Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1495-187/2016 pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. N. skundas dėl antstolio neveikimo teisme gautas 2016 m. birželio 9 d. (b.l. 1), Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi nustatyta, kad skundas neatitinka CPK 111 straipsnyje numatytų procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų, konstatuoti skundo trūkumai, t. y. pirma, skundas nekonkretus ir neaiškus, nes neaišku, kokie neteisėti antstolio veiksmai skundžiami (skundo pagrindas), ko prašo teismo (skundo dalykas); antra, kartu su skundu nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes; trečia, skundas paduotas pasibaigus CPK 512 straipsnyje numatytam terminui, todėl M. N. gali prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti. Šiems skundo trūkumams ištaisyti nustatytas dešimties dienų terminas (b.l. 2). Nutartis įteikta M. N. 2016 m. birželio 17 d. (b.l. 4). M. N. skundo patikslinimas teisme gautas 2016 m. birželio 27 d., t. y. nepraleidus teismo nustatytam terminui. Patikslintame skunde nurodoma, kad antstolio 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymas Nr. 036-8061 jam net nebuvo įteiktas, todėl nėra pagrindo prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, nes jo atžvilgiu jis net neprasidėjo. Antstolio veiksmas, kuriuo surašomas patvarkymą ir nuskaitomos lėšos yra nusikaltimams, už kurį prašo teismo skirti antstoliui baudą. Tikslindamas savo skundą, jis papildo dar vienu neteisėtu antstolio V. D. veiksmu, t. y. 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 036-6207, kuriuo antstolis atsisakė nagrinėti jo 2016 m. birželio 7 d. skundą ir jį persiųsti teismui. Kartu su patikslintu skundu pateikti trys priedai: antstolio V. D. 2016 m. gegužės 13 d. raštas Nr. 036-5488, 2016 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 036-5804 ir 2016 m. birželio 15 d. raštas Nr. 036-6207 (b.l. 5). Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. priėmė nutartį, kuria M. N. skundas bei patikslintas skundas laikytini nepaduotais, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą neištaisė visų procesinio dokumento trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Skolininkas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad ištaisė teismo nutartyje nurodytus trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą; skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo; jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis; antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų (CPK 510 straipsnio 2-5 dalys). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia (lot. be kita ko) veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Pažymėtina, kad procesinio dokumento turiniui ir formai keliami reikalavimai nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismą, o tik nustato specialią tvarką šiai teisei įgyvendinti. Tokio instituto įtvirtinimu iš esmės yra siekiama, kad šie reikalavimai būtų taikoma visiems asmenims vienodai.Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jei pateiktu procesiniu dokumentu siekdama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio (skundo) pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis). Tinkamas ieškinio (skundo) dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Taigi į teismą besikreipiantis asmuo privalo aiškiai suformuluoti ieškinio (skundo) dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36, p. 347-393). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei patikslinto skundo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad pareiškėjas teikdamas įstatymo nustatyta tvarka skundą dėl antstolio veiksmų ar neveikimo, privalo nurodyti faktinį pagrindą, t. y. skundo nagrinėjimui reikšmingas įvykio aplinkybes, tokias kaip vykdomojoje byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesinę padėtį byloje, taip pat aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus, kartu su skundu pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes. Apelianto teigimu, jis ištaisė nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau, apeliacinės instancijos sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad patikslintas skundas yra iš esmės analogiškas kaip ir pirminis skundas, jis tik papildytas nauju argumentu, M. N. nuomone, antstolio neteisėtu neveikimu nagrinėjant jo 2016 m. birželio 7 d. skundą. Atsižvelgiant į tai, kad tikslinant skundą pateikti jame minimi antstolio raštai, pripažintina, kad buvo ištaisytas skundo trūkumas susijęs su įrodymų pateikimu, tačiau trūkumai, susiję su skundo formai ir turiniui keliamais reikalavimais nebuvo ištaisyti, nes nėra aiškiai suformuluotas skundo faktinis pagrindas ir dalykas, todėl nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos ir byloje įrodinėtinos aplinkybės. Nors nutartyje dėl trūkumų ištaisymo nėra suformuluotas reikalavimas nurodyti proceso dalyvius bei pateikti skundo bei jo priedų tiek, kiek byloje yra dalyvaujančių asmenų, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad iš pareiškėjo skundo nėra aiškus skundo nagrinėjimo faktinis pagrindas ir dalykas, t. y. ar pareiškėjas prašo pakeisti, naikinti, jo nuomone, neteisėtus antstolio sprendimus ir pan., ypač LITEKO duomenimis turint omenyje, kad Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjami (išnagrinėti) net keli M. N. skundai dėl antstolio V. D. veiksmų. Pastebėtina, kad M. N. skundas dėl antstolio V. D. veiksmų, susijusių su 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymo Nr. 036-8061 pagrindu išieškotų lėšų buvo nagrinėtas Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-921-971/2016, o atskirasis skundas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo minėtoje byloje išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo byloje Nr. 2S-736-440/2016. Be to, Telšių rajono apylinkės teisme vis dar yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-1886-971/2016 pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl V. D. antstolio veiksmų ir atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SNORO rizikos kapitalo valdymas“. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo imperatyvus reikalavimas procesiniame dokumente nurodyti reikalavimą (dalyką) yra vienas iš esminių procesinio dokumento turinio reikalavimas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi neaiškiai suformuluotas ieškinio (skundo) dalykas, kai negalima suprasti, ko prašoma, laikytinas esminiu ieškinio (skundo) trūkumu, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartyje yra ne tik nurodyti procesinio dokumento trūkumai, tačiau išaiškintos ir procesinės pasekmės, jei per teismo nustatytą terminą trūkumai bus ištaisyti, bei kas atsitiks jų neištaisius, todėl aplinkybė, kad per teismo nustatytą terminą apeliantas neištaisė esminių skundo trūkumų yra pagrindas procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjo skundą bei pastiklintą skundą dėl antstolio V. D. veiksmų nepaduotu, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismas taikydamas ieškinio (skundo) trūkumų šalinimo institutą pažeidė civilinį procesą reglamentuojančias nuostatas, nepagrįstai suvaržė asmens teisę keiptis į teismą. Apeliacinio teismo vertinimu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pažymėtina, kad priimta nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.