškai pavyko perimti dalį įmonės veiklos ir buhalterinių dokumentų (už 2019, dalį už 2020 metus bei duomenis iki 2021 m. 02 mėn.). Tačiau iš šių dokumentų ir duomenų negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ypač už 2020-2021 metus, nes trūksta pirminių dokumentų, registrų, esami buhalteriniai duomenys yra prieštaringi, netikslūs, ypač dėl turto, įsipareigojimų, atskaitingų asmenų, atsargų įsigijimų ir panaudojimo bei gautų pajamų. Be to, jokių finansinių ataskaitų, registrų ar dokumentų nuo 2021-03 mėn. iki 2021-12 mėn. iš viso nėra – buhalterinė apskaita net nevesta. Nuo 2019 m. lapkričio 15 d. įmonė ėmė nebemokėti GPM, toliau ėmė augti kitų mokesčių įsiskolinimai (PVM, Pelno mokestis ir kt.), nuo 2020-04 mėn. imta nebemokėti atlyginimo darbuotojams, nuo 2022 m. kovo 16 d. buvo vėluojama mokėti įmokas Sodrai, skaičiuojami delspinigiai, nuo 2020 m. kovo 17 d. kreditoriai ėmė teikti teismui ieškinius dėl įsiskolinimų priteisimo iš įmonės. Nemokumo administratoriaus nuomone, nemokumas įmonėje susidarė nuo 2020 m. balandžio mėnesio.

Nemokumo administratorius nurodė, kad pagal turimus įmonės dokumentus ir informaciją, esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu, siejama su A. Č. neatlygintiniais sandoriais perkant nemokios įmonės skolą už pilną kainą bei turto ir atsargų iššvaistymu/pasisavinimu. A. Č., būdamas įmonės direktoriumi, turėjo aiškiai suprasti, jog neatlygintiniai sandoriai (mokėjimai už kito juridinio asmens skolas), nemokių įmonių skolų pirkimai, atsargų bei turto iššvaistymas/panaudojimas ne įmonės veikloje, akivaizdžiai pažeidžia įmonės turtinius interesus, blogina jos turtinę padėtį bei mažina galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, o taip pat yra nesuderinama su pagrindiniu įmonės tikslu siekti pelno. Be to, jeigu nebūtų buvę nurodytų A. Č. veiksmų ir sandorių, įmonė nebūtų patyrusi 74 439,51 Eur žalos, o šio turto būtų užtekę atsiskaityti su įmonės kreditoriais, kurių reikalavimai yra lygūs 51 085,79 Eur. Įmonėje apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, nes jokių buhalterinės apskaitos registrų ar dokumentų už laikotarpį nuo 2021-03 mėn. iki 2021-12 mėn. iš viso nėra – buhalterinė apskaita nevesta. Finansinių atskaitų rinkiniai už 2020, 2021 metus nevesti ir neteikti. Taigi, dėl neperduotų (neišsaugotų) dokumentų, nėra galimybės nustatyti įmonės gautų pajamų, sąnaudų, įsipareigojimų, nuosavybės, turto, o tuo pačiu neįmanoma ir sudaryti įmonės finansinių atskaitomybių.

Teismo procesiniai dokumentai dėl atsiliepimo pateikimo įteikti suinteresuoto asmens A. Č. mamai V. Č. 2023 m. balandžio 22 d. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prašymą dėl UAB „Burnita“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė.

Prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Burnita“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. kovo 6 d., jos vadovas nuo 2019 m. gegužės 9 d. – A. Č.. Bankroto byla supaprastinta tvarka atsakovei iškelta 2021 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d., 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. balandžio 18 d. nutartimis iš viso teismo patvirtinta bendra septynių įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 51 085,79 Eur. Teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovo ir akcininko veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „Burnita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju teismas atitinkamai tyčinio bankroto požymių buvimą vertina atsižvelgdamas į ĮBĮ ir JANĮ numatytą teisinį reguliavimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Nemokumo administratoriaus prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu iš esmės grindžiamas tuo, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Administratorius nurodė, kad konstatuoti įmonės nemokumo momento pagal turto ir įsipareigojimų dydžius (kada įsipareigojimai viršijo turtą) negalima dėl netinkamai (ne)vestos buhalterinės apskaitos, duomenų apie įmonės turėtą turtą trūkumą, o pagal didžiosios knygos duomenis už 2020 m. gruodžio 31 d. nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų irgi negalima, nes duomenys yra prieštaringi, nėra atspindėtos gautos pajamos bei eilė kitų operacijų.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Iš pateiktų į bylą finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonė Juridinių asmenų registrui vėliausiai finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2019 metus. Iš 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2019 metais įmonė turėjo turto už 59 705 Eur, iš jo ilgalaikio turto – už 1 288 Eur, o trumpalaikis turtas siekė 58 417 Eur, iš jo atsargos – 21 902 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 54 699 Eur. Pastebėtina, jog iš esmės didžiąją dalį bendrovės turto sudarė trumpalaikis turtas. Akivaizdu, kad nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršijo bendrovės turto vertę. Pažymėtina, kad įmonė nuo 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentų įstatymo nustatyta tvarka nebeteikė. Taigi, darytina išvada, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2019 m. gruodžio 31 d., kadangi jau 2019 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turtą. Be to, nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius, vertindamas aplinkybes dėl įmonės nevykdomų įsipareigojimų, pateikė duomenis, kad nuo 2019 m. lapkričio 15 d. įmonė ėmė nebemokėti GPM, didėjo kitų mokesčių įsiskolinimai (PVM, pelno mokestis ir kt.) (7 Priedas), nuo 2020 m. balandžio mėnesio įmonė nebemokėjo atlyginimo darbuotojui (9 Priedas), nuo 2020 m. kovo 17 d. kreditoriai ėmė teikti teismui ieškinius dėl įsiskolinimų priteisimo iš įmonės (11 Priedas), atsirado įsiskolinimai ir kitiems kreditoriams (12 Priedas). Buvęs įmonės vadovas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Burnita“ iškėlimo 2021 m. lapkričio 9 d. kreipėsi jos kreditorius VSDFV Kauno skyrius.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

Administratoriaus teigimu, šiuo atveju nuostolingi sandoriai ir nenaudingi sprendimai pasireiškė tuo, kad 26 413,48 Eur netekta dėl sandorių (mokėjimų), kur mainais negauta nieko, 2 136 Eur netekta dėl beverčių nemokios įmonės reikalavimo teisių pirkimo, kur abiejų įmonių vadovu buvo A. Č., o 34 713,10 Eur netekta dėl turto (atsargų) iššvaistymo-pasisavinimo, už kurį buvo atsakingas A. Č. kaip įmonės direktorius. Nesant šių sandorių ir veiksmų įmonė nebūtų patyrusi 74 439,51 Eur žalos ir ji būtų pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, būtų išvengusi bankroto bylos iškėlimo.

Iš nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad įmonė per 2019 metus apmokėjo eilę UAB „Inžinieriai sprendiniai“ skolų kitiems juridiniams asmenims už 26 413,48 Eur sumą (14_1, 14_2 Priedai). Liteko duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi pagal ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „Inžinieriniai sprendiniai“. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Inžineriniai sprendiniai“, šios įmonės vadovo pareigas ėjo A. Č.. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi bankrutavusios UAB „Inžineriniai sprendiniai“ buvusiam vadovui A. Č. skirta 20 Eur dydžio bauda už kiekvieną įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus bei turtą nemokumo administratorei nevykdymo dieną, teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi A. Č. apribota teisė 3 (trejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-117-569/2021 nuspręsta pripažinti bankrutavusios UAB „Inžineriniai sprendiniai“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad yra tyčiniai įmonės vadovo veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad buvo apmokamos nemokios UAB „Inžinieriai sprendiniai“ skolos, o tai aiškiai pažeidžia įmonės „Burnita“ turtinius interesus.

Taip pat byloje pateikti duomenys apie A. Č. kaip atskaitingo asmens skolas įmonei, iš kurių matyti, kad 2021 m. vasario 28 d. A. Č. kaip atskaitingas asmuo yra iš įmonės paėmęs (banko sąskaitų (kasos)) 10 263,73 Eur (15 Priedas) sumą. Duomenų, kad minėta suma grąžinta įmonei ar kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, nėra. Darytina išvada, jog šios lėšos buvo pasisavintos arba iššvaistytos. Nemokumo administratorius patvirtino, kad A. Č. iki šiol nėra perdavęs įmonės ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė 913,20 Eur (13_1 Priedas). Byloje pateikti duomenys, kad pagal 2019 m. spalio 31 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Burnita“ iš UAB „Euronamai“ nupirko 2 136 Eur dydžio reikalavimo teisę į nemokią įmonę (UAB „Inžinieriniai sprendiniai“) už 2 136 Eur sumą (16 Priedas). Taigi, įmonė dėl šio neteisėto sandorio patyrė 2 136 Eur žalą, nes už pinigus mainais gavo bevertę skolą, kurios negalima išieškoti. Bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 31 d. materialinių vertybių nurašymo aktu buvo nurašyta įvairių medžiagų ir prekių už 34 713,10 Eur (13_2 Priedas). Tačiau iš pateiktų byloje duomenų negalima nustatyti, kokios konkrečios medžiagos kokiuose konkrečiuose objektuose buvo panaudotos, taip pat neįmanoma įvertinti jų nurašymo pagrįstumo. Pritartina administratoriaus nuomonei, kad pagal 2020 m. gruodžio 31 d. nurašymo aktą nurašytas atsargas (daiktus) A. Č. galimai pasisavino arba panaudojo vykdant klientų užsakymus, o jokių pajamų įmonėje neapskaitė. Taigi, iš viso įmonė ir jos kreditoriai dėl įvairių nuostolingų ir nenaudingų sandorių bei neteisėtų veiksmų patyrė iki 74 439,51 Eur žalą (26 413,48 + 10 263,73 +913,20 + 2 136 + 34 713,10).

Teismas pritaria nemokumo administratoriaus argumentams, kad įmonės bankrotą sukėlė tyčiniai-sąmoningi įmonės vadovo ir vienintelio akcininko A. Č. neteisėti veiksmai ir sudaryti nenaudingi sandoriai, beverčių nemokios įmonės reikalavimo teisių pirkimo, netekta turto (atsargų). Taigi, jeigu nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų A. Č. veiksmų ir sandorių, įmonė nebūtų tapusi nemoki - nes piniginių lėšų ir turto (74 439,51 Eur) visiškai būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais, kurių patvirtintų reikalavimų suma sudaro (51 085,79 Eur) (12 Priedas).

JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog teismas, priimdamas nutartį dėl tyčinio bankroto, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Nemokumo administratorius taip pat nurodo, jog įmonėje apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, nes jokių buhalterinės apskaitos registrų ar dokumentu už laikotarpį nuo 2021-03 mėn. iki 2021-12 mėn. iš viso nėra - buhalterinė apskaita nevesta. Finansinių atskaitų rinkiniai už 2020, 2021 metus nevesti ir neteikti, dėl neperduotų (neišsaugotų) dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės gautų pajamų, sąnaudų, įsipareigojimų, nuosavybės, turto, o tuo pačiu neįmanoma ir sudaryti įmonės finansinių atskaitomybių.

Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 straipsniai, CK 2.81, 2.82, 2.87 straipsniai. A. Č., eidamas UAB „Burnita“ vadovo pareigas buvo atsakingas tiek už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis), tiek už juridinio asmens finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnis). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Juridinių asmenų registrui pateikta viena finansinė ataskaita už 2019 metus. Teismas vertina, jog A. Č., eidamas UAB „Burnita“ vadovo pareigas ir neteikdamas juridinio asmens finansinių ataskaitų, nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu. Pažymėtina tai, kad šiuo konkrečiu atveju nemokumo administratorius patvirtino, kad tyrimo metu nemokumo administratoriui savarankiškai pavyko perimti dalį įmonės veiklos ir buhalterinių dokumentų (už 2019, dalį už 2020 metus bei duomenis iki 2021 m. 02 mėn.). Tačiau iš šių dokumentų ir duomenų negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ypač už 2020-2021 metus, nes trūksta pirminių dokumentų, registrų, esami buhalteriniai duomenys yra prieštaringi, netikslūs, ypač dėl turto, įsipareigojimų, atskaitingų asmenų, atsargų įsigijimų ir panaudojimo bei gautų pajamų. A. Č. nemokumo administratoriui iki šiol neperdavė įmonės turto, dokumentų ir informacijos apie jos veiklą. Teismas pažymi, kad A. Č. už dokumentų ir turto neperdavimą Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi buvo skirta bauda, o 2023 m. kovo 15 d. nutartimi - apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų (faktinių bendrovės sąnaudų ir tikrojo pelno (nuostolio)), turto sudėties (kokį turtą bendrovė turėjo iki bankroto bylos iškėlimo, kokia jo dalis buvo nurašyta ir pan.), identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo (identifikuoti visas įmonės finansines operacijas, sudarytus sandorius, tikruosius bendrovės pinigų srautus, patikrinti kitų buhalterinių apskaitos dokumentų teisingumą) ir pan. Aptartų faktinių aplinkybių apie BUAB „Burnita“ atsakingo asmens A. Č. neveikimą visuma leidžia konstatuoti tai, kad, vengdamas perduoti bendrovės dokumentus teismo paskirtam nemokumo administratoriui, jis siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Burnita“ bankroto priežastis, bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, UAB „Burnita“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai buvusio įmonės vadovo veiksmai sudarant įmonei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Burnita“ valdymo ir įmonės nemokumo būsenos.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonei vadovaujant A. Č., įmonės finansinė padėtis buvo pabloginta taip, kad ji tapo nemokia, nes jos vadovas nuo 2019 metų nemokėjo valstybei mokesčių, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų, buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai, nevykdė savo pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratoriui perdavus tik dalį dokumentų, nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties. Todėl yra pagrindas UAB „Burnita“ bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais. Buvusį įmonės vadovą A. Č. pripažinti atsakingu asmeniu už įmonės tyčinį bankrotą (JANĮ 70 str. 3 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70-71 straipsniais, 152-155 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Burnita“, juridinio asmens kodas 305064390, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmais.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu priėmimo dienos šią nutartį išsiųsti šalims ir įgaliojimų netekusiam asmeniui.

Įpareigoti nemokumo administratorių supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tyčinio bankroto iškėlimą pranešti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.